LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LYGIAGREČIŲ IR PASKIRSTYTŲ SKAIČIAVIMŲ IR E-PASLAUGŲ TINKLO (LITGRID) PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2007 m. liepos 26 d. Nr. ISAK-1570 Vilnius

1. Tvirtinu pridedamus: 1.
2. Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programą; 1.
3. Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programos tarybos darbo reglamentą.
4. Sudarau tokios sudėties Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programos tarybą: 2.
5. dr. Algimantas Juozapavičius, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas (tarybos pirmininkas); 2.
6. dr. Remigijus Kutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto skaičiavimo centro direktorius; 2.
7. prof. Rimantas Šeinauskas, Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto direktorius; 2.
8. prof. Zenonas Rokus Rudzikas, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas; 2.
9. prof. Laimutis Telksnys, Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriaus vadovas; 2.
10. dr. Albertas Žalys, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius; 2.
11. Stanislovas Žurauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų skyriaus vedėjo pavaduotojas.
12. Skiriu Vilniaus universitetą Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programą įgyvendinančia institucija.
13. Įpareigoju Mokslo ir technologijų departamento Mokslo ir technologijų skyrių: 4.
14. koordinuoti šio įsakymo 1.1 punktu patvirtintos programos vykdymą; 4.
15. parengti sutartį dėl lėšų naudojimo su šio įsakymo 3 punktu paskirta Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e- paslaugų tinklo (LitGrid) programą įgyvendinančia institucija ir kontroliuoti šios sutarties vykdymą. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1570 LYGIAGREČIŲ IR PASKIRSTYTŲ SKAIČIAVIMŲ IR E-PASLAUGŲ TINKLO (LITGRID) PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
16. Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programa (toliau – Programa) tęsia LitGrid projekto, 2005–2006 metais finansuoto Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, veiklas.
17. Programos vykdymo pradžia – 2007 metai, pabaiga – 2012 metai.
18. Programą įgyvendina mokslo ir studijų institucijos, raštu pareiškusios Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programos tarybai (toliau – Programos taryba) pageidavimą dalyvauti vykdant Programą ir Programos tarybos sprendimu pripažintos Programoje dalyvaujančiomis institucijomis (toliau – Programos dalyviai). II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
19. Pastarąjį dešimtmetį moksliniai tyrimai, sparčiai besivystanti aukštųjų technologijų pramonė ir nuolatos plėtojama informacinė visuomenė nuolat didina kompiuteriais atliekamų skaičiavimų kiekį bei kompiuterių tinklais perduodamos informacijos srautus, jų pagrindu kuria naujas paslaugas. Anksčiau skaičiavimų resursų problema buvo sprendžiama kuriant greitus ir galingus superkompiuterius. Tuo metu skaičiavimų resursų poreikis auga žymiai greičiau. Metams bėgant buvo pastebėta, kad tie patys lygiagrečiųjų skaičiavimų pajėgumai ir resursai gali būti pasiekti vietoj brangių superkompiuterių naudojant gerokai pigesnius kompiuterių klasterius, todėl klasteriai plačiai paplito akademinėje bendruomenėje, o vėliau ir komercinėse organizacijose. Į klasterius tačiau buvo jungiami unifikuoti kompiuteriai, turintys vienodas operacines sistemas ir panašius resursus. Ekonominiai faktoriai lėmė ir kitą technologinį sprendimą, kai tinklais jungiami nebūtinai homogeniniai asmeniniai kompiuteriai, naudojami tuo metu, kai jie stovi be darbo. Taip panaudota paskirstytų skaičiavimų idėja didelius skaičiavimų resursus padarė prieinamus plačiam vartotojų ratui. Skaičiavimo resursų problema glaudžiai susipynė su duomenų perdavimo pigiais ir visiems prieinamais ryšių kanalais (problema, kurią sprendžia internetas).
20. Tokiu būdu lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklai (toliau – gridai) buvo sukurti paskirstytų ir lygiagrečių skaičiavimų bei interneto tinklo pagrindu, pateikiant vartotojams kokybiškai naujas resursų valdymo paslaugas bei pasiekiant aukštesnį jų kokybės lygį. Gridai jungia įvairiausius resursus, susijusius su kompiuterine ir programine įranga: 5.
21. skaičiavimų resursus (procesorius ir atmintines); 5.
22. duomenų saugyklas; 5.
23. programinę įrangą; 5.
24. įvairią techninę ir kitokią įrangą, prijungtą prie konkrečių kompiuterių.
25. Darbas gride leidžia: 6.
26. kuo didesnį kompiuterinių resursų kiekį padaryti prieinamu vartotojams; 6.
27. racionaliai išnaudoti paskirstytus resursus – kai kompiuterio ar kompiuterių klasterio apkrovimas viršija priimtinas ribas, dalį uždavinių galima išspręsti kitais grido kompiuteriais, kurie tuo momentu yra nenaudojami; 6.
28. spręsti daug didesnius uždavinius, nei tai leidžia atskiri klasteriai; 6.
29. padidinti naudotojams reikalingos techninės ir programinės įrangos prieinamumą, nesvarbu kuriose geografinėse vietose naudotojai bebūtų; 6.
30. subalansuoti kompiuterių apkrovimą, perkeliant darbus iš labiausiai apkrautų grido kompiuterių į mažiausiai naudojamus; 6.
31. užtikrinti aukštą skaičiavimų patikimumą, kai grido resursų valdymo sistemos gali dubliuoti svarbiausius darbus arba perkelti blogai vykdomus uždavinius į kitus kompiuterius.
32. Darbas gride leidžia taikyti kokybiškai naujas paskirstytų heterogeninių resursų monitoringo ir valdymo sistemas. Atskirų grido naudotojų galimus bendrus interesus efektyviai jungia virtuali organizacija, t. y. kai geografiškai paskirstyti resursai virtualiai jungiami į vientisą ir vieningą sistemą, eliminuojant geografinius barjerus ir resursų heterogeniškumą.
33. Lietuvoje 2005–2006 metais vykdant LitGrid projektą, finansuotą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, buvo pradėta kurti moksliniams tyrimams reikalinga ir tinkama našių skaičiavimų infrastruktūra. Projekto vykdymo metu buvo suburti aktyviausi Lietuvos universitetai ir mokslo institutai (11 mokslo ir studijų institucijų), kurie projektui pateikė savo turimus klasterius (iš viso virš 330 procesorių, apie 15 TB diskinės atminties). Ši infrastruktūra yra orientuota pirmiausia į Lietuvos mokslininkų poreikius. Vykdant projektą buvo pastebėta, kad gana daugelio mokslininkų mokslinių tyrimų temos yra savitos, sąlygotos šalies poreikių ir konkrečios aplinkos, kartais jos žymiai skiriasi nuo kitų Europos valstybių temų. Taipogi buvo suprasta, kad grido infrastruktūra gali būti sėkmingai panaudota lietuvių kalbos, humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimams.
34. LitGrid projekto vykdymo metu buvo: 9.
35. suformuota LitGrid valdanti operacinė programinė platforma (middleware), suderinama su kitų Europos Sąjungos didžiausių ir labiausiai naudojamų gridų platformomis, suformuotos ir įdiegtos šios platformos valdymo ir naudojimo funkcijos, kartu šią platformą jungiant su komunikaciniu tinklu (kurį teikia Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET) tarpklasteriniams ryšiams; 9.
36. sukurti pradiniai LitGrid projekto naudotojų taikomųjų skaičiavimų, matematinių modelių ir algoritmų lygiagretūs ir paskirstyti variantai (pritaikyti LitGrid aplinkai); 9.
37. pasiūlyta LitGrid valdymo ir administravimo infrastruktūra; 9.
38. pasiūlyta taikomųjų uždavinių projektavimo ir diegimo LitGrid aplinkoje infrastruktūra; 9.
39. vykdomi seminarai, skirti LitGrid naudotojų mokymams, leidžiami lankstinukai, klasterių vadovai, teikiama techninė ir metodinė parama LitGrid naudotojams.
40. LitGrid projekto vykdymo metu suformuota infrastruktūra šiuo metu atlieka tokias funkcijas: 10.
41. kelia kompiuterių ir jų tinklų panaudojimo našumą jungiant kompiuterius į klasterius, o klasterius į gridą, skatina kontaktus tarp kompiuterių tinklų bei klasterių techniniame, programiniame ir taikomajame lygmenyse; 10.
42. plėtoja kompiuterių ir kompiuterinių skaičiavimų, duomenų analizės ir jų efektyvaus panaudojimo pajėgumus; 10.
43. suteikia mokslo ir studijų institucijoms bei verslo įmonėms optimalią prieigą prie kompiuterinių resursų (procesorinio laiko, duomenų saugyklų, duomenų perdavimo kanalų, daviklių, sensorių, ir pan.); 10.
44. projektuoja ir vysto lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų metodus ir algoritmus, kuria ir naudoja atitinkamą programinę įrangą; 10.
45. suteikia mokslininkams ir specialistams informacinę, metodinę, metodologinę pagalbą, susijusią su klasterių ir grido projektavimu, instaliavimu, naudojimu, programinės įrangos kūrimu, skaičiavimo ir modeliavimo procedūrų panaudojimu; 10.
46. efektyviai išnaudoja šiems tikslams Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET teikiamus komunikacinius ir duomenų perdavimo pajėgumus; 10.
47. padeda šalies mokslo ir studijų bei kitoms institucijoms dalyvauti europiniuose projektuose, susijusiuose su lygiagrečiais ir paskirstytais skaičiavimais, duomenų apdorojimu, modeliavimu ir vizualizacija bei kitais svarbiais Lietuvos mokslininkams ir specialistams taikomaisiais uždaviniais; 10.
48. įsilieja į Europos Sąjungos ir kitų valstybių gridų pajėgumus, dalyvauja Baltijos šalių projekte BalticGrid. III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINYS IR PRIEMONĖS
49. Programos tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje veiktų efektyvus lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas.
50. Programos uždavinys – sukurti Lietuvoje akademinės bendruomenės ir visos visuomenės poreikius atitinkančią lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų infrastruktūrą.
51. Programos priemonės: 13.
52. kurti, diegti ir plėtoti grido infrastruktūrą ir e-paslaugas grido infrastruktūros pagrindu; 13.
53. skatinti mokslinių tyrimų darbų, reikalaujančių intensyvių skaičiavimų ir e-paslaugų, atlikimą naudojant gridų technologijas; 13.
54. integruoti šalies grido infrastruktūrą į intensyviai besivystančią Europos Sąjungos gridų infrastruktūrą; 13.
55. atstovauti Lietuvai EGI (European Grid Initiative) projekte, kituose Europos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių gridų projektuose, pasitarimuose, sąjungose; 13.
56. teikti Lietuvos mokslininkams ir specialistams gridų technologijų žinias, skatinti juos dalyvauti tolesniame gridų technologijų vystyme; 13.
57. skatinti Lietuvos mokslininkus ir specialistus aktyviai dalyvauti europiniuose gridų projektuose, teikti jiems metodinę pagalbą. IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
58. Programos vykdymą koordinuoja Programos taryba, kurią sudaro ir jos darbo reglamentą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Programos taryba svarsto kasmetinius Programos ir jos uždavinių įgyvendinimo planų bei sąmatų projektus, metines Programos uždavinių įgyvendinimo ataskaitas, registruoja Programos dalyvius, seka Programos vykdymą ir atitiktį nustatytiems tikslams bei teikia savo išvadas ir pasiūlymus švietimo ir mokslo ministrui. Programos taryba pagal savo kompetenciją sprendžia su Programos vykdymu susijusius klausimus.
59. Atskirų problemų sprendimui Programos taryba gali sudaryti ekspertų darbo grupes, atliekančias problemos analizę ir rengiančias būtinus dokumentus.
60. Programos veiklos techninę bazę sudaro Programos dalyvių kompiuteriniai ir komunikacijų resursai (klasteriai, darbinės stotys, kitos techninės priemonės), kurie pateikiami šalies mokslininkų ir specialistų bendram naudojimui vadovaujantis Programos tarybos nustatyta metodika ir organizacine struktūra. Techninės bazės naudojimo ir plėtojimo sąlygos apibrėžiamos Programą įgyvendinančios institucijos sutartyse su Programos dalyviais.
61. Programos dalyvių bei kitų programos galimybėmis besinaudojančių institucijų skaičiavimus ir jiems teikiamas e-paslaugas įgyvendina operacinė programinė įranga, o taip pat Programos vykdymo metu įdiegta ir iš naudotojų, atitinkamų projektų bei iš kitų šaltinių gauta programinė įranga. Jos naudojimas apibrėžiamas Programą įgyvendinančios institucijos sutartyse su Programos dalyviais ir licencinėmis sutartimis. V. NUMATOMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
62. Įgyvendinant šią Programą šalyje bus sukurta šiuolaikinė gridinių skaičiavimų ir paslaugų infrastruktūra, pritaikyta intensyviai besikeičiančioms informacinėms technologijoms bei Lietuvos mokslininkų ir specialistų poreikiams. Ši technologija bus pilnai integruota ir suderinta su Europos (pirmiausia Europos Sąjungos) valstybių gridų technologijomis. Tokiu būdu Lietuva turės galimybę organizuoti ir vykdyti mokslinius, tiriamuosius, taikomuosius skaičiavimus, kurti ir diegti modernias kompleksines e-paslaugas, naudojant naujausius Europos Sąjungos ir kitų valstybių bei Lietuvos pasiekimus mokslo, aukštųjų technologijų ir pramonės srityse.
63. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra šie: 19.
64. Programoje dalyvaujančių Lietuvos institucijų, mokslininkų ir specialistų skaičius; 19.
65. Programos techninės bazės ir programinės įrangos naudojimo intensyvumas (užduočių skaičius ir procesorių darbo valandų skaičius); 19.
66. Programos LitGrid ir Lietuvos mokslininkų dalyvavimo europiniuose gridų projektuose efektyvumas (lėšų, skiriamų Lietuvos partneriams europiniuose gridų projektuose, kiekis, projektų kiekis); 19.
67. mokslinių darbų, susijusių su skaičiavimais ir paslaugomis Programoje, publikacijų skaičius (publikuojamų tarptautiniuose ir recenzuojamuose nacionaliniuose žurnaluose, nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose); 19.
68. bendradarbiavimo su kitais gridais ir tarptautiniais partneriais, atliekant mokslinius tyrimus ar techninius bei metodinius infrastruktūros tobulinimus, efektyvumas (kitų gridų virtualių organizacijų, kuriuose dalyvauja LitGrid užduotys, skaičius). VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
69. Programos finansavimo šaltiniai yra šie: 20.
70. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos; 20.
71. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir sanglaudos fondo lėšos; 20.
72. kitų Europos Sąjungos programų lėšos; 20.
73. kitų šaltinių lėšos.
74. Programos vykdymas finansuojamas per švietimo ir mokslo ministro paskirtą Programą įgyvendinančią instituciją.
75. Programos įgyvendinimas finansuojamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.
76. Preliminariais įvertinimais, Programai įgyvendinti 2007–2012 metais iš valstybės biudžeto reikėtų 4,7 mln. litų, iš jų 2007 m. – 300 tūkst. litų, 2008 m. – 700 tūkst. litų, 2009 m. – 800 tūkst. litų, 2010 – 900 tūkst. litų ir 2011–2012 metais – po 1 mln. litų. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1570 LYGIAGREČIŲ IR PASKIRSTYTŲ SKAIČIAVIMŲ IR E-PASLAUGŲ TINKLO (LITGRID) PROGRAMOS TARYBOS DARBO REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
77. Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programos tarybos darbo reglamentas nustato Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų ir e-paslaugų tinklo (LitGrid) programos (toliau – Programa) tarybos (toliau – Taryba) darbo organizavimo tvarką ir funkcijas.
78. Taryba sudaroma programos įgyvendinimo laikotarpiui – 2007–2012 metams.
79. Tarybos personalinę sudėtį ir tarybos pirmininką tvirtina švietimo ir mokslo ministras.
80. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais bei šiuo reglamentu. II. TARYBOS FUNKCIJOS
81. Taryba: 5.
82. koordinuoja Programos vykdymą; 5.
83. svarsto ir tvirtina: 5.2.
84. kasmetinius Programos ir jos uždavinių įgyvendinimo planų ir sąmatų projektus bei jų pakeitimus; 5.2.
85. metines Programos įgyvendinimo ataskaitas ir teikia jas švietimo ir mokslo ministrui bei Programą įgyvendinančiai institucijai; 5.
86. sprendžia dėl Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pripažinimo Programoje dalyvaujančiomis institucijomis (toliau – Programos dalyviai); 5.
87. seka Programos vykdymą ir jo atitiktį nustatytiems tikslams; 5.
88. vertina mokslo ir studijų institucijų pastabas dėl Programos vykdymo; 5.
89. sudaro darbo grupes atskiriems Programos darbams vykdyti bei dokumentų projektams rengti; 5.
90. paskiria asmenis, konsultuojančius mokslo ir studijų institucijas Programos įgyvendinimo klausimais; 5.
91. palaiko ryšius ir bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio institucijomis bei organizacijomis; 5.
92. sprendžia kitus su Programos vykdymu susijusius klausimus; 5.
93. teikia savo išvadas ir pasiūlymus švietimo ir mokslo ministrui. III. TARYBOS DARBO ORGANIZAVIMAS
94. Tarybai atstovauja ir jos darbą organizuoja Tarybos pirmininkas.
95. Tarybos pirmininkas: 7.
96. organizuoja Tarybos veiklą; 7.
97. šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja; 7.
98. pasirašo Tarybos nutarimus ir posėdžių protokolus; 7.
99. atstovauja Tarybai; 7.
100. organizuoja kasmetinių Programos įgyvendinimo planų bei sąmatų projektų rengimą; 7.
101. inicijuoja darbo grupių atskiriems Programos darbams vykdyti bei dokumentų projektams rengti sudarymą, koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą; 7.
102. organizuoja Tarybos posėdžių darbotvarkių ir nutarimų projektų rengimą; 7.
103. organizuoja Programos įgyvendinimo ataskaitų rengimą ir teikia jas Tarybai tvirtinti; 7.
104. vykdo Tarybos pavedimus.
105. Taryba savo sprendimus priima posėdžiuose, kuriuos ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius šaukia jos pirmininkas. Tarybos posėdis taip pat gali būti sušauktas ne mažiau kaip trečdalio jos narių reikalavimu.
106. Tarybos posėdžiams vadovauja Tarybos pirmininkas arba, jam nesant, kitas Tarybos pirmininko įgaliotas Tarybos narys.
107. Tarybos posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių.
108. Tarybos sprendimai galioja, jei už juos balsavo daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia pirmininko balsas.
109. Kai reikia skubiai priimti sprendimą ar netikslinga kviesti Tarybos posėdį, balsavimas gali vykti elektroniniu paštu. Nutarimo projektas išsiunčiamas elektroniniu paštu, nurodant balsavimo pabaigos datą ir laiką. Tarybos sprendimas laikomas priimtu, jei už išsiųstą projektą balsavo daugiau kaip pusė tarybos narių. Sprendimas datuojamas balsavimo pabaigos data.
110. Jei nors vienas Tarybos narys prieštarauja klausimo sprendimui elektroniniu paštu, balsavimas nutraukiamas ir šis klausimas įtraukiamas į kito Tarybos posėdžio darbotvarkę.
111. Tarybos posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo Tarybos pirmininkas ir posėdžio sekretorius.
112. Posėdžio medžiaga Tarybos nariams pateikiama ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki posėdžio.
113. Posėdžio data ir darbotvarkė Tarybos nariams pranešama ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio. Kiekvienam darbotvarkės klausimui numatomas pranešėjas ir numatoma jo aptarimo trukmė. ______________