LIETUVOS BANKO VALDYBA N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBA 1998 M. GRUODŽIO 17 D. NUTARIMO NR. 224 „DĖL BAZELIO BANKŲ PRIEŽIŪROS KOMITETO PATVIRTINTŲ PAGRINDINIŲ EFEKTYVIOS BANKŲ PRIEŽIŪROS PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. liepos 26 d. Nr. 99 Vilnius Atsižvelgdama į Bazelio bankų priežiūros komiteto 2006 m. spalio mėnesį atnaujintus Pagrindinius efektyvios bankų priežiūros principus, Lietuvos banko valdyba nutaria: Pakeisti Lietuvos banko valdybos 1998 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 224 „Dėl Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintų Pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų įgyvendinimo“ (Žin., 1998, Nr. 114-3221) ir išdėstyti jį nauja redakcija: „LIETUVOS BANKO VALDYBA NUTARIMAS DĖL BAZELIO BANKŲ PRIEŽIŪROS KOMITETO PATVIRTINTŲ PAGRINDINIŲ EFEKTYVIOS BANKŲ PRIEŽIŪROS PRINCIPŲ ĮGYVENDINIMO Lietuvos banko valdyba nutaria: Pritarti Bazelio bankų priežiūros komiteto atnaujintų Pagrindinių efektyvios bankų priežiūros principų (pridedami) įgyvendinimui Lietuvoje ir vadovautis jais rengiant teisės aktus ir vykdant kredito įstaigų priežiūrą.“ VALDYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS, PAVADUOJANTIS VALDYBOS PIRMININKĄ DARIUS PETRAUSKAS Lietuvos banko valdybos 2007 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 99 priedas PAGRINDINIAI EFEKTYVIOS BANKŲ PRIEŽIŪROS PRINCIPAI I. BŪTINOS SĄLYGOS EFEKTYVIAI BANKŲ PRIEŽIŪRAI
- Efektyvioje kredito įstaigų (toliau – bankų) priežiūros sistemoje visos institucijos, vykdančios bankų priežiūrą, privalo aiškiai apsibrėžti tikslus ir atsakomybės ribas. Tokios institucijos privalo būti nepriklausomos, jose vykstantys procesai turi būti skaidrūs, valdymas tinkamas, jos turi turėti pakankamai išteklių savo veiklai vykdyti ir privalo būti atskaitingos už savo pareigų vykdymą. Priežiūrai vykdyti privalo būti sukurta teisinė bazė, apimanti nuostatas dėl licencijų bankams suteikimo ir nuolatinės bankų priežiūros, suteikianti teisę spręsti, kaip laikomasi įstatymų ir saugios bei patikimos veiklos principų, ir garantuojanti teisinę priežiūros institucijų darbuotojų apsaugą. Privalo būti sukurta ir įdiegta efektyvi apsikeitimo informacija tarp priežiūrą vykdančių institucijų sistema, užtikrinanti šios informacijos konfidencialumą. II. LICENCIJAVIMAS IR STRUKTŪRA
- Privalo būti aiškiai apibrėžta veikla, kuri leistina įstaigoms, licencijuojamoms ir prižiūrimoms kaip bankai, o žodžio „bankas“ vartojimas įstaigų, įmonių ir organizacijų pavadinimuose turi būti griežtai kontroliuojamas.
- Licencijas suteikianti institucija turi turėti teisę nustatyti reikalavimus, kuriuos įvykdžius suteikiama licencija, ir nesuteikti licencijos, jeigu šie reikalavimai neįvykdyti. Turėtų būti nustatyti reikalavimai bent jau banko savininkams ir banko nuosavybės struktūros, banko ir jo grupės valdymo, vadovų ir valdymo tinkamumo, veiklos ir strateginio plano, vidaus kontrolės ir rizikos valdymo, numatomos finansinės būklės, įskaitant kapitalo bazę, reikalavimai. Jeigu būsimasis banko savininkas arba banką patronuosianti organizacija yra užsienio valstybės bankas, jis privalo iš anksto gauti bankų priežiūrą šioje užsienio valstybėje vykdančios institucijos pritarimą.
- Priežiūros institucija turi turėti teisę nagrinėti ir priimti arba atmesti asmenų pasiūlymus perleisti didelę dalį jiems priklausančių banko kapitalo arba valdymo teisių (tiesioginių arba netiesioginių) kitiems asmenims.
- Priežiūros institucija turi turėti teisę nustatyti kriterijus, kuriais remdamasi vertintų bankų veiksmus perkant kitas įmones arba investuojant į jų kapitalą, įskaitant tarptautines operacijas, ir užtikrintų, kad dėl tokiais veiksmais sukurtos korporacinės sąjungos ir struktūros neatsiras papildomos rizikos saugiai ir patikimai banko veiklai ir tai neapsunkins efektyvios kredito įstaigų priežiūros. III. RIZIKĄ RIBOJANTYS NORMATYVAI IR REIKALAVIMAI
- Priežiūros institucija privalo bankams nustatyti privalomus ir minimalius kapitalo pakankamumo reikalavimus. Kapitalo poreikis turi būti nustatomas įvertinus bendrą prisiimamą riziką ir turi būti apibrėžtos sudedamosios kapitalo dalys, įvertinant galimybę jas panaudoti bankų patirtiems nuostoliams dengti. Šie reikalavimai, bent jau tiems bankams, kurie veikia ir už savo šalies ribų, privalo būti ne mažesni negu Bazelio Kapitalo sutartyje ir jos papildymuose nustatyti reikalavimai.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankuose ir jų grupėse vyksta tinkami rizikos valdymo procesai, kai identifikuojamos, vertinamos, tikrinamos ir kontroliuojamos arba sumažinamos visos svarbios rizikos rūšys ir atsižvelgus į jas įvertinamas kapitalo pakankamumas. Šie procesai turi atitikti institucijų veiklos dydį ir sudėtingumą.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankai atlieka kredito rizikos valdymo procedūras, apimančias institucijos rizikos lygį, ir ar laikosi apdairios politikos. Esminė bet kokios bankų priežiūros sistemos dalis privalo būti banko politikos, procedūrų ir praktikos, teikiant paskolas ir investuojant bei valdant paskolų ir investicijų portfelius, vertinimas.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankai laikosi nusistatytos tinkamos politikos valdydami probleminius aktyvus ir vertindami atidėjinių ir rezervų pakankamumą.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankuose veikia vadovybės informavimo sistema, kuri sudaro sąlygas vadovybei nustatyti rizikos koncentraciją banko portfelyje. Taip pat ši institucija turi nustatyti riziką ribojančius normatyvus, kurie apribotų maksimalią paskolą vienam skolininkui arba susijusių skolininkų grupei.
- Siekdama išvengti piktnaudžiavimo skolinant su banku susijusiems asmenims, priežiūros institucija privalo nustatyti reikalavimus, kurie verstų bankus sukurti tokias sprendimų priėmimo procedūras, kurios sukurtų prielaidas apriboti su banku susijusių asmenų įtaką priimant sprendimus, išvengti privilegijų taikymo tokiems asmenims ir ribotų skolinimą su banku susijusiems asmenims. Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankai kontroliuoja paskolų, suteiktų susijusiems asmenims, būklę ir imasi kitų priemonių dėl to kylančiai rizikai valdyti ir švelninti.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankų pasirinktos politikos, nustatytų procedūrų ir jų taikymo praktikos pakanka šalies bei tarptautinių atsiskaitymų rizikai nustatyti, stebėti ir vertinti, taip pat ar bankai turi sukaupę pakankamai kapitalo atsargų prisiimdami tokią riziką.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankuose įdiegtos sistemos, kurios leidžia identifikuoti, vertinti, stebėti ir valdyti rinkos riziką. Priežiūros institucija, jei įgaliota, turėtų turėti teisę nustatyti tam tikras rinkos rizikos ribas ir papildomus kapitalo reikalavimus.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankai turi įdiegę likvidumo valdymo strategiją, kuri apima jų rizikos lygį, ar laikosi apdairios politikos, atlieka procedūras, kurios padeda identifikuoti, vertinti, stebėti ir valdyti likvidumo riziką. Priežiūros institucija reikalauja, kad bankai turėtų likvidumo problemų kontrolės nenumatytais atvejais planus.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankuose įdiegta rizikos valdymo politika ir procedūros, kurios leidžia identifikuoti, vertinti, stebėti ir valdyti operacinę riziką. Ši politika ir procedūros turi atitikti bankų veiklos mastą ir pobūdį.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankuose įdiegtos efektyvios sistemos, kurios padeda identifikuoti, vertinti, stebėti ir valdyti palūkanų normų riziką bankinėje knygoje (įskaitant gerai apibrėžtą strategiją, kuri buvo patvirtinta valdybos ir įgyvendinta aukščiausiu lygmeniu). Tai turi atitikti bankų veiklos mastą ir pobūdį.
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar bankų vidaus kontrolės sistema atitinka veiklos pobūdį ir mastą. Vidaus kontrolės sistema privalo aiškiai apibrėžti įgaliojimų ir atsakomybės perdavimo tvarką, griežtai atskirti ir padalyti atskiriems darbuotojams sandorių sudarymo, lėšų išmokėjimo, turto bei įsipareigojimų apskaitos funkcijas ir jų suderinamumą, nustatyti šių funkcijų tikrinimo tvarką, užtikrinti bankų turto apsaugą. Bankuose turi būti vidaus audito tarnyba, kuri įvertintų, ar laikomasi vidaus kontrolės sistemos ir teisės aktų reikalavimų, be to, bankai turi glaudžiai bendradarbiauti su nepriklausoma audito tarnyba.
- Priežiūros institucija privalo nustatyti, ar bankai laikosi tinkamos politikos, normų ir tvarkos, įskaitant griežtas taisykles „pažink savo klientą“, kurios skatina aukštus finansinio sektoriaus etikos ir profesijos standartus ir apsaugo banką nuo tyčinės ar netyčinės nusikalstamos veiklos. IV. NUOLATINĖS BANKŲ PRIEŽIŪROS METODAI
- Efektyvi bankų priežiūros sistema reikalauja, kad priežiūros institucija plėstųsi ir visapusiškai išmanytų individualių bankų, bankų grupių ir visos bankų sistemos operacijas, sutelkdama dėmesį į bankų sistemos saugumą, patikimumą ir stabilumą.
- Efektyvią bankų priežiūros sistemą privalo sudaryti du vienas kitą papildantys metodai: dokumentinė bankų priežiūra, kuri leistų analizuoti ir vertinti bankų veiklą bei finansinę būklę pagal periodiškai bankų teikiamas finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, ir bankų inspektavimas, kurio metu būtų tikrinama bankų veikla pačiuose bankuose.
- Priežiūros institucija turi turėti teisę ir būdų gauti finansinę, priežiūrai skirtą ir statistinę informaciją, ją analizuoti ir vertinti tiek kiekvieno banko atskirai, tiek konsoliduotai, kai informacija apima ir banko patronuojamų įmonių veiklą. Taip pat ji privalo turėti galimybę ir būdų patikrinti iš bankų gaunamos informacijos teisingumą inspektavimo metu arba pasitelkdama nepriklausomus auditorius. V. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
- Priežiūros institucija privalo įsitikinti, ar visi bankai tinkamai tvarko apskaitą, kurią reglamentuoja nuosekli apskaitos politika ir praktika, pripažįstama tarptautiniu mastu, leidžianti priežiūros institucijai gauti tikrą ir neiškreiptą banko finansinės būklės ir jo veiklos pelningumo vaizdą, ir ar bankas reguliariai skelbia finansines ataskaitas, teisingai parodančias jo būklę. VI. TEISĖ TAIKYTI POVEIKIO PRIEMONES
- Priežiūros institucija turi turėti įstatymuose įteisintų poveikio priemonių, leidžiančių priežiūros institucijai laiku imtis veiksmų, kai kyla grėsmė saugiai ir patikimai banko veiklai. Išimtiniais atvejais turėtų būti įteisinta galimybė atšaukti banko licenciją arba rekomenduoti tai padaryti. VII. TARPTAUTINĖ BANKININKYSTĖ
- Vienas iš esminių bankų priežiūros elementų yra priežiūros institucijos gebėjimas konsoliduotai prižiūrėti bankų grupę, tinkamai kontroliuojant ir taikant reikiamus riziką ribojančius normatyvus visai bankų veiklai.
- Pagrindinis konsoliduotos priežiūros komponentas yra ryšių užmezgimas ir pasikeitimas informacija su kitomis įvairiomis priežiūros institucijomis, pirmumą teikiant šalies, kurioje veikia bankas, priežiūros institucijai. Priežiūros institucija privalo užsienio valstybių bankams taikyti tokius pačius reikalavimus, kokius taiko vietiniams bankams. ______________