← Lietuva

NUTARIMAS DĖL JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 200

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2007 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 842 Vilnius Siekdama svarbiausius Lietuvos sakralinius objektus kompleksiškai pritaikyti viešiesiems turizmo ir piligrimų poreikiams, atsižvelgdama į Lietuvos Vyskupų Konferencijos sprendimą kurti Lietuvoje Jono Pauliaus II piligrimų kelią, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 349 „Dėl 2007 metų Privatizavimo fondo lėšų dalies, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti, paskirstymo pagal programas ir asignavimų valdytojus“ (Žin., 2007, Nr. 43-1640), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Patvirtinti Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programą (pridedama).
  2. Pavesti Ūkio ministerijai: 2.
  3. bendradarbiaujant su Lietuvos Vyskupų Konferencija, koordinuoti Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programos (toliau vadinama – Programa) įgyvendinimą; 2.
  4. parengti ir per mėnesį nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Programos priežiūros komisijos projektą.
  5. Nustatyti, kad Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Programos priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Privatizavimo fondo ir kitų teisėtai įgytų lėšų.
  6. Rekomenduoti: 4.
  7. savivaldybėms, nurodytoms Programos prieduose, dalyvauti įgyvendinant Programą ir skirti savivaldybių biudžetų lėšų jai įgyvendinti; 4.
  8. Lietuvos bankui, akcinei bendrovei Lietuvos paštui, viešajai įstaigai Lietuvos turizmo plėtros agentūrai, Lietuvos Vyskupų Konferencijai, Lietuvos arkivyskupijų ir vyskupijų kurijoms, nurodytoms Programos prieduose, Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijai dalyvauti įgyvendinant Programą.
  9. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 838 „Dėl Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo 2006–2010 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 94-3694). Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Ūkio ministras Vytas Navickas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 842 JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  10. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelią, jungiantį svarbiausius Lietuvos sakralinius objektus, įvertinti į Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtrauktų sakralinių objektų svarbą, būklę ir esamą viešąją infrastruktūrą, nustatyti šių objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms tikslą, uždavinius ir šių uždavinių įgyvendinimo priemones.
  11. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateikiamos šios Programos 1–3 prieduose.
  12. Šioje Programoje vartojamos sąvokos: Piligrimas – asmuo, religiniais tikslais keliaujantis į šventąsias vietas. Piligrimystė – individualios arba kolektyvinės tikinčiųjų kelionės į šventąsias vietas. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) ir kituose teisės aktuose. II. APLINKOS ANALIZĖ
  13. Į Jono Pauliaus II piligrimų kelią įtraukti svarbiausi sakraliniai objektai, kuriuos aplankė Popiežius Jonas Paulius II per vizitą Lietuvoje, kiti su Popiežiumi Jonu Pauliumi II susiję sakraliniai objektai, piligrimų ir turistų lankomi sakraliniai objektai.
  14. Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Respublikos Prezidento kvietimu 1993 m. rugsėjo 4–8 d. Lietuvoje lankėsi Popiežius Jonas Paulius II. Per Popiežiaus vizitą buvo lankomi svarbiausi Lietuvos sakraliniai objektai. Lietuvos Vyskupų Konferencijos pasiūlymu, suderintu su Šventuoju Sostu, Popiežius Jonas Paulius II aplankė: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamąją Aušros Vartų koplyčią, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką, Kryžių kalną (Jurgaičių, Domantų piliakalnį, vadinamą Šventkalniu, Pilies kalnu), Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir kitus objektus.
  15. Kiti su Popiežiumi Jonu Pauliumi II susiję sakraliniai objektai: 6.
  16. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (Marijampolės savivaldybė). Minint Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, Popiežius Jonas Paulius II 1987 m. birželio 28 d. palaimintuoju paskelbė arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kurio palaikai saugomi Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje esančiame altoriuje-sarkofage; 6.
  17. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, kuriai Popiežius Jonas Paulius II 1988 m. gegužės 6 d. suteikė bazilikos titulą; 6.
  18. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – garsėjanti stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, kuris 1988 m. rugpjūčio 14 d. vainikuotas Popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir gavo Nuliūdusiųjų Paguodos titulą; 6.
  19. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra, gavusi šį titulą, kai 1997 m. gegužės 28 d. Popiežius Jonas Paulius II įkūrė Šiaulių vyskupiją.
  20. Piligrimai ir turistai taip pat lanko Vilniaus Kryžiaus kelią (Vilniaus Kalvarijas), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinę bažnyčią, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį ir kitus objektus.
  21. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai, toliau vertinami piligriminiu ir turizmo požiūriu: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia, Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos), Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esanti teritorija, Kryžių kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vadinamas Šventkalniu, Pilies kalnu), Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra, Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (Marijampolės savivaldybė), Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios, Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: 8.
  22. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (toliau vadinama – Vilniaus arkikatedra bazilika). Vilniaus arkikatedros bazilikos istorija atspindi krikščionybės raidą Lietuvoje nuo karaliaus Mindaugo laikų, 1387 metų krikšto iki šių dienų. Vilniaus arkikatedros bazilikos rūsio kriptoje išlikusi seniausia Lietuvoje XIV a. pabaigos freska „Nukryžiavimas“, baroko stilių reprezentuoja vienas gražiausių Vilniaus ankstyvojo baroko paminklų – Šv. Kazimiero koplyčia, vertinga architektūriniu, meniniu ir religiniu požiūriu. Sidabro sarkofage (XVIII a. vidurys) saugomi Šv. Kazimiero, vienintelio Lietuvos šventojo, palaikai. 1993 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje apaštalinę kelionę Lietuvoje pradėjo Popiežius Jonas Paulius II. 8.
  23. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia (toliau vadinama – Aušros Vartų koplyčia) ir Šv. Teresės bažnyčia. Aušros Vartų koplyčia – viena reikšmingiausių religinių, istorinių ir kultūrinių Lietuvos vietų, garsių visoje Europoje, tai šventovė, į kurią veda daugelio kraštų piligrimų keliai. Aušros Vartai yra vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės miesto sienos vartai. Aušros Vartų koplyčioje saugomas legendomis apipintas ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslas. Aušros Vartų koplyčia priklauso Vilniaus basųjų karmelitų vienuolyno pastatų ansambliui. Šalia Aušros vartų, 1621–1627 metais įsikūrus basiesiems karmelitams, pastatytas didelis erdvus vienuolynas su vidiniais kiemais ir ankstyvojo baroko stiliaus Šv. Teresės bažnyčia. 8.
  24. Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos) – tai 7 kilometrų ilgio Kryžiaus kelias, kurį sudaro 35 stotys: 20 mūrinių koplyčių, tiltas su medine koplyčia, vieneri mūriniai vartai, 7 mediniai vartai, baroko stiliaus Šv. Kryžiaus Atradimo, vadinamoji Kalvarijų bažnyčia (pastatyta 1772 metais). 1962 metais beveik visos koplyčios sunaikintos (išliko tik 4), šiuo metu jos atstatytos pagal architektės Brigitos Radavičiūtės projektą. Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos) – unikalus Europoje architektūrinis-urbanistinis ansamblis, įsiliejęs į natūralų kraštovaizdį, atspindi baroko epochai būdingus žmogaus gyvenimo ir meno bruožus. 8.
  25. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia (toliau vadinama – Trakų parapinė bažnyčia) pastatyta 1409 metais. Manoma, kad Dievo Motinos atvaizdą bažnyčiai padovanojo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Trakų Švč. Mergelės Marijos paveikslo, garsėjančio malonėmis, kultas nuo XVII a. pradžios išplito visoje Lietuvoje. Bėgant šimtmečiams, šis paveikslas tapo tokiu ryškiu Švč. Mergelės Marijos globos besišaukiančių žmonių tikėjimo atspindžiu, kad 1718 metais vainikuotas popiežiškomis karūnomis. 8.
  26. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (toliau vadinama – Kauno arkikatedra bazilika) – didžiausia katalikų bažnyčia Kaune ir viena seniausių Lietuvoje. Istoriniuose dokumentuose nurodoma, kad jos vietoje stovėjo medinė bažnyčia, kuri minima dar 1413 metais. Iš gotikos laikotarpio bažnyčios interjere išliko unikalūs, kituose Lietuvos sakraliniuose pastatuose beveik neaptinkami, zakristijos bei emporos keturkampių žvaigždžių krištoliniai skliautai. Kauno arkikatedroje bazilikoje yra labai garsus ir tikinčiųjų branginamas Sopulingosios Dievo Motinos paveikslas. 8.
  27. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pradėta statyti 1934 metais. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia – tautos prisikėlimo laisvei simbolis. Piligrimus traukia didinga šventovės architektūra, kuriai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, ryškiai apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. 8.
  28. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis yra unikalus aukštojo baroko paminklas, menų kokybe išsiskiriantis iš Vidurio Europos sakralinės architektūros objektų. Jį įsteigė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Pacas (fundacijos aktas pasirašytas 1664 metais, statyta 1667–1712 metais). Jo vertingumas – tobula gamtovaizdžio ir architektūros darna, unikali ir novatoriška ansamblio ašinė struktūra, bažnyčios fasado ir šešiakampio jos plano kompozicija, daugiasluoksnė ir vientisa šio vienuolyno puošybos didžioji ikonografinė programa. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis piligrimams svarbus malonėmis garsiu Gražiosios Meilės Motinos paveikslu. 8.
  29. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esanti teritorija – viena gausiausiai piligrimų lankomų vietų. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (toliau vadinama – Šiluvos bazilika) – vėlyvojo baroko sakralinės paskirties statinys, garsi stebuklingu Dievo Motinos paveikslu. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (toliau vadinama – Apsireiškimo koplyčia) – išskirtinis moderniosios architektūros sakralinės paskirties statinys. Ši koplyčia – paminklas vietai, kurioje 1608 metais apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Koplyčios altoriaus pamatuose įmūrytas akmuo, ant kurio apsireiškė Dievo Motina su Kūdikiu. 8.
  30. Kryžių kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vadinamas Šventkalniu, Pilies kalnu) (toliau vadinama – Kryžių kalnas). Kryžiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1850 metais, nors jų atsiradimas dažnai siejamas su 1831 metų sukilimo numalšinimu ir represijomis, kai piliakalnyje buvo statomi kryžiai žuvusiems sukilėliams. Prieš pirmąjį pasaulinį karą ant Kryžių kalno būta per 200 kryžių, apie 1960 metus – daugiau kaip
  31. Iki 1989 metų ant piliakalnio pastatyta per 10000 didesnių kryžių, dabar čia – per 50000 įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų. Kryžių kalno sakralinė reikšmė įgavo pasaulinį garsą po Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo 1993 metais, po metų čia pastatytas kryžius su Popiežiaus Lietuvai dovanotu Krucifiksu. 8.
  32. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra (toliau vadinama – Šiaulių katedra) – renesansinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su šešiasiene apside. Ant pietinės pastato sienos 1625 metais įrengtas saulės laikrodis. Šiaulių katedra matoma iš tolo, važiuojant visais į Šiaulius vedančiais keliais. 8.
  33. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis funduotas XVII a. pradžioje. Dabartinis, iki mūsų dienų išlikęs vienuolyno kompleksas galutinai susiformavo tarp 1772–1780 metų. Viena svarbiausių Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio sudedamųjų dalių yra Kryžiaus kelias – ypatinga piligrimų traukos vieta. Griežtas ir kartu harmoningas Kančios istorijos paveikslų išdėstymas arkadinėse galerijose daro ansamblį neįprastą ir išskirtinį tarp kitų Lietuvos bernardinų vienuolynų ansamblių. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui priklauso įspūdinga Kristaus kančios laiptų koplyčia. 8.
  34. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika (toliau vadinama – Marijampolės bazilika) ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (Marijampolės savivaldybė). Pirmoji Marijampolės bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1758 metais. 1791 metais prie bažnyčios pastatytas mūrinis vienuolynas. 1809 metais sudegusios medinės bažnyčios vietoje 1824 metais pastatyta ir pašventinta nauja mūrinė bažnyčia, kuri buvo perstatinėjama, didinama ir gražinama. Marijampolės bazilikoje esančiame altoriuje-sarkofage ilsisi palaimintojo Jurgio Matulaičio palaikai, o jo tėviškėje Lūginėje 1991 metais pastatyta koplyčia. 8.
  35. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (toliau vadinama – Žemaičių Kalvarijos bazilika) ir Kryžiaus kelio koplyčios. Iš viso yra 20 koplyčių, medinių ir mūrinių, skirtingų meistrų statytų, rekonstruotų XVII–XX amžiuje. Koplyčių pastatymo vietos parinktos taip, kad kuo tiksliau atitiktų Kristaus Kančios kelią Jeruzalėje. Bazilikos altoriuje saugomas stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, kuris atgabentas iš Romos XVII amžiaus I pusėje. Šis paveikslas 2006 m. spalio 8 d. karūnuotas Popiežiaus Benedikto XVI palaimintomis karūnomis ir jam suteiktas Krikščioniškų šeimų Karalienės titulas. 8.
  36. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (toliau vadinama – Pivašiūnų bažnyčia), pastatyta 1825 metais, yra chrestomatinis Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Didžiausia Pivašiūnų bažnyčios vertybė – malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas.
  37. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai traukia didžiulius piligrimų ir turistų srautus. Pavyzdžiui, Kryžių kalną kasmet aplanko per 350 tūkst. piligrimų ir turistų, Vilniaus Kryžiaus kelią (Vilniaus Kalvarijas) – per 150 tūkst., Žemaičių Kalvarijos baziliką ir Kryžiaus kelio koplyčias – per 100 tūkst., Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį – per 70 tūkst. lankytojų, iš kurių per 10 tūkst. – piligrimai iš Lenkijos, o Šiluvos baziliką ir Apsireiškimo koplyčią vien per Šilinių atlaidus aplanko per 200 tūkst. tikinčiųjų. Vilniaus arkikatedrą baziliką, Aušros Vartų koplyčią, Kauno arkikatedrą baziliką itin gausiai lanko ne tik piligrimai, bet ir didžiuosius Lietuvos miestus lankantys turistai.
  38. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai gausiausiai lankomi per kasmetines religines šventes ir renginius, kai suplūsta minios tikinčiųjų ir piligrimų. Piligrimams ir turistams vienos svarbiausių datų bus šios: 2008 metais – Dievo Motinos Apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejus, 2009 metais – Trakų parapinės bažnyčios 600 metų jubiliejus ir Marijonų kongregacijos atnaujinimo 100-osios metinės, 2013 metais – žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus, 2017 metais – Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejus.
  39. Dalis gausiausiai lankomų Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų blogos būklės. Siekiant išsaugoti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus ir juos pritaikyti piligrimų ir turizmo reikmėms, reikėtų atlikti būtinus tvarkybos, statybos darbus.
  40. Šalia Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų būtina įrengti viešąją infrastruktūrą, kuri tenkintų atvykstančiųjų piligrimų ir turistų poreikius, taip sudaryti tinkamas sąlygas keliauti Jono Pauliaus II piligrimų keliu ir lankyti jame esančius objektus.
  41. Siekiant populiarinti Jono Pauliaus II piligrimų kelią ir skatinti lankyti jo objektus, tikslinga parengti ir įgyvendinti rinkodaros ir informacijos priemones, pristatančias Jono Pauliaus II piligrimų kelią, jame esančių objektų svarbą ir išskirtinumą. II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  42. Šios Programos tikslas – sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelią, jo objektus pritaikyti piligrimų ir turizmo reikmėms, kad atvykę piligrimai ir turistai galėtų juos lankyti ir rasti reikiamą viešąją infrastruktūrą.
  43. Šios Programos uždaviniai: 15.
  44. įrengti viešąją infrastruktūrą – sudaryti būtinas sąlygas lankyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus; 15.
  45. atlikti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų tvarkybos, statybos darbus; 15.
  46. parengti ir įgyvendinti rinkodaros ir informacijos priemones, pristatančias Jono Pauliaus II piligrimų kelią ir jo objektus Lietuvos ir pasaulio visuomenei; 15.
  47. užtikrinti sklandų Jono Pauliaus II piligrimų kelio funkcionavimą ir jo objektų saugumą. IV. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
  48. Įgyvendinus šioje Programoje numatytus uždavinius: 16.
  49. bus įrengta viešoji infrastruktūra ir sudarytos sąlygos lankyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus; 16.
  50. bus sutvarkyti, piligrimų ir turizmo reikmėms pritaikyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai; 16.
  51. daugės vietos ir užsienio turistų, piligrimų; 16.
  52. gerės Lietuvos – turizmui ir piligrimystei patrauklios šalies – įvaizdis; 16.
  53. bus užtikrintas Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir jo objektų saugumas per masinius renginius.
  54. Šios Programos vertinimo kriterijai: 17.
  55. kiek gausėja piligrimų ir turistų, lankančių Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus (per metus vidutiniškai 5 procentais); 17.
  56. kiek sutvarkyta ar įrengta viešosios infrastruktūros objektų; 17.
  57. kiek Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektuose atlikta tvarkybos, statybos darbų; 17.
  58. kiek parengta ir įgyvendinta rinkodaros bei informacijos priemonių. V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ
  59. Šios Programos įgyvendinimo priemonės bus įgyvendinamos trimis etapais: 18.
  60. pirmasis etapas – 2007–2008 metai; 18.
  61. antrasis etapas – 2009–2011 metai; 18.
  62. trečiasis etapas – 2012–2013 metai.
  63. Šios Programos įgyvendinimo stebėseną atliks Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Programos priežiūros komisija.
  64. Kiekvienais kalendoriniais metais Ūkio ministerija teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios Programos įgyvendinimo praeitų metų ataskaitą. ______________ Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programos 1 priedas JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PIRMOJO ETAPO (2007–2008 METŲ) PRIEMONĖS Uždaviniai Objekto pavadinimas Priemonės pavadinimas Atsakingi vykdytojai Lėšų poreikis 2007 metais, tūkst. litų Preliminarus lėšų poreikis 2008 metais, tūkst. litų suma finansavimo šaltinis
  65. Įrengti viešąją infrastruktūrą – sudaryti būtinas sąlygas lankyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus 1.
  66. Visi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai 1.1.
  67. Parengti Jono Pauliaus II piligrimų kelio informacijos stendų ir nuorodų įrengimo projektą Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas), Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau vadinama – Kultūros paveldo departamentas), Lietuvos Vyskupų Konferencija 30 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 1.1.
  68. Įrengti Jono Pauliaus II piligrimų kelyje informacijos stendus ir nuorodas Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos Vyskupų Konferencija, savivaldybės 280 1.
  69. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia (toliau vadinama – Aušros Vartų koplyčia) ir Šv. Teresės bažnyčia 1.2.
  70. Parengti antrojo įėjimo į Aušros Vartų koplyčią projektą Vilniaus arkivyskupijos kurija, Kultūros paveldo departamentas 150 1.2.
  71. Suprojektuoti ir sutvarkyti šalia Aušros Vartų esančią teritoriją – Bazilijonų skverą ir kapitališkai suremontuoti jame esantį viešąjį tualetą (Bazilijonų g. 5) Vilniaus miesto savivaldybė 320 1.
  72. Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos) 1.3.
  73. Suprojektuoti ir pastatyti viešuosius tualetus Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupijos kurija 330 1.
  74. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia (toliau vadinama – Trakų parapinė bažnyčia) 1.4.
  75. Parengti viešųjų tualetų įrengimo projektą ir juos įrengti Vilniaus arkivyskupijos kurija, Trakų rajono savivaldybė 380 1.
  76. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (toliau vadinama – Kauno arkikatedra bazilika) 1.5.
  77. Įrengti Piligrimų informacijos centrą prie Kauno arkikatedros bazilikos Kauno arkivyskupijos kurija 200 1.
  78. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis 1.6.
  79. Parengti viešųjų tualetų įrengimo Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui priklausančiame pastate projektą ir juos įrengti Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė 50 Privatizavimo fondo lėšos 150 1.6.
  80. Rengti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, skirtus infrastruktūrai sukurti (priemonė vykdoma 2008 metais) Kauno apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas, Kauno marių regioninio parko direkcija, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija 1.
  81. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (toliau vadinama – Šiluvos bazilika), Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (toliau vadinama – Apsireiškimo koplyčia) ir tarp jų esanti teritorija 1.7.
  82. Parengti Šiluvos bazilikos teritorijos ir teritorijos, esančios tarp Šiluvos bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios, tvarkymo, statybos darbų projektą ir atlikti darbus Kauno arkivyskupijos kurija, Raseinių rajono savivaldybė 2358 Privatizavimo fondo lėšos 2300 1.7.
  83. Pateikti 2008 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl žemės sklypo ir pastatų Raseinių rajono savivaldybėje, Šiluvoje, M. Jurgaičio a. 19, paėmimo visuomenės poreikiams Kauno apskrities viršininko administracija, Raseinių rajono savivaldybė 1.7.
  84. Parengti teritorijų planavimo dokumentą ir aikštės prieš Šiluvos šilą (Piligrimų tako pradžia) su viešaisiais tualetais (Raseinių rajono savivaldybė, Šiaulelių kaimas, žemės sklypo unikalus numeris 4400-0354-9397) statybos ir įrengimo projektą ir atlikti darbus Kauno arkivyskupijos kurija, Raseinių rajono savivaldybė 10 Privatizavimo fondo lėšos 100 1.7.
  85. Parengti Tytuvėnų regioninio parko viešosios infrastruktūros sukūrimo, piligrimų tako, poilsio aikštelių ir lauko tualetų statybos ir įrengimo techninę dokumentaciją Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų paramai gauti Kelmės rajono savivaldybė, Tytuvėnų regioninio parko direkcija 30 1.
  86. Kryžių kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vadinamas Šventkalniu, Pilies kalnu) (toliau vadinama – Kryžių kalnas) 1.8.
  87. Suprojektuoti ir įrengti apšvietimą Kryžių kalno teritorijoje Šiaulių rajono savivaldybė 50 Privatizavimo fondo lėšos 180 1.8.
  88. Įrengti automobilių stovėjimo aikštelę su privažiavimo keliu prie Kryžių kalno Šiaulių rajono savivaldybė 693 Privatizavimo fondo lėšos 1.8.
  89. Parengti teritorijų planavimo dokumentą ir bažnyčios prie Kryžių kalno statybos projektą Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių vyskupijos kurija 400 1.
  90. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra (toliau vadinama – Šiaulių katedra) 1.9.
  91. Parengti Šiaulių katedros nuogrindos, šventoriaus lietaus nutekamosios sistemos, šventoriaus remonto projektus Kultūros paveldo departamentas, Šiaulių vyskupijos kurija 250 1.
  92. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika (toliau vadinama – Marijampolės bazilika) ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (Marijampolės savivaldybė) 1.10.
  93. Asfaltuoti vietinės reikšmės kelią Nr. MR0010 (privažiuojamasis kelias prie palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškės) ruože nuo 0,0 iki 3,15 kilometro Susisiekimo ministerija, Marijampolės savivaldybė 500 1.10.
  94. Parengti teritorijų planavimo dokumentus ir teritorijos prie palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios Lūginėje pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms projektus Marijampolės apskrities viršininko administracija, Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio vyskupijos kurija 250 1.10.
  95. Parengti teritorijų planavimo dokumentą ir Piligrimų informacijos centro pastato prie Marijampolės bazilikos statybos projektą Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio vyskupijos kurija 350 1.
  96. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (toliau vadinama – Žemaičių Kalvarijos bazilika) ir Kryžiaus kelio koplyčios 1.11.
  97. Parengti teritorijų planavimo dokumentus ir Žemaičių Kalvarijos bazilikos automobilių stovėjimo aikštelių, privažiuojamųjų kelių, viešųjų tualetų statybos, įrengimo ir šventoriaus sutvarkymo projektus Plungės rajono savivaldybė, Telšių vyskupijos kurija 98 Privatizavimo fondo lėšos 200 1.
  98. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (toliau vadinama – Pivašiūnų bažnyčia) 1.12.
  99. Parengti teritorijų planavimo dokumentus ir automobilių stovėjimo aikštelių ir viešųjų tualetų statybos ir įrengimo projektus Alytaus rajono savivaldybė, Kaišiadorių vyskupijos kurija 100
  100. Atlikti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų tvarkybos, statybos darbus 2.
  101. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (toliau vadinama – Vilniaus arkikatedra bazilika) 2.1.
  102. Parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos Valavičių koplyčios konservavimo, restauravimo projektą ir atlikti konservavimo, restauravimo darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus arkivyskupijos kurija 2100 2.1.
  103. Parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos požemio patalpų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms projektą Vilniaus arkivyskupijos kurija 60 2.1.
  104. Atlikti Vilniaus arkikatedros bazilikos fasado remonto darbus Vilniaus arkivyskupijos kurija 1700 2.1.
  105. Parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms projektą Vilniaus arkivyskupijos kurija 150 2.
  106. Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia 2.2.
  107. Parengti Šv. Teresės bažnyčios, Aušros Vartų koplyčios ir galerijos stogų tvarkybos darbų projektą ir atlikti tvarkybos darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus arkivyskupijos kurija 374 Privatizavimo fondo lėšos 1100 2.2.
  108. Parengti Aušros Vartų koplyčios lobyno ekspozicijų salės remonto projektą, atlikti remonto darbus ir įrengti ekspoziciją Vilniaus arkivyskupijos kurija 230 2.
  109. Trakų parapinė bažnyčia 2.3.
  110. Atlikti Trakų parapinės bažnyčios konservavimo, restauravimo, teritorijos tvarkymo darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus arkivyskupijos kurija 1250 Privatizavimo fondo lėšos 2750 2.
  111. Kauno arkikatedra bazilika 2.4.
  112. Užbaigti Kauno arkikatedros bazilikos presbiterijos restauravimo darbus Kultūros paveldo departamentas, Kauno arkivyskupijos kurija 1290 Privatizavimo fondo lėšos 2.4.
  113. Parengti Kauno arkikatedros bazilikos grindų remonto, restauravimo darbų projektą ir atlikti remonto, restauravimo darbus Kauno arkivyskupijos kurija 400 Privatizavimo fondo lėšos 3200 2.4.
  114. Parengti Kauno arkikatedros bazilikos vidaus ir išorės remonto, konservavimo, restauravimo projektą ir atlikti remonto, konservavimo, restauravimo darbus Kauno arkivyskupijos kurija 250 Privatizavimo fondo lėšos 500 2.
  115. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis 2.5.
  116. Atlikti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios bokštų avarijos grėsmės pašalinimo darbus Kultūros paveldo departamentas 796 Privatizavimo fondo lėšos 2.5.
  117. Parengti paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansambliui išsaugoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui Kauno apskrities viršininko administracija, Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija 50 2.5.
  118. Atlikti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio vertingųjų savybių analizę ir vertinimą pagal UNESCO Pasaulio paveldo komiteto nustatytus reikalavimus Kultūros ministerija Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 2.
  119. Šiluvos bazilika, Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esanti teritorija 2.6.
  120. Parengti Šiluvos bazilikos vidaus ir išorės konservavimo, restauravimo, remonto projektą ir atlikti konservavimo, restauravimo, remonto darbus Kultūros paveldo departamentas, Kauno arkivyskupijos kurija 400 Privatizavimo fondo lėšos 2700 2.6.
  121. Parengti Apsireiškimo koplyčios remonto projektą ir atlikti remonto darbus Kultūros paveldo departamentas, Kauno arkivyskupijos kurija 560 2.
  122. Šiaulių katedra 2.7.
  123. Atlikti Šiaulių katedros stogo tvarkybos darbus Kultūros paveldo departamentas, Šiaulių vyskupijos kurija 1000 Privatizavimo fondo lėšos 600 2.
  124. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis 2.8.
  125. Parengti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio stogų tvarkybos darbų projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Šiaulių vyskupijos kurija 400 Privatizavimo fondo lėšos 2600 2.8.
  126. Parengti paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansambliui išsaugoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui Kelmės rajono savivaldybė, Šiaulių vyskupijos kurija 50 2.
  127. Marijampolės bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (Marijampolės savivaldybė) 2.9.
  128. Užbaigti Marijampolės bazilikos stogo ir fasadų apsaugos techninių priemonių įrengimo darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilkaviškio vyskupijos kurija 341 Privatizavimo fondo lėšos 2.9.
  129. Parengti Marijampolės bazilikos interjero konservavimo, restauravimo darbų projektą ir atlikti konservavimo, restauravimo darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilkaviškio vyskupijos kurija 1150 2.
  130. Žemaičių Kalvarijos bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios 2.10.
  131. Parengti Žemaičių Kalvarijos bazilikos tvarkybos darbų projektą ir atlikti tvarkybos darbus Kultūros paveldo departamentas, Telšių vyskupijos kurija 800 2.
  132. Pivašiūnų bažnyčia 2.11.
  133. Užbaigti Pivašiūnų bažnyčios avarijos grėsmės pašalinimo darbus Kultūros paveldo departamentas, Kaišiadorių vyskupijos kurija 110 Privatizavimo fondo lėšos 2.11.
  134. Parengti Pivašiūnų bažnyčios interjero tyrimų, konservavimo, restauravimo, remonto bei šventoriaus sutvarkymo projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Kaišiadorių vyskupijos kurija 980
  135. Parengti ir įgyvendinti rinkodaros ir informacijos priemones, pristatančias Jono Pauliaus II piligrimų kelią ir jo objektus Lietuvos ir pasaulio visuomenei 3.
  136. Visi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai 3.1.
  137. Sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelio interneto svetainę ir visų jo objektų interneto svetaines Lietuvos Vyskupų Konferencija, Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo departamentas 50 Privatizavimo fondo lėšos 120 3.1.
  138. Sukurti Jono Pauliaus II piligrimų kelio logotipą ir informacijos priemonėse naudojamą dizaino stilių Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos turizmo plėtros agentūra, Lietuvos Vyskupų Konferencija 10 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 3.1.
  139. Parengti ir išleisti lankstinukus apie kiekvieną Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektą Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos turizmo plėtros agentūra, Lietuvos Vyskupų Konferencija 100 3.1.
  140. Parengti ir išleisti 4 kalbomis informacinį lankstinuką (su žemėlapiu), pristatantį Jono Pauliaus II piligrimų kelią Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos turizmo plėtros agentūra, Lietuvos Vyskupų Konferencija 120 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 3.1.
  141. Parengti ir išleisti Jono Pauliaus II piligrimų kelio vadovą 4 kalbomis Lietuvos Vyskupų Konferencija, Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo departamentas 30 Privatizavimo fondo lėšos 150
  142. Užtikrinti sklandų Jono Pauliaus II piligrimų kelio funkcionavimą ir jo objektų saugumą 4.
  143. Visi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai 4.1.
  144. Prisidėti prie Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir jo objektų saugumo užtikrinimo per masinius renginius Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybės 50 Privatizavimo fondo lėšos 150 4.1.
  145. Informuoti Pasaulio lietuvių bendruomenę apie Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007– 2013 metų programą ir kviesti prisidėti prie šios programos priemonių įgyvendinimo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai ______________ Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programos 2 priedas JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ANTROJO ETAPO (2009–2011 METŲ) PRIEMONĖS Uždaviniai Objekto pavadinimas Priemonės pavadinimas Atsakingi vykdytojai
  146. Įrengti viešąją infrastruktūrą – sudaryti būtinas sąlygas lankyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus 1.
  147. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika (toliau vadinama – Vilniaus arkikatedra bazilika) 1.1.
  148. Įdiegti apsaugos sistemos priemones Vilniaus arkikatedros bazilikos saugumui užtikrinti Vilniaus arkivyskupijos kurija, Vilniaus miesto savivaldybė 1.
  149. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamoji Aušros Vartų koplyčia (toliau vadinama – Aušros Vartų koplyčia) ir Šv. Teresės bažnyčia 1.2.
  150. Įrengti antrąjį įėjimą į Aušros Vartų koplyčią Vilniaus arkivyskupijos kurija 1.
  151. Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos) 1.3.
  152. Įrengti dvi automobilių stovėjimo aikšteles ir suremontuoti gatvės atkarpą, jungiančią Kalvarijų ir Ateities gatvių sankryžą su automobilių stovėjimo aikštele prie XXVIII stoties Vilniaus miesto savivaldybė 1.3.
  153. Parengti Kryžiaus kelio apšvietimo įrengimo projektą ir atlikti darbus Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupijos kurija 1.3.
  154. Parengti Kryžiaus kelio remonto ir apsaugos priemonių projektą ir atlikti darbus Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupijos kurija 1.
  155. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia 1.4.
  156. Parengti automobilių stovėjimo aikštelės ir viešųjų tualetų statybos ir įrengimo projektą ir atlikti darbus Kauno arkivyskupijos kurija 1.4.
  157. Įrengti liftą Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bokšte Kauno arkivyskupijos kurija 1.
  158. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis 1.5.
  159. Rengti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, skirtus infrastruktūrai sukurti Kauno apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas, Kauno marių regioninio parko direkcija, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija 1.5.
  160. Parengti teritorijų planavimo dokumentus, skirtus rekreacinei zonai prie Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio pritaikyti piligrimų ir turizmo reikmėms Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno marių regioninio parko direkcija, Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija 1.
  161. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika (toliau vadinama – Šiluvos bazilika), Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (toliau vadinama – Apsireiškimo koplyčia) ir tarp jų esanti teritorija 1.6.
  162. Suprojektuoti ir įrengti automobilių stovėjimo aikštelę Šiluvoje (iš Tytuvėnų pusės) Raseinių rajono savivaldybė 1.6.
  163. Parengti Piligrimų tako nuo aikštės prieš Šiluvos šilą iki Apsireiškimo koplyčios įrengimo projektą ir atlikti darbus Tytuvėnų regioninio parko direkcija, Kauno arkivyskupijos kurija 1.6.
  164. Parengti dviejų automobilių stovėjimo aikštelių prieš Šiluvą (iš Raseinių pusės) įrengimo projektą ir atlikti darbus Raseinių rajono savivaldybė 1.6.
  165. Parengti Piligrimų trasos (8 kilometrų) iš Tytuvėnų į Šiluvą, poilsio aikštelių ir viešųjų tualetų statybos ir įrengimo projektą ir atlikti darbus Susisiekimo ministerija, Tytuvėnų regioninio parko direkcija, Raseinių rajono savivaldybė 1.
  166. Kryžių kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vadinamas Šventkalniu, Pilies kalnu) (toliau vadinama – Kryžių kalnas) 1.7.
  167. Pastatyti bažnyčią prie Kryžių kalno Šiaulių vyskupijos kurija 1.
  168. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra (toliau vadinama – Šiaulių katedra) 1.8.
  169. Atlikti Šiaulių katedros nuogrindos, šventoriaus lietaus nutekamosios sistemos, šventoriaus remonto darbus Kultūros paveldo departamentas, Šiaulių vyskupijos kurija 1.
  170. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis 1.9.
  171. Parengti teritorijų planavimo dokumentus, skirtus teritorijai prie Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio pritaikyti piligrimų ir turizmo reikmėms Kelmės rajono savivaldybė, Šiaulių vyskupijos kurija 1.
  172. Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika (toliau vadinama – Marijampolės bazilika) ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (Marijampolės savivaldybė) 1.10.
  173. Užbaigti vietinės reikšmės kelio Nr. MR0010 (privažiuojamasis kelias prie palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškės) ruože nuo 0,0 iki 3,15 kilometro asfaltavimo darbus Susisiekimo ministerija, Marijampolės savivaldybė 1.10.
  174. Atlikti teritorijos prie palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios Lūginėje pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbus Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio vyskupijos kurija 1.10.
  175. Pastatyti Piligrimų informacijos centro pastatą prie Marijampolės bazilikos ir jame įrengti Piligrimų informacijos centrą Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio vyskupijos kurija 1.
  176. Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (toliau vadinama – Žemaičių Kalvarijos bazilika) ir Kryžiaus kelio koplyčios 1.11.
  177. Atlikti Žemaičių Kalvarijos bazilikos automobilių stovėjimo aikštelių, privažiuojamųjų kelių, viešųjų tualetų statybos, įrengimo ir šventoriaus sutvarkymo darbus Plungės rajono savivaldybė, Telšių vyskupijos kurija 1.11.
  178. Parengti teritorijų planavimo dokumentus ir teritorijos prie Kryžiaus kelio koplyčių pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms projektus Plungės rajono savivaldybė, Telšių vyskupijos kurija 1.
  179. Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (toliau vadinama – Pivašiūnų bažnyčia) 1.12.
  180. Atlikti automobilių stovėjimo aikštelių ir viešųjų tualetų statybos ir įrengimo darbus Alytaus rajono savivaldybė, Kaišiadorių vyskupijos kurija
  181. Atlikti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų tvarkybos, statybos darbus 2.
  182. Vilniaus arkikatedra bazilika 2.1.
  183. Atlikti Vilniaus arkikatedros bazilikos požemio patalpų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbus Vilniaus arkivyskupijos kurija 2.1.
  184. Atlikti Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms darbus Vilniaus arkivyskupijos kurija 2.
  185. Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčia 2.2.
  186. Parengti Šv. Teresės bažnyčios, Aušros Vartų koplyčios ir galerijos vidaus ir išorės remonto, restauravimo projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus arkivyskupijos kurija 2.
  187. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapinė bažnyčia (toliau vadinama – Trakų parapinė bažnyčia) 2.3.
  188. Įrengti Švč. Mergelės Marijos atvaizdo ekspoziciją Vilniaus arkivyskupijos kurija 2.3.
  189. Atlikti Trakų parapinės bažnyčios konservavimo, restauravimo, teritorijos tvarkymo darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus arkivyskupijos kurija 2.
  190. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika (toliau vadinama – Kauno arkikatedra bazilika) 2.4.
  191. Atlikti Kauno arkikatedros bazilikos vidaus ir išorės remonto, konservavimo, restauravimo darbus Kauno arkivyskupijos kurija 2.4.
  192. Parengti Kauno arkikatedros bazilikos vargonų restauravimo projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Kauno arkivyskupijos kurija 2.4.
  193. Parengti Kauno arkikatedros bazilikos apšvietimo įrengimo projektą ir atlikti darbus Kauno miesto savivaldybė, Kauno arkivyskupijos kurija 2.
  194. Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia 2.5.
  195. Atlikti šventoriaus tvarkymo darbus Kauno arkivyskupijos kurija 2.5.
  196. Įrengti Bažnyčios ir Tautos istorinį muziejų Kauno arkivyskupijos kurija 2.5.
  197. Atlikti Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios interjero ir vitražų tvarkybos darbus Kauno arkivyskupijos kurija, Kultūros paveldo departamentas 2.
  198. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis 2.6.
  199. Atlikti Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio tvarkybos darbus Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija 2.
  200. Šiluvos bazilika, Apsireiškimo koplyčia ir tarp jų esanti teritorija 2.7.
  201. Atlikti Šiluvos bazilikos vidaus ir išorės konservavimo, restauravimo, remonto darbus Kultūros paveldo departamentas, Kauno arkivyskupijos kurija 2.7.
  202. Parengti Šiluvos bazilikos šventoriaus tvarkybos darbų projektą ir atlikti darbus Kauno arkivyskupijos kurija 2.7.
  203. Parengti Apsireiškimo koplyčios šventoriaus tvarkybos darbų projektą ir atlikti darbus Kauno arkivyskupijos kurija 2.
  204. Kryžių kalnas 2.8.
  205. Atlikti laikinosios koplyčios nukėlimo ir Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo žymėtinos vietos sutvarkymo darbus Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių vyskupijos kurija 2.
  206. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis 2.9.
  207. Parengti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio tvarkybos darbų projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Šiaulių vyskupijos kurija 2.9.
  208. Atlikti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio analizę ir vertinimą pagal UNESCO Pasaulio paveldo komiteto nustatytus reikalavimus Kultūros ministerija 2.
  209. Marijampolės bazilika ir palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia jo tėviškėje Lūginėje (Marijampolės savivaldybė) 2.10.
  210. Parengti Marijampolės bazilikos šventoriaus tvarkybos darbų projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Vilkaviškio vyskupijos kurija 2.
  211. Žemaičių Kalvarijos bazilika ir Kryžiaus kelio koplyčios 2.11.
  212. Parengti Žemaičių Kalvarijos bazilikos šventoriaus tvarkybos darbų projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Telšių vyskupijos kurija 2.11.
  213. Parengti Žemaičių Kalvarijos bazilikos vargonų restauravimo projektą ir atlikti darbus Kultūros paveldo departamentas, Telšių vyskupijos kurija
  214. Parengti ir įgyvendinti rinkodaros ir informacijos priemones, pristatančias Jono Pauliaus II piligrimų kelią ir jo objektus Lietuvos ir pasaulio visuomenei 3.
  215. Visi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai 3.1.
  216. Sukurti videofilmą, pristatantį Jono Pauliaus II piligrimų kelią Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos Vyskupų Konferencija 3.1.
  217. Išleisti 6 kalbomis informacinį lankstinuką (su žemėlapiu), pristatantį Jono Pauliaus II piligrimų kelią Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos Vyskupų Konferencija 3.1.
  218. Išleisti pašto ženklą apie Jono Pauliaus II piligrimų kelią Susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė Lietuvos paštas 3.1.
  219. Išleisti proginę monetą, pristatančią Jono Pauliaus II piligrimų kelią Lietuvos bankas 3.1.
  220. Prižiūrėti ir atnaujinti Jono Pauliaus II piligrimų kelio interneto svetainę ir visų jo objektų interneto svetaines Lietuvos Vyskupų Konferencija, Valstybinis turizmo departamentas
  221. Užtikrinti sklandų Jono Pauliaus II piligrimų kelio funkcionavimą ir jo objektų saugumą 4.
  222. Visi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai 4.1.
  223. Prisidėti prie Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir jo objektų saugumo užtikrinimo per masinius renginius Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybės ______________ Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2007–2013 metų programos 3 priedas JONO PAULIAUS II PILIGRIMŲ KELIO KŪRIMO IR JO OBJEKTŲ PRITAIKYMO PILIGRIMŲ IR TURIZMO REIKMĖMS 2007–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TREČIOJO ETAPO (2012–2013 METŲ) PRIEMONĖS Uždaviniai Objekto pavadinimas Priemonės pavadinimas Atsakingi vykdytojai
  224. Įrengti viešąją infrastruktūrą – sudaryti būtinas sąlygas lankyti Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektus 1.
  225. Vilniaus Kryžiaus kelias (Vilniaus Kalvarijos) 1.1.
  226. Įrengti Piligrimų informacijos centrą Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupijos kurija 1.1.
  227. Atlikti Kryžiaus kelyje želdinių formavimo darbus Vilniaus miesto savivaldybė 1.1.
  228. Iškelti aukštos įtampos elektros liniją, kertančią draustinio pietinę dalį, ir atkurti buvusį mišką Vilniaus miesto savivaldybė 1.1.
  229. Parengti teritorijos prie Šv. Kryžiaus Atradimo, vadinamosios Kalvarijų bažnyčios pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms projektą ir atlikti darbus Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupijos kurija 1.1.
  230. Parengti teritorijos prie Kryžiaus kelio sutvarkymo projektą ir atlikti darbus Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus arkivyskupijos kurija 1.
  231. Kryžių kalnas (Jurgaičių, Domantų piliakalnis, vadinamas Šventkalniu, Pilies kalnu) 1.2.
  232. Įrengti Kryžiaus kelio stotis Šiaulių vyskupijos kurija 1.
  233. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis 1.3.
  234. Įkurti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio teritorijoje turizmo informacijos centrą Kelmės rajono savivaldybė
  235. Parengti ir įgyvendinti rinkodaros ir informacijos priemones, pristatančias Jono Pauliaus II piligrimų kelią ir jo objektus Lietuvos ir pasaulio visuomenei 3.
  236. Visi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai 3.1.
  237. Sukurti ir išleisti reprezentacinį leidinį, pristatantį Jono Pauliaus II piligrimų kelią 8 kalbomis Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos Vyskupų Konferencija 3.1.
  238. Išleisti 8 kalbomis informacinį lankstinuką (su žemėlapiu), pristatantį Jono Pauliaus II piligrimų kelią Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos Vyskupų Konferencija 3.1.
  239. Išleisti lankstinukus apie kiekvieną Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektą 8 kalbomis Valstybinis turizmo departamentas, Lietuvos Vyskupų Konferencija 3.1.
  240. Prižiūrėti ir atnaujinti Jono Pauliaus II piligrimų kelio interneto svetainę ir visų jo objektų interneto svetaines Lietuvos Vyskupų Konferencija, Valstybinis turizmo departamentas
  241. Užtikrinti sklandų Jono Pauliaus II piligrimų kelio funkcionavimą ir jo objektų saugumą 4.
  242. Visi Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai 4.1.
  243. Prisidėti prie Jono Pauliaus II piligrimų kelio ir jo objektų saugumo užtikrinimo per masinius renginius Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybės ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.