NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS TARNYBOS STATUTO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2250(2) 2007 m. rugsėjo 5 d. Nr. 930 Vilniu

(2)2007 m. rugsėjo 5 d. Nr. 930 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 1716 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2250

(2)(toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Kadangi būtinybė mokėti gestų kalbos pagrindus sietina tik su tam tikrų pareigų specifika, toks reikalavimas galėtų būti nustatomas ne tarp Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bendrųjų reikalavimų asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, o atitinkamų tarnybų pareigūnų, susiduriančių su kurčiųjų teisių užtikrinimu, pareigybių aprašymuose. Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 2 dalis numato, kad vidaus reikalų ministras ar jo įgalioti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems tarnauti tam tikrų vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, sietinus su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, sveikatos būkle, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu eiti tam tikras pareigas atitinkamuose padaliniuose. Užsienio kalbų mokėjimo, kompiuterinio raštingumo ar kiti specialieji reikalavimai, sietini tik su tam tikrų pareigų atlikimu, nustatomi būtent atitinkamuose pareigybių aprašymuose. Be to, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų galima būtų siekti gestų kalbos pagrindus įtraukus į pareigūnų mokymo programas.
2. Būtų sudėtinga praktiškai įgyvendinti įstatymo projekto Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalį pildančio 7 punkto nuostatas. Bendruosius ugniagesybos ir gelbėjimo darbus kiekvienas ugniagesys atlieka apsivilkęs apsauginį kostiumą, užsidėjęs šalmą ir mūvėdamas pirštines, dėl to gestų kalbą vartoti būtų sunku ar net neįmanoma. Apsauginiai kostiumai, izoliuojantys gelbėtojo kūną nuo kenksmingo aplinkos poveikio, ugniagesių turimos kvėpavimo organų apsaugos priemonės ir ugniagesio pirštinės varžo rankų ir pirštų judesius, todėl esant ekstremaliai situacijai bandomi atlikti gestų kalbos judesiai gali skirtis nuo įprastų kurčiajam, taigi šis jų nesuprastų. Tai sukeltų pavojų ir ugniagesiui, ir gelbėjamam asmeniui. Ugniagesio šalmas su apsauginiu veido skydeliu, izoliuojamosios dujokaukės kaukė neleistų naudoti veido mimikos – gestų kalbos gramatikos dalies.
3. Teisės aktuose neapibrėžtos įstatymo projekto Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalį pildančiame 7 punkte vartojamos sąvokos „pareigūnai, tiesiogiai vykdantys viešosios tvarkos užtikrinimą“, „pareigūnai, tiesiogiai vykdantys gelbėjimo ar gaisrų gesinimo darbus“. Taigi, gali būti sunku nustatyti, kuriems konkrečiai pareigūnams mokėti gestų kalbos pagrindus būtina, o kuriems – ne, todėl išmanyti gestų kalbos pagrindus gali būti įpareigoti ir asmenys, pretenduojantys į pareigas, kurias einant tai nebūtina. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ______________