LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTA

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 1996 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1032 Vilnius Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymu, pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti, konstatuoju: 1) Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūlymas papildyti Teismų įstatymo 59 straipsnį trečiąja dalimi padidintų aukštesnės instancijos teismų įtaką žemesnės instancijos teismų teisėjams, šių teisėjų likimas taptų tiesiogiai priklausomu nuo aukštesnės instancijos teismo sprendimų; 2) Įstatymas praktiškai panaikina procesinę aukštesniųjų teismo institucijų reikšmę revizuojant žemesnės pakopos teismų sprendimus, taisant jų klaidas; 3) Įstatyme nustatoma teisėjo drausminė atsakomybė (siūlymas atleisti teisėją už tris panaikintus sprendimus) neatsižvelgiant į priežastis ir sąlygas, dėl kurių aukštesnės instancijos teisme panaikinami teismų sprendimai. Klaidos priimant sprendimus gali atsirasti ne tik dėl tyčinių teisėjo veiksmų, bet ir dėl teisės normų reguliuojamų santykių sudėtingumo, pačių įstatymų neaiškumo, kelių įstatymų prieštaravimų ir pan. Teismo sprendimas gali būti panaikintas ir nesant jokios teisėjo kaltės, pvz., paaiškėjus naujoms aplinkybėms; 4) Įstatymo nuostatos kelia abejonių dėl Teisėjų garbės teismo reikalingumo, kadangi pačiame įstatyme nurodoma, koks turi būti Teisėjų garbės teismo sprendimas. Tokiu atveju teisėjų priimtų ir panaikintų sprendimų skaičių galima nustatyti iš statistinių duomenų; 5) Įstatymas prieštarauja dabar galiojančio Teismų įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso nuostatoms; 6) teisėjų drausminė atsakomybė, kaip ir bet kuri kita atsakomybė, atsiranda tik padarius atitinkamą nusižengimą, t. y. atsakomybė be kaltės negalima. Lietuvos Aukščiausiajame, Apeliaciniame ir apygardų teismuose iš esmės bylos nagrinėjamos kolegialiai, trijų teisėjų sudėtimi ir sprendimai priimami balsų dauguma. Sprendimo ar nuosprendžio panaikinimo atveju, taikant minėtą įstatymą, nepagrįstai būtų nubaustas ir teisėjas, balsavęs prieš tokio sprendimo priėmimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1. Grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą. 2. Teikiu šias Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pataisas: Panaikinti 1 straipsnio 1 dalį, pakeisti šio straipsnio 2 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 59 straipsnio papildymas 1. Papildyti 59 straipsnį antrąja ir trečiąja dalimis: „Teisėjas taip pat gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn už kasacinės ar apeliacinės instancijos teismo nustatytus nevienkartinius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus arba už vienkartinį šiurkštų šių normų pažeidimą. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikoma ir tai, kai teisėjas per 1 metus nuo šio straipsnio pirmosios dalies 1-3 punktuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos padaro materialinės ar proceso teisės pažeidimus, už kuriuos Teisėjų garbės teismas paskiria jam nuobaudą.“ 2. 59 straipsnio buvusias antrąją, trečiąją, ketvirtąją dalis atitinkamai laikyti ketvirtąja, penktąja, šeštąja dalimis.“ 3. Pavedu Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjui valstybės ir teisės klausimais Armanui Abramavičiui pristatyti šiuo dekretu teikiamas įstatymo pataisas Lietuvos Respublikos Seime. 4. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS ______________