LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ KOVAI SU BULVIŲ GUMBŲ VERPSTIŠKUMO VIROIDU TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2007 m. spalio 3 d. Nr. 3D-441 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 113-3285) 4 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3D-264 „Dėl kenksmingų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81-3712) ir 2007 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimu 2007/410/EB dėl priemonių užkirsti kelią bulvių gumbų verpstiškumo viruso įvežimui į Bendriją ir išplitimui joje (OL, 2007, L 155, p. 71), tvirtinu Fitosanitarijos priemonių kovai su bulvių gumbų verpstiškumo viroidu taikymo taisykles (pridedama). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 3D-441 FITOSANITARIJOS PRIEMONIŲ KOVAI SU BULVIŲ GUMBŲ VERPSTIŠKUMO VIROIDU TAIKYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Fitosanitarijos priemonių kovai su bulvių gumbų verpstiškumo viroidu taikymo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – nustatyti tvarką bulvių gumbų verpstiškumo viroido (toliau – viroido) židiniams išaiškinti ir sunaikinti, užkirsti kelią jam plisti, kontroliuoti Solanaceae šeimos (toliau – bulvinių šeimos) dekoratyvių augalų įvežimą į Lietuvą.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Galimai viroidu užkrėsti bulvinių šeimos augalai ir augaliniai produktai – viroidu užkrėstame ūkyje esantys bulvinių šeimos augalai ir augaliniai produktai, kurių užkrėstumas nepatvirtintas, bet galimas. Viroido židinys – užkrėstas ūkis, įskaitant bulvinių šeimos augalų augavietę, kurioje aptiktas kenksmingasis organizmas, užkrėstus ir galimai užkrėstus augalus, šiltnamius, patalpas, techniką, įrankius, tarą ir kitus objektus, turėjusius sąlytį su užkrėstais augalais. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 113-3285).
3. Viroidas aptinkamas ant bulvinių šeimos (Solanaceae) augalų. Svarbiausi iš jų yra bulvės ir kiti kiauliauogių (Solanum) genties augalai, taip pat kitos bulvinių šeimos gentys: pomidorų (Lycopersicon), tabako (Nicotianum), petunijų (Petunia) ir kt. Viroidas buvo aptiktas ant Solanum jasminoides Paxton, Brugmansia Pers. spp. rūšies (Brugmansia suavolens, B. x candida, B. cordata ir B. variegata) dekoratyvinių augalų.
4. Viroidas plinta augalų vegetatyvinio dauginimo metu, per tikrąsias sėklas, žiedadulkes, kontakto būdu per techniką. Viroidą gali platinti vabzdžiai: Macrosiphum euphorbiae, Eupteryoc atropunktata, Empoasca flavescens, Lygus pratensis ir Leptinotarsa decemlineata. Persikinis (žaliasis) amaras (Myzus persicae) viroidą gali platinti kartu su bulvių lapų susisukimo virusu (PLRV).
5. Šių taisyklių laikymąsi ir fitosanitarijos priemonių taikymą kontroliuoja ir užtikrina Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba). II. VIROIDO KONTROLĖ
6. Tarnybos regioninių augalų apsaugos ir karantino punktų specialistai (toliau – specialistai) privalo tikrinti: 6.
7. kartą per vegetaciją bulvinių šeimos augalų sodinamąją medžiagą auginančias įmones; 6.
8. bulvinių šeimos augalus, atsižvelgiant į infekcijos aptikimo dažnį, vykdomą infekcijos šaltinio atsekimą ir paplitimo masto vertinimą; 6.
9. sėklinių bulvių derlių pradinėse ir vėlesnėse dauginimo stadijose; 6.
10. maistinių bulvių derlių, atsižvelgiant į infekcijos aptikimo dažnį, vykdomą infekcijos šaltinio atsekimą ir paplitimo masto vertinimą; 6.
11. įvežamas/importuojamas (išskyrus įvežamas iš Europos Sąjungos šalių, kuriose neaptiktas viroidas) dekoratyvinių augalų ir bulvinių šeimos augalų siuntas.
12. Fitosanitarinį patikrinimą tarnybos specialistas turi atlikti tokia tvarka: 7.
13. vizualiai apžiūrėti bulvinių šeimos augalus; 7.
14. atsitiktine tvarka iš daigynų ir gamybinių plotų paimti kontrolinių mėginių (be ligos požymių) laboratoriniams tyrimams; 7.
15. radus vizualių viroido požymių, atrinkti mėginius pagal Mėginių ėmimo metodiką bulvių gumbų verpstiškumo viroidui nustatyti, tvirtinamą Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininko įsakymu, ir išsiųsti juos laboratorinės ekspertizės.
16. Gavęs teigiamą ekspertizės atsakymą, specialistas privalo: 8.
17. raštu informuoti augintoją apie patikros rezultatus ir nurodyti privalomus atlikti veiksmus; 8.
18. išsiaiškinti augalų judėjimą iš ūkio ar į ūkį iki viroido židinio nustatymo, kad būtų išaiškintas užkrato judėjimas (atsekamumas), ir nustatytose vietovėse paimti papildomų bulvinių šeimos augalų mėginių; 8.
19. paimti mėginių iš kloniniais ryšiais susijusių bulvinių šeimos augalų siuntų; 8.
20. žemėlapyje pavaizduoti tikslią viroido židinio vietą, akcentuojant užkrėstas augavietes, teritoriją apibrėžti 5 km spinduliu; 8.
21. 5 km spinduliu esančiuose ūkiuose paimti bulvinių šeimos augalų mėginius, kad būtų nustatyta, ar juose nėra sergančių augalų. III. VIROIDO ŽIDINIO SUNAIKINIMAS
22. Augintojas (arba jo įgaliotas atstovas), gavęs rašytinį specialisto pranešimą, kad jo ūkyje aptiktas viroidas, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas privalo taikyti tarnybos specialisto nustatytas fitosanitarijos priemones (dalyvaujant tarnybos specialistui): 9.
23. viroidu užkrėstus bulvinių šeimos augalus ir augalinius produktus sunaikinti vienu iš šių būdų: 9.1.
24. užkasti žemės plote, kuriame neauginami bulvinių šeimos augalai, užverčiant 2 m žemės sluoksnį: 9.1.1.
25. dekoratyvinius augalus išrauti ir užkasti; 9.1.1.
26. jei bulvinių šeimos augalų pasėliuose infekcija aptinkama vegetacijos metu, jie sunaikinami herbicidais, dirva apariama užverčiant 10 cm žemės sluoksnį, kad pasėlio liekanų neišnešiotų vėjas, paukščiai ir gyvūnai. Jei stiebagumbiai jau susiformavę, derlius nuimamas ir užkasamas duobėje; 9.1.
27. išvežti į sąvartyną ir užkasti užverčiant 2 m žemės sluoksnį; 9.1.
28. sudeginti; 9.
29. galimai viroidu užkrėstus augalus ir augalinius produktus (bulves, pomidorus) panaudoti: 9.2.
30. perdirbti įmonėje, turinčioje atliekų naikinimo ir dezinfekavimo sistemą; 9.2.
31. išimtiniais atvejais, esant tinkamoms atliekų sunaikinimo sąlygoms, sunaudoti maistui; 9.
32. jei bulvinių šeimos augalų pasėlyje infekcija aptikta vegetacijos metu, aplinkiniuose laukuose naudoti insekticidus; 9.
33. užkrėtimo aptikimo metais užkrėstame lauke ir aplinkiniuose laukuose po derliaus nuėmimo herbicidais išnaikinti savaime dygstančius augalus, piktžoles. Jeigu kitais metais pastebima savaime išdygusių bulvių ar kitų bulvinių šeimos augalų, jie pakartotinai išnaikinami; 9.
34. sandėlius, šiltnamius ir visas kitas su užkrėtimu susijusias patalpas ir žemės ūkio techniką, transportą, įrangą bei įrankius dezinfekuoti 2–3% natrio hipochlorito (NaOCl) tirpalu. IV. KITOS FITOSANITARIJOS PRIEMONĖS, SKIRTOS IŠVENGTI VIROIDO PLITIMO
35. Kad maistinės bulvės nekeltų užkrėtimo rizikos, rekomenduojama jas apdoroti dygimo inhibitoriais.
36. Ūkiuose laikytis švaros, vengti kontakto su kitais riziką keliančiais ūkiais. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Už šių taisyklių nesilaikymą asmenys atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Prireikus ar Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pageidaujant, bulvių sėklinės medžiagos laboratorinių tyrimų rezultatai perduodami minėtai tarnybai.
39. Apie pirmą kartą aptiktus viroido židinius būtina nedelsiant pranešti Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms, Europos ir Viduržiemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijai (EPPO).
40. Tarnyba apie viroido tyrimų rezultatus Lietuvos Respublikos teritorijoje praneša Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms iki kitų metų sausio 10 d. ______________