LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR VENESUELOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS S U T A R T I S DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR APSAUGOS* Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Venesuelos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis Šalimis“, norėdamos plėtoti ekonominį bendradarbiavimą abipusiai naudingomis sąlygomis, siekdamos sukurti palankias sąlygas vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, pripažindamos, kad šių investicijų skatinimas ir abipusė apsauga bus palankios privataus verslo iniciatyvai stimuliuoti bei prisidės prie abiejų Susitariančiųjų Šalių gerovės, susitarė: 1 straipsnis Sąvokos Šios Sutarties tikslams: 1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal Susitariančiosios Šalies, kurioje atliekama investicija, įstatymus ir tvarką. Ši sąvoka ypač, nors ne visada, apima:
- a)kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitas turtines teises, tokias kaip hipoteka, užstatas, turto areštas, ir analogiškas teises;
- b)akcijas, obligacijas ir kitas dalyvavimo bendrovėje formas;
- c)pretenzijas į pinigus, kuriuos naudojant buvo sukurta ekonominė vertė, arba pretenzijas į bet kokią ekonominę vertę turinčią veiklą;
- d)autorines teises, pramoninės nuosavybės teises (tokias kaip patentai, pramoniniai pavyzdžiai ir modeliai, prekių ženklai, prekybiniai pavadinimai), know-how, goodwill;
- e)valstybės organo suteiktą bet kurią teisę ekonominei veiklai atlikti, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių žvalgybai, gavybai ir jų panaudojimui. Bet koks investuoto turto formos pakeitimas neturi įtakos investicijos kaip tokios traktavimui su sąlyga, kad tas pakeitimas yra padarytas pagal investiciją priimančiosios valstybės įstatymus. Ši Sutartis yra taikoma investicijoms, atliktoms vienos Susitariančiosios Šalies investitorių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tiek po šios Sutarties įsigaliojimo, tiek prieš jai įsigaliojant, su sąlyga, kad tokios investicijos buvo atliktos pagal investiciją priimančios Susitariančiosios Šalies galiojančius įstatymus ir tvarką. 2. Sąvoka „investitorius“ reiškia:
- a)fizinius asmenis, kurie yra Susitariančiosios Šalies piliečiai pagal jos įstatymus;
- b)bet kurį ūkio subjektą, įsteigtą pagal Susitariančiosios Šalies įstatymus ir įregistruotą Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal joje galiojančius įstatymus ir tvarką;
- c)bet kurį ūkio subjektą ar organizaciją, įsteigtus pagal bet kurios trečiosios valstybės įstatymus ir tiesiogiai ar netiesiogiai efektyviai kontroliuojamus tos Susitariančiosios Šalies piliečių ar ūkio subjektų, turinčių savo buveinę tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje; turint omenyje, kad kontrolei reikalinga didelė nuosavybės dalis. 3. Sąvoka „pajamos“ reiškia visas iš investicijų gautas sumas ir ypač, nors ne išimtinai, apima pelną, kapitalo padidėjimo pajamas, palūkanas, dividendus ir autorinius honorarus. Pajamos iš investicijų bei pakartotinių investicijų apsaugomos taip pat, kaip ir pačios investicijos. 4. Sąvoka „teritorija“ reiškia Susitariančiosios Šalies teritoriją, įskaitant teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūrinius ar povandeninius plotus, kuriuose pagal tarptautinę teisę Susitariančioji Šalis gali naudotis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių resursų tyrinėjimo, eksploatacijos ir saugojimo teisėmis. 2 straipsnis Investicijų skatinimas ir leidimas investuoti Kiekviena Susitariančioji Šalis skatina kitos Susitariančiosios Šalies investitorius investuoti pirmosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir pagal savo įstatymus ir tvarką priima tokias investicijas. 3 straipsnis Investicijų apsauga ir traktavimas 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis pagal tarptautinės teisės taisykles ir principus visada teisingai ir lygiaverčiai traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas, taip pat užtikrina jų visišką saugumą ir apsaugą savo teritorijoje. Nė viena Susitariančioji Šalis vienašalėmis ar diskriminacinėmis priemonėmis netrukdo kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams valdyti, palaikyti, naudotis ar disponuoti investicijomis. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas ne mažiau palankiai negu savo investitorių investicijas ar bet kurios trečiosios valstybės investitorių investicijas. 3. Šio straipsnio nuostatos nesudaromos taip, kad viena Susitariančioji Šalis privalėtų taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams palankumą, lengvatas ar privilegijas, teikiamas bet kurios trečiosios valstybės investitoriams dėl:
- a)esamo ar būsimo dalyvavimo muitų sąjungoje, bendrojoje rinkoje, laisvos prekybos zonoje, ekonominėje sąjungoje ar bet kuriose kitose regioninio ekonominio bendradarbiavimo formose;
- b)esamų ar būsimų sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo arba dėl kitų su mokesčiais susijusių susitarimų. 4 straipsnis Ekspropriacija ir kompensacija 1. Nė viena iš Susitariančiųjų Šalių neeksproprijuoja, nenacionalizuoja ar nesiima panašių priemonių (toliau vadinama „ekspropriacija“) prieš kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas savo teritorijoje, išskyrus kai:
- a)tokia ekspropriacija atliekama įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams;
- b)tokia ekspropriacija yra nediskriminacinė;
- c)yra suteikiama nedelsiama, atitinkama ir veiksminga kompensacija. 2. Kompensacija, minima šio straipsnio 1 dalies c punkte, turi atitikti eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba kai taikoma ekspropriacija tapo viešai žinoma, ir yra išmokama neatidėliojant. Į kompensaciją įeina palūkanos nuo pirmos dienos po nusavinimo datos, apskaičiuotos pagal dominuojantį rinkos kursą. Kompensacija yra veiksmingai realizuojama ir laisvai pervedama. 3. Investitoriai, kurių turtas eksproprijuojamas, turi teisę į neatidėliotiną atitinkamų kitos eksproprijuojančios Susitariančiosios Šalies juridinių ar administracinių institucijų atliekamą peržiūrą, kad būtų nustatyta, ar tokia ekspropriacija ir vėlesnė jos kompensacija atitinka šio straipsnio principus ir eksproprijuojančiosios Susitariančiosios Šalies įstatymus. 4. Vienos Susitariančiosios Šalies investitoriai, kurie patiria nuostolius dėl savo investicijų kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl karo, ypatingosios padėties įvedimo, sukilimo, maišto ar kitų panašių įvykių, yra traktuojami kitos Susitariančiosios Šalies ne mažiau palankiai negu savo investitoriai ar bet kurios trečiosios valstybės investitoriai. Bet kuri iš to kylanti kompensacija yra išmokama nepagrįstai neatidėliojant. 5. Investitorius, minimas 1 straipsnio 2 dalies c punkte, negali reikšti pretenzijų pagal šio straipsnio dalis, jeigu kompensacija jau buvo gauta už tokią pretenziją pagal kitos sutarties, sudarytos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo padaryta investicija, su trečiąja valstybe, panašias sąlygas. 5 straipsnis Pervedimai 1. Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams nepagrįstai neatidėliojamą, neribotą su investicijomis susijusių sumų pervedimą laisvai konvertuojama valiuta, ypač:
- a)kapitalo bei papildomų sumų investicijoms palaikyti ar plėsti;
- b)pajamų, pelno, palūkanų, dividendų ir kitų einamųjų įplaukų;
- c)įplaukų, gautų visiškai arba dalinai likvidavus investicijas;
- d)lėšų, skirtų reguliariai gaunamoms ir dokumentais įformintoms, su investicijomis tiesiogiai susijusioms paskoloms apmokėti;
- e)kompensacijų pagal šios Sutarties 4 straipsnio nuostatas;
- f)vienos Susitariančiosios Šalies piliečių (direktorių, menedžerių, patarėjų, techninių darbuotojų), kuriems yra leista dirbti dėl investicijų kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, uždarbių. 2. Pervedimai laisvai konvertuojama valiuta yra atliekami nedelsiant pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo atlikta investicija, nustatytą tvarką. 3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems pervedimams taikyti ne mažiau palankų režimą negu yra taikomas savo investitorių ar bet kurios trečiosios valstybės investitorių su investicijomis susijusiems pervedimams. 6 straipsnis Subrogacija Jeigu viena iš Susitariančiųjų Šalių ar jos paskirta Agentūra („pirmoji Susitariančioji Šalis“) apmoka pagal garantiją, kurią buvo suteikusi kitos Susitariančiosios Šalies („antrosios Susitariančiosios Šalies“) teritorijoje esančiai investicijai, antroji Susitariančioji Šalis pripažįsta:
- a)kompensaciją gavusios šalies visų teisių ir pretenzijų perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai pagal įstatymą arba teisinį sandorį, ir
- b)kad subrogacijos būdu gautomis teisėmis ir pretenzijomis pirmoji Susitariančioji Šalis naudojasi tokia pat apimtimi, kaip ir kompensaciją gavusi šalis. 7 straipsnis Ginčai tarp vienos Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus 1. Pranešimas apie ginčą tarp vienos iš Susitariančiųjų Šalių ir kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus dėl su investicija susijusio šios Sutarties taikymo pateikiamas raštu. Jame investitorius turi pateikti Susitariančiajai Šaliai, kurios teritorijoje atlikta investicija, išsamią informaciją. Jeigu įmanoma, šalys stengiasi išspręsti nesutarimus draugiško susitarimo būdu. 2. Jei po raštiško pranešimo, nurodyto šio straipsnio 1 punkte, tokio ginčo nepavyko išspręsti per šešis mėnesius, bet kuriai šaliai paprašius ir su sąlyga, kad investitorius sutinka, ginčas gali būti perduotas spręsti Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro (ICSID), įkurto pagal 1965 m. Konvenciją dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, arbitražui pagal ISCID Arbitražo teismo tvarkos taisykles arba, atitinkamu atveju, pagal ICSID Papildomas Sąlygas. 3. Jeigu dėl kokios nors priežasties ICSID ar Papildomos Sąlygos negali būti panaudotos, ginčas bet kurios šalies prašymu yra perduodamas spręsti ad hoc arbitražo teismui pagal Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos arbitražo taisykles, priimtas 1976 metais. 4. Arbitražo jurisdikcija yra ribojama nustatymu, ar suinteresuota Susitariančioji Šalis nevykdė šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų, ar toks nevykdymas sukėlė žalą suinteresuotam investitoriui ir, tokiu atveju, kompensacijos, kurią turi išmokėti suinteresuota Susitariančioji Šalis, dydžio. 5. Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiems ginčo šalims. Kiekviena Susitariančioji Šalis vykdo juos pagal savo įstatymus ir tarptautinius įsipareigojimus. 8 straipsnis Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių 1. Bet kuris ginčas tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo, kiek tai įmanoma, sprendžiamas diplomatiniais kanalais. 2. Jeigu Susitariančiosios Šalys negali susitarti per šešis mėnesius nuo ginčo tarp jų pradžios, tai jis, bet kuriai Susitariančiajai Šaliai paprašius, gali būti perduotas arbitražo teismui. 3. Arbitražo teismas sudaromas kiekvienu atskiru atveju tokiu būdu. Susitariančiosios Šalys per 2 mėnesius nuo datos, kai viena iš Susitariančiųjų Šalių gavo pranešimą iš kitos Susitariančiosios Šalies apie prašymą ginčą spręsti arbitraže, kiekviena Susitariančioji Šalis paskiria po vieną arbitrą. Šie du arbitrai per du mėnesius išsirenka trečiąjį arbitrą, kuris turi būti trečiosios valstybės pilietis. Trečiasis arbitras, pritarus abiem Susitariančiosioms Šalims, tampa arbitražo teismo pirmininku. 4. Jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą laiką arbitražo teismas nebuvo sudarytas, nesant kito susitarimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali kreiptis į Tarptautinio teismo Prezidentą prašydama atlikti reikiamus paskyrimus. Jeigu Prezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba negali atlikti minėtos funkcijos dėl kitų priežasčių, teisė atlikti reikalingus paskyrimus suteikiama Tarptautinio teismo Viceprezidentui. Jeigu Viceprezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba jis taip pat negali atlikti nurodytų funkcijų, tai atlikti reikalingus paskyrimus prašomas vyriausias Tarptautinio teismo narys, kuris nėra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis. 5. Arbitražas, vadovaudamasis šios Sutarties nuostatomis ir tarptautinės teisės normomis, pats nustato savo darbo tvarką. Arbitražas priima sprendimus balsų dauguma. Arbitražo sprendimai yra galutiniai ir privalomi abiem Susitariančiosioms Šalims. 6. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo teismo nario ir jos atstovavimo arbitražo procese išlaidas; arbitražo Pirmininko ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys dengia po lygiai. Tačiau arbitražo teismas gali nuspręsti, kad didesnę išlaidų dalį padengs viena iš dviejų Susitariančiųjų Šalių ir toks sprendimas privalomas abiem Susitariančiosioms Šalims. 9 straipsnis Didesnio palankumo sąlygos Jeigu vienos Susitariančiosios Šalies vidaus įstatymai arba įsipareigojimai pagal tarptautinę teisę, galiojantys dabar ar priimti vėliau, suteikia kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms palankesnes sąlygas negu šios Sutarties sąlygos, tai taikomos tos palankesnės sąlygos. 10 straipsnis Konsultacijos ir pasikeitimas informacija Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu kita Susitariančioji Šalis nedelsdama turi sutikti surengti konsultacijas dėl šios Sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo. Bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu turi būti keičiamasi informacija, susijusia su įstatymais, norminiais aktais, sprendimais, administracine praktika ar procedūromis ar politika, kuriuos kita Susitariančioji Šalis gali taikyti šioje Sutartyje aptartoms investicijoms. 11 straipsnis Pataisos Šios Sutarties įsigaliojimo metu ar bet kuriuo metu vėliau šios Sutarties nuostatos gali būti keičiamos tokiu būdu, kaip tarpusavyje susitaria Susitariančiosios Šalys. Pataisos įsigalioja tada, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie visų jų įsigaliojimui reikalingų konstitucinių procedūrų įvykdymą. 12 straipsnis Sutarties įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas 1. Ši Sutartis įsigalioja nuo tos datos, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie tai, kad įvykdyti visi konstituciniai reikalavimai, būtini šios Sutarties įsigaliojimui. 2. Sutartis sudaryta penkiolikos metų laikotarpiui. Pasibaigus šiam 15 metų periodui, ji galios ir toliau, kol nepraeis 12 mėnesių po dienos, kada viena iš Susitariančiųjų Šalių raštu praneša kitai apie šios Sutarties nutraukimą. 3. Investicijoms, atliktoms iki šios Sutarties nutraukimo, dar 15 metų tebegalioja šios Sutarties 1–11 straipsnių nuostatos. Sudaryta Karakase 1995 m. balandžio 24 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas jų lietuvių, ispanų ir anglų kalbomis, visi tekstai vienodos teisinės galios. Kilus nesutarimams, Susitariančiosios Šalys remiasi tekstu anglų kalba. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU VENESUELOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU ______________ * Įsigaliojo 1996 m. rugpjūčio 1 d.