LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ESTIJOS RESPUBLIKOS SUTARTIS DĖL SOCIALINIO APRŪPINIMO* Lietuvos Respublika ir Estijos Respublika, toliau vadinamos Šalimis, siekdamos reglamentuoti tarpusavio santykius socialinio aprūpinimo srityje, susitarė: I DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Šioje Sutartyje terminai: 1) „įstatymai“ – apima įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius šios Sutarties 2 straipsnyje nurodytas socialinio aprūpinimo rūšis; 2) „kompetentingos valdymo institucijos“: Lietuvos Respublikoje – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija; Estijos Respublikoje – Socialinių reikalų ministerija; 3) „įstaiga“ – tai įstaiga, atsakinga už įstatymų, nurodytų šios Sutarties 2 straipsnyje, normų vykdymą; 4) „kompetentinga įstaiga“ – tai įstaiga, kuri pagal jai galiojančius įstatymus skiria ir moka pensijas ir pašalpas; 5) „legalus gyvenimas“ – apima nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tokia nustatoma pagal kiekvienos Šalies įstatymus, taip pat leidimą laikinai gyventi; 6) „buvimas“ – tai trumpalaikis buvimas, kurio trukmė paprastai priklauso nuo iš anksto numatyto buvimo tikslo; 7) „savarankiškai dirbantis asmuo“ – tai asmuo, kuris norėdamas gauti pajamas dirba ne pagal darbo sutartį ir jam taikomi 2 straipsnyje nurodyti įstatymai; 8) „draudimo stažas“ – tai socialinio draudimo įmokų mokėjimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpiai, kurie tokiais nustatomi arba pripažįstami įstatymais, pagal kuriuos jie buvo įgyti, taip pat bet kokie kiti įstatymais draudimo stažui prilyginti laikotarpiai; 9) „pensijos“ ir „pašalpos“ – tai visos pensijos ir pašalpos, įskaitant visas jų dalis, visus priedus, padidinimus ir priemokas; 10) „nesusiję su įmokų mokėjimu“ – tai pensijos, kurių skyrimas nepriklauso nei nuo tiesioginio aprūpintinų asmenų arba jų darbdavių įmokų mokėjimo, nei nuo savarankiško darbo stažo. Kiti šioje Sutartyje vartojami terminai turi tokią pat reikšmę, kokia yra kiekvienos Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose. 2 straipsnis 1. Ši Sutartis taikoma šioms kiekvienos Šalies įstatymais numatytoms socialinio aprūpinimo rūšims: 1) medicininis aptarnavimas; 2) ligos pašalpos (laikinojo nedarbingumo kompensacijos); 3) motinystės pašalpos; 4) invalidumo pensijos; 5) senatvės pensijos; 6) ištarnauto laiko pensijos; 7) našlių ir našlaičių /maitintojo netekimo/ pensijos; 8) pašalpos dėl sužalojimo darbe ir profesinės ligos; 9) bedarbio pašalpos; 10) laidojimo pašalpos; 11) šeimos pašalpos; 12) liaudies pensijos Estijos Respublikoje; 13) šalpos (socialinės) pensijos Lietuvos Respublikoje. 2. Ankstesniojo punkto formuluotė apima įstatymus: 1) Lietuvos Respublikoje dėl: 1.1. sveikatos draudimo; 1.2. valstybinių socialinio draudimo pensijų; 1.3. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe; 1.4. gyventojų užimtumo, kiek tai susiję su bedarbio pašalpų mokėjimo reglamentavimu; 1.5. valstybinio socialinio draudimo; 1.6. šalpos (socialinių) pensijų. 2) Estijos Respublikoje dėl: 2.1. medicinos draudimo; 2.2. valstybinių pragyvenimo pinigų, pensijų lengvatinėmis sąlygomis, ištarnauto laiko pensijų; 2.3. žalos atlyginimo dėl sužalojimo darbe ir profesinės ligos; 2.4. bedarbių socialinės apsaugos; 2.5. šeimos ir vaikų pašalpų; 2.6. laidojimo pašalpų; 2.7. socialinio mokesčio. 3. Ši Sutartis taip pat taikoma įstatymams, kurie pakeičia arba pataiso tuos, kurie nurodyti ankstesniame punkte. Sutartis taip pat taikoma įstatymams, kuriais įdiegiamos naujos socialinio aprūpinimo rūšys, jeigu tai bus suderinta tarp Šalių kompetentingų valdymo institucijų. 3 straipsnis Ši Sutartis reglamentuoja socialinį aprūpinimą:
- a)asmenų, kuriems galiojo arba galioja vienos ar abiejų Šalių įstatymai ir kurie legaliai gyvena jų teritorijoje
- b)kitų asmenų, kurių teisės pagal kiekvienos Šalies įstatymus įgyjamos iš
- a)pastraipoje nurodytųjų asmenų. 4 straipsnis Jeigu ši Sutartis nenumato kitaip, kiekviena Šalis, taikydama savo įstatymus, asmenų, kuriems ji galioja, teises prilygins savo piliečių teisėms. 5 straipsnis 1. Jeigu šia Sutartimi nenumatyta kitaip, pensijas ir pašalpas – išskyrus pensijas ir pašalpas, nesusijusias su įmokų mokėjimu, – į kurias asmuo turi teisę pagal vienos Šalies įstatymus, negalima atsisakyti skirti, o paskirtas sumažinti, sustabdyti arba nutraukti jų mokėjimą dėl to, kad tas asmuo legaliai gyvena kitos Šalies teritorijoje. II DALIS ĮSTATYMŲ TAIKYMAS 6 straipsnis Jeigu šios Sutarties 7 ir 8 straipsniais nenumatyta kitko ir 9 straipsnyje nesuderinta kitaip, pagal darbo sutartį dirbantiems, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims galioja Šalies, kurios teritorijoje jie dirba, įstatymai, nepriklausomai nuo jų legalaus gyvenimo vietos. 7 straipsnis 1. Asmenims, pagal darbo sutartį dirbantiems pas darbdavį vienos Šalies teritorijoje ir to darbdavio nusiųstiems jo naudai dirbti į kitos Šalies teritoriją, galioja pirmosios Šalies įstatymai su sąlyga, kad tų asmenų darbo trukmė neviršija dvejus metus. 2. Automobilių, geležinkelio arba aviacijos transporte pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kurie atlieka tarptautinius keleivių ir krovinių pervežimus abiejų Šalių teritorijoje darbdavio, kuris įregistruotas vienos iš Šalių teritorijoje, naudai, galioja tos Šalies įstatymai. 3. Valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims, kuriuos vienos Šalies valstybinės institucijos komandiruoja į kitos Šalies teritoriją, galioja pirmosios Šalies įstatymai. 4. Jūrų laivų įgulų nariams, taip pat jūrų laivuose pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims galioja tos Šalies, su kurios vėliava laivas plaukioja, įstatymai. 8 straipsnis Šalių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams, taip pat tų įstaigų darbuotojus pagal darbo sutartį aptarnaujantiems asmenims taikomos atitinkamai 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių nuostatos. 9 straipsnis Pagal darbo sutartį dirbančio asmens ir jo darbdavio prašymu arba savarankiškai dirbančio asmens prašymu Šalių kompetentingos valdymo institucijos tarpusavio susitarimu 7 ir 8 straipsnių atžvilgiu gali padaryti išimtis su sąlyga, kad asmeniui galioja arba galios vienos iš Šalių įstatymai. III DALIS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SOCIALINIO APRŪPINIMO RŪŠIŲ IR PAŠALPŲ PIRMAS SKYRIUS MEDICININIS APTARNAVIMAS. LIGOS IR MOTINYSTĖS PAŠALPOS (LAIKINOJO NEDARBINGUMO KOMPENSACIJA) 10 straipsnis Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus teisės į ligos /laikinojo nedarbingumo/ ir motinystės pašalpą įgijimas, atstatymas ir išsaugojimas priklauso nuo draudimo stažo, tai tos Šalies įstaiga, sumuodama stažą, prireikus atsižvelgia į draudimo stažą, įgytą pagal kitos Šalies įstatymus, su sąlyga, kad šis stažas nesutampa. 11 straipsnis 1. Asmenims, turintiems teisę į medicinos paslaugas pagal vienos Šalies įstatymus ir būnantiems kitos Šalies teritorijoje: 1) gydymo įstaiga asmens buvimo vietoje suteikia neatidėliotiną medicinos pagalbą pagal tai įstaigai galiojančius įstatymus pirmos Šalies kompetentingos įstaigos sąskaita; 2) pirmosios Šalies kompetentingos įstaigos sutikimu ir jos sąskaita gali būti suteiktos medicinos paslaugos, kurių apimtis didesnė nei būtinos, nurodytos ankstesnėje pastraipoje; 3) protezinių-ortopedinių gaminių ir kitų brangių medicinos paslaugų teikimas priklauso nuo pirmosios Šalies kompetentingos įstaigos sutikimo, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai paslaugų teikimą negalima atidėti dėl grėsmės asmens gyvybei ir sveikatai; 4) šio straipsnio nuostatos negalioja asmenims, kurių buvimo tikslas yra tik medicinos paslaugų gavimas. 2. Jeigu asmenį, turintį teisę į medicinos paslaugas pagal vienos Šalies įstatymus, tos Šalies kompetentinga įstaiga siunčia planiniam gydymui į kitos Šalies teritoriją, medicinos paslaugos jam teikiamos pagal tos Šalies įstatymus pirmosios Šalies kompetentingos įstaigos sąskaita. Tuo atveju antrosios Šalies įstaiga pateikia pirmosios Šalies kompetentingai įstaigai numatomų suteikti medicinos paslaugų kaštų išankstinę kalkuliaciją. 3. Šiame straipsnyje numatytas medicinos paslaugas įstaiga asmens buvimo vietoje teikia tokiomis pat sąlygomis, kurios nustatytos savo apdraustiems asmenims. 12 straipsnis Vienos Šalies kompetentinga įstaiga kompensuoja antrosios Šalies įstaigai faktines išlaidas už suteiktas pagal 11 straipsnį medicinos paslaugas. 2. Siuntimo planiniam gydymui, faktinių išlaidų kompensavimo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Estijos Respublikos socialinių reikalų ministerijos susitarimu. 13 straipsnis 1. Asmenims, kurie įgiję teisę į ligos ir motinystės pašalpas (laikinojo nedarbingumo kompensaciją) pagal vienos Šalies įstatymus, būna arba persikelia gyventi, arba grįžta į kitos Šalies teritoriją, tas pašalpas moka pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga pagal jai galiojančius įstatymus, tarsi šie asmenys būtų tos Šalies teritorijoje. 2. Asmenims, gaunantiems pensijas pagal abiejų Šalių įstatymus, galioja tos Šalies, kurios teritorijoje jie legaliai gyvena, sveikatos draudimo įstatymai. Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos Šalies įstatymus. ANTRAS SKYRIUS SENATVĖS, INVALIDUMO, IŠTARNAUTO LAIKO, MAITINTOJO NETEKIMO PENSIJOS 14 straipsnis 1. Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus teisės į pensiją įgijimas, atstatymas ir išsaugojimas priklauso nuo draudimo stažo, tai kompetentinga įstaiga, kuriai galioja tie įstatymai, sumuodama stažą, atsižvelgia į draudimo stažą, įgytą pagal kitos Šalies įstatymus, su sąlyga, kad šis stažas nesutampa visiškai arba iš dalies pagal laiką, tarsi jis būtų įgytas pagal pirmosios Šalies įstatymus. 2. Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus kai kurių pensijų skyrimas priklauso nuo stažo, įgyto pagal atitinkamą profesiją arba atitinkamame darbe, tai skiriant tokias pensijas įskaitomas tik toks stažas, kuris įgytas pagal kitos Šalies įstatymus pagal tokią pačią profesiją arba tokiame pačiame darbe. Jeigu tokiu būdu susumuotas stažas nesuteikia teisės nurodytosioms pensijoms gauti, tai šis stažas įskaitomas pensijoms skirti pagal bendrą sistemą. 15 straipsnis 1. Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus pensijos skyrimas priklauso nuo sąlygos, pagal kurią draudiminio atvejo momentu atitinkamam asmeniui arba mirusiajam (maitintojo netekimo pensijos atveju) turi galioti tie įstatymai, tai ši sąlyga laikoma įvykdyta, kai atitinkamam asmeniui arba mirusiajam, priklausomai nuo atvejo, tuo momentu galiojo kitos Šalies įstatymai, o jeigu negaliojo, jei atitinkamas asmuo arba maitintojo netekęs asmuo gali pretenduoti į atitinkamą pensiją pagal kitos Šalies įstatymus. Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus teisė pensijai gauti priklauso nuo tam tikro draudimo stažo iki draudiminio atvejo atsiradimo, tai sąlyga laikoma įvykdyta, kai atitinkamas asmuo tokiam pat laikotarpiui buvo apdraustas pagal kitos Šalies įstatymus. 16 straipsnis 1. Jeigu asmeniui paeiliui arba pakaičiui galiojo abiejų Šalių įstatymai, tai kiekvienos Šalies kompetentinga įstaiga pagal jai galiojančius įstatymus nustato, ar toks asmuo įvykdė sąlygas, suteikiančias teisę pensijai gauti, prireikus atsižvelgdama į šios Sutarties 14 straipsnio nuostatas. Tuo atveju, kai asmuo pagal vienos Šalies įstatymus įvykdo ankstesniame punkte nurodytas sąlygas netaikant 14 straipsnio nuostatų, tai tos Šalies kompetentinga įstaiga pensiją skiria tik už draudimo stažą, įgytą pagal tai įstaigai galiojančius įstatymus. 3. Jeigu asmuo vienos Šalies įstatymais nustatytas sąlygas įvykdo tik taikant šios Sutarties 14 straipsnio nuostatas, tai tos Šalies kompetentinga įstaiga pensijos dydį nustato pagal draudimo stažą, įgytą pagal tai įstaigai galiojančius įstatymus. 4. Vienos Šalies kompetentinga įstaiga asmenims, kurie persikėlė gyventi į kitos Šalies teritoriją, invalidumo arba maitintojo netekimo pensijas, nesusijusias su įmokų mokėjimu ir kurių dydis nepriklauso nuo gyvenimo laikotarpių, apskaičiuoja ir moka proporcingai atitinkamo asmens arba mirusiojo gyvenimo metų pirmosios Šalies teritorijoje nuo 16 metų amžiaus ir dviejų trečdalių metų, praėjusių nuo minimo amžiaus iki invalidumo atsiradimo arba mirties antrosios Šalies teritorijoje, santykiui, tačiau ne daugiau kaip pilną pensiją. 17 straipsnis Nustatydama pensijos dydį, bet kurios Šalies kompetentinga įstaiga turinčio teisę į pensiją asmens pajamų vidurkį arba pajamų santykį su pajamų vidurkiu valstybėje arba kitus įstatymais numatytus vidutinius rodiklius apskaičiuoja iš to draudimo stažo, kuris įgytas pagal tai įstaigai galiojančius įstatymus. 18 straipsnis 1. Jeigu bendras draudimo stažas, įgytas pagal vienos Šalies įstatymus, yra mažesnis nei vieneri metai ir jeigu šis stažas pagal tuos įstatymus nesuteikia teisės pensijai gauti, tai šį stažą skirdama pensiją įskaito kitos Šalies kompetentinga įstaiga. 2. Jeigu pagal kiekvienos Šalies įstatymus įgytas draudimo stažas mažesnis nei dvylika mėnesių ir teisė į pensiją neįgyjama nė vienoje iš jų, visą stažą įskaito įstaiga tos Šalies, pagal kurios įstatymus susumavus susidarytų draudimo stažas, suteikiantis teisę į pensiją. Jeigu tokiu būdu būtų įvykdytos sąlygos pensijai gauti pagal abiejų Šalių įstatymus, tai visą draudimo stažą įskaito, pensiją skiria ir moka kompetentinga įstaiga tos Šalies, pagal kurios įstatymus yra įgytas didesnis draudimo stažas. 19 straipsnis Pablogėjus asmens, gaunančio invalidumo pensiją dėl bendro susirgimo, darbingumo laipsniui, taikomos šios nuostatos:
- a)jeigu nuo pensijos paskyrimo atitinkamam asmeniui negaliojo kitos Šalies įstatymai, tai pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga, skirdama pensiją pagal jai galiojančius įstatymus, atsižvelgia į darbingumo laipsnio pablogėjimą;
- b)jeigu po pensijos paskyrimo atitinkamam asmeniui galiojo kitos Šalies įstatymai arba jis gauna invalidumo pensiją pagal abiejų Šalių įstatymus, tai pensiją jam skiria abiejų Šalių kompetentingos įstaigos, atsižvelgdamos į darbingumo laipsnio pablogėjimą. 20 straipsnis Jeigu asmuo, gaunantis invalidumo arba maitintojo netekimo pensiją pagal abiejų Šalių įstatymus, įgyja teisę į senatvės pensiją tik pagal vienos Šalies įstatymus ir jo prašymu jam paskiriama tokia pensija, tai kitos Šalies kompetentinga įstaiga toliau jam moka anksčiau paskirtą pensijos rūšį. 21 straipsnis 1. Vienos Šalies įstatymų nuostatos, pagal kurias nustatytas pensijų sumažinimas, jų mokėjimo sustabdymas arba nutraukimas dėl to, kad jos sutampa su kitomis pensijomis arba pajamomis, arba dėl to, kad turintis teisę pensiją gauti asmuo dirba pagal darbo sutartį arba dirba savarankiškai, atitinkamam asmeniui galioja ir tuo atveju, kai jam pensija mokama pagal kitos Šalies įstatymus arba jis gauna pajamas už darbą pagal darbo sutartį arba savarankišką darbą kitos Šalies teritorijoje. 2. Ankstesnio punkto nuostatos negalioja analogiškoms senatvės, invalidumo, maitintojo netekimo pensijoms, pensijoms dėl profesinio susirgimo, kurios skiriamos pagal abiejų Šalių įstatymus. TREČIAS SKYRIUS PAŠALPOS DĖL SUŽALOJIMO DARBE IR PROFESINIO SUSIRGIMO 22 straipsnis Pašalpas dėl sužalojimo darbe ir profesinio susirgimo skiria kompetentinga įstaiga tos Šalies, kurios įstatymai asmeniui galiojo sužalojimo momentu arba jo paskutinio darbo, sukėlusio profesinį susirgimą, metu, nepaisant to, kad ši liga pirmą kartą išryškėjo kitos Šalies teritorijoje. 23 straipsnis Jeigu profesine liga sergantis asmuo gauna pašalpą, kurią moka vienos Šalies kompetentinga įstaiga, ir dėl sveikatos pablogėjimo prašo pašalpos iš kitos Šalies kompetentingos įstaigos, taikomos šios nuostatos:
- a)jeigu antrosios Šalies įstatymų galiojimo laikotarpiu jis nedirbo darbo, galėjusio sukelti arba paaštrinti tokį susirgimą, pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga pagal jai galiojančių įstatymų nuostatas moka pašalpą, atsižvelgdama į sveikatos pablogėjimą;
- b)jeigu antrosios Šalies įstatymų galiojimo laikotarpiu jis dirbo tokį darbą, tai pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga pagal jai galiojančias įstatymų nuostatas moka pašalpą neatsižvelgdama į tokį paaštrėjimą. Antrosios Šalies kompetentinga įstaiga tokiam asmeniui skiria papildomą pašalpą, kurios dydis yra lygus skirtumui tarp mokėtinos pašalpos dydžio po sveikatos pablogėjimo ir pašalpos dydžio, kurią reikėtų mokėti iki sveikatos pablogėjimo pagal tai įstaigai galiojančių įstatymų nuostatas, asmuo susirgo tos Šalies įstatymų galiojimo laikotarpiu. KETVIRTAS SKYRIUS BEDARBIO PAŠALPOS 24 straipsnis Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus teisės į bedarbio pašalpą įgijimas, atstatymas ir išsaugojimas priklauso nuo draudimo stažo, tai kompetentinga įstaiga, kuriai galioja tie įstatymai, sumuodama stažą, prireikus atsižvelgia į draudimo stažą, įgytą pagal kitos Šalies įstatymus, su sąlyga, kad šis stažas visiškai arba iš dalies nesutampa pagal laiką. 25 straipsnis 1. Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartį ne gyvenamojoje teritorijoje, bet kitos Šalies teritorijoje ir ten netekusiems darbo:
- a)legaliai pasilikusiems jos teritorijoje ir nustatyta tvarka pripažintiems bedarbiais, bedarbio pašalpos mokamos pagal tos Šalies įstatymus;
- b)sugrįžusiems į Šalies teritoriją, kurioje jie legaliai gyvena, ir nustatyta tvarka pripažintiems bedarbiais, bedarbio pašalpos mokamos pagal tos Šalies įstatymus. 2. Kol bedarbis gauna pašalpą pagal 1 punkto
- a)pastraipos nuostatas, jam nesuteikiama teisė gauti pašalpą pagal Šalies, kurios teritorijoje jis legaliai gyvena, įstatymus. PENKTAS SKYRIUS LAIDOJIMO PAŠALPA 26 straipsnis Vienos Šalies kompetentinga įstaiga pagal jai galiojančius įstatymus laidojimo pašalpą moka ir tuo atveju, jeigu asmuo mirė kitos Šalies teritorijoje. 27 straipsnis Jeigu teisė į laidojimo pašalpą buvo įgyta pagal abiejų Šalių įstatymus, tai pašalpą išmoka kompetentinga įstaiga tos Šalies, kurios teritorijoje mirusysis legaliai gyveno. ŠEŠTAS SKYRIUS ŠEIMOS PAŠALPOS 28 straipsnis 1. Šeimos pašalpos, numatytos bet kurios Šalies įstatymais, skiriamos ir mokamos jos teritorijoje gyvenantiems asmenims. 2. Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus yra nustatytos sąlygos, kad šeimos pašalpos mokamos tuo atveju, kai vaikai turi gyventi jos teritorijoje, tai sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu vaikai gyvena kitos Šalies teritorijoje. 3. Jeigu yra teisė gauti šeimos pašalpas pagal abiejų Šalių įstatymus, tai šeimos pašalpos skiriamos pagal tos Šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikai, įstatymus. 4. Vienkartinė vaiko gimimo pašalpa skiriama pagal Šalies, kurios teritorijoje vaiko gimdymo momentu legaliai gyveno motina, įstatymus. IV DALIS ĮVAIRIOS NUOSTATOS 29 straipsnis Kompetentingos valdymo institucijos:
- a)teiks viena kitai administracinę ir teisinę pagalbą taikant ir vykdant šią Sutartį, taip pat informaciją apie pasikeitimus įstatymuose;
- b)paskiria įgaliotas įstaigas, kurioms pavedama apskaičiuoti ir skirti pensijas ir pašalpas pagal galiojančius įstatymus ir šią Sutartį, perduoti viena kitai pinigines lėšas joms mokėti, vykdyti tarpusavio atsiskaitymus už išmokėtas sumas. 30 straipsnis 1. Sveikatos patikrinimus, kurie numatyti pagal vienos Šalies įstatymus, tuos įstatymus taikančios įstaigos prašymu gali atlikti kitos Šalies įstaiga pagal atitinkamo asmens legalaus gyvenimo vietą. Už medicininio aptarnavimo išlaidas tarpusavio atsiskaitymai nedaromi. 2. Vienos Šalies įstaigos pripažįsta dokumentus dėl sveikatos būklės arba invalidumo (darbingumo) laipsnio, kuriuos išduoda kitos Šalies įstaigos. 31 straipsnis 1. Asmens pareiškimas pensijai gauti pagal vienos Šalies įstatymus yra laikomas pareiškimu atitinkamai pensijai gauti pagal kitos Šalies įstatymus. Tai negalioja tik tuo atveju, kai pareiškėjas prašo atidėti senatvės pensijos skyrimą pagal kitos Šalies įstatymus dėl to, kad jis galėtų įvykdyti sąlygas, turinčias svarbią reikšmę pensijai gauti pagal tuos įstatymus. 2. Pareiškimai, prašymai arba skundai, kurie pagal vienos Šalies įstatymų nustatytus terminus turi būti pateikti tos Šalies įstaigai, laikydamasi tų terminų, juos priima antrosios Šalies, kurios teritorijoje gyvena pareiškėjas, įstaiga ir nedelsdama persiunčia pirmosios Šalies įstaigai. Antrosios Šalies įstaigai pareiškimo, prašymo arba skundo įteikimo data yra laikoma pirmosios Šalies įstaigai padavimo data jų sprendimui. 32 straipsnis 1. Vienos Šalies kompetentingos įstaigos neturi teisės atsisakyti spręsti joms pateiktus pareiškimus arba kitus dokumentus dėl to, kad jie surašyti kitos Šalies valstybine kalba. 2. Įgyvendinamos šią Sutartį Šalių įstaigos gali betarpiškai bendrauti tarpusavyje, taip pat su atitinkamais asmenims arba jų atstovais arba per įgaliotąsias įstaigas susirašinėti savo valstybinėmis kalbomis arba kita abipusiai priimtina kalba. 3. Asmens personaliniai duomenys naudojami tik Sutarties tikslams. Vienos Šalies įstaiga, pateikianti minimus duomenis, ir kitos Šalies įstaiga, priėmusi juos naudojimui, vadovaujasi nurodymais, kurie numatyti atitinkamos Šalies įstatymuose dėl asmens personalinių duomenų konfidencialumo. 33 straipsnis 1. Jeigu pagal vienos Šalies įstatymus numatytas mokesčių ar rinkliavų sumažinimas ar atleidimas nuo jų už reikalingų dokumentų apiforminimą ir išdavimą, kuriuos pagal galiojančius įstatymus reikia pateikti tos Šalies įstaigoms, tai galioja taip pat atitinkamų dokumentų apiforminimui ir išdavimui, kuriuos reikia pateikti įstaigoms pagal kitos Šalies įstatymus. 2. Vienos Šalies teritorijoje išduoti pagal nustatytą formą arba atitinkamų valstybinių institucijų patvirtinti dokumentai kitos Šalies teritorijoje galios be legalizavimo. 34 straipsnis 1. Pensijos ir pašalpos, kurios numatytos pagal šią Sutartį, mokamos tos Šalies, kurios teritorijoje legaliai gyvena jų gavėjas, nacionaline valiuta. 2. Pensijų ir pašalpų mokėjimo, taip pat piniginių lėšų perdavimo pagal centrinio banko nustatytą oficialų valiutų kursą tvarka nustatoma Šalių kompetentingų valdymo institucijų susitarimu. 3. Banko išlaidas, susijusias su piniginių lėšų pervedimu pensijoms ir pašalpoms mokėti kitos Šalies teritorijoje legaliai gyvenantiems asmenims, apmoka tos Šalies kompetentinga įstaiga, kuri perveda tas lėšas. 4. Banko ir pašto išlaidas, susijusias su pensijų ir pašalpų išmokėjimu, padengia jas mokanti įstaiga. 35 straipsnis 1. Jeigu kompetentinga įstaiga privalo mokėti pensijas ir pašalpas asmenims, legaliai gyvenantiems kitos Šalies teritorijoje, tai minėto mokėjimo suma išreiškiama pirmosios Šalies valiuta. 2. Jeigu pagal šią Sutartį vienos Šalies kompetentinga įstaiga privalo kompensuoti išlaidas kitos Šalies įstaigai, tai tų išlaidų suma išreiškiama antrosios Šalies valiuta. 36 straipsnis 1. Klausimus, susijusius su šios Sutarties taikymu, sprendžia Šalių kompetentingos valdymo institucijos. 2. Nesutarimai tarp Šalių dėl šios Sutarties nuostatų aiškinimo sprendžiami Šalių tiesioginėmis derybomis ir konsultacijomis. V DALIS PEREINAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 37 straipsnis Jeigu draudimo atvejis atsitiks po šios Sutarties įsigaliojimo, tai už visą draudimo stažą iki jos įsigaliojimo, nepaisant to, pagal kurios Šalies įstatymus tas stažas buvo įgytas, įsipareigojimus suteikti atitinkamam asmeniui teisę į pensiją prisiima ta Šalis, kurios teritorijoje minėtas asmuo šios Sutarties įsigaliojimo momentu legaliai gyveno. 38 straipsnis 1. Asmenims, kuriems iki šios Sutarties įsigaliojimo pensijų mokėjimas buvo nutrauktas dėl to, kad jie persikėlė gyventi iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją ir pagal naują legalaus gyvenimo vietą pensija nebuvo paskirta, tai po šios Sutarties įsigaliojimo jų prašymu antrosios Šalies kompetentinga įstaiga pagal galiojančius įstatymus pensiją skiria nuo pareiškimo pateikimo dienos. 2. Pensijos, kurios buvo paskirtos iki šios Sutarties įsigaliojimo, neperžiūrimos. 39 straipsnis Šią Sutartį Šalys keičia ir papildo raštiškai tarpusavio susitarimu. 40 straipsnis Ši Sutartis turi būti ratifikuota pagal Šalių įstatymus ir įsigalios pasikeitus ratifikaciniais raštais. 41 straipsnis 1. Ši Sutartis galios neribotą laiką. 2. Bet kuri Šalis gali šią Sutartį denonsuoti, tačiau ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki jos galiojimo nutraukimo apie tai raštu praneša kitai Šaliai. Ją denonsavus, pagal šios Sutarties nuostatas asmenų įgytos teisės išlieka. Sudaryta Vilniuje 1996 m. gegužės 28 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir estų kalbomis, ir abu tekstai turi vienodą galią. LIETUVOS RESPUBLIKOS ESTIJOS RESPUBLIKOS VARDU VARDU ______________ * Ratifikuota LR 1996 10 22 įstatymu Nr. I-1588 (Žin., 1996, Nr. 105-2396); įsigaliojo 1997 m. vasario 10 d.