LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL FINANSŲ MINISTRO 2002 M. GEGUŽĖS 21 D. ĮSAKYMO NR. 139 „DĖL FINANSŲ KONTROLĖS VADOVO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. spalio 11 d. Nr. 1K-293 Vilnius Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 139 „Dėl finansų kontrolės vadovo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 61-2484) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL FINANSŲ KONTROLĖS ORGANIZAVIMO VADOVO PATVIRTINIMO Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 421 punktą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 (Žin., 1998, Nr. 81-2267; 2002, Nr. 72-3041; 2004, Nr. 111-4141), 5.3.2 ir 6.21 punktais, Tvirtinu Finansų kontrolės organizavimo vadovą (pridedama).“ FINANSŲ MINISTRAS RIMANTAS ŠADŽIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 139 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 11d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) FINANSŲ KONTROLĖS ORGANIZAVIMO VADOVAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Finansų kontrolės organizavimo vadovas (toliau – vadovas) yra parengtas remiantis Komisijos vidaus audito sistemos funkcionavimui koordinuoti posėdžio 2006-02-27 protokolu Nr. 1, Tarptautinės aukščiausiųjų kontrolės institucijų organizacijos Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės standartų gairėmis, taip pat Europos Komisijos ir SIGMA (Europos Sąjungos paramos organizacija, įkurta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Europos Komisijos Vidurio ir Rytų Europos šalių valdymo tobulinimui) ekspertų rekomendacijomis.
2. Vadovo tikslas – nustatyti vidaus kontrolės ir finansų kontrolės, kaip jos dalies (toliau – kontrolė), orientuotų į viešojo juridinio asmens, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja (toliau – viešasis juridinis asmuo), ūkinės veiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principų, t.y. ekonomiškumo, efektyvumo, rezultatyvumo ir skaidrumo, laikymąsi viešajame juridiniame asmenyje, organizavimo rekomendacijas. Su rekomendacijomis privalo būti susipažinę viešojo juridinio asmens vadovai, vidaus auditoriai ir atsakingi už kontrolę valstybės tarnautojai, taip pat pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai (toliau – darbuotojai).
3. Šis vadovas nustato, kaip vertinama kontrolė, atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens veiklos specifiką, užtikrinant kuriamos ir veikiančios kontrolės tinkamą organizavimą, reglamentavimą ir efektyvumą. Šiame vadove pateikti vertinimo kriterijai ir rekomendacijos negali būti taikomi besąlygiškai ir turi būti pritaikyti kiekvienam viešajam juridiniam asmeniui atsižvelgiant į jo veiklos ypatybes.
4. Kontrolė yra susijusi su viešojo juridinio asmens veikla, į ją įtraukta ir todėl negali būti nagrinėjama atskirai nuo veiklos. II. KONTROLĖS TIKSLAI
5. Kontrolė turi užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šie tikslai: 5.
6. viešojo juridinio asmens veikla būtų vykdoma įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka pagal strateginius, kitus veiklos planus, programas ir procedūras; 5.
7. valstybės ir savivaldybės turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo, neteisėto valdymo ar kitų neteisėtų veikų: 5.2.
8. kontrolės priemonės būtų taikomos kiekvienai veiklai, susijusiai su viešojo juridinio asmens išteklių valdymu; 5.2.
9. informacija (taip pat ir saugoma kompiuterinėse laikmenose), apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi nuo vagystės, netinkamo naudojimo ar sunaikinimo; 5.2.
10. viešasis juridinis asmuo, vykdydamas veiklą, laikytųsi patikimo finansų valdymo principų; 5.
11. viešojo juridinio asmens finansinės ir kitos veiklos ataskaitos privalo būti teisingos ir pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka. III. KONTROLĖS KRITERIJAI
12. Siekiant, kad kontrolė būtų veiksminga, ji turi: 6.
13. pakankamai užtikrinti viešojo juridinio asmens vadovą, kad bus pasiekti bendrieji viešojo juridinio asmens veiklos tikslai. Pakankamas užtikrinimas reiškia priimtiną pasitikėjimo laipsnį kontrole esant tam tikroms kontrolei organizuoti, vykdyti ir tobulinti patirtoms sąnaudoms, kontrolės teikiamai naudai, esamai veiklos rizikai; 6.
14. būti vykdoma atsižvelgiant į rizikos veiksnius. Viešojo juridinio asmens vadovo uždavinys – organizuoti rizikos nustatymą ir reaguoti į ją siekiant, kad viešojo juridinio asmens tikslai būtų įgyvendinti; 6.
15. užtikrinti, kad kontrolės sąnaudos neviršytų gaunamos naudos, t. y. kad kontrolė būtų efektyvi; 6.
16. būti optimali – per didelė kontrolė stabdo veiklos procesus, o nepakankama kontrolė neužtikrina tinkamo rizikos valdymo ir rezultatų pasiekimo; 6.
17. funkcionuoti nenutrūkstamai – kiekvienam veiksmui su turtu turi būti taikomos nustatytos viešojo juridinio asmens kontrolės procedūros. IV. KONTROLĖS REIKALAVIMAI
18. Plėtojant ir vertinant kontrolę, laikomasi bendrųjų ir specialiųjų kontrolės reikalavimų.
19. BENDRIEJI KONTROLĖS REIKALAVIMAI Kontrolės aplinka
20. Kontrolės aplinka – viešojo juridinio asmens vadovo ir darbuotojų asmeninių ir dalykinių savybių visuma, daranti įtaką to juridinio asmens veiklai. Kontrolės aplinka vertinama atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens vidaus tvarką bei etiką.
21. Viešojo juridinio asmens vadovai ir darbuotojai turi laikytis bendro teigiamo požiūrio į kontrolę, jį skatinti.
22. Turi būti siekiama užtikrinti teigiamą kontrolės aplinką.
23. Teigiamą kontrolės aplinką lemia: 11.
24. viešojo juridinio asmens vadovo ir darbuotojų požiūris į etiką; 11.
25. viešojo juridinio asmens vadovo dalyvavimas kontrolės procesuose; 11.
26. viešojo juridinio asmens struktūra, veiklos pobūdis ir reglamentavimas, tradicijos ir nusistovėjusi praktika; 11.
27. žmogiškųjų išteklių politika, kuri apima darbuotojų paiešką, samdymą ir orientavimą. Rizikos nustatymas
28. Turi būti nustatyti viešojo juridinio asmens rizikos veiksniai ir toleruojama rizika. Toleruojama rizika – rizika, kurią valdyti nėra poreikio ar galimybės. Paprastai toleruojama maža rizika arba rizika, kurios valdymo sąnaudos per didelės. Valdant riziką, siekiama ją sumažinti iki toleruojamos rizikos lygio. Viešojo juridinio asmens veiklos riziką galima padalyti į dvi dalis – rizika, susijusi su tikslų pasiekimu, ir rizika, susijusi su sąnaudomis šiems tikslams pasiekti. Rizikos nustatymas yra kontrolės vertinimo pagrindas. Rizikos veiksnių pavyzdžiai: 12.
29. Struktūrinis: 12.1.
30. finansų kontrolės ir kitų funkcijų priskyrimas; 12.1.
31. atsakomybės ir teisių priskyrimas; 12.1.
32. teisėtumo vertinimas; 12.1.
33. planavimo specifika; 12.1.
34. informacijos perdavimas ir saugojimas. 12.
35. Finansinis: 12.2.
36. naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto struktūra ir savybės; 12.2.
37. disponuojamų lėšų dydis; 12.2.
38. išlaidų struktūra; 12.2.
39. įsipareigojimų apskaita; 12.2.
40. sprendimų priėmimo teisės suteikimas; 12.2.
41. mokėjimų atlikimas; 12.2.
42. nustatytos klaidos. 12.
43. Asmeninės savybės: 12.3.
44. požiūris į kontrolės ir kitų funkcijų atlikimą; 12.3.
45. kompetencija; 12.3.
46. vienkartinių ir specifinių funkcijų atlikimas.
47. Viešojo juridinio asmens veiklos sąlygos ir tikslai gali keistis. Keičiantis veiklos sąlygoms ir tikslams, rizika turi būti nustatoma iš naujo. Nustatant riziką, atsižvelgiama į pasikeitusias sąlygas, galimybes ir rizikos veiksnius bei analizę, kontrolės keitimą pritaikant prie besikeičiančios veiklos.
48. Vienas pagrindinių rizikos nustatymo tikslų – nustatyti ir padėti parinkti rizikos valdymo priemones ir suteikti viešojo juridinio asmens vadovui informaciją apie rizikingas sritis.
49. Kuriant kontrolės sistemą, svarbu, kad diegiama kontrolės veikla būtų adekvati rizikai. Dažnai tikslinga nustatyti tokias kontrolės procedūras, kurios pakankamai užtikrina, kad nuostolis nebus didesnis už kontrolės vykdymo sąnaudas. Informacija ir jos perdavimas
50. Tinkamas informacijos perdavimas ir kaupimas yra vienas svarbiausių viešųjų juridinių asmenų tinkamos veiklos ir kontrolės užtikrinimo prielaidų.
51. Informacijos perdavimą ir kaupimą padeda užtikrinti informacinės technologijos.
52. Viešojo juridinio asmens vadovo gebėjimui priimti reikiamus sprendimus turi įtakos informacijos kokybė. Informacija turi būti aiški, suprantama, naudinga ir perduodama laiku. Viešojo juridinio asmens vadovas turi nustatyti, kokia informacija reikalinga ir kokiu būdu ar kokiu periodiškumu pateikiama sprendimams priimti.
53. Viešasis juridinis asmuo turi turėti rašytinius kontrolės proceso atlikimo įrodymus. Kontrolės procedūrų dokumentavimas ar padarytos atitinkamos žymos pakankamai užtikrina kontrolės procedūrų atlikimą.
54. Informacijos perdavimas turi sudaryti sąlygas darbuotojams efektyviai atlikti jiems priskirtas funkcijas. Informacija turi būti perduodama tik tiems darbuotojams, kuriems ji yra aktuali, ir tik tokia, kurios reikia.
55. Viešojo juridinio asmens vadovas ir kiti sprendimus priimantys darbuotojai turi būti informuoti apie veiklos rezultatus, pokyčius, riziką ir kontrolės funkcionavimą, kitus aktualius klausimus. Minėti asmenys turi perduoti darbuotojams visą jiems reikalingą informaciją.
56. Informacija turi būti patikima ir tinkamai saugoma. Informacijos patikimumui užtikrinti gali būti naudojamos įvairios kontrolės procedūros, o informacija, reikalinga priimti ypač svarbiems sprendimams, gali būti tikrinama kelis kartus. Priežiūra
57. Turi būti vykdoma periodinė kontrolės priežiūra. Periodiškumas nustatomas pagal poreikį. Nustačius netinkamos veiklos atvejus, turi būti peržiūrimos ir kontrolės procedūros. Viešojo juridinio asmens vadovas turi užtikrinti, kad kontrolei vertinti ir tobulinti būtų skirtas pakankamas dėmesys.
58. Kontrolę tikslinga vertinti, kai keičiasi viešojo juridinio asmens struktūra, veiklos pobūdis, uždaviniai ar tikslai.
59. Nesant priežasčių abejoti kontrole, tikslinga vieną kartą per kelerius metus nagrinėti rizikingiausią veiklą.
60. Į kontrolės tobulinimo procesą tikslinga įtraukti visus viešojo juridinio asmens darbuotojus ir juos skatinti teikti pasiūlymus dėl kontrolės tobulinimo.
61. Viešojo juridinio asmens vadovui vertinti kontrolę padeda vidaus auditas. Vidaus auditoriai vertina kontrolę, vadovaudamiesi vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais, atlikdami metiniame vidaus audito plane numatytus vidaus auditus.
62. Kontrolė atliekama pagal nustatytas procedūras. Tinkamai atliekant kontrolės procedūras, turi būti pasiekti veiklos tikslai. Kontrolės procedūros skirstomos į universalias, kurios gali būti taikomos nepriklausomai nuo kontrolę atliekančių darbuotojų, ir individualias, kurios susijusios su kontrolės priemonėmis, skirtomis tik tam tikriems darbuotojams (jų grupėms). Universalios kontrolės procedūros užtikrina pakankamą kontrolę, bet sąlygiškai yra neefektyvios (tarp jų yra ir tokių procedūrų, kurios ne visada būtinos). Individualios kontrolės procedūros yra efektyvios, bet, keičiantis darbuotojams, jų pareigoms ar funkcijoms, būtinai turi būti peržiūrimos.
63. SPECIALIEJI KONTROLĖS REIKALAVIMAI
64. Specialieji kontrolės reikalavimai apima viešojo juridinio asmens kontrolę. Už kontrolės organizavimą atsakingas viešojo juridinio asmens vadovas. Kontrolė (kontrolės procedūros) nustatoma finansų kontrolės taisyklėse ir kituose vidaus dokumentuose aprašant operacijų (jų grupių) atlikimo sekas ir darbuotojų veiksmus atliekant šias operacijas. Darbuotojų ar informacinių sistemų atliekamos kontrolės operacijos vadinamos kontrolės procedūromis. Kontrolė laikoma tinkama, kai nustatytų kontrolės procedūrų pakanka, jų nėra per daug ir jų yra laikomasi.
65. Kai kurios kontrolės procedūros gali būti skirstomos į: 30.
66. įgaliojimo ir patvirtinimo. Ūkinės operacijos privalo būti atliekamos tik atsakingų darbuotojų, neviršijant nustatytų pareigų, teisių arba atskirų įgaliojimų. Lėšos turi būti naudojamos tik patikrinus, ar operacijos teisėtos ir ar nebus viršytos sąmatos; 30.
67. ūkinių operacijų dokumentavimo. Ūkinės operacijos ir kiti susiję svarbūs įvykiai turi būti nustatyta tvarka dokumentuoti, kad kiekvieną operaciją arba įvykį ir su jais susijusią informaciją būtų galima atsekti nuo pradžios iki pabaigos. Turi būti nustatyta ataskaitų rengimo tvarka. Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti per nustatytą laikotarpį registruojami ir tinkamai klasifikuojami, laiku atnaujinami visi registrai; 30.
68. funkcijų (patvirtinimo, atlikimo, registravimo ir patikrinimo) atskyrimo. Kad sumažėtų klaidų ir neteisėtų veiksmų ir šių atvejų nenustatymo rizika, vienam asmeniui ar vienai grupei negali būti pavesta kontroliuoti visų pagrindinių veiklos ar įvykio etapų. Pareigas ir atsakomybę reikia paskirstyti keliems asmenims. Pagrindinės funkcijos – įgaliojimas atlikti veiksmus ir jų registravimas, atlikimas, peržiūrėjimas ir patikrinimas. Susitarimas tarp darbuotojų gali susilpninti kontrolę ar padaryti ją neveiksmingą. Tokiais atvejais viešojo juridinio asmens vadovas turi žinoti apie susitarimo riziką ir imtis priemonių ją valdyti. Darbuotojų rotacija gali padėti užtikrinti, kad vienas asmuo nebūtų atsakingas už visus veiklos ar įvykio aspektus ilgą laiką; 30.
69. turto ir dokumentų prieigos kontrolės. Prieiti prie turto ir dokumentų gali tik įgalioti darbuotojai, atsakingi už jų saugojimą ir naudojimą. Priėjimo prie turto ribojimas sumažina neteisėto jų panaudojimo arba viešojo juridinio asmens nuostolių riziką. Ribojimo laipsnis priklauso nuo dokumentų svarbos, turto vertės ir likvidumo bei galimo praradimo rizikos; 30.
70. patikrinimo ir suderinimo. Ūkinės operacijos tikrinamos prieš jas atliekant. Turtas tikrinamas jį inventorizuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Apskaitos kontrolės metu tikrinama, ar visi ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos užregistruotos apskaitoje, ar yra ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų pagrindimo dokumentai, ar jie patvirtinti įgaliotų darbuotojų, ar teisingi apskaitos įrašai; 30.
71. veiklos rezultatų, sričių ir procesų peržiūros. Veiklos rezultatai reguliariai peržiūrimi lyginant, nustatant efektyvumą ir rezultatyvumą. Jei peržiūros metu nustatoma, kad faktiniai rezultatai neatitinka nustatytųjų, reikia peržiūrėti kontrolės procedūras bei veiklos procesus ir nustatyti, ar nereikia jų tobulinti; 30.
72. priežiūros (užduočių skyrimas, peržiūra ir tvirtinimas). Viešojo juridinio asmens padalinių vadovai turi prižiūrėti savo darbuotojų darbą ir tvirtinti užduočių paskirstymą, užtikrinti, kad pavedimai, nurodymai būtų teisingai suprasti ir įvykdyti. Darbo užduočių skyrimas, tikrinimas – kontrolės priežiūros procedūros, kuriomis siekiama garantuoti, kad bus laikomasi patvirtintų darbo procedūrų ir reikalavimų, o klaidos, nesusipratimai, neteisinga praktika bus nustatyti ir pašalinti, bus stengiamasi, kad neteisėti veiksmai neįvyktų arba nesikartotų. Užduočių skyrimas darbuotojui, peržiūra ir tvirtinimas reiškia, kad: 30.7.
73. kiekvienam darbuotojui aiškiai nurodomos jo pareigos ir atsakomybė; 30.7.
74. kiekvieno darbuotojo darbas sistemingai peržiūrimas; 30.7.
75. prireikus periodiškai atsiskaitoma, kad užduotis tinkamai įvykdyta.
76. Atliekant ūkines operacijas, reikėtų laikytis tokio nuoseklumo (pagrindinės finansų kontrolės rūšys nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme (Žin., 2002, Nr. 123-5540)): 31.
77. išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetant sprendimus dėl valstybės ir savivaldybės turto naudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo juridinio asmens vadovui. Išankstinės finansų kontrolės funkcija turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimo ir vykdymo; 31.
78. einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens vadovo sprendimai dėl valstybės ir savivaldybės turto naudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims; 31.
79. paskesnė finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmens vadovo sprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto naudojimo ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymo, kurios paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtį naudojamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, ar nebuvo teisės aktų, viešojo juridinio asmens padalinių vadovų nurodymų pažeidimų. Paskesnė finansų kontrolė numato priemones jos metu nustatytiems trūkumams pašalinti. Šios kontrolės negali atlikti darbuotojas, atsakingas už išankstinę finansų kontrolę. V. KONTROLĖS VERTINIMAS
80. Kontrolės vertinimo tikslas – nustatyti kontrolės efektyvumą, neefektyvios ar perteklinės kontrolės atvejus ir imtis veiksmų kontrolei tobulinti. Vertinant kontrolę, tikslinga vertinti kontrolės tinkamumą, reglamentavimą ir nustatytų procedūrų laikymąsi.
81. Viešojo juridinio asmens veiklą tikslinga suskirstyti į veiksmų grupes, kurių savybės, atlikimo būdas ir (arba) atliekamos ūkinės operacijos yra panašūs. Nustatomas kiekvienos veiksmų grupės tikslas ir rizika. Kiekvieną veiksmų grupę tikslinga išskaidyti į veiksmų seką ir įvertinus rizikos veiksnius nustatyti jų riziką.
82. Kiekvienas viešasis juridinis asmuo, atsižvelgdamas į savo ypatybes, nusistato rizikos vertinimo sistemą. Viena iš galimų: 34.
83. kritinė – rizika, apimanti veiksnius, dėl kurių tikslas gali būti visiškai nepasiektas ar gali būti visiškai prarastas turtas; 34.
84. didelė – rizika, apimanti rizikos veiksnius, dėl kurių tikslas gali būti iš dalies pasiektas ar gali būti iš dalies prarastas turtas (patirta papildomų išlaidų); 34.
85. vidutinė – rizika, apimanti rizikos veiksnius, dėl kurių tikslas gali būti nevisiškai pasiektas ar gali būti prarasta nedidelė dalis turto (patirta nedaug papildomų išlaidų); 34.
86. maža – rizika, apimanti rizikos veiksnius, dėl kurių gali būti pasiekta didžioji tikslo dalis ar gali būti prarasta nedidė dalis turto (patirta nedaug papildomų išlaidų); 34.
87. nulinė – rizika, apimanti rizikos veiksnius, dėl kurių tikslas gali būti visiškai pasiektas arba negali būti tikimybės prarasti turtą (patirti papildomų išlaidų); 34.
88. teigiama – rizika, apimanti rizikos veiksnius, dėl kurių gali būti pasiektas didesnis tikslas, nei planuota, arba tikslui pasiekti gali būti patirta mažiau sąnaudų, nei planuota; 34.
89. teigiama papildoma – rizika, apimanti rizikos veiksnius, dėl kurių gali būti pasiektas didesnis tikslas, nei planuota, ir dėl to gali būti patirta daugiau sąnaudų, nei planuota.
90. Atsižvelgiant į riziką, tikslinga parinkti ir nustatyti priemones (kontrolės priemones), skirtas šiai rizikai valdyti. Parinkus rizikos valdymo priemones, tikslinga įvertinti likutinę toleruojamą riziką (likusią po kontrolės priemonių nustatymo riziką).
91. Priimtinomis kontrolės priemonėmis gali būti laikomos tos priemonės, kurių vykdymo sąnaudos yra priimtinos (neviršijamas numatytas biudžetas, yra galimas atlikimo būdas, jam pakanka žmogiškųjų išteklių ir lėšų, sąnaudos neviršija gaunamos naudos).
92. Kontrolės priemones geriausia nagrinėti analizuojat veiklos procesus, o ne veiklos procesus nagrinėti atsižvelgiant į kontrolės priemones.
93. Atsižvelgiant į veiksmų grupes, rizikos veiksnius, kontrolės priemonių priimtinumą, nustatomas rizikos valdymo priemonių poreikis.
94. Galimi kontrolės vertinimo būdai: 39.
95. ištisinis – vertinamos visos viešojo juridinio asmens kontrolės procedūros. Šis kontrolės vertinimo būdas naudojamas esant daug veiklos trūkumų, bet yra brangus (reikalauja daug laiko sąnaudų ir didelės kompetencijos). Jo metu atliekama visų viešojo juridinio asmens sričių veiklos analizė, vertinami rizikos veiksniai, nustatomos jų valdymo (kontrolės) priemonės; 39.
96. pagal veiklos sritis – nustatoma atskirų veiklos sričių ar jų dalių rizika, veiklos sritys ar jų dalys dažnai atrenkamos pagal didžiausios rizikos sritis ar veiklos sritis, kuriose nustatyti didžiausi trūkumai. Šis būdas tinkamas kaip periodinis, todėl, atsižvelgiant į turimus išteklius, galima rinktis vertinimo apimtis; 39.
97. kritinis – esant klaidoms ar netinkamoms veiklos sritims, nustatomos klaidų atsiradimo priežastys, tikslinamas kontrolės priemonių, kurių tikslas buvo apsaugoti nuo netinkamos veiklos ir klaidų, nustatymas, tinkamumas ir laikymasis. Šis kontrolės vertinimo būdas yra labai ribotos apimties ir naudojamas kaip prevencinė priemonė, siekiant išvengti netinkamos veiklos ir klaidų, kurios buvo nustatytos.
98. Kai kurios kontrolės vertinimo priemonės: 40.
99. dokumentų peržiūra – peržiūrimi veiklos ir kontrolės reglamentavimo dokumentai; 40.
100. klausimynai – sudaromi klausimynai (gali būti sudaromi skirtingoms darbuotojų grupėms arba skirtingiems veiklos procesams vertinti); 40.
101. susitikimai su darbuotojais – nustatomas darbuotojų požiūris į veiklą ir kontrolę, jų lojalumas, vertinama kompetencija ir žmogiškojo veiksnio rizika; 40.
102. veiklos imitavimas – bandant modeliuoti veiklos procesus ir galimą riziką nustatomas veiklos procesų vienalypiškumas ir kontrolės procesų realumas bei galimos sąnaudos jiems atlikti; 40.
103. veiklos procesų sekimas – sekami procesai atliekami vykdant veiklą ir nustatomi veiklos ir kontrolės trūkumai.
104. Dėl viešųjų juridinių asmenų organizacinių struktūrų skirtumo sudėtinga nustatyti kontrolės vertintojus. Dažniausiai kontrolės vertinimą atlieka šie dalyviai: 41.
105. valstybės kontrolės pareigūnai, atliekantys valstybinį auditą; 41.
106. vidaus auditoriai, pagal vidaus audito metodiką atliekantys vidaus auditą; 41.
107. viešųjų juridinių asmenų vadovai, atsakingi už visą viešojo juridinio asmens veiklą. Jie sprendžia, kiek jie dalyvauja atliekant kontrolės vertinimą, kam ir kiek perduoda kontrolės vertinimo funkcijų; 41.
108. viešųjų juridinių asmenų vadovo pavaduotojai – pagal nustatytas ir viešojo juridinio asmens vadovo perduotas kontrolės vertinimo funkcijas; 41.
109. viešųjų juridinių asmenų padalinių vadovai (darbuotojai – kai nėra atskiro padalinio atitinkamai veiklos sričiai) – pagal nustatytas padalinio vadovo funkcijas ir viešojo juridinio asmens vadovo perduotas kontrolės vertinimo funkcijas.
110. Kai kontrolė nebuvo vertinta, rekomenduotina sudaryti vertinimo planą. Vertinimo planas sudaromas atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir apimtis, galinčių atlikti kontrolės vertinimą darbuotojų kompetenciją.
111. Kontrolės vertinimo planą tikslinga sudaryti keleriems metams. Plane yra numatomos veiklos sritys (tikslai, programos, uždaviniai, funkcijos ar viešojo juridinio asmens padalinių veikla), kurios bus vertinamos. Vertinimą tikslinga pradėti nuo svarbiausių viešojo juridinio asmens veiklos sričių, kurių rizika yra kritinė ar didelė. Įvertinus rizikingiausias veiklos sritis, tikslinga vertinti ir kitas, mažesnės rizikos ir svarbos, sritis. Viešojo juridinio asmens kontrolę galima įvertinti atsižvelgiant į vertinamos veiklos apimtis, toleruojamą riziką, klaidas ir netinkamos veiklos požymius. Viešojo juridinio asmens kontrolė gali būti įvertinama pagal priede pateiktą metodikos lentelę.
112. Esant pakankamiems ištekliams ir kompetencijai (esant galimybei, būtina skirti vieną ar kelis, o esant sudėtingai veiklai – keletą kompetentingų darbuotojų kontrolei vertinti), galima planuoti ištisinį rizikos nustatymą.
113. Pavaldžių ar reguliavimo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų finansų kontrolės vertinimą geriausia priskirti viešojo juridinio asmens padaliniui, kuris kuruoja ar prižiūri šių viešųjų juridinių asmenų veiklą. Jei tokių padalinių keli, vienam iš jų pavesti parengti apibendrintą padalinių ataskaitą. Dėl vertinimo savo nuomonę gali pareikšti buhalterijos arba apskaitos tarnybos, centralizuotos buhalterijos, tvarkančios pavaldžių viešųjų juridinių asmenų apskaitą, vadovai. Vertinimas atliekamas pagal pavaldžių ar reguliavimo sričiai priskirtų viešųjų juridinių asmenų pateiktas finansų kontrolės būklės ataskaitas, finansines ataskaitas, veiklos ataskaitas, informaciją apie klaidas ir trūkumus, auditorių rekomendacijas. Viešojo juridinio asmens vadovo sprendimu vertinimo rezultatus galima pateikti vidaus audito tarnyboms peržiūrėti, susipažinti.
114. Vertinant viešojo juridinio asmens kontrolę pirmą kartą, reikėtų nustatyti, ar sudarytas kontrolės vertinimo planas, ar jo laikomasi.
115. Savivaldybės gali taikyti šiame vadove rekomenduojamą kontrolės vertinimo tvarką, atkreipdamos dėmesį, kad savivaldybės administracijos padaliniai nepriklausomai nuo pavadinimo yra vertinami kaip savivaldybės administracijos dalis, nerengiant atskirų finansų kontrolės taisyklių ir finansų kontrolės būklės ataskaitų.
116. Viešojo juridinio asmens įstaigos, kurios nėra savivaldybės administracijos padaliniai, kontrolę įsivertina atskirai, sudaro atskirą kontrolės vertinimo planą, tvirtina atskiras finansų kontrolės taisykles ir teikia viešojo juridinio asmens finansų kontrolės būklės ataskaitą. ______________ Finansų kontrolės organizavimo vadovo priedas KONTROLĖS ĮVERTINIMO METODIKOS LENTELĖ Įvertinta rizika Toleruojama likutinė rizika Klaidos, netinkamos veiklos požymiai Kontrolės įvertinimas Visa rizika Visa Nėra Labai gerai Yra nereikšmingos Labai gerai Yra reikšmingos *** Patenkinamai >50* Nėra Labai gerai Yra nereikšmingos Gerai Yra reikšmingos *** Patenkinamai <50** Nėra Gerai Yra nereikšmingos Patenkinamai Yra reikšmingos *** Nepatenkinamai >50* Visa Nėra Labai gerai Yra nereikšmingos Gerai Yra reikšmingos *** Patenkinamai >50* Nėra Gerai Yra nereikšmingos Gerai Yra reikšmingos *** Nepatenkinamai <50** Nėra Patenkinamai Yra nereikšmingos Patenkinamai Yra reikšmingos *** Nepatenkinamai <50** Visa Nėra Gerai Yra nereikšmingos Patenkinamai Yra reikšmingos *** Nepatenkinamai >50* Nėra Patenkinamai Yra nereikšmingos Patenkinamai/ nepatenkinamai Yra reikšmingos *** Nepatenkinamai <50** Nėra Patenkinamai Yra nereikšmingos Nepatenkinamai Yra reikšmingos *** Nepatenkinamai * Apima daugiau nei 50 procentų pagrindinės/ įvertintos veiklos. ** Apima mažiau nei 50 procentų pagrindinės/ įvertintos veiklos. *** Turi esminės įtakos veiklai, tikslams pasiekti/ programoms įvykdyti ar aiškių piktnaudžiavimo ar kitų nusikalstamos veikos požymių. ______________