LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS MINISTRO 2005 M. BALANDŽIO 1 D. ĮSAKYMO NR. D1-183 „DĖL BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2007 m. spalio 18 d. Nr. D1-529 Vilnius Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. D1-183 „Dėl Bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 50-1671) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL KIOTO PROTOKOLO BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. D1-279/4-193 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo bei tarpinstitucinio funkcijų pasiskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą“ (Žin., 2004, Nr. 86-3146) 2.1.2 punkto nuostatą ir siekdamas įgyvendinti 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento direktyva 2004/101/EB, iš dalies pakeičia direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje Kioto protokolo mechanizmų atžvilgiu) (OL 1996 L 257, p. 26; OL 2004 L 338, p. 18) nuostatas: 1. Tvirtinu Kioto Protokolo bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisykles (pridedama). 2. Nustatau, kad 1 punktu patvirtintos taisyklės taikomos visiems bendro įgyvendinimo (toliau – BĮ) projektams, atitinkantiems Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus. 3. Įgalioju Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Priežiūros tarybą vykdyti Kioto protokolo BĮ projektų koncepcijų (idėjų) vertinimą. 4. Nustatau, kad įgyvendinus Kioto protokolo BĮ projektus gaunamų teršalų mažinimo vienetų (TMV) ir/ar nustatytosios normos vienetų (NNV) perdavimas investuojančiajai šaliai vykdomas nepažeidžiant teisės aktų, perkeliančių 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento direktyva 2004/101/EB, iš dalies pakeičia direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje Kioto protokolo mechanizmų atžvilgiu) reikalavimus, nuostatų ir atsižvelgiant į priimančios šalies (Lietuvos) indėlį į BĮ projekto vykdymo finansavimą. 5. Šio įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Aplinkos ministerijos sekretoriui Aleksandrui Spruogiui. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS SUDERINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2007-10-11 raštu Nr. (1.12-01)-3-6498 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-529 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. D1-183 redakcija) KIOTO PROTOKOLO BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kioto Protokolo bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikoje, kaip priimančiojoje ir investuojančiojoje šalyje, vykdomi Kioto protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo (Žin., 2002, Nr. 126-5728) (toliau – Kioto protokolas), 6 straipsnio reikalavimus atitinkantys bendro įgyvendinimo projektai (toliau – BĮ projektas). 2. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-279/4-193 (Žin., 2004, Nr. 86-3146) (toliau – Strateginės kryptys), nuostatomis, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – Konvencija) Šalių konferencijos, laikomos Kioto protokolo šalių susitikimu, 2006 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 9/CMP.1 dėl gairių Kioto protokolo 6 straipsnio įgyvendinimui (toliau – BĮ projektų įgyvendinimo gairės), į Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijos 2002 m. sausio 21 d. ataskaitą Nr. FCCC/CP/2001/13/Add.1 (toliau – Marakešo susitarimai) ir į Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikoje struktūros (Baltic Sea Region Energy Cooperation (BASREC)) Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengtas 2007 m. sausio mėn. regionines rekomendacijas dėl Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų su pakeitimais ir papildymais (toliau – Regioninės rekomendacijos). 3. Taisyklės taikomos BĮ projektų, įgyvendinamų Strateginėse kryptyse numatyto 2 etapo (įsigaliojus Kioto protokolui ir pradėjus įgyvendinti BĮ projektus pagal antrosios krypties reikalavimus) metu, dalyviams. Įgyvendinant BĮ projektus pagal antrosios kryties reikalavimus, šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Bendro įgyvendinimo priežiūros komiteto (toliau – BĮ priežiūros komitetas) reikalavimams. 4. Visi dokumentai, kurie pagal šias Taisykles teikiami Lietuvos Respublikos institucijoms, turi būti parengti lietuvių kalba arba išversti į lietuvių kalbą. 5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: akredituotas nepriklausomas subjektas (accredited independent entity) – BĮ priežiūros komiteto akredituotas subjektas, vertinantis ir tikrinantis, ar BĮ projektai ir dėl jų įgyvendinimo susidarantis šiltnamio dujų kiekio sumažėjimas atitinka Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus; antroji kryptis (second track) – Marakešo susitarimuose numatyta antroji iš dviejų Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo krypčių, kuri apibūdinta Strateginių krypčių priede; bazinis lygis (baseline) – ateityje numatomas šiltnamio dujų kiekis, kuris susidarytų kreditavimo laikotarpiu, neįvertinant įgyvendinant BĮ projektą gauto šiltnamio dujų kiekio sumažėjimo; BĮ priežiūros komitetas (Joint Implementation Supervisory Committee) – tarptautinis komitetas, įgaliotas ir vadovaujamas Konvencijos šalių konferencijos, laikomos Kioto protokolo šalių susitikimu, kuris vykdo Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo priežiūrą, teikdamas privalomus nurodymus dėl bendro įgyvendinimo sąlygų ir procedūrų, ir yra atsakingas už nepriklausimų subjektų akreditavimą; BĮ projektas (joint implementation (JI) project) – Kioto protokolo 6 straipsnyje apibrėžtas projektas, pagal kurį į Konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 18-413), I priedą įrašyta šalis gali perduoti kitai šaliai arba iš kitos šalies įsigyti teršalų mažinimo vienetų; BĮ projekto dalyviai (participants involved in the JI project cycle) – projekto teikėjas, priimančioji ir investuojančioji šalys, atstovaujamos jų valdžios institucijų, BĮ priežiūros komitetas ir akredituotas nepriklausomas subjektas; investuojančioji šalis (investor country) – į Konvencijos I priedą įrašyta valstybė, kuri perka arba už investicijas į BĮ projektą priimančiojoje šalyje gauna iš jos teršalų mažinimo vienetų (toliau – TMV), arba padeda juos nupirkti juridiniams asmenims, dalyvaujantiems prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje; išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetas (TMV) (emission reduction unit (ERU)) – vienetas, lygus anglies dioksido (CO2) ekvivalento tonai ir skirtas nustatyti Kioto protokolo 6 straipsnyje numatyto BĮ projekto įgyvendinimo metu sumažintą išmetamų šiltnamio dujų kiekį; ketinimo raštas (letter of intent (LoI)) – projekto teikėjo ir investuojančiosios šalies tarpusavio rašytinis susitarimas, kuriuo jie susitaria dėl bendradarbiavimo terminų ir sąlygų, dėl ketinimo pirkti ir parduoti TMV kiekio; kreditavimo laikotarpis – laikotarpis, kuriam akredituotas nepriklausomas subjektas gali nustatyti šiltnamio dujų kiekio sumažinimą. BĮ projekto dalyviai gali nustatyti kreditavimo laikotarpio pradžią, kuri prasidėtų po arba sutaptų su šiltnamio dujų sumažinimo, susidariusio dėl BĮ projekto veiklos, data. Kreditavimo laikotarpis negali būti ilgesnis bei BĮ projekto trukmė. Kreditavimo laikotarpis gali baigtis ir po 2012 metų, tai priklauso nuo priimančiosios šalies sprendimo; patvirtinimo raštas (letter of approval (LoA)) – BĮ projekto veiklos, už kurią išduodami TMV arba nustatytosios normos vienetai (toliau – NNV), atveju privalomas rašytinis priimančiosios šalies įsipareigojimas išduoti TMV arba NNV pagal šalies nacionalinėse BĮ projektų vykdymo taisyklėse nustatytą tvarką; papildomumas (additionality) – pagrindinis reikalavimas BĮ projektų tinkamumui įvertinti, reiškiantis, kad įgyvendinus BĮ projektą šiltnamio dujų kiekis turi būti mažesnis už bazinį lygį; priimančioji šalis (host country) – Konvencijos I priedo šalis, kurios teritorijoje vykdomas BĮ projektas; pritarimo raštas (letter of endorsement (LoE)) – oficialus priimančiosios šalies rašytinis pranešimas, kad ji projekto veiklą laiko tokia, kuri galiausiai gali būti patvirtinta kaip BĮ projekto veikla; projekto dokumentas (ProjectDesign Document (PDD)) – visa dokumentacija, reikalinga kuriant BĮ projektą, kurią ruošia projekto teikėjas ir teikia akredituotam nepriklausomam subjektui įvertinti; projekto sritis (project boundary) – hipotetinė numatomo vykdyti BĮ projekto aprėptis, kurioje bus vertinamas projekto poveikis šiltnamio dujų kiekio pokyčių požiūriu; projekto teikėjas (project proponent) – juridinis asmuo, atsakingas už BĮ projekto vystymą ir įgyvendinimą ir veikiantis priimančiojoje šalyje, arba šio juridinio asmens partneris investuojančiojoje šalyje, arba jų įgaliotas atstovas (konsultacinė įmonė); registras – Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registras, įkurtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-252 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro įsteigimo“ (Žin., 2005, Nr. 64-2319); sprendimas (determination) – akredituoto nepriklausomo subjekto, prieš įgyvendinant BĮ projektą, priimamas sprendimas dėl projekto dokumento tinkamumo pagal bendram įgyvendinimui keliamus reikalavimus (kartais dar vadinamas patvirtinimu (validation); suinteresuoti asmenys (stakeholders) – visuomenė, įskaitant ir asmenis, grupes ar bendruomenes, kuriai daro ar gali daryti poveikį BĮ projektas; šiltnamio dujos – tai Kioto protokolo A priede nurodytos dujos: anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluoroangliavandeniliai (HFC), perfluoroangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6); tikrinimas (verification) – per nustatytą BĮ projekto stebėsenos laikotarpį akredituoto nepriklausomo subjekto periodiškai atliekamas nepriklausomas projekto veiklos stebėsenos rezultatų peržiūrėjimas ir faktiniais rodikliais grindžiamas papildomumo įvertinimas; I priedo Šalis – į Konvencijos I priedą įrašyta Šalis, kuri yra ratifikavusi Kioto protokolą. 6. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Strateginėse kryptyse. II. BĮ PROJEKTO KONCEPCIJOS TEIKIMAS IR JOS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE KAIP PRIIMANČIOJOJE ŠALYJE 7. Projekto teikėjas, ketindamas įgyvendinti BĮ projektą Lietuvos Respublikoje, šalies atsakingai institucijai – Aplinkos ministerijai raštu pateikia BĮ projekto koncepciją. Kai BĮ projektas susijęs su energetikos sektoriumi ir/arba yra numatomas vykdyti pagal Susitarimą dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose, ratifikuotą Lietuvos Respublikos 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2463 (Žin., 2004, Nr. 163-5948) (toliau – Susitarimas dėl bandymų poligono), BĮ projekto koncepcija kartu pateikiama ir Ūkio ministerijai apie tai informuojant Aplinkos ministeriją. 8. BĮ projekto koncepcijoje turi būti nurodoma projekto esmė, kokio poveikio aplinkai yra siekiama, kokių rezultatų tikimasi pasiekti, ir pateikiamas preliminarus BĮ projekto papildomumo įvertinimas. 9. Kad būtų priimtas 15 punkte nurodytas sprendimas, Aplinkos ministerija gautą koncepciją teikia vertinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (toliau – LAAIF). 10. LAAIF įvertina koncepciją atsižvelgdamas į Strateginėse kryptyse išvardintus bendram įgyvendinimui tinkamų prioritetinių projektų kriterijus, nacionalinių strateginių dokumentų nuostatas, šiose Taisyklėse nurodytas sąlygas. 11. Vertinant BĮ projekto koncepciją ir sprendžiant, ar pritarti tolesniam jos vystymui, be Strateginėse kryptyse išvardintų bendram įgyvendinimui tinkamų prioritetinių projektų kriterijų, turi būti atsižvelgiama ir į šias sąlygas: 11.1. ar dėl BĮ projekto vykdymo sumažės šiltnamio dujų kiekis lyginant su padėtimi, jeigu projektas nebūtų vykdomas, t. y. su baziniu lygiu; 11.2. ar BĮ projekto įgyvendinimas yra aktualus toje priimančiosios šalies geografinėje dalyje, kurioje jį norima įgyvendinti; 11.3. ar yra galimybė vykdyti efektyvią BĮ projekto veiklos stebėseną ir patikrinti, ar BĮ projekto vykdymas sąlygoja išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažėjimą; 11.4. ar yra galimybė naudotis papildoma patikima ir patikrinama informacija apie BĮ projekto vykdymą. 12. LAAIF ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo BĮ projekto koncepcijos gavimo dienos parengia išvadas dėl jos priimtinumo, tolesnio vystymo ir raštu jas pateikia Aplinkos ministerijai. 13. LAAIF, teikdamas 12 punkte nurodytas išvadas, gali pasiūlyti Aplinkos ministerijai priimti sprendimą su motyvuotomis sąlygomis ar pasiūlymais, į kuriuos projekto teikėjas turėtų atsižvelgti rengdamas projekto dokumentą, paprašyti pateikti kitus dokumentus, siekiant įsitikinti BĮ projekto rezultatyvumu. 14. Ūkio ministerija pagal kompetenciją per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo BĮ projekto koncepcijos gavimo dienos pateikia Aplinkos ministerijai išvadą dėl numatomo vykdyti BĮ projekto koncepcijos priimtinumo ir tolesnio jos vystymo tikslingumo. 15. Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į LAAIF ir į Ūkio ministerijos išvadas (jei tokios išvados pagal Strateginių krypčių ir šių Taisyklių 7 punkto nuostatas privalėjo būti pateiktos), priima motyvuotą sprendimą, ar pritarti tolesniam jos vystymui, ir apie tai ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo BĮ projekto koncepcijos gavimo dienos pritarimo raštu praneša projekto teikėjui, Ūkio ministerijai, LAAIF ir investuojančiajai šaliai, jei tokia nustatyta. Aplinkos ministerija šiame rašte gali nurodyti jo galiojimo laiką. 16. Projekto teikėjas, gavęs Aplinkos ministerijos sprendimą dėl pritarimo BĮ projekto koncepcijai, rengia projekto dokumentą, kurį akredituotam nepriklausomam subjektui vertinti turi pateikti ne ilgiau nei per 15 punkte nurodytą laiką (jei toks laikas buvo nurodytas). III. PROJEKTO DOKUMENTO SUDĖTIS 17. Projekto dokumente turi būti: 17.1. BĮ projekto aprašymas; 17.2. bazinio lygio įvertinimas; 17.3. BĮ projekto ir kreditavimo laikotarpis; 17.4. BĮ projekto veiklos stebėsenos planas; 17.5. šiltnamio dujų kiekio sumažinimo nustatymas; 17.6. BĮ projekto poveikio aplinkai vertinimas; 17.7. suinteresuotų asmenų nuomonės ir pasiūlymai dėl BĮ projekto; 17.8. kiti dokumentai ir vertinimai, kurių, vadovaudamasi šių Taisyklių 13 punktu, galėjo paprašyti Aplinkos ministerija, arba projekto teikėjo iniciatyva pateikiami dokumentai. 18. BĮ projekto aprašymo dalyje turi būti nurodoma: 18.1. BĮ projekto pavadinimas, projekto dokumento versijos numeris ir data; 18.2. BĮ projekto aprašymas; 18.3. informacija apie BĮ projekto dalyvius; 18.4. techninė informacija apie BĮ projektą: 18.4.1. BĮ projekto įgyvendinimo vieta (nurodyti šalį, regioną, miestą) ir fizinės buvimo vietos detalės; 18.4.2. projekte naudojama įranga arba priemonės, procesai ir veiksmai, vykdomi projekto metu; 18.5. trumpas paaiškinimas, kaip siūlomas BĮ projektas sumažins išmetamą šiltnamio dujų kiekį; priežastys, dėl kurių išmetamas šiltnamio dujų kiekis nesumažės, jei BĮ projektas nebus vykdomas; kaip atsižvelgta į priimančiosios šalies nacionalinę ir/ar sektorių politiką ir aplinkybes; nustatytas išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažėjimas kreditavimo laikotarpiu; 18.6. investuojančiosios šalies ir priimančiosios šalies patvirtinimo raštų kopijos, jeigu jos yra. 19. Bazinio lygio įvertinimo dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bazinio lygio įvertinimas, įskaitant ir konkrečios BĮ projekto srities, kurios apimtyje turės būti vykdomas ir BĮ projekto veiklos stebėsena, nustatymą, yra pagrindinis dalykas kuriant BĮ projektą, turi būti pateikta: 19.1. pasirinkto bazinio lygio aprašymas ir pagrindimas; 19.2. skaičiavimais pagrįstas BĮ projekto papildomumo aprašymas; 19.3. BĮ projekto srities aprašymas; 19.4. kita informacija apie bazinį lygį: bazinio lygio nustatymo data, fizinis ir (
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.