NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS REGISTRŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1330 2007 m. spalio 17 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS REGISTRŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1330 2007 m. spalio 17 d. Nr. 1103 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1652 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti siekiui įgyvendinti operatyvinės veiklos konspiracijos ir konfidencialumo principus, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 12 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-1330 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir sudaryti iš suinteresuotų institucijų atstovų darbo grupę Įstatymo projektui tobulinti dėl šių priežasčių:

1. Neaišku, koks siūlomų Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas, taip pat kiek prireiktų laiko ir lėšų joms įgyvendinti. Įsigaliojus siūlomoms Įstatymo projekto nuostatoms, registro tvarkymo įstaiga neturėtų teisės tvarkyti priimtų operatyvinės veiklos subjektų užklausų ir perduotų jiems registro duomenų apskaitos. Iš pateikto Įstatymo projekto neaišku, ar duomenys apie tokias užklausas ir perduotus registro duomenis turėtų būti sunaikinami, ar užklausų gavimo ir registro duomenų perdavimo įvykiai visai nebūtų fiksuojami, kaip tai galėtų būti įgyvendinta praktiškai.
2. Abejotina, ar įsigaliojus siūlomoms Įstatymo projekto nuostatoms asmenys galės tinkamai pasinaudoti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597) jiems garantuojamomis teisėmis į informaciją apie jų duomenų tvarkymą. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Žin., 1995, Nr. 40-987) leidžia įstatymais riboti teisę į privatų asmens gyvenimą, kai to reikia konkrečiam visuomenės interesui užtikrinti ir tokia priemonė būtina demokratinėje visuomenėje, tačiau, kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime (Žin., 2005, Nr. 1-7), prevencinės priemonės, kuriomis siekiama riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos nustatytos įstatymu, jeigu jos yra būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, jeigu jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis bei esmė, taip pat jeigu jos yra proporcingos siekiamam tikslui, kurio negalima pasiekti kitu būdu. Be to, nustatydama teisės į privatų asmens gyvenimą ribojimus, ypač tais atvejais, kai tie ribojimai taikomi institucijų, veikiančių slaptai, valstybė privalo užtikrinti tinkamas teisines žmogaus teisių apsaugos priemones. Taigi abejotina, ar siūloma Įstatymo projekto nuostata, kad registro duomenų gavimo apskaitą užtikrina ir duomenų naudojimosi kontrolę vykdo operatyvinės veiklos subjektų vadovai ir operatyvinės veiklos subjektų pagrindinių institucijų vadovai, yra tinkama ir pakankama teisės į privatų gyvenimą apsaugos priemonė, juo labiau nesant galimybių vykdyti operatyvinės veiklos subjektų užklausų ir perduotų jiems registro duomenų apskaitą. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ______________