← Lietuva

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-10-24 Vilnius SVARSTYTA: Pa

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-10-24 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1281

(3)Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė III dalies VII skyrius Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau trečios dalies septintojo skyriaus pavadinime išbraukti žodžius „pretendentų į teisėjus atranka” ir pavadinimą išdėstyti taip: „VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS” Pritarti Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, TEISĖJŲ SKYRIMAS Pritarti iš dalies Išbraukti žodžius „pretendentų į teisėjus atranka“ 48 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 48 straipsnio pavadinime vietoje žodžio „pretendentui” įrašyti žodį „kandidatui”, 1 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „(atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus)” 1 dalį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui kandidatui į apylinkės teismo teisėjus
  1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus); 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą.” 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka” Pritarti iš dalies Nepritarti žodžio „pretendentui“ pakeitimui žodžiu „kandidatui“, nes kandidatu į teisėjus tampa asmuo, atitinkantis šio straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytus reikalavimus. Šiam pasiūlymui Teisės ir teisėtvarkos komitetas jau yra pritaręs. 51 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 51 straipsnyje žodžius „pretendentų į kandidatus” pakeisti žodžiais „kandidatų į teisėjus” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus Kandidatų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
  2. Pretendentų į kandidatus Kandidatų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kvalifikacinį egzaminą.
  3. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.
  4. Reikalavimus kandidatų į teisėjus pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus kandidatų į teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba.
  5. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti.
  6. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.” Nepritarti Dar neišlaikęs kvalifikacinio egzamino asmuo laikomas tik pretendentu į kandidatus. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 51 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: 51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimas
  7. Pretendentų į kandidatus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kandidatų pretendentų kvalifikacinį egzaminą.
  8. Reikalavimus pretendentų į kandidatus teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. Nepritarti Kvalifikacinio egzamino pavadinimas sietinas ne su egzaminą laikančio asmens statusu, o su jo siekiamu – kandidato – statusu. Dar neišlaikęs kvalifikacinio egzamino asmuo laikomas tik pretendentu į kandidatus. 52 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 52 straipsnio pavadinime ir visame straipsnyje žodžius „pretendentas į kandidatus” pakeisti žodžiais „kandidatas į teisėjus” atitinkamu linksniu, žodžius „Respublikos Prezidentas” žodžiais „Teisėjų atrankos komisija”, 3 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus kandidatų į teisėjus dokumentų tikrinimas
  9. Pretendentas į kandidatus Kandidatas į teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.
  10. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į kandidatus kandidato į teisėjus pateiktus dokumentus.
  11. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į kandidatus kandidatas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į kandidatus kandidatui į teisėjus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti kandidato į teisėjus kandidatų kvalifikacinį egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus Kandidatų į teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus kandidato į teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų Kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Teisėjų atrankos komisijai Respublikos Prezidentui; 2) pretendento į kandidatus kandidato į teisėjus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus Kandidatų į teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus kandidato į teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Teisėjų atrankos komisijai Respublikos Prezidentui.
  12. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į kandidatus kandidatas į teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam kandidatui į teisėjus pretendentui į kandidatus.” Nepritarti Dar neišlaikęs kvalifikacinio egzamino asmuo laikomas tik pretendentu į kandidatus. Dokumentai perduodami Respublikos Prezidentui, kadangi Respublikos Prezidento kanceliarija organizuoja atranką. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 52 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus teisėjus dokumentų tikrinimas
  13. Pretendentas į kandidatus teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytus reikalavimus.
  14. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus.
  15. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į kandidatus teisėjus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti kandidatų pretendentų kvalifikacinį egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų Pretendentų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui; 2) pretendento į kandidatus teisėjus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų Pretendentų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui.
  16. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į kandidatus teisėjus. Nepritarti Dar neišlaikęs kvalifikacinio egzamino asmuo laikomas tik pretendentu į kandidatus. 53 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti ir pakeisti 53 straipsnio 2, 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinis egzaminas
  17. Kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą, kandidatų kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.
  18. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.. Keturis komisijos narius – du iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir po vieną iš Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų - renka Teisėjų taryba, po vieną iš visuomenėje gerai žinomų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, du skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė vieną - teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų taryba.
  19. Egzaminas laikomas raštu. Egzamino programa sudaroma taip, kad būtų patikrinami kandidato į teisėjus gebėjimai taikyti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę, surašyti procesinius dokumentus, vadovauti teismo procesui. ą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų.
  20. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
  21. Egzamino rezultatai galioja penkerius metus.
  22. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai.” Nepritarti Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Nurodytos savybės bus tikrinamos kandidato stažuotės metu. Be to, netikslinga įstatyme nustatyti egzamino programos turinį. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 53 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: 53 straipsnis. Kandidatų Pretendentų kvalifikacinis egzaminas
  23. Kandidatų Pretendentų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą, kandidatų pretendentų kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų Pretendentų kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. Nepritarti Kvalifikacinio egzamino pavadinimas sietinas ne su egzaminą laikančio asmens statusu, o su jo siekiamu – kandidato – statusu. 54 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 54 straipsnį Viešas konkursas į kandidatus Nepritarti Išbraukus šį straipsnį visi asmenys, išlaikę kandidato kvalifikacinį egzaminą, automatiškai būtų siunčiami stažuotis. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 54 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 54 straipsnis. Viešas konkursas į kandidatus Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai
  24. Pretendentai į kandidatus priimami į kandidatus viešo konkurso būdu.
  25. Viešą konkursą į kandidatus Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.
  26. Viešo konkurso metu šio įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka sudaryta atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į kandidatus dokumentus, o po to viešas konkursas vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu viešame konkurse dalyvaujančiu pretendentu į kandidatus metu atrankos komisijos nariai išsiaiškina, kuris pretendentas į kandidatus pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausias būti kandidatu, ir pataria Respublikos Prezidentui dėl viešą konkursą laimėjusio pretendento į kandidatus skyrimo kandidatu.
  27. Viešą konkursą laimėjusį pretendentą į kandidatus Teisėjų tarybos patarimu kandidatu skiria Respublikos Prezidentas dekretu. Nacionalinė teismų administracija su kandidatu jo stažuotės laikotarpiui sudaro terminuotą darbo sutartį. Šioje sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti numatyta, kad kandidato mokymui skirtas lėšas (išskyrus darbo užmokestį) kandidatas grąžina, jeigu jis: 1) savo noru nutraukia kandidato stažuotę; 2) atleidžiamas iš kandidatų šio įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 9 dalyje numatytais pagrindais.
  28. Asmenys, išlaikę kvalifikacinį egzaminą, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą.
  29. Teisėjai, siekiantys būti perkeltais arba paskirtais į kitą teismą, chronologine tvarka įrašomi į teisėjų pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą.
  30. Apie tai, kad konkretus asmuo arba kandidatas įrašytas į atitinkamą sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pritarti iš esmės 55 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 55 straipsnį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Kandidatų stažuotė
  31. Kiekvienas kandidatas pagal Teisėjų tarybos patvirtintą stažuotės programą atlieka ne trumpesnę negu 6 mėnesių ir ne ilgesnę negu vienerių metų stažuotę.
  32. Kandidatams, turintiems šio įstatymo nustatytos trukmės darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, o taip pat socialinių mokslų teisės krypties daktarams, turintiems šio įstatymo nustatytos trukmės teisinio darbo stažą, gali būti netaikomas stažuotės reikalavimas, jei jie kvalifikacinio egzamino metu atlieka praktinę užduotį, kurią teigiamai įvertina kvalifikacinio egzamino komisija.
  33. Stažuotės metu kandidatas stažuojasi bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme ir administracinių teismų sistemos abiejų pakopų teismuose.
  34. Kandidatų stažuotės atlikimo tvarką nustato, pavyzdines ir individualias kandidatų stažuotės programas, tarpinę ir galutinę stažuotės ataskaitas tvirtina Teisėjų taryba.
  35. Kandidatų stažuotei kiekviename teisme, kur atliekama stažuotė, vadovauja teismo pirmininkas ir jo paskirtas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų (toliau – stažuotės vadovai).
  36. Stažuotės metu kandidatai rengia tarpinių teismo procesinių sprendimų ir baigiamųjų teismo aktų projektus, padeda stažuotės vadovams sisteminti bylos medžiagą ir tinkamai pasirengti teismo posėdžiams, dalyvauja teismo posėdyje šalia posėdžio pirmininko, pataria stažuotės vadovams teisiniais klausimais, dalyvauja atliekant taikinimo procedūras, vykdo kitus stažuotės vadovų nurodymus.
  37. Praėjus pusei stažuotės termino, kandidatas Teisėjų tarybai pateikia tarpinę stažuotės ataskaitą ir stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina tarpinę ataskaitą ir nustato tolesnę kandidato stažuotės atlikimo tvarką; 2) nusprendžia, kad kandidatas yra pasirengęs pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir patvirtina kandidato stažuotę; 3) pripažįsta, kad kandidatas yra netinkamas pretenduoti kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus ir pasiūlo Respublikos Prezidentui atliesti jį iš kandidatų.
  38. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai kandidatui buvo nustatyta vienerių metų stažuotė ir šis kandidatas per atliktos stažuotės laikotarpį jau yra stažavęsis visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose.
  39. Atlikęs stažuotę, kandidatas pateikia Teisėjų tarybai galutinę kandidato stažuotės ataskaitą ir visų jo stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punkte nurodytą sprendimą.
  40. Respublikos Prezidentas turi teisę atleisti asmenį iš kandidatų bet kuriuo jo stažuotės metu, jeigu kandidatas iš esmės pažeidžia jam nustatytas pareigas arba nebeatitinka šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis Respublikos Prezidento dekretas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
  41. Be šio straipsnio 6 ir 9 dalyse numatytų pagrindų, asmuo iš kandidatų gali būti atleidžiamas savo noru, dėl sveikatos būklės, išrinkus ar paskyrus jį į kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais pagrindais .” Nepritarti Praktinės užduoties atlikimas egzamino metu negali įrodyti, kad asmuo yra pasirengęs iš karto pradėti atlikti teisėjo funkcijas. Stažuotė reikalinga visiems kandidatams, kad jie susipažintų su teisėjo darbu visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 55 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 55 straipsnis. Kandidatų stažuotė Viešas konkursas į kandidatus
  42. Kiekvienas kandidatas pagal Teisėjų tarybos patvirtintą stažuotės programą atlieka ne trumpesnę negu 6 mėnesių ir ne ilgesnę negu vienerių metų stažuotę.
  43. Stažuotės metu kandidatas stažuojasi bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme ir administracinių teismų sistemos abiejų pakopų teismuose.
  44. Kandidatų stažuotės atlikimo tvarką nustato, pavyzdines ir individualias kandidatų stažuotės programas, tarpinę ir galutinę stažuotės ataskaitas tvirtina Teisėjų taryba.
  45. Kandidatų stažuotei kiekviename teisme, kur atliekama stažuotė, vadovauja teismo pirmininkas ir jo paskirtas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų (toliau – stažuotės vadovai).
  46. Stažuotės metu kandidatai rengia tarpinių teismo procesinių sprendimų ir baigiamųjų teismo aktų projektus, padeda stažuotės vadovams sisteminti bylos medžiagą ir tinkamai pasirengti teismo posėdžiams, dalyvauja teismo posėdyje šalia posėdžio pirmininko, pataria stažuotės vadovams teisiniais klausimais, dalyvauja atliekant taikinimo procedūras, vykdo kitus stažuotės vadovų nurodymus.
  47. Praėjus pusei stažuotės termino, kandidatas Teisėjų tarybai pateikia tarpinę stažuotės ataskaitą ir stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina tarpinę ataskaitą ir nustato tolesnę kandidato stažuotės atlikimo tvarką; 2) nusprendžia, kad kandidatas yra pasirengęs pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir patvirtina kandidato stažuotę; 3) pripažįsta, kad kandidatas yra netinkamas pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir pasiūlo Respublikos Prezidentui atliesti jį iš kandidatų.
  48. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai kandidatui buvo nustatyta vienerių metų stažuotė ir šis kandidatas per atliktos stažuotės laikotarpį jau yra stažavęsis visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose.
  49. Atlikęs stažuotę, kandidatas pateikia Teisėjų tarybai galutinę kandidato stažuotės ataskaitą ir visų jo stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punkte nurodytą sprendimą.
  50. Respublikos Prezidentas turi teisę atleisti asmenį iš kandidatų bet kuriuo jo stažuotės metu, jeigu kandidatas iš esmės pažeidžia jam nustatytas pareigas arba nebeatitinka šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis Respublikos Prezidento dekretas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
  51. Be šio straipsnio 6 ir 9 dalyse numatytų pagrindų, asmuo iš kandidatų gali būti atleidžiamas savo noru, dėl sveikatos būklės, išrinkus ar paskyrus jį į kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais pagrindais.
  52. Kandidatai į apylinkės teismo teisėjus priimami viešo konkurso būdu.
  53. Kandidatų į apylinkės teismo teisėjus viešą konkursą Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.
  54. Kandidatų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 12 mėnesių iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
  55. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka.
  56. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje.
  57. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.
  58. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša pretendentams į teisėjus, kurių duomenys iki paskelbtos atrankos dienos buvo įtraukti į Pretendentų į teisėjus duomenų bazę. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
  59. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie pretendentai į apylinkės teismo teisėjus, kurių duomenis iki paskelbtos atrankos dienos buvo įtraukti į Pretendentų į teisėjus duomenų bazę ir Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje.
  60. Respublikos Prezidento kanceliarija organizuodama atranką: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus. 4) pretendentų į apylinkės teismo teisėjus gautus rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje kartu su kitais dokumentais perduoda Atrankos komisijai. Pritarti iš esmės Vietoj žodžių „viešas konkursas į kandidatus“ vartoti žodžius „kandidatų į apylinkės teismo teisėjus atranka“. Seimo narys J. Sabatauskas
  61. Pakeisti straipsnio 55 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: “
  62. Kiekvienas kandidatas pagal Teisėjų tarybos patvirtintą individualią stažuotės programą atlieka ne trumpesnę negu 6 mėnesių ir ne ilgesnę negu vienerių metų kandidatų stažuotę. Kandidatai, turintys šio įstatymo nustatytos trukmės darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, o taip pat socialinių mokslų teisės krypties daktarai, turintys šio įstatymo nustatytos trukmės teisinio darbo stažą, atlieka nuo 2 iki 5 mėnesių trukmės kandidatų stažuotę, kiti kandidatai – nuo 6 mėnesių iki 1 metų trukmės kandidatų stažuotę.”
  63. Pakeisti straipsnio 55 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: “
  64. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai kandidatui buvo nustatyta vienerių metų stažuotė ir šis kandidatas per atliktos stažuotės laikotarpį jau yra stažavęsis visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose. “ Pritarti 56 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 56 straipsnio pavadinime ir visame vietoj žodžių „pretendentų” įrašyti žodžius „kandidatų” ir visą straipsnį išdėstyti taip: 56 straipsnis. Kandidatų Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai
  65. Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, chronologine tvarka įrašomi į kandidatų pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą.
  66. Teisėjų tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta kandidato stažuotė, data yra šio kandidato duomenų įtraukimo į pretendentų kandidatų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą data.
  67. Apie tai, kad konkretus kandidatas įrašytas į kandidatų pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Nepritarti Asmenys, atlikę kandidato stažuotę, laikomi pretendentais į teisėjus. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 56 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 56 straipsnis. Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai Kandidatų atranka
  68. Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą.
  69. Teisėjų tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta kandidato stažuotė, data yra šio kandidato duomenų įtraukimo į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą data.
  70. Apie tai, kad konkretus kandidatas įrašytas į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
  71. Kandidatų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Kandidatų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus.
  72. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.
  73. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma.
  74. Viešo konkurso metu atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus, o po to viešas konkursas vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu viešame konkurse dalyvaujančiu pretendentu į apylinkės teismo teisėjus metu atrankos komisijos nariai išsiaiškina, kurie pretendentai į apylinkės teismo teisėjus pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausi būti kandidatais, ir savo išvadą dėl kandidatų į apylinkės teismo teisėjus teikia Respublikos Prezidentui.
  75. Atrankos komisija išvadoje dėl kandidatų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis tinkamiausiais būti kandidatais į apylinkės teismo teisėjus.
  76. Atrankos komisijos išvados dėl kandidatų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto.
  77. Respublikos Prezidentas gavęs Atrankos komisijos išvadą dekretu kreipiasi į Teisėjų tarybą dėl patarimo kandidatą skirti konkretaus apylinkės teismo teisėju. Pritarti iš esmės Šias nuostatas perkelti į 55 straipsnį. Vietoj žodžių „viešas konkursas į kandidatus“ vartoti žodžius „kandidatų į apylinkės teismo teisėjus atranka“. 57 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 57 straipsnį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Kandidatų Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka
  78. Kandidatų Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Kandidatų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) Respublikos Prezidento kanceliarija.
  79. Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos Atrankos komisijos tinklalapyje internete skelbia kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus.
  80. Kandidatų Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaroma Atrankos komisija ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus.. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Tris atrankos komisijos narius iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų renka Teisėjų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, po vieną narį skiria Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Atrankos komisiją skiria visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos komisijos darbo tvarką ir kandidatų į teisėjus atrankos kriterijus nustato Teisėjų taryba.
  81. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma.
  82. Atrankos komisija savo išvadą dėl pretendentų kandidatų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui.
  83. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų kandidatų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto.
  84. Kandidatų Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Atrankos komisijos interneto svetainėje.
  85. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka.
  86. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje.
  87. Atrenkant kandidatus į teisėjus, įvertinamos kiekvieno kandidato pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį kandidatuoja pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.
  88. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša kandidatams, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą.
  89. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie kandidatai iš pretendentai į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Atrankos komisijai Respublikos Prezidento kanceliarija pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui, kuris yra pirmesnis kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pagal eiliškumą kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše.
  90. Jeigu nė vienas kandidatas, įrašytas į kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių kandidatų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam kandidatui iš kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui pagal eiliškumą kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne).
  91. Kandidatas, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo dienos.” Nepritarti Tikslinga palikti, jog preliminarią pretendentų atranką organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija, o atrenka jau Atrankos komisija. Nepritarti Atrankos komisija šiuo metu neturi savo tinklalapio internete. Visa informacija skelbiama Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete. Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę, kad pats Respublikos Prezidentas sudarys atrankos komisiją. Svarbiausia, kad daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių būtų ne teisėjai. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Kadangi Atrankos komisija yra Respublikos Prezidentui patarianti institucija, tikslinga kad jos veiklą aptarnautų Respublikos Prezidento kanceliarija. Pritarti iš dalies Nustatyti, kad informacija papildomai skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete. Nepritarti Siekiant skatinti teisėjus dirbti periferiniuose teismuose, būtina numatyti teisėjams galimybę siekti horizontalios karjeros. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 57 straipsnį ir išdėstyti jį taip: 57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka Kandidato stažuotė
  92. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.
  93. Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus.
  94. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai.
  95. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma.
  96. Atrankos komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui.
  97. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto.
  98. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
  99. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka.
  100. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje.
  101. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.
  102. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša kandidatams, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą.
  103. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie kandidatai iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui, kuris yra pirmesnis pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše.
  104. Jeigu nė vienas kandidatas, įrašytas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių kandidatų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam kandidatui iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne).
  105. Kandidatas, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo dienos.
  106. Teisėjų taryba, gavusi Respublikos Prezidento dekretą dėl patarimo kandidatą skirti konkretaus apylinkės teismo teisėju, atsižvelgdama į kandidato patirtį, sudaro jam individualią stažuotės programą.
  107. Kandidatų stažuotės atlikimo tvarką nustato, pavyzdines ir individualias kandidatų stažuotės programas, tarpinę ir galutinę stažuotės ataskaitas tvirtina Teisėjų taryba.
  108. Kiekvienas kandidatas pagal Teisėjų tarybos patvirtintą stažuotės programą atlieka ne trumpesnę negu 3 mėnesių ir ne ilgesnę negu 6 mėnesių stažuotę.
  109. Stažuotės metu kandidatas stažuojasi bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme ir administracinių teismų sistemos abiejų pakopų teismuose.
  110. Nacionalinė teismų administracija su kandidatu jo stažuotės laikotarpiui sudaro terminuotą darbo sutartį. Šioje sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti numatyta, kad kandidato mokymui skirtas lėšas (išskyrus darbo užmokestį) kandidatas grąžina, jeigu jis: 1) savo noru nutraukia kandidato stažuotę; 2) atleidžiamas iš kandidatų šio straipsnio 8 dalies 3 punkte ir 11 dalyje numatytais pagrindais.
  111. Kandidatų stažuotei kiekviename teisme, kur atliekama stažuotė, vadovauja teismo pirmininkas ir jo paskirtas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų (toliau – stažuotės vadovai).
  112. Stažuotės metu kandidatai rengia tarpinių teismo procesinių sprendimų ir baigiamųjų teismo aktų projektus, padeda stažuotės vadovams sisteminti bylos medžiagą ir tinkamai pasirengti teismo posėdžiams, dalyvauja teismo posėdyje šalia posėdžio pirmininko, pataria stažuotės vadovams teisiniais klausimais, dalyvauja atliekant taikinimo procedūras, vykdo kitus stažuotės vadovų nurodymus.
  113. Praėjus pusei stažuotės termino, kandidatas per 5 darbo dienas Teisėjų tarybai pateikia tarpinę stažuotės ataskaitą ir stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, per 10 darbo dienų, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina tarpinę ataskaitą ir nustato tolesnę kandidato stažuotės atlikimo tvarką; 2) nusprendžia, kad kandidatas yra pasirengęs atlikti apylinkės teismo teisėjo funkcijas, patvirtina stažuotės ataskaitą ir pataria Respublikos Prezidentui skirti jį apylinkės teismo teisėju; 3) pripažįsta, kad kandidatas yra nepasirengęs atlikti apylinkės teismo teisėjus, nepatvirtina stažuotės ataskaitą ir motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui neskirti jį apylinkės teismo teisėju.
  114. Šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai kandidatui buvo nustatyta 6 mėnesių stažuotė ir šis kandidatas per atliktos stažuotės laikotarpį jau yra stažavęsis visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose.
  115. Atlikęs stažuotę, kandidatas per 5 darbo dienas pateikia Teisėjų tarybai galutinę kandidato stažuotės ataskaitą ir visų jo stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba per 10 darbo dienų, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima šio straipsnio 8 dalies 2 arba 3 punkte nurodytą sprendimą.
  116. Respublikos Prezidentas turi teisę atleisti asmenį iš kandidatų bet kuriuo jo stažuotės metu, jeigu kandidatas iš esmės pažeidžia jam nustatytas pareigas arba nebeatitinka šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis Respublikos Prezidento dekretas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
  117. Be šio straipsnio 8 ir 11 dalyse numatytų pagrindų, asmuo iš kandidatų gali būti atleidžiamas savo noru, dėl sveikatos būklės, išrinkus ar paskyrus jį į kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais pagrindais. Pritarti iš dalies Nepritarti Tikslinga palikti ilgesnę stažuotės trukmę, kad asmuo spėtų pasistažuoti visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose, paliekant galimybę po pusės stažuotės laiko ją sutrumpinti. Nepritarti Netikslinga įstatyme nustatyti 10 dienų terminą Teisėjų tarybai sprendimui priimti, kadangi ne visada yra galimybė surinkti kolegialią instituciją per tokį trumpą terminą. Nepritarti Netikslinga įstatyme nustatyti 10 dienų terminą Teisėjų tarybai sprendimui priimti, kadangi ne visada yra galimybė surinkti kolegialią instituciją per tokį trumpą terminą. VII skyriaus antrasis skirsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau antrojo skirsnio pavadinimą išdėstyti taip: „ANTRASIS SKIRSNIS REIKALAVIMAI KANDIDATAMS PRETENDENTAMS Į KITŲ TEISMŲ TEISĖJUS IR JŲ ATRANKA” Nepritarti Reikalavimai keliami ne kandidatams, o pretendentams į teisėjus. 58 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 58 straipsnį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Reikalavimai kandidatui pretendentui į apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus
  118. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) prokuroras, prokuroro pavaduotojas, advokatas, notaras, turintys septynerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 2) 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka;.
  119. Kandidatas Pretendentas į apygardos administracinio teismo arba apygardos teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.” Nepritarti Reikalavimai keliami ne kandidatams, o pretendentams į teisėjus. Nepritarti Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais. 581 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 58 straipsnį 58
(1)straipsniu ir išdėstyti jį taip: „581 straipsnis. Reikalavimai kandidatui į apygardos administracinio teismo teisėjus
  1. Apygardos administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) prokuroras, prokuroro pavaduotojas, advokatas, notaras ar Seimo kontrolierius, turintys septynerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.
  2. Kandidatas į apygardos administracinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.” Nepritarti Reikalavimai keliami ne kandidatams, o pretendentams į teisėjus. Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais. 59 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 59 straipsnį išdėstyti taip: „59 straipsnis. Reikalavimai kandidatui pretendentui į Apeliacinio teismo teisėjus
  3. Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 1) 2) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą; 2) 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkiolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.”
  4. Kandidatas Pretendentas į Apeliacinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.” Nepritarti Reikalavimai keliami ne kandidatams, o pretendentams į teisėjus. TTK yra pritaręs šiai nuostatai 2007-06-13 posėdyje. Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo. 60 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 60 straipsnį išdėstyti taip: „60 straipsnis. Reikalavimai kandidatui pretendentui į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus
  5. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkiolikos metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 1) 2) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių penkerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 2) 3) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 3) 4) Aukščiausiojo Teismo teisėjas; 4) 5) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Reikalavimai keliami ne kandidatams, o pretendentams į teisėjus. TTK yra pritaręs šiai nuostatai 2007-06-13 posėdyje. Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo. 61 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 61 straipsnį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Reikalavimai pretendentui kandidatui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus
  6. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 2) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 3) Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas; 4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.”
  7. Kandidatas Pretendentas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. Nepritarti Reikalavimai keliami ne kandidatams, o pretendentams į teisėjus. Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo. 62 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 62 straipsnį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Kandidatų Pretendentų į laisvas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas atranka
  8. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūroms atrinkti organizuojama atranka, kuriai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
  9. Teisėjai, norintys pretenduoti į aukštesnių teismų teisėjų pareigas, Nacionalinei teismų administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Nacionalinė teismų administracija, nustačiusi, kad teisėjas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, jį eilės tvarka įrašo į pretendentų į tam tikro teismo teisėjus sąrašą.
  10. Atrenkant kandidatus pretendentus į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų teisėjus, įvertinamos kiekvieno kandidato pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla. Atrenkant kandidatus pretendentus, kurie eina teisėjo pareigas, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame kandidatas pretendentas dirba ir į kurį kandidatuoja pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.” Nepritarti Reikalavimai keliami ne kandidatams, o pretendentams į teisėjus. Nereglamentuota pretendentų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus tvarka. Netikslinga panaikinti teisėjų karjeros reglamentavimą. 64 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 64 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „paprastai” bei vietoj žodžio „pretendentų” įrašyti žodžius „kandidatų” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  11. Kandidatų Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo darbo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.” Siūlau 64 straipsnio 4 dalyje žodį „pretendentas” pakeisti žodžiu „kandidatas” atitinkamame linksnyje ir šią dalį išdėstyti taip: „
  12. Apsvarsčiusi kandidatų pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl visų Respublikos Prezidento pateiktų kandidatūrų. Laikoma, jog Teisėjų taryba patarė Respublikos Prezidentui skirti konkretų kandidatą pretendentą į apylinkės teismo teisėjus apylinkės teismo teisėju, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių Teisėjų taryba nepatarė dėl konkrečios kandidatūros, Respublikos Prezidentas gali pakartotinai kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl tos pačios kandidatūros”. Nepritarti Kandidatai, atlikę stažuotę, tampa pretendentais į teisėjus. 68 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 68 straipsnyje žodį „pretendentų” pakeisti žodžiu „kandidatų” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų kandidatų skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu”. Nepritarti Kandidatai, atlikę stažuotę, tampa pretendentais į teisėjus. Be to, šiuo atveju teisėjais gali būti skiriami ne tik asmenys, atlikę stažuotę, bet ir žemesnių teismų teisėjai. 69 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 69 straipsnyje žodį „pretendentų” pakeisti žodžiu „kandidatų” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „69 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas Aukščiausiojo Teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų kandidatų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Respublikos Prezidentui dėl Seimui teikiamų kandidatūrų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus motyvuotai pataria Teisėjų taryba”. Nepritarti Kandidatai, atlikę stažuotę, tampa pretendentais į teisėjus. Be to, šiuo atveju teisėjais gali būti skiriami ne tik asmenys, atlikę stažuotę, bet ir žemesnių teismų teisėjai. 110 straipsnis Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 110 straipsnio2 ir 5 dalis ir išdėstyti jas taip:
  13. Atlikęs kandidato stažuotę kandidatas, kol atsiras laisva teisėjo vieta ir jis bus paskirtas teisėju, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę grįžti į iki kandidato stažuotės eitas valstybės tarnautojo, advokato, prokuroro pareigas.
  14. Kai kandidatas atlieka stažuotę teisme, kuris yra savivaldybės, nutolusios nuo jo gyvenamosios vietos savivaldybės administracinės ribos ne mažiau kaip 100 km, teritorijoje, ir jis nuosavybės teise neturi gyvenamosios patalpos savivaldybės, kurioje yra teismas, teritorijoje, kandidatui sumokama vienkartinė pusės jo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Pritarti iš esmės Nustatyti, kad išmokos dydis proporcingas stažuotės trukmei. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.