FA ataskaitos šablonas LiETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui IŠVADA DĖL 2008 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODI

dėl PVM pajamų prognozavimo § Naujų PVM lengvatų nustatymo rizika ir įtaka pajamoms Valstybės kontrolė, 2006 metais įvertinusi PVM lengvatinių tarifų taikymą[3], nustatė, kad galiojančios lengvatos teigiamos įtakos vartotojams neturi. 2006 m. pabaigoje ir 2007 m. spalio mėn. (jau pateikus Biudžeto projektą Seimui) Seime užregistruoti keli pasiūlymai dėl naujų PVM lengvatų įvedimo. Finansų ministerija, jau anksčiau gavusi pasiūlymų dėl šių lengvatų įvedimo, apskaičiavo, kad tokiu atveju valstybės biudžetas kasmet netektų pajamų: – dėl lengvatos gyviems skerdimui parduodamiems gyvuliams – apie 48 mln. Lt (2007-10-16, Nr. XP-2598); – dėl lengvatos duonos gaminiams, pieno, mėsos ir žuvies produktams, vaisiams ir daržovėms – apie 475 mln. Lt (2007-10-12, Nr. XP-1792A

Finansų ministerijos naudojami akcizų pajamų prognozavimo metodai sudaro galimybę mokesčio pajamas prognozuoti pakankamai tiksliai. Išvada § Akcizų pajamos prognozuojamos pakankamai tiksliai ir atsargiai. § Teigiamą įtaką akcizų pajamoms turėtų efektyvi kova su nelegalia akcizinių prekių rinka: pagal British American Tobacco atliktą tyrimą, Lietuvoje nelegali cigarečių rinka sudaro apie 34 proc. visos rinkos (palyginimui: Estijoje – 19 proc., Latvijoje – 8 proc.). Taip pat yra rizika, kad didėjant akcizų tarifams, didės kontrabandos mastai. 3.2.3. Pelno mokesčio pajamos Pelno mokesčio 2008 m. prognozuojama 2 691,1 mln. Lt (be AB „Mažeikių nafta“ sumokėto pelno mokesčio), lyginant su 2007 m., t. y. 15 proc. daugiau, nei planuota (2 339,1 mln. Lt) ir 27,5 proc. daugiau, nei numatomas įvykdymas (2 110,8 mln. Lt). Per 2007 m. 10 mėnesių pelno mokesčio surinkta 84 proc. planuotų šiam laikotarpiui pajamų. Pagrindinis veiksnys, kuris turės įtakos gautinoms 2007 m. pelno mokesčio pajamoms – didelės naftos perdirbimo įmonės įmokos (t. y. nemokėjimas) – prognozuojant pelno mokesčio pajamas, buvo numatyta, kad įmonė mokės pelno mokestį, tuo tarpu įmonė po gaisro nemokėjo avansinių įmokų, tačiau 109 mln. Lt įskaitė į kitus mokesčius. Finansų ministerija yra pasirinkusi pelno mokesčio pajamų prognozavimo modelį pagal BVP tendencijas, naudojant elastingumo koeficientus: § BVP augimas 2007 m. – 16,3 proc., 2008 m. – 12,3 proc. § Elastingumo koeficientas – 1,66.

§ Pažymėtina, kad pelningumo augimui neigiamą įtaką gali turėti nuolat didėjantys darbo jėgos kaštai (2007 m., palyginti su 2006 m., pagal Finansų ministerijos prognozes, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis augo 20 proc.). § Prognozėse numatytas spartus pelno mokesčio pajamų augimas 2008 m. – 15 proc. daugiau, nei planuota 2007 m., ir 27,5 proc. daugiau, nei numatoma gauti pajamų (palyginimui – pelno mokesčio pajamų 2007 m. planuojamas įvykdymas 9,7 proc. didesnis, nei gauta 2006 m.). Išvada Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad pelno mokesčio pajamų prognozė optimistinė, o jos sėkmingas vykdymas glaudžiai susijęs su dideliu šešėlinės ekonomikos masto sumažinimu. 3.2.

1. Gyventojų pajamų mokesčio pajamos Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) į nacionalinį biudžetą 2008 m. prognozuojama gauti 5 430,2 mln. Lt, t. y. 726,6 mln. Lt, arba 15,4 proc., daugiau, nei planuota 2007 m. Į valstybės biudžetą 2008 m. numatyta 8,53 proc. mažiau, nei šiemet: valstybės biudžetui tenka 34,02 proc. (2007 m. – 42,55 proc.), savivaldybių biudžetams – 65,98 proc. (2007 m. – 57,45 proc.), todėl negalima vertinti tik valstybės biudžeto dalies. GPM dalys į valstybės ir savivaldybių biudžetus pasikeitė, nes pasikeitė pajamų ir išlaidų pokytis dėl įvairių veiksnių (neapmokestinamų pajamų dydžio padidinimas, naujos darbo apmokėjimo sistemos pedagogams, visuomenės sveikatos biurų įsteigimas, minimalaus mėnesinio atlygio padidinimas ir kt.). 5 lentelė. Pagrindiniai veiksniai, kurie buvo vertinami prognozuojant gyventojų pajamų mokesčio pajamas Eil. Nr. Veiksniai Informacija
2. Metinio darbo užmokesčio fondo augimas Metinio darbo užmokesčio fondo augimas 2008 m. – 15,4 proc. Metinio darbo užmokesčio fondo augimo dydžiui įtakos turi: § draudžiamųjų skaičiaus pokytis: numatoma, kad, palyginti su 2007 m., padidės 12 tūkst. asmenų, arba 1 proc.; § vidutinio darbo užmokesčio tendencijos – prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis augs 15,1 proc.[4]
3. Tarifo pasikeitimo įtaka Finansų ministerijos duomenimis, GPM tarifo sumažinimas nuo 27 iki 24 proc. sumažins pajamas 565,9 mln. Lt. Šaltinis – Finansų ministerijos pateikti duomenys.

§ 2008m. prognozuojamas pajamų iš GPM augimas yra 27,5 proc.

tuo atveju, jeigu GPM tarifas nesikeistų. Palyginimui: į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą planuojama gauti 15,8 proc. daugiau pajamų nei šiais metais. § Teigiamą įtaką GPM pajamoms turės: – nuo 2008 m. balandžio 1 d. minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo 700 Lt iki 800 Lt (Trišalės tarybos sprendimas); – nuo 2008 m. sausio 1 d. pareiginės algos bazinio dydžio padidinimas nuo 442 Lt iki 490 Lt; – nuo 2008 m. sausio 1 d. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, bazinės mėnesinės algos padidinimas nuo 115 Lt iki 128 Lt ir bazinio valandinio atlygio padidinimas nuo 0,68 Lt iki 0,76 Lt nuo 2008 m. sausio 1 d.; – mokesčių mokėtojus kontroliuojančių institucijų įgyvendinamos priemonės kovai su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu: sumažėjo darbuotojų, dirbančių verslo įmonėse ir gaunančių pačius mažiausius atlyginimus (iki 700 Lt) – verslo įmonėse tokių darbuotojų 2005 m. buvo 53 proc., 2006 m. – 45 proc., 2007 m. I pusmetį – 38 proc. § 2007 m. planuojama gauti GPM pajamų 15,9 proc. daugiau nei 2006 m., tačiau per šių metų 10 mėnesių į nacionalinį biudžetą surinkta 1,2 proc. mažiau, nei planuota, ir 12 proc. daugiau, nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. § Nuolat didėja GPM grąžinimai: per šių metų 9 mėnesius gyventojams grąžinta 356 mln. Lt GPM, t. y. 88 mln. Lt, arba 33 proc. daugiau, nei per 2006 m. devynis mėnesius. Išvada § Įvertinus pateiktus pastebėjimus, pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio surinkimo prognozė optimistinė ir iš dalies remiasi tikėtinais efektyvios kovos su neapskaitytu darbo užmokesčiu rezultatais, todėl būtina ypatingą dėmesį skirti kontroliuojančių institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos) veiklos koordinavimui, efektyvių poveikio priemonių parinkimui, veiklos rezultatų vertinimui. Pažymėtina, kad Lietuva, „Eurobarometro“ duomenimis, patenka į penketuką ES valstybių, kuriose daugiausia žmonių yra gavę atlyginimą „vokeliuose“ (Rumunijoje – 23 proc., Latvijoje – 17 proc., Bulgarijoje – 14 proc., Lenkijoje ir Lietuvoje – 11 proc.). § Skirtingų mokesčio tarifų ir lengvatų (grąžinimų) sistema apsunkina mokesčio administravimą, sudaro prielaidas vengti mokėti mokesčius, todėl mažinant GPM tarifą (per porą metų sumažintas nuo 33 iki 24 proc.), tikslinga svarstyti klausimą dėl tarifų suvienodinimo (autoriniams atlyginimams ir honorarams numatant 24 proc. mokesčio tarifą), atsisakyti lengvatų (GPM grąžinimo gyventojams: palūkanos už būsto kreditus, gyvybės draudimas ir kt.) ir iš esmės spręsti veiklos, kuria galima verstis įsigijus verslo liudijimą, pajamų mokesčio dydžio klausimus.

1. Asignavimų išlaidoms skolos valstybės vardu valdymui prognozavimo vertinimas 2008 m. valstybės biudžeto projekte numatyta 834,3 mln. Lt asignavimų, skirtų programai „Skolos valstybės vardu valdymas“ (programos tikslas – užtikrinti valstybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti valstybės skolos valdymą) įgyvendinti, t. y. 79 mln. Lt, arba 10 proc., daugiau nei 2007 m.. 6 lentelė Asignavimai programai „Skolos valstybės vardu valdymas“ Eil. Nr. Asignavimai Planas 2007 m. (tūkst.Lt) Planas 2008 m. (tūkst. Lt) Pokytis (lyginant su ankstesniu laikotarpiu), proc.
2. Mokėtinos palūkanos ne rezidentams 564 686 645 887 14,4
3. Mokėtinos palūkanos rezidentams 167 584 179 238 17,0 Iš viso mokėtinos palūkanos (1-2 eil.) 732 270 825 125 12,7
4. Komandiruotės (transporto, apgyvendinimo, ryšio ir kitos komandiruotės išlaidos) 95 86 -9,5
5. Apmokėjimas samdomiems ekspertams, konsultantams ir komisinių išlaidos 7 058 5 472 -22,5
6. Kitos paslaugos 2 885 3 586 24,3
7. Kitiems einamiesiems tikslams 12 984 40 -99,7 (arba 324 kartus mažiau) Iš viso išlaidos, susijusios su skolos valstybės vardu valdymu (3-6 eil.) 23 022 9 184 -60,1 Iš viso 755 292 834 309 10,5 Šaltinis – Finansų ministerijos pateikti duomenys. Pastaba: Rengiant Išvadą pagal atskirus išlaidų straipsnius buvo vertinamos tos išlaidų sumos, kurias Finansų ministerijos Biudžeto departamentui pateikė kiti Finansų ministerijos padaliniai Biudžeto projekto sudarymo metu. 1 pav. Asignavimų, skirtų programai „Skolos valstybės vardu valdymas“, planuojamų apimčių ir faktinio panaudojimo 2004–2008 m. dinamika (mln. Lt) Pastaba. 700 mln.Lt – 2007 m. 10 mėn. faktiniai duomenys. 7 lentelė. Veiksniai, naudojami Finansų ministerijoje, prognozuojant asignavimus palūkanoms mokėti Eil. Nr. Veiksniai Komentarai
8. Palūkanų norma Kintamų palūkanų normos apskaičiuotos, naudojant išankstines agentūros „Bloomberg“ informacinėje finansų sistemoje skelbiamas palūkanų normas. Apskaičiuotos kintamų palūkanų normos gali būti didinamos (mažinamos) iki 30 proc. 2008 m. padidintos 10 proc. Fiksuotų palūkanų normos – pagal numatytas sudarytose sutartyse.
9. Valiutų kursai Naudojami minėtos agentūros skelbiami valiutų kursai. Jei valiutų kursas yra fiksuotas euro atžvilgiu arba nustatytos jo svyravimo ribos, naudojamas oficialus Lietuvos banko kursas.
10. Skolos dydis Vertinama: - jau pasirašytų paskolų sutartys; - užsienio rinkose išleistos VVP emisijos; - planuojamos sudaryti sutartys ir išleisti vidaus ir užsienio rinkose VVP emisijos. Šaltinis – Finansų ministerijos pateikti duomenys.

§ Per šių metų dešimt mėnesių panaudota 92,7 proc. skirtų asignavimų išlaidoms, tai rodo, kad 2007 m. numatyta suma prognozuota tinkamai. § Asignavimai programai „Skolos valstybės vardu valdymas“ prognozuojami gana atsargiai. Pažymėtina, kad AB Turto bankui numatyta 2,3 mln. Lt suma už paskolų administravimą gali keistis, nes buvo apskaičiuota pagal anksčiau galiojusias taisykles, o ne pagal naujas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu[5] šių metų rugpjūčio mėn. Pagal anksčiau galiojusią tvarką buvo padengiamos tik banko patirtos sąnaudos, kurios buvo mažinamos uždirbtomis lėšomis, o pagal naujai įsigaliojusią tvarką reikės padengti sąnaudas šiai funkcijai atlikti ir iki 7 proc. dydžio pelną nuo šių sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, reikalingos lėšos gali būti didesnės, nei dabar numatyta. Išvada: Asignavimai minėtai programai prognozuojami atsargiai. Mūsų nuomone, tai yra teisinga, nes pasikeitus situacijai skolinimosi rinkose, kiltų rizika ne laiku atsiskaityti už valstybės skolinius įsipareigojimus. 5. Lėšų poreikio Europos Sąjungos programoms įgyvendinti skaičiavimas Siekiant, kad ES programos būtų įgyvendinamos reikiamu laiku, Biudžeto projekte (Finansų ministerija vykdo „Specialiąją lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti“ programą) numatyta 225 mln. Lt projektų papildomoms išlaidoms, kurios atsirado dėl objektyvių priežasčių įgyvendinant projektus ir kurių nebuvo įmanoma numatyti projekto paraiškos rengimo, vertinimo ir paramos projektui skyrimo metu. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis: – Struktūrinių fondų projektams apskaičiuotas 115 mln. Lt poreikis; – Sanglaudos fondų projektams numatomas papildomas 100 mln. Lt lėšų poreikis; – nenumatytiems įmokų į ES biudžetą mokėjimams, projektų, netinkamų finansuoti iš ES paramos lėšų, pirkimo ir (arba) importo PVM išlaidoms apmokėti – 10 mln. Lt. Vyriausybės skolinimosi programos projekte ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų poreikiui patenkinti numatyta skolintis 421 mln. Lt. Skolinimosi tikslas – siekti nenutrūkstamai finansuoti ES finansinės paramos projektų įgyvendinimą tuo atveju, jeigu kitais metais ES finansinės paramos lėšų įsisavinimas būtų spartesnis negu tikėtasi, taip pat numatant riziką, kad dalis pajamų už patirtas išlaidas 2008 m. gali būti gauta tik 2009 m. pradžioje.

§ ES paramos lėšomis finansuojamoms programoms vykdyti gauti, tačiau nepanaudoti asignavimai 2006 m. pabaigoje sudarė 354,8 mln.Lt. § Pagal Finansų ministerijos Valstybės kontrolei pateiktą informaciją, vien dėl ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų specialiųjų programų asignavimų poreikio padidėjimo 2007-2008 m. papildomai bus reikalinga 223,6 mln. Lt (iš kurių 2008 m. papildomi lėšos sudarytų 140,4 mln. Lt). Tuo tarpu Biudžeto projekte šiam tikslui numatyta 115 mln. Lt, arba 25 mln. Lt mažiau. § Biudžeto projekte nenumatytos lėšos iš ES Sanglaudos fondo finansuojamų projektų transporto sektoriuje, dėl kurių sutartys dar nesudarytos, papildomam finansavimui. Iš viso šiame sektoriuje 2007-10-01 duomenimis liko sudaryti apie 13 proc. sutarčių. Bendras papildomų lėšų poreikis projektams (iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos), įgyvendinamiems aplinkos apsaugos sektoriuje, yra apie 255 mln. EUR (880 mln. Lt). Finansų ministerijos duomenimis, 2000–2006 m. Sanglaudos fondo (įskaitant ISPA) parama sudarė 825 mln. EUR (2 848 mln. Lt), iš kurių 47 proc. skirtos paramos lėšų jau išmokėta rangovams. Išvada Atsižvelgdami į tai, kad ES finansinės paramos projektų papildomos išlaidos 2008 m. gali būti ir didesnės nei prognozuojama, bei į tai, kad šioms išlaidoms planuojama skolintis valstybės vardu, manome, kad būtina numatyti priemones rizikai, susijusiai su papildomomis valstybės lėšomis 2008 m. ir vėlesniais metais, valdyti. 6. Asignavimų valstybės investicijoms planavimo vertinimas 2008 metų valstybės biudžeto projekte valstybės investicijoms planuojama skirti 4 715,2 mln. Lt, iš jų valstybės biudžeto asignavimų – 4 704,7 mln. Lt, paskolų su valstybės garantija – 10,4 mln. Lt. Biudžeto projekte numatyti 1 167 valstybės investicijų projektai. Valstybės biudžeto asignavimai valstybės investicijoms 2008 metams, lyginant su patvirtintais asignavimais 2007 metams, didėja 1 515,2 mln. Lt, arba 47,5 proc. 8 lentelė. Valstybės biudžeto asignavimai valstybės investicijoms 2005 2006 2007 2008 tūkst. Lt pokytis proc.* tūkst. Lt pokytis proc. * tūkst. Lt pokytis proc. * tūkst. Lt pokytis proc. * Valstybės valdymas 136 769 -2,60 158 222 15,69 187 964 18,80 147 698 -21,42 Krašto apsauga 159 391 56,25 392 846 146,47 237 287 -39,60 270 675 14,07 Viešoji tvarka 58 868 21,10 78 968 34,14 96 780 22,56 103 949 7,41 Švietimas 216 430 29,97 346 957 60,31 447 919 29,10 471 070 5,17 Sveikatos apsauga 138 303 59,51 188 014 35,94 224 274 19,29 258 553 15,28 Socialinė apsauga 33 882 36,67 47 567 40,39 78 718 65,49 98 962 25,72 Aplinkos apsauga 195 629 103,80 344 023 75,85 491 500 42,87 1 021 177 107,77 Kultūra 94 268 29,67 119 418 26,68 158 746 32,93 208 272 31,20 Žemės ūkis 92 016 -13,17 120 792 31,27 105 389 -12,75 133 847 27,00 Visuomenės apsauga 73 176 19,24 91 761 25,40 115 197 25,54 303 870 163,78 Transportas ir ryšiai 836 795 33,40 730 031 -12,76 827 882 13,40 1 338 802 61,71 Kita veikla 34 564 13,93 187 297 441,88 217 832 16,30 347 855 59,69 Iš viso 2 070 091 32,47 2 805 895 35,54 3 189 488 13,67 4 704 730 47,51 iš jų informacinėms technologijoms 133 171 -3,40 149 345 12,15 136 003 -8,93 194 034 42,67 * Pokytis apskaičiuotas lyginant duomenis su praėjusių metų duomenimis. Šaltinis – Valstybės investicijų (pagal investavimo sritis) 2004, 2005, 2006 m. ataskaitos (valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitų priedas), Valstybės investicijų 2007 – 2009 metų programa 2006-12-07 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. X-963 priedėlis). Lyginant su 2007 metais, valstybės investicijoms visuomenės apsaugai planuojama skirti 2,6 karto daugiau, aplinkos apsaugai – 2,1 karto daugiau, transportui ir ryšiams – 1,6 karto daugiau; valstybės valdymui planuojama skirti 21,4 proc. mažiau. Daugiausia valstybės biudžeto asignavimų valstybės investicijoms (procentais) planuojama šioms sritims: transportui ir ryšiams (28,5 proc.), aplinkos apsaugai (21,7 proc.), švietimui (10 proc.). 2 pav. Valstybės biudžeto asignavimai pagal sritis Šaltinis – Valstybės investicijų 2008–2010 m. programos projektas.

§ Pagal Investicijų įstatymo[6] 14 str. 2 d., Valstybės investicijų programa sudaroma ne mažiau kaip trejiems metams. Ji rengiama vadovaujantis Vyriausybės strateginiais tikslais (prioritetais), ūkio šakų (sektorių) strateginiais planais ir kitais strateginiais dokumentais, prireikus ji atnaujinama ir tikslinama, atsižvelgiant į ekonominės politikos dokumentų ir valstybės lėšų, numatomų skirti investicijoms, pokyčius. Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje „Programinio biudžeto sistema“[7] atkreipė dėmesį, kad kasmet trejų metų preliminarūs biudžeto pagrindiniai rodikliai keičiami daugiau nei 26 proc. Sudarant 2006 metų valstybės biudžetą, 2008 metams buvo planuojama 2 621,7 mln. Lt, sudarant 2008 metų valstybės biudžetą tiems patiems metams planuojama 4 715,2 mln. Lt, arba 80 proc. daugiau. Tai rodo, kad išlaidų prognozė vidutiniam laikotarpiui yra netvari. 2008 m. biudžeto projekte nepaaiškintos priežastys, dėl kurių didėja skiriamos lėšos valstybės investicijų programai. 3 pav. Lėšos, planuojamos valstybės investicijoms 2006-2008 m., mln. Lt Šaltinis – 2006, 2007, 2008 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektai. § 2008 metais planuojamas pradėti 341 naujas valstybės investicijų projektas, kuriems iš valstybės biudžeto 2008 m. planuojama skirti 633,7 tūkst. Lt (iš jų 85 yra ilgalaikio turto įsigijimas, 45 – melioracija, 8 – polderių sutvarkymas)[8]. Iš 2008 metais pradedamų valstybės investicijų projektų 225 valstybės investicijų projektai nebuvo numatyti valstybės biudžeto 2007 metų projekte 2008 metams (šiems valstybės investicijų projektams planuojama skirti 545,6 tūkst.Lt), tai sudaro 19,2 proc. visų valstybės investicijų projektų[9]. Mūsų nuomone, ši situacija rodo, kad valstybės institucijos ir įstaigos, įgyvendindamos joms pavestos srities politiką, keičia investicijų prioritetus. § Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodika reikalauja, kad kiekvienam investicijų projektui turi būti nustatyti vertinimo kriterijai, numatyti rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus projektą. Didelė dalis investicijų projektų yra skirti kasmetiniam ir būtinam įstaigos išlaikymui: kompiuterinei įrangai, baldams įsigyti. Manytume, kad būtina spręsti kaip asignavimų valdytojams ir jiems pavaldžioms įstaigoms būtų galima įsigyti ilgalaikį turtą (išskyrus nekilnojamąjį) arba atlikti kai kuriuos smulkius statybos darbus (pvz. keisti langus, stogo dangą ir pan.), nerengiant investicijų projekto arba rengiant jį supaprastinta tvarka. § Valstybės kontrolė, tikrindama, kaip valstybinės įstaigos vykdo 2005 metais auditorių pateiktas rekomendacijas dėl valstybės investicijų naudojimo, konstatavo, kad į projektus investuotos lėšos ne visuomet duoda laukiamą efektą. Seimo Audito komitetas[10], pasiūlė Vyriausybei į Valstybės investicijų programos projektą pirmiausia įtraukti prioritetinius (ypač tęstinius) projektus. Valstybės kontrolei Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, į Valstybės investicijų 2008–2010 metų valstybės investicijų programą dėl įvairių priežasčių[11] nesiūloma įtraukti 69 tęstinių investicijų projektų, kuriems užbaigti reikėtų 387,9 mln. Lt. Pagrindinės minimos priežastys – nurodytų maksimalių limitų nepakanka visiems pradėtiems investiciniams projektams įgyvendinti; pasikeitė projektų prioritetai, kai kurių projektų nesiūlė finansuoti įstaigų steigėjai.

1. Asignavimų planavimo vertinimas 7.
2. Asignavimų planavimas audituotose institucijose Valstybiniai auditoriai, institucijų finansinių auditų metu vertindami asignavimų poreikio apskaičiavimą 2008 m., nustatė netikslumų darbo užmokesčio poreikio, programų sąmatų projektų pateikimo srityse (patikslinti iki Biudžeto projekto pateikimo Seimui) ir šiuos trūkumus: 9 lentelė. Kai kurių institucijų asignavimų planavimo trūkumai Eil. Nr. Asignavimų planavimo trūkumai Institucijos
3. Į valstybės investicijų programą įtraukė 1 mln. Lt turto išpirkimui (pagal 2002-2006 m. sudarytas lizingo sutartis transporto priemonių įsigijimui) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
4. Skirtingos institucijos, pildydamos Biudžeto projekto sudarymui reikalingas formas, skirtingai supranta, kaip formose pateikti duomenis Žemės ūkio ministerija, Lietuvos standartizacijos departamentas, Nacionalinis akreditacijos biuras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba
5. Karių tarnybos apmokėjimui ir mitybai asignavimai skaičiuojami pagal ribinį karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičių, nustatytą 2007 m. gegužės 17 d. įstatymu Nr. X-1140, neatsižvelgiant į patvirtintą karių skaičių. Krašto apsaugos ministerija
6. Nesivadovavo Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d., nes biudžeto asignavimus paskirstė ne biudžetinių įstaigų programoms vykdyti, o viešųjų įstaigų (neturinčių viešojo administravimo funkcijas vykdančių įstaigų statuso) išlaikymui. Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Tautinių mažumų išeivijos departamentas, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Panevėžio apskrities viršininko administracija
7. Netinkamai planavo asignavimus programoms, kurias vykdo socialinės globos įstaigos, nes neatsižvelgė į tai, kad bus gautos lėšos iš savivaldybių už šių globos namų teikiamas paslaugas. Apskričių viršininkų administracijos
8. Nepagrįstas skaičiavimais lėšų poreikis valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti 2,9 mln. Lt: - socialinių išmokų bei kompensacijų skaičiavimui ir mokėjimui; - kitoms funkcijoms (civilinės būklės registravimo; archyvinių duomenų tvarkymo; civilinės saugos organizavimo; dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas; socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimo, vaikų ir jaunimo teisių apsaugos, socialinės paramos teikimo mokiniams) Savivaldybių administracijos: Švenčionių, Anykščių, Molėtų Pakruojo, Anykščių, Švenčionių, Klaipėdos, Neringos, Širvintų Šaltinis – Valstybės kontrolės finansinių (teisėtumo) auditų darbo dokumentai. 10 lentelė. Laisvų pareigybių skaičiaus pokyčiai Eil. Nr. Įstaigų grupės pavadinimas Laisvų pareigybių skaičiaus dalis nuo visų pareigybių skaičiaus (proc.) 2005-12-31 2006-12-31 2007-07-01
9. Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 9,2 10,9 9,0
10. Teismai, Generalinė prokuratūra 13,5 14,7 12,58
11. Prezidento kanceliarija ir įstaigos prie Prezidento kanceliarijos 14,0 16,8 21,8
12. Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 6,9 6,9 6,0
13. Apskričių viršininkų administracijos 7,3 12,2 10,9
14. Ministerijos 9,7 8,7 9,3
15. Aplinkos ministerija * 8,9 10,0 9,9
16. Finansų ministerija * 11,7 6,7 7,6
17. Krašto apsaugos ministerija* 10,1 16,9 19,8
18. Kultūros ministerija* 11,5 19,4 8,7
19. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija* 8,6 4,9 5,8
20. Susisiekimo ministerija* 13,5 18,4 12,3
21. Sveikatos apsaugos ministerija* 23,9 23,0 35,8
22. Švietimo ir mokslo ministerija* 16,00 9,1 11,8
23. Teisingumo ministerija* 18,6 10,4 8,5
24. Ūkio ministerija* 14,4 7,1 3,4
25. Vidaus reikalų ministerija* 17,7 18,5 23,9
26. Žemės ūkio ministerija* 10,8 8,8 8
27. Savivaldybių institucijos ir įstaigos 7,8 8,7 9,7 Iš viso: 10,2 9,4 9,9 Šaltinis – Valstybės tarnybos departamento prie VRM duomenys. *Pateikti duomenys apie ministerijai pavaldžias įstaigas ir institucijas/įstaigas prie jų.

§ Nepakankamai detaliai reglamentuotas Biudžeto projekto sudarymo formų pildymas sudaro sąlygas skirtingam ir netiksliam informacijos pateikimui. § Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir jai pavaldžios biudžetinės įstaigos, 2002-2006 m sudarydamos išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis transportui įsigyti, nesivadovavo Biudžeto sandaros įstatymo 10 str. 3 d. nuostata ir prisiėmė skolinius įsipareigojimus, nors savo vardu jokių skolinių įsipareigojimų prisiimti negalėjo. Kad įvykdytų įsipareigojimus, prisiimtus dėl sudarytų išperkamosios nuomos sutarčių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į 2008 m. valstybės investicijų programą įtraukė 1 mln. Lt. § Krašto apsaugos ministerijos metodikoje[12] numatyta, kad karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo kariams tarnybos apmokėjimo fondas ir mitybos išlaidos skaičiuojamos pagal karių skaičių (sąvoka neapibrėžta). Krašto apsaugos ministerija apskaičiavimams naudoja ribinį 6500 karių skaičių, o ne Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado patvirtintą

§ Valstybės biudžeto asignavimų didėjimas įpareigoja skirti pakankamai dėmesio valstybės biudžeto išlaidoms pagrįsti ir jų panaudojimo efektyvumui didinti. Ekonomiškas mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas, tinkamas ir pagrįstas lėšų poreikio skaičiavimas galėtų būti viena iš galimų valstybės biudžeto deficito mažinimo priemonių. 8.2. Asignavimų valdytojų ir programų skaičius Valstybės kontrolė nuo 2002 m. rekomenduoja mažinti asignavimų valdytojų skaičių, tačiau jis yra kaip 2001 m. – apie 245–250 asignavimų valdytojų. Penktadalį visų biudžeto asignavimų valdytojų sudaro institucijos ir įstaigos, kurioms valstybės biudžeto įstatymu skirta nuo 1 mln. Lt iki 2 mln. Lt. Palyginimui – Suomijoje, kurios biudžetas yra apie 40 mlrd. eurų (138 mlrd. Lt), biudžeto asignavimai skiriami įstatymu 115 institucijų ir įstaigų. Vyriausybės 2007-05-16 nutarimu Nr. 477 „Dėl 2008, 2009, 2010 m. nacionalinio biudžeto preliminarių pagrindinių rodiklių“ nustatyta, kad, siekiant sumažinti asignavimų valdytojų skaičių, ministerijos, atsižvelgdamos į joms pavaldžių biudžetinių įstaigų vykdomos veiklos apimtį ir gaunamus asignavimus, rengiamus strateginių (2008–2010 m.) veiklos planų projektus turi papildyti naujomis programomis arba priemonėmis, kurias įgyvendinant dalyvaus atitinkamos pavaldžios biudžetinės įstaigos, 2007 m. valstybės biudžete patvirtintos kaip atskiri asignavimų valdytojai. Atsižvelgdamos į siūlymą dvi ministerijos savo valdymo srityse esančių asignavimų valdytojų vadovaujamų biudžetinių įstaigų vykdytas programas įtraukė į ministerijų vykdomas programas (Ūkio ministerija (dviejų biudžetinių įstaigų – Valstybinio turizmo departamento, Įmonių bankroto valdymo departamento) ir Žemės ūkio ministerija (trijų biudžetinių įstaigų – Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, Žuvininkystės departamento). Biudžeto projekte numatoma 2008 m. įsteigti naują įstaigą Kvalifikacijų tarnybą prie Vyriausybės, kuriai siūloma tvirtinti 4,6 mln. Lt asignavimų, taip pat kaip atskirą asignavimų valdytoją patvirtinti Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriai siūloma tvirtinti 54,6 mln. Lt (12,2 mln. Lt daugiau nei 2007 m.). Taigi siūloma, kad asignavimų valdytojų vadovaujamų įstaigų būtų trimis mažiau, lyginant su 2007 m. (2007 m. buvo 253, 2008 m. biudžeto projekte numatoma 250). Vyriausybės valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas projekte, teikiamame Seimui kartu su 2008 m. biudžeto projektu, numatyta, kad valstybės institucijos ir įstaigos vykdys 680 biudžeto programų, lyginant su 2007 m. 29-mis programomis mažiau (2007 m. vykdomos 709). 21 institucija programų skaičių sumažino, o 7 – padidino.

§ Vyriausybei rengiant Biudžeto projektą ir Seimui jį tvirtinant, sunku įvertinti 700 institucinių biudžeto programų (1999 m. jų buvo 558) tikslus, uždavinius, jiems skiriamas lėšas. Sudėtingesnė biudžeto planavimo, biudžeto programų teisėtumo, taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo kontrolė. Valstybės kontrolė ne kartą teigė, jog būtina optimizuoti asignavimų valdytojų ir biudžeto programų skaičių. § Valstybės kontrolė, atlikusi programinio biudžeto auditą buvo pasiūliusi svarstyti galimybę tarpinstitucinei programai vykdyti numatytus asignavimus skirti programos koordinatoriui, nustačius lėšų skyrimo tvarką. Finansų ministerija[14] pateikė informaciją, kad artimiausiu metu rengiamasi sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinės ir pateiks išvadas, ar tikslinga tarpinstitucinių programų lėšas numatyti programos kuratoriui ir prireikus bus parengtos šių lėšų skyrimo taisyklės“. 8.

1. Strateginio planavimo vertinimas Valstybės kontrolė įvertino, kaip yra sudaryti ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų 2008 – 2010 metų strateginiai veiklos planai (atrankos būdu įvertinti 71 biudžetinių įstaigų strateginiai veiklos planai ir 85 įstaigų vykdomos programos (jų sudarymas). Apie nustatytus trūkumus institucijos/įstaigos informuotos raštu. Daugumoje institucijų (85,7 proc.) veikia strateginio planavimo grupės arba yra paskirtas padalinys, atsakingas už strateginio planavimo organizavimą, strateginio veiklos plano sudarymą, kaip rekomenduoja Strateginio planavimo metodika[15]. Pateikiami strateginio planavimo trūkumų pavyzdžiai: 11 lentelė. Strateginio planavimo ir programų sudarymo trūkumai Eil. Nr. Institucijos Strateginio planavimo ir programų sudarymo trūkumai
2. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga Vykdomai programai „Vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga“ nėra suformuluoti efekto, rezultato ir produkto vertinimo kriterijai, leidžiantys įvertinti naudą, kuri bus pasiekta įgyvendinus programą.
3. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas Vykdomos programos „Nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimų Lietuvoje įvertinimas“ efekto vertinimo kriterijaus negalima apskaičiuoti, rezultato ir produkto kriterijų reikšmės neaiškios.
4. Lietuvos medicinos biblioteka Vykdomos programos „Medicinos darbuotojų informacinis aprūpinimas“ efekto ir rezultato vertinimo kriterijai neapskaičiuojami.
5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Vykdomos programos „Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūra valstybės lygiu ir koordinavimas apskrityse, metodinis vadovavimas statinių naudojimo priežiūros institucijoms“ ne visi rezultato ir produkto vertinimo kriterijai apskaičiuojami.
6. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vykdomai programai „Išmokos vaikams“ nesuformuluoti produkto vertinimo kriterijai.
7. Lietuvos geologijos tarnyba Vykdomos programos „Geologija ir darnus vystymasis“ efekto kriterijus neparodo naudos, kuri turėtų būti gauta įgyvendinus strateginį tikslą. Rezultato kriterijai neleidžia įvertinti programos įgyvendinimo rezultato. Uždaviniams suformuluoti produkto kriterijai kai kuriais atvejais tapatinami su funkcijomis ir neparodo, kokie produktai bus sukurti.
8. Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras Vykdomai programai „Akreditacijos sistemos įgyvendinimas ir plėtojimas“ nustatyta efekto vertinimo kriterijaus reikšmė neleidžia įvertinti, kokiu mastu bus pasiektas strateginis tikslas.
9. Švietimo ir mokslo ministerija Vykdomai programai „Švietimo kokybės vadyba nustatyti atskiri rezultato vertinimo kriterijai neparodo, ar tikslas bus įgyvendintas.
10. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Vykdomai programai „Energetikos ir vandens sektorių kainų reguliavimas bei rinkos priežiūra“ suformuluotas efekto vertinimo kriterijus tik iš dalies leidžia įvertinti, ar pasiekti strateginiai tikslai.
11. Vilniaus apskrities viršininko administracija Vykdomai programai „Ikimokyklinis ir bendrasis lavinimas Rytų Lietuvoje“ neaiškiai suformuluoti efekto ir produkto kriterijai, nes neleidžia vertinti programos tikslų ir kokie produktai turi būti sukuriami. Kai kuriais atvejais to paties tikslo rezultato bei produkto vertinimo kriterijų aprašymai iš esmės yra tapatūs, tačiau jų siektini rodikliai skiriasi (skirtumų atsiradimas nepaaiškintas). Šaltinis – Valstybės kontrolės auditų rezultatai. Finansų ministerija 2007 metais užsakė tyrimą „Lietuvos Respublikos ministerijų 2008 metų strateginių veiklos planų projektų vertinimo atlikimas“, kurį atliko UAB „PricewaterhouseCoopers“[16]. Atlikus ministerijų 2008–2010 metų strateginių veiklos planų projektų analizę ir vertinimą, Finansų ministerijos vidiniam naudojimui buvo pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl: ministerijų strateginių tikslų, programų ir jų tikslų bei uždavinių tikslingumo ir jų atitikties valdymo srities strategijai ir Vyriausybės prioritetams, taip pat dėl jų tobulinimo; institucijų veiklos vertinimo kriterijų kokybės ir jos gerinimo.

§ Finansų ministerija ir Vyriausybės kanceliarija turėtų pasinaudoti šia medžiaga tobulinant Strateginio planavimo metodiką ir pateikti siūlymus ministerijoms dėl 2008 – 2010 metų strateginių veiklos planų projektų. § Strateginio planavimo metodikos neprivalo taikyti valstybės institucijos ir įstaigos, kurios neįgyvendina Vyriausybės programos (pvz. Seimui atskaitingos institucijos). 8.

1. Asignavimai atskiroms sritims 2008 metams valstybės biudžeto asignavimai planuojami 27,9 proc. didesni negu patvirtinti 2007 m. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, Biudžeto projekte siūloma skirti 2 088 mln. Lt, arba 114,6 mln. Lt (5,8 proc.) daugiau negu 2007 m.; sveikatos apsaugai – 1 557,4 mln. Lt, arba 240,9 mln. Lt (18,3 proc.) daugiau negu 2007 m.; gynybai – 1 490,9 mln. Lt, arba 203,4 mln. Lt (15,8 proc.) daugiau negu 2007 m. Tuo tarpu kitoms valstybės funkcijoms, lyginant su 2007 m., siūlomi skirti asignavimai didėja nuo 19,9 proc. iki 84 proc. 12 lentelė. Valstybės biudžeto asignavimų struktūra (mln. Lt) Sritis 2007 m. 2008 m. Pokytis planas % nuo visų išlaidų planas % nuo visų išlaidų +/- % Bendros valstybės paslaugos 6 125,3 29,7 7 335,6 27,8 1 210,3 19,8 Gynyba 1 287,5 6,2 1 490,9 5,6 203,4 15,8 Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1 628,5 7,9 2 383,8 9,0 755,3 46,4 Ekonomika 5 053,3 24,5 6 728,9 25,5 1675,6 33,2 Aplinkos apsauga 687,4 3,3 1 264,6 4,8 577,2 84 Būstas ir komunalinis ūkis 16,1 0,1 53,9 0,2 37,8 234,8 Sveikatos apsauga 1 316,5 6,4 1 557,4 5,9 240,9 18,3 Poilsis, kultūra ir religija 565,6 2,7 711,5 2,7 145,9 25,8 Švietimas 1 973,3 9,6 2 087,9 7,9 114,6 5,8 Socialinė apsauga 2 001,4 9,7 2 797,2 10,6 795,8 39,8 Iš viso: 20 654,9 100 26 411,7 100 5 756,8 27,9 Šaltinis – 2008 m. Biudžeto projekto duomenys. 8.
2. Biudžeto projekto sudarymo proceso vertinimas Biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad informacija apie biudžeto sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų numatyta tvarka yra valstybės paslaptis. Iš visų biudžeto proceso etapų mažiausiai atviras yra Biudžeto projekto rengimo ir tvirtinimo etapas.

§ Atsižvelgdamos į Finansų ministerijos raštą[17] dėl Biudžeto projekto, valstybės institucijos ir įstaigos, kurios koordinuoja tarpinstitucines programas arba jose dalyvauja, pateikė duomenis apie tokias programas, tačiau Biudžeto projekte duomenys apie vykdomas tarpinstitucines programas nepateikti § Viešai neskelbiama informacija, kuri pateikiama Seimui ir Valstybės kontrolei (Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalga; valstybės biudžeto asignavimų struktūra ir tendencijos, vykdomų programų aprašymai, veiklos vertinimo kriterijų suvestinė ir t. t.). § Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje nepateikiama: – informacija apie prognozuojamą 2007 m. pajamų vykdymą; – 2008 m. prognozės nelyginamos su prognozuojamu 2007 m. vykdymu; – kuo remiantis pagrįsta pinigų srautų iš ES biudžeto prognozė; – rizikos veiksniai, galintys turėti teigiamos (neigiamos) įtakos surenkant pajamas (makroekonominių prognozių pokyčiai, lengvatos, galimi įstatymų pakeitimai ir kt.). Išvada § Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Biudžeto projekto sudarymo procesas turėtų būti tobulinamas. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, pavaduojantis valstybės kontrolierių Viktoras Švedas Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktorė Jolita Korzunienė, direktoriaus pavaduotoja Edita Janušienė, vyriausioji valstybinė auditorė Aldona Meiluvienė, vyriausiasis valstybinis auditorius Algirdas Karanauskas. [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimas Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. [2] Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-08 nutarimu Nr. 1230 „Dėl Lietuvos konvergencijos 2006 metų programos“. [3] 2006 m. gruodžio 19 d. valstybinio audito ataskaita Nr. 8000-7P-31 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“. [4] Duomenis pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. [5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-29 nutarimas Nr. 931 „Dėl atlygio akcinei bendrovei Turto bankui už skolų administravimą ir valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimą ir koordinavimą apskaičiavimo taisyklių ir lėšų, likusių atnaujinus valstybės nekilnojamąjį turtą, naudojimo taisyklių patvirtinimo“. [6] Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, 1999-07-07 Nr. VIII-1312. [7] 2007 m. kovo 30 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-60-1P-1 „Programinio biudžeto sistema“. [8] Pastaba. 341 valstybės investicijų projektų Valstybės investicijų 2008 – 2010 metų programos projekte nurodomi kaip pradedami 2008 metais. Tačiau būtina įvertinti šiuos dalykus:

1. a)investicijų projektai ilgalaikio turto įsigijimui dažniausiai yra neilgalaikiai (1-3 metams);
2. b)daugeliui savivaldybių skirtos lėšos melioracijai ir polderių sutvarkymui nurodytos kaip atskiri investicijų projektai, nors sudarant 2007 metų biudžetą 2008 metams lėšos savivaldybių melioracijos projektams buvo nurodytos kaip vienas investicijų projektas;
3. c)dauguma stambiausių valstybės investicijų projektų (kuriems iš valstybės biudžeto planuojama skirti virš 10 mln.Lt) didžiąja dalimi finansuojami iš ES paramos lėšų. [9] Valstybės investicijų projektų skaičius 2008 m. – 1167. [10]Seimo Audito komiteto 2007-10-17 sprendimas Nr.24 „ Dėl Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės investicijų, paskirstytų 2004-2006 m. programoje, panaudojimas 2004 metais” pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas”. [11] Finansų ministerija pateikė Valstybės kontrolei ministerijų pateiktą informaciją apie tęstinius investicinius projektus, kurie nėra įtraukiami į 2008-2010 valstybės investicijų programą. Ši informacija taip pat pateikta Vyriausybei. [12] Krašto apsaugos ministro 2007-03-13 įsakymas Nr. V-252 „Dėl karių savanorių ir aktyviojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. [13] 2006-07-18 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo, 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 8-1, 16-1, 19-1 straipsniais įstatymas Nr. X-771. [14] Finansų ministerijos 2007-10-29 raštas Nr. (2.33-01)-(5K/0711741)-6K-0712204 “Dėl rekomendacijų įgyvendinimo eigos”. [15] Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. [16] 2007 m. rugpjūčio 3 d. sudarė paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (1.35)-14P-040. [17] Finansų ministerijos 2007-06-07 Nr.(2.33-01)-6K-0706541 „Dėl prognozuojamų 2008, 2009 ir 2010 metų valstybės biudžeto apimčių ir 2008 m. valstybės biudžeto projekto skaičiavimų“.