LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Išrašas Teisės ir teisėtvarkos komitetas POSĖDŽIO PROTOKOLAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XP-2381) 2007 m. lapkričio 16 d. Nr. Vilnius
- Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas J.Sabatauskas, komiteto nariai: V.Volčiok, V. Aleknaitė - Abramikienė, K.Čilinskas, J.Pinskus, N.Steiblienė, G.Steponavičius, V.Žiemelis, A.Sereika (pavaduojantis Č.Juršėną), Komiteto patarėjai: M. Civilkienė, D. Komparskienė, D. Latvelienė, R.Varanauskienė. Komiteto padėjėja B.Kovalenkienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovas V.Sadauskas, Vidaus reikalų ministerijos atstovas J.Targonskas, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos atstovas S.Skvernelis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja A.Silickienė. SVARSTYTA: Papildomų Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų išvados Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (XP-2381). Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto sprendimas Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
- Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
- Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
- Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą: 2.
- Apibrėžti „Eismo priežiūros“ sąvoką. 2.
- Tikslinti „Specialiosios transporto priemonės“ sąvoką, paaiškinant operatyvinių tarnybų sąvoką. 2.
- Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį, nustatant normą, kad kelio ženklai turi būti išdėstomi taip, kad tik pagrįstai ir racionaliai nustatytų eismo apribojimus ir draudimus. 2.
- Spręsti dėl įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies, numatančios, kad Valstybinei eismo saugumo komisijai vadovautų Ministras Pirmininkas, tobulinimo. 2.
- Svarstyti, ar įstatymo projekto 10 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad „Tikrinantys pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, neturi kelti grėsmės eismo saugumui“ pilnai atitinka galimą būtino reikalingumo principą. 2.
- Įstatymo projekte numatyti reikalavimą, draudžiantį mokyti vairuoti intensyvaus eismo keliuose (piko valandomis). 2.
- Spręsti dėl galimybės tikrinantiems pareigūnams apžiūrėti transporto priemones (įstatymo projekto 13 straipsnis). 2.
- Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį, vietoj žodžių “jis prarado transporto priemonę prieš savo valią” įrašant žodžius “transporto priemonė buvo naudojama prieš jo valią” ir ją išdėstyti taip: “
- Policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią transporto priemonė buvo naudojama prieš jo valią.” 2.
- Pakeisti 32 straipsnio 1 dalies 4 punktą išbraukiant žodžius „iš karto“. Šį punktą išdėstyti taip: „4) iš karto po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.“ Atsižvelgti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Nepritarti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Nepritarti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Nepritarti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Atsižvelgti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Atsižvelgti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Atsižvelgti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Nepritarti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Nepritarti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) Nepritarti (balsavimo už nepritarimą siūlymui rezultatai: „už“ – 5; susilaikė 1) Eismo priežiūra projekte minima tik vieną kartą 10 straipsnio 9 dalyje: „Eismo priežiūrą vykdo specializuoti policijos padaliniai ir įgalioti policijos pareigūnai“. Todėl šią sąvoką nors ir netiesiogiai tikslingiau apibrėžti teisės aktuose reglamentuojančiuose policijos padalinių ir įgaliotų policijos pareigūnų veiklą šioje srityje (pavyzdžiui, tai ir yra nustatoma šiuos santykiuos reglamentuojančiuose Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos nuostatuose). Operatyvinės veiklos įstatyme jau yra įtvirtinta operatyvinės veiklos subjektų sąvoka („Operatyvinės veiklos subjektai – specialius valstybės įgaliojimus turintys krašto apsaugos, vidaus reikalų, muitinės sistemų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai, kuriems pavedama operatyvinė veikla ir kurių pareigūnai įgaliojami ją vykdyti. Šių padalinių sąrašą sudaro ir jų operatyvinės veiklos mastą nustato Vyriausybė. Operatyvinės veiklos subjektų pagrindinės institucijos – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.“). Projekte nurodoma, kad kelio ženklas – KET nurodyti ženklai, nustatantys eismo tvarką, įspėjantys eismo dalyvius arba suteikiantys jiems informacijos. Pats kelio ženklų institutas suponuoja tai, kad ženklai turi būti statomi pagrįstai ir racionaliai, nes jų naudojimo pagrindinis tikslas – nustatyti eismo tvarką (t.y. transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo ir stovėjimo tvarka keliuose, numatyta šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, KET ir kituose teisės aktuose), o iš anksto preziumuoti, kad tai bus daroma nepagrįstai, netikslinga. Be to, vien tokio reikalavimo įtvirtinimas, nereglamentuojant kaip pagrįstumas ir tikslingumas turi būti nustatomas, vertinamas ar tikrinamas, neduos jokių rezultatų. Komitetas patobulino Projektą, numatydamas kitokios sudėties Komisiją (Projektas XP-2381
(2)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 19 straipsnyje specialiųjų transporto priemonių vairuotojai gali turėti ir važiuoti su įjungtais mėlynais ir (
- ar)raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (
- ar)specialiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis. Be to, Baudžiamajame ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose įtvirtintas bendras būtinojo reikalingumo institutas. Kelių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje jau yra nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) gali laikinai apriboti, nutraukti eismą ar uždaryti kelią <...> kilus grėsmei saugiam eismui. Įstatyme nesiekiama detalizuoti tiek pareigūnų, tiek eismo dalyvių pareigų. Įtvirtinant tik bendrojo pobūdžio normas, išvengiama įstatymo priartinimo prie pernelyg kazuistinio pobūdžio, kuris nėra tikslingas ir nedera su romanų-germanų teisės šeimos, kuriai priklauso ir Lietuvos teisinė sistema, tradicija. Todėl atitinkamas teises ir pareigas detalizuoti tikslingiau poįstatyminiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. liepos 3 d. priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr.X-1252, kuriuo papildė 16 straipsnį 5 dalimi: „5. Policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“ Remiantis Vidaus reikalų ministerijos informacija, Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 3 d. priimta norma praktikoje tapo ypač efektyvia nuo pat jos įsigaliojimo. Tuo tarpu, pakeitus jau praktikoje pasitvirtinusią formuluotę, atsivers kelias transporto priemonės savininkams piktnaudžiauti nurodyta išimtimi ir nepagrįstai išvengti nustatytos atsakomybės. Projekte pateikiamos eismo dalyvio, pareigos, kylančios įvykus eismo įvykiui, vykdymo formuluotė yra aiškiai apibrėžta nurodytų sąlygų. 2. Ekonomikos komitetas Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su pastabomis ir pasiūlymais, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. Atsižvelgti (balsavimo rezultatai: bendru sutarimu) NUSPRĘSTA: 1. Atsižvelgti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas Nr.1; 2.4; 2.5; 2.6; 2. Nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoms Nr.2.1; 2.2.; 2.3; 2.7; 3. Nepritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymams Nr.2.8; 2.9. 4. Atsižvelgti į Ekonomikos komiteto išvadas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas