LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL KEITIMOSI SU EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENTINGOMIS INSTITUCIJOMIS KONTROLIUOJAMŲ MEDŽIAGŲ PAVYZDŽIAIS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2007 m. lapkričio 13 d. Nr. 1V-390 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 471 „Dėl keitimosi su Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis kontroliuojamų medžiagų pavyzdžiais“ (Žin., 2007, Nr. 55-2151) 1 punktu, tvirtinu Keitimosi su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis kontroliuojamų medžiagų pavyzdžiais tvarkos aprašą (pridedama). VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS RAIMONDAS ŠUKYS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1V-390 KEITIMOSI SU EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ KOMPETENTINGOMIS INSTITUCIJOMIS KONTROLIUOJAMŲ MEDŽIAGŲ PAVYZDŽIAIS TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Keitimosi su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis kontroliuojamų medžiagų pavyzdžiais tvarkos aprašas (toliau vadinama Aprašas) reglamentuoja kontroliuojamų medžiagų pavyzdžių perdavimo kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms (toliau vadinama kitų valstybių narių institucijos) ir šių medžiagų pavyzdžių gavimo iš kitų valstybių narių institucijų tvarką.
2. Keitimasis su kitų valstybių narių institucijomis kontroliuojamų medžiagų pavyzdžiais (toliau vadinama pavyzdžiai) atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu (Žin., 1998, Nr. 8-161), 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimu 2001/419/TVR dėl kontroliuojamų medžiagų pavyzdžių perdavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 110) (toliau vadinama sprendimas 2001/419/TVR), Aprašu ir kitais teisės aktais.
3. Apraše vartojamos sąvokos: Kontroliuojamos medžiagos – medžiagos, nurodytos Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir sprendimo 2001/419/TVR 2 straipsnyje, taip pat naujos psichoaktyvios medžiagos, kurioms taikomos kontrolės priemonės pagal 2005 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimą 2005/387/TVR dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvias medžiagas, jų rizikos įvertinimo ir kontrolės (OL 2005 L 127, p. 32). Nacionalinis kontaktinis padalinys – vadovaujantis sprendimo 2001/419/TVR 3 straipsniu, Europos Sąjungos valstybės narės paskirta institucija. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 2002, Nr. 37-1341). II. PAVYZDŽIŲ PERDAVIMAS KITŲ VALSTYBIŲ NARIŲ INSTITUCIJOMS
4. Pavyzdžių perdavimą kitų valstybių narių institucijoms organizuoja Lietuvos kriminalinės policijos biuras (toliau vadinama Biuras) savo iniciatyva arba kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros įstaigų, valstybinių kriminalistinės ekspertizės įstaigų (toliau vadinama nacionalinės institucijos) prašymu, kai to reikia, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ir objektų tyrimus.
5. Nacionalinė institucija, ketinanti pavyzdį perduoti kitos valstybės narės institucijai, Biurui pateikia prašymą organizuoti pavyzdžio perdavimą (toliau vadinama prašymas).
6. Prašyme turi būti šie duomenys: 6.
7. nacionalinės institucijos, ketinančios perduoti pavyzdį, pavadinimas ir adresas; 6.
8. kitos valstybės narės institucijos, kuriai ketinama perduoti pavyzdį, pavadinimas ir adresas; 6.
9. aplinkybės, kuriomis buvo gauta kontroliuojama medžiaga; 6.
10. pavyzdžio perdavimo tikslas; 6.
11. kontroliuojamos medžiagos tyrimą atliekanti ar atlikusi ekspertizės įstaiga; 6.
12. lydraščio, kuriuo kontroliuojama medžiaga buvo perduota ekspertizės įstaigai, data ir numeris; 6.
13. jeigu kontroliuojamos medžiagos tyrimas jau baigtas ir gauta specialisto išvada ar ekspertizės aktas, specialisto išvados ar ekspertizės akto data ir numeris.
14. Tuo atveju, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kontroliuojamos medžiagos, kurios pavyzdį ketinama perduoti kitos valstybės narės institucijai, tyrimas ekspertizės įstaigoje yra jau baigtas ir nacionalinė institucija jau yra gavusi specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turi būti gautas prokuroro, atliekančio ar organizuojančio nusikalstamos veikos, susijusios su ta kontroliuojama medžiaga, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujančio, sutikimas. Sutikimo faktą prokuroras patvirtina vizuodamas prašymą. Prokuroro vizuoto prašymo kopija turi būti pridedama prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
15. Perduotini pavyzdžiai kitų valstybių narių institucijoms gali būti parengiami tik ekspertizės įstaigose ir tik atlikus kontroliuojamos medžiagos tyrimą. Jeigu pavyzdys parengiamas kontroliuojamos medžiagos tyrimą atlikusioje ekspertizės įstaigoje atlikus tyrimą, tačiau dar nesurašius specialisto išvados ar ekspertizės akto, pavyzdžio parengimo faktas turi būti nurodytas specialisto išvadoje ar ekspertizės akte. Pavyzdžių parengimo tvarką nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.
16. Biuras, gavęs nacionalinės institucijos prašymą arba pats ketindamas pavyzdį perduoti kitos valstybės narės institucijai, raštu kreipiasi į kontroliuojamos medžiagos tyrimą atliekančią ekspertizės įstaigą arba, jeigu tyrimas jau baigtas ir gauta specialisto išvada ar ekspertizės aktas, – į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą (toliau vadinama Centras), prašydamas parengti pavyzdį ir perduoti jį Biurui.
17. Atvejus, kai ekspertizės įstaigos parengia pavyzdžius be atskiro Biuro prašymo ir perduoda juos Biurui, nustato Lietuvos policijos generalinis komisaras.
18. Biuras, gavęs iš ekspertizės įstaigos pavyzdį, užpildo pavyzdžio perdavimo formą, nurodytą sprendime 2001/419/TVR (toliau vadinama pavyzdžio perdavimo forma), ir ją naudodamas susitaria su valstybės narės, kurios institucijai ketinama pavyzdį perduoti, nacionaliniu kontaktiniu padaliniu (toliau vadinama pavyzdį gaunantis nacionalinis kontaktinis padalinys) dėl pavyzdžio perdavimo. Dėl pavyzdžio perdavimo yra susitarta, kai gaunama pavyzdžio perdavimo forma, vizuota pavyzdį gaunančio nacionalinio kontaktinio padalinio įgalioto asmens.
19. Jeigu pavyzdys bus gabenamas tranzitu per kitos (trečiosios) valstybės narės teritoriją, Biuras prieš pradėdamas pavyzdžio gabenimą pavyzdžio perdavimo formos kopiją pateikia šios valstybės narės nacionaliniam kontaktiniam padaliniui.
20. Biuras pavyzdį kitos valstybės narės institucijai perduoda Aprašo IV skyriuje nurodytais būdais.
21. Jeigu pavyzdžio perdavimas kitos valstybės narės institucijai buvo organizuotas nacionalinės institucijos prašymu, Biuras, gavęs iš pavyzdį gaunančio nacionalinio kontaktinio padalinio pranešimą apie pavyzdžio gavimą, apie tai informuoja minėtą nacionalinę instituciją. III. PAVYZDŽIŲ GAVIMAS IŠ KITŲ VALSTYBIŲ NARIŲ INSTITUCIJŲ
22. Iš kitų valstybių narių institucijų perduodamus nacionalinėms institucijoms skirtus pavyzdžius gauna Biuras, kaip nacionalinis kontaktinis padalinys. Pavyzdžiai perduodami Biurui Aprašo IV skyriuje nurodytais būdais.
23. Biuras, gavęs pavyzdį, apie pavyzdžio gavimą informuoja valstybės narės, iš kurios pavyzdys perduotas, nacionalinį kontaktinį padalinį (toliau vadinama pavyzdį perdavęs nacionalinis kontaktinis padalinys) ir, jeigu pavyzdys skirtas nacionalinei institucijai, šią instituciją.
24. Jeigu gauto pavyzdžio tyrimas bus atliekamas Centre, Biuras teisės aktų nustatyta tvarka pavyzdį tiesiogiai perduoda Centrui tyrimui atlikti. Jeigu pavyzdys buvo skirtas ne Biurui, o kitai nacionalinei institucijai, Biuras informuoja ją apie tyrimo Centre rezultatus.
25. Jeigu gauto pavyzdžio tyrimas bus atliekamas ne Centre, Biuras pavyzdį kartu su pavyzdžio perdavimo forma perduoda nacionalinei institucijai, kuriai pavyzdys buvo skirtas.
26. Nustatęs, kad iš kitos valstybės narės perduoto pavyzdžio pakuotė yra pažeista, Biuras nedelsdamas apie tai informuoja pavyzdį perdavusį nacionalinį kontaktinį padalinį ir teisės aktų nustatyta tvarka atlieka tyrimą. Toks pavyzdys perduodamas Centrui ar nacionalinei institucijai, kuriai pavyzdys buvo skirtas, tik gavus pavyzdį perdavusio nacionalinio kontaktinio padalinio sutikimą.
27. Pavyzdžio tyrimo Centre ar kitoje ekspertizės įstaigoje metu nustačius, kad pavyzdžio sudėtis ir (ar) kiekis neatitinka pavyzdžio perdavimo formoje nurodytų duomenų, ši įstaiga nedelsdama apie tai informuoja Biurą. Biuras apie šiuos neatitikimus nedelsdamas informuoja pavyzdį perdavusį nacionalinį kontaktinį padalinį ir teisės aktų nustatyta tvarka atlieka tyrimą. IV. PAVYZDŽIŲ GABENIMO BŪDAI
28. Gabenti pavyzdžius galima šiais būdais: 21.
29. pavyzdį perduodančios ar gaunančios institucijos pareigūno vykdomas gabenimas; 21.
30. kurjerio vykdomas gabenimas; 21.
31. gabenimas diplomatiniu paštu; 21.
32. gabenimas registruotu (greituoju) paštu.
33. Pavyzdį perduodančios ar gaunančios institucijos pareigūnas, gabendamas pavyzdį, negali dėvėti uniformos. Taip pat jis negali vykdyti jokių kitų su tarnyba susijusių užduočių, išskyrus atvejus, kai tai leidžia Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai ir dėl to susitarė valstybė narė, kurios nacionalinis kontaktinis padalinys perduoda pavyzdį, ir valstybė narė, kurios nacionalinis kontaktinis padalinys gauna pavyzdį, ar valstybė narė, per kurios teritoriją yra gabenamas pavyzdys.
34. Pavyzdį gabenant orlaiviu, gali būti naudojamasi tik vežėjų, registruotų valstybėse narėse, paslaugomis.
35. Prie gabenamo pavyzdžio visais atvejais turi būti pridėta tinkamai užpildyta pavyzdžio perdavimo forma. V. PAVYZDŽIO PERDAVIMO FORMŲ KOPIJŲ SAUGOJIMAS
36. Biuras kitų valstybių narių institucijoms perduotų pavyzdžių perdavimo formų kopijas saugo ne trumpiau kaip penkerius metus. SUDERINTA Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2007-09-27 raštu Nr. 5.2.-594 SUDERINTA Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-09-28 raštu Nr. 3B-4.5-8620 SUDERINTA Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2007-08-08 raštu Nr.