← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL NEMUNO UPĖS PAKRANČIŲ IR SALŲ TARP KULAUTUVOS IR SMALININKŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-624 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Nemuno upės pakrančių ir salų tarp Kulautuvos ir Smalininkų gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno ir Marijampolės regionų aplinkos apsaugos departamentams užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Panemunių regioninio parko direkcija, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-624 NEMUNO UPĖS PAKRANČIŲ IR SALŲ TARP KULAUTUVOS IR SMALININKŲ GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  5. Nemuno upės pakrančių ir salų tarp Kulautuvos ir Smalininkų gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  6. Paukščių apsaugai svarbi teritorija Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų (toliau – Teritorija) yra Kauno apskrityje, Kauno rajono savivaldybės Zapyškio, Vilkijos, Vilkijos apylinkių, Kačerginės ir Kulautuvos seniūnijose, Marijampolės apskrityje, Šakių rajono savivaldybės Gelgaudiškio, Kriūkų ir Plokščių seniūnijose ir Tauragės apskrityje, Jurbarko rajono savivaldybės Veliuonos, Seredžiaus, Raudonės, Skirsnemunės, Jurbarkų, Viešvilės ir Smalininkų seniūnijose. Dalis Teritorijos patenka į Panemunių regioninio parko Nemuno kraštovaizdžio, Seredžiaus kraštovaizdžio ir Rečių botaninį-zoologinį draustinius, ekologinio ir rekreacinio funkcinio prioriteto zonas, kita dalis apima Nemuno upės vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Teritorijos plotas – 3611,39 ha. Teritorijos pagrindą sudaro Nemuno upės fragmentas, pietvakarinėje Lietuvos dalyje esantis žemupio ruožas su besiformuojančiomis žemomis, sezoniškai apsemiamomis upės salomis. Teritorija apima visą Nemuno upės vagą su joje esančiomis salomis ir upės pakrantes, neišeinant už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos ribų. Teritorijoje nustatytos 7 perinčių paukščių rūšys, įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą: Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons). Atskirais metais, kai nėra vandens pertekliaus Nemune ir žemos smėlėtos salos bei smėlėtos pakrantės nėra apsemtos, Teritorijoje peri 50–150 porų. Populiacijos gausa priklauso nuo daugelio faktorių, tačiau perėjimo sėkmei svarbiausia, kad reguliariai susiformuotų naujos smėlio salos ir jos nebūtų apsemtos vasaros pirmoje pusėje. Dažniausiai skaitlingų kolonijų nesudaro ir atskirose salose įsikuria nuo kelių iki keliolikos porų (retai iki keliasdešimt porų). Dėl šios priežasties svarbios yra ne atskiros salos, o visos tokio tipo salos, esančios išskirtame Nemuno upės ruože; Švygžda (Porzana porzana). Nemuno senvagėse aptinkamos pavienės poros; Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Palankiais metais (kai nėra aukštas vandens lygis ir žemos atviros salos nėra apsemtos) peri iki 110 porų. Dažniausiai skaitlingų kolonijų nesudaro ir atskirose salose įsikuria nuo kelių iki keliolikos porų; Tulžys (Alcedo atthis). Palankiais metais (kai nėra aukštas vandens lygis) peri iki 10 porų; Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Nemuno pakrantėse peri pavienės poros; Raiboji devynbalsė (Sylvia nisoria). Nemuno pakrantėse peri pavienės poros, nors greta esančiuose upės šlaituose registruojamas didžiausias jų tankumas šalyje. Iš Teritorijoje aptinkamų Paukščių direktyvos I priedo rūšių tik mažosios žuvėdros gausa atitinka paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus. Teritorijoje aptinkamos 4 perinčių paukščių rūšys (Švygžda, tulžys, mažoji žuvėdra ir raudonkojis tulikas (Tringa totanus)), kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 53-2056). Pavienės perinčios raudonkojo tuliko poros sutinkamos Teritorijos smėlėtose salose. Teritorija svarbi kaip aplinkiniuose miškuose perinčių jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) ir juodųjų peslių (Milvus migrans) maitinimosi vieta. Teritorija užima dalį Panemunių regioniniame parke nustatytos vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kuri išskirta Europos Bendrijos svarbos rūšių – ūdros (Lutra lutra), upinės nėgės (Petromyzon marinus), Baltijos lašišos (Salmo salar), salačio (Aspius aspius) ir kartuolės (Rodeus sericeus amarus) -vietinių populiacijų apsaugai. Nustatyta, kad Teritorijoje taip pat gyvena į Lietuvos raudonąją knygą ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/ 43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos II priedą įrašytos Europos Bendrijos svarbos žuvų ir žinduolių rūšys: paprastasis kirtiklis (Gobitis taenia), kūdrinis pelėausis (Myotis dasycneme), europinis plačiaausis (Barbastella barbastella). Šioje Nemuno atkarpoje aptinkama dar viena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta žuvų rūšis – skerssnukis (Chondrostoma nasus) ir žinduolių rūšis – Branto pelėausis (Myotis brandti). Didžiausią grėsmę saugomiems paukščiams kelia natūralūs buveinių pokyčiai veisimosi vietose. Dumblingas salų gruntas ir palankus hidrologinis režimas sudaro ypač palankias aukštosios žolinės augalijos bei karklų augimo sąlygas, o jų sėklos patenka į salas potvynių metu. Todėl nesiimant jokių papildomų priemonių, salos per 3–4 metus apauga krūmais ir aukštais žolynais, tampa nebetinkamomis žuvėdrų, o ypač mažųjų, veisimuisi. Kita problema yra naujai susiformavusių salų, kurios galėtų kompensuoti senųjų apaugimą, nukasimas gilinant Nemuno vagą laivybos tikslais. Vykdant vagos gilinimo darbus mažųjų žuvėdrų veisimosi metu, neretai nukasamos salos su jose esančiomis dėtimis. Be to, minėtų darbų metu išgaunamas smėlis pilamas pakrantėse, neretai senas ir aukštas salas nepageidautinai sujungiant su pakrante. Taip prarandamos jau egzistuojančios apaugusios salos, kurias būtų galima tinkamai sutvarkyti. Neigiamą poveikį daro ir veisimosi metu salose besilankantys žvejai ar poilsiautojai, kurie išbaido perinčius paukščius, tuo pačiu pasmerkdami žūčiai besivystančius embrionus ar mažus jauniklius. Dalis lizdų sutrypiama. Kai kada pasitaiko didesni vasariniai potvyniai, kurių metu gali būti apsemtos salos su paukščių lizdais. Neigiamą poveikį taip pat daro varniniai paukščiai ir plėšrūnai. Teritorija apima valstybės nuosavybės teise valdomą vandens ūkio paskirties žemę, kurią sudaro vandenys, taip pat salas ir nedidelius pakrantės fragmentus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  7. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią mažųjų žuvėdrų ir kitų saugomų vandens paukščių apsaugos būklę išsaugant veisimosi buveines. Siekiama palaikyti ne mažesnę kaip 50 perinčių mažųjų žuvėdrų porų vietinę populiaciją.
  8. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  9. reguliuoti esamų ir naujai susidarančių smėlio salų užaugimą krūmais ir aukštąja žoline augalija; 4.
  10. informuoti Teritorijos lankytojus apie jos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus; 4.
  11. užtikrinti, kad smėlio salelės nebūtų sunaikintos iki mažųjų žuvėdrų ir kitų vandens paukščių veisimosi sezono pabaigos, t. y. rugpjūčio 1 d.; 4.
  12. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę žuvėdrų ir kitų vandens paukščių perėjimo metu; 4.
  13. reguliuoti varninių paukščių ir plėšrūnų gausą; 4.
  14. tobulinti Teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą nustatančius teisės aktus, kad būtų gerinama mažųjų žuvėdrų ir kitų vandens paukščių populiacijų apsaugos būklė. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  15. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1
  16. Reguliuoti esamų ir naujai susidarančių smėlio salų užaugimą krūmais ir aukštąja žoline augalija 1.
  17. organizuoti karklų krūmų iškirtimą salose (30 ha plote) Panemunių regioninio parko direkcija 2008 metai II 1.
  18. organizuoti pirmamečių karklų ir nitrofilinių augalų išrovimą ir kirtimą salose (30 ha plote) Panemunių regioninio parko direkcija 2009, 2010, 2011, 2013, 2015 metai I 1.
  19. organizuoti žolinės augalijos šienavimą salose (30 ha plote) Panemunių regioninio parko direkcija 2008, 2010, 2011, 2013, 2015 metai I
  20. Informuoti Teritorijos lankytojus apie jos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus 2.
  21. įrengti 9 informacinius stendus apie Teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius Panemunių regioninio parko direkcija 2008–2009 metai III 2.
  22. įrengti kiekvienoje tvarkomoje saloje ir ant kranto informacinį ar įspėjamąjį ženklą apie apribotą Teritorijos lankymą paukščių perėjimo metu. Kasmet ženklus pastatyti prieš prasidedant žuvėdrų perėjimo sezonui ir išmontuoti juos pasibaigus šiam sezonui (20 vnt.) Panemunių regioninio parko direkcija 2008–2016 metai II 2.
  23. išleisti informacinį lankstinuką apie Teritoriją (2000 egzempliorių tiražu) Panemunių regioninio parko direkcija 2008 metai II 2.
  24. informuoti visuomenę parengiant bent po 1 straipsnį per metus Jurbarko r., Kauno r. ir Šakių r. regioninėje spaudoje ir kas 3 metai po 1 straipsnį šalies spaudoje apie Teritorijos gamtosauginę svarbą ir gamtotvarkos darbus Panemunių regioninio parko direkcija 2008–2016 metai III 2.
  25. pateikti Turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, Jurbarko r., Kauno r. ir Šakių r. savivaldybių institucijoms, teikiančioms turizmo informacijos paslaugas, medžiagą apie Teritorijos gamtosauginę svarbą ir veiklos joje apribojimus. Iškabinti analogišką informaciją įstaigose, platinančiose mėgėjų žvejybos leidimus Panemunių regioninio parko direkcija 2007–2016 metai I
  26. Užtikrinti, kad smėlio salelės nebus sunaikintos iki mažųjų žuvėdrų ir kitų vandens paukščių veisimosi sezono pabaigos, t. y. rugpjūčio 1 d. 3.
  27. organizuoti pasitarimą su VĮ Vidaus vandens kelių direkcija dėl laivybos kelio tvarkymo darbų, siekiant aptarti ir užtikrinti, kad: 1) smėlio salos nebūtų nukasamos mažųjų žuvėdrų ir kitų vandens paukščių veisimosi sezono metu; 2) iš upės vagos išgautas smėlis būtų naudojamas naujoms saloms formuoti (vengiant formuoti jungtis su pakrante), o esant būtinybei pilamas ant esamų stabilių salų tik pasibaigus žuvėdrų ir kitų vandens paukščių perėjimo sezonui Panemunių regioninio parko direkcija 2007–2008 metai I 3.
  28. organizuoti pasitarimą su Kauno ir Marijampolės regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistais, siekiant aptarti ir užtikrinti, kad nagrinėjant dokumentus ir teikiant išvadas dėl vidaus vandens kelių gilinimo darbų sąlygų, būtų atsižvelgiama į Teritorijos apsaugos tikslus ir užtikrinama čia perinčių žuvėdrų ir kitų vandens paukščių tinkama apsauga Panemunių regioninio parko direkcija 2008 metai I
  29. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę žuvėdrų ir kitų vandens paukščių perėjimo metu 4.
  30. sudarant regioninio parko kontrolės programą numatyti, kad Teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip du kartus per savaitę nuo gegužės 1 d. iki liepos 15 d. Panemunių regioninio parko direkcija 2008–2016 metai I 4.
  31. esant Teritorijos apsaugos režimo pažeidimams, organizuoti budėjimus šviesiu paros metu, taip pat bendrus reidus (regioninio parko ir regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų) nuo gegužės 1 d. iki liepos 15 d. Panemunių regioninio parko direkcija, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008–2016 metai I
  32. Reguliuoti varninių paukščių ir plėšrūnų gausą sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotojais, kad jie Teritorijoje ir jos apylinkėse reguliariai rengtų varninių paukščių (pilkųjų varnų ir kranklių) ir kanadinių audinių gausai reguliuoti skirtas medžiokles. Pastaba. Medžioklės plotų naudotojas kranklių gausai reguliuoti privalo gauti Aplinkos ministerijos leidimą. Šiam leidimui gauti reikalingą informaciją (vietos, medžioklės būdo ir laiko sąlygas, reguliuotinų paukščių skaičių) parengia Panemunių regioninio parko direkcija ir pateikia medžioklės plotų naudotojui Panemunių regioninio parko direkcija 2007–2016 metai III
  33. Tobulinti Teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą nustatančius teisės aktus, kad būtų gerinama mažųjų žuvėdrų ir kitų vandens paukščių populiacijų apsaugos būklė parengti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, būtų nustatomi paukščių apsaugai svarbios teritorijos lankymo apribojimai bei kiti apsaugos ypatumai Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas 2008 metai I 1Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  34. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Panemunių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Teritorijoje perinčių paukščių rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Panemunių regioninio parko direkcija bendradarbiauja su Kauno ir Marijampolės regionų aplinkos apsaugos departamentais užtikrinant Teritorijos apsaugos režimą. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  35. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
  36. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas įvertinant, ar numatytos priemonės duoda laukiamą poveikį siekiant nustatyto Gamtotvarkos plano tikslo. Jei peržiūros metu nustatoma, kad įgyvendinami veiksmai neduoda reikiamų rezultatų, turi būti siūloma tikslinti Gamtotvarkos plane numatytas priemones.
  37. Perinčių mažųjų žuvėdrų populiacijos stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, mažųjų žuvėdrų rūšių monitoringas vykdomas kas 2 metai, apskaitas pakartojant 3 kartus per sezoną perinčių porų skaičiui nustatyti. Apskaitos Teritorijoje vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir atitinkamų rūšies monitoringo metodinių reikalavimų. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Panemunių regioninio parko direkcija.
  38. Mažųjų ir upinių žuvėdrų apsaugai svarbios buveinės – žemos upės salos – yra santykinai nestabilios, jų būklė ir tinkamumas žuvėdroms perėti priklauso nuo daugelio faktorių, todėl Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 3 metai, parengiant peržiūros ataskaitą. Pirmą kartą Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas 2010 metais.
  39. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Panemunių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino saugomų rūšių ir jų buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Panemunių regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  40. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 12.
  41. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 12.
  42. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 12.
  43. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 12.
  44. pasiekti rezultatai; 12.
  45. suinteresuotų asmenų indėlis, derybose ir susitikimuose pasiekti susitarimai; 12.
  46. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.
  47. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 10 punkte, jeigu nustatoma, kad mažėja perinčių mažųjų žuvėdrų gausa arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.