← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ 199

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ 1996 m. rugsėjo 6 d. Nr. 125 Vilnius Siekdamas tobulinti mėgėjiškos žūklės tvarką, atsižvelgiant į taisyklių taikymo praktikoje patirtį bei gautus pasiūlymus, pagal Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatų 6.4 punktą, ĮSAKAU:

  1. Iš dalies pakeisti Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 152, ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).
  2. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėse nustatytus Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainius taikyti ir už Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklių pažeidimus.
  3. Įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir išsiųsti jį Žuvų išteklių departamentui, ministerijos Operatyvinei inspekcijai bei regionų aplinkos apsaugos departamentams, Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinei tarybai. APLINKOS APSAUGOS MINISTRAS BRONIUS BRADAUSKAS MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ APSAUGOS TAISYKLIŲ PAKEITIMAI
  4. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėse, patvirtintose Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 152, padaryti šiuos pakeitimus: 1.
  5. visame tekste vietoj žodžių „norminiai aktai“ įrašyti žodžius „teisės aktai“, vietoj žodžių „taksos“ įrašyti žodžius „įkainiai“, o tuo metu, kai punktai pripažįstami netekusiais galios, atitinkamai pakeisti punktų numeraciją; 1.
  6. 1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „
  7. Šios taisyklės galioja visuose valstybinio fondo Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais. Taisyklių skyrius „Mėgėjiškos žūklės režimas“ netaikomas intensyvios žuvininkystės tvenkiniams. Privačiuose vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė vykdoma pagal Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos privačiuose vandens telkiniuose laikinuosius nuostatus, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 170“; 1.
  8. 2 punkte išbraukti žodžius „be teisės juos parduoti“ ir visą punktą išdėstyti taip: „
  9. Mėgėjiška žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais šiose taisyklėse nustatyta tvarka“; 1.
  10. 3 punkte vietoj žodžių „Licencinės žūklės nuostatai“ įrašyti žodžius „Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai“ ir visą punktą išdėstyti taip: „
  11. Vandens telkiniuose gali būti organizuojama licencinė žūklė, kurią reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai“; 1.
  12. 4 punkte vietoj žodžių „kitos institucijos“ įrašyti žodžius „kitos įgaliotos institucijos“ ir visą punktą išdėstyti taip: „
  13. Pagal savo kompetenciją mėgėjišką žūklę reguliuoja, šių taisyklių, kitų teisės aktų ir nuomos sutarčių gamtosauginių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, kitos įgaliotos institucijos“; 1.
  14. 6 punkto paskutinį sakinį pripažinti netekusiu galios ir punktą išdėstyti taip: „
  15. Vandens telkinių nuomininkai privalo vykdyti vandens telkinių nuomos sutarčių reikalavimus. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartys gali būti nutraukiamos įstatymų nustatyta arba jose numatyta tvarka“; 1.
  16. 8 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „
  17. Sportinės žūklės varžybos rengiamos jas suderinus su Žuvų išteklių departamentu arba jo regioniniu padaliniu, o kur jų nėra – su atitinkamo rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra bei telkinio valdytoju (neišnuomotuose telkiniuose) arba su nuomininku (išnuomotuose telkiniuose). Sportinių varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 12.3 ir 20 punktuose nurodyti apribojimai“; 1.
  18. 9.1 punktą pripažinti netekusiu galios; 1.
  19. 9.3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „9.
  20. Statyti vandens telkiniuose prieplaukas ir kitus įrenginius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus vandens telkinių pakrantėmis“; 1.
  21. 9.6 punktą pripažinti netekusiu galios; 1.
  22. 9.7 punktą pripažinti netekusiu galios; 1.
  23. 9.8 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „9.
  24. Plaukti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus telkinius, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su rajonų (miestų) vietos savivaldos institucijomis. Naudoti nuo balandžio 1 d. iki birželio 20 d. pakabinamus variklius, kurių galingumas vienai plaukiojimo priemonei viršija 30 AJ“; 1.
  25. 9.9 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „9.
  26. Važiuoti, stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, žvejybinių organizacijų, mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų etatinių darbuotojų, vykdančių telkinių apsaugą, transportą bei invalidų mašinas“; 1.
  27. 10.1 punktą papildyti nauju sakiniu ir išdėstyti taip: „10.
  28. Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui. Suderintas vandens telkinio tvarkymo planas atstoja leidimą įžuvinti telkinį jame numatytomis žuvų rūšimis“; 1.
  29. 10.2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „10.
  30. Vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą nuo kenksmingų žuvims medžiagų ir šių medžiagų naudojimo įrangą, teršti šiukšlėmis bei kitomis kenksmingomis atliekomis, vykdyti kitą veiklą, neatitinkančią aplinkos apsaugos normatyvų arba neigiamai veikiančią vandens telkinių hidrocheminį režimą bei gyvuosius išteklius“; 1.
  31. 10.3 punkte išbraukti žodžius „ pažymėtas varžas ir statomus“ ir punktą išdėstyti taip: „10.
  32. Gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, žuvininkystės statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius“; 1.
  33. 10.5 punktą pripažinti netekusiu galios; 1.
  34. 11.1 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „11.
  35. Naudojant elektros energiją, ultragarsą, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamąjį ir pneumatinį ginklą (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), duriamuosius, užkabinamuosius, smogiamuosius, tinklinius įrankius, ūdas, šakotines bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus žvejybos įrankius ir būdus“; 1.
  36. 13.1 punktą papildyti ir išdėstyti taip: „13.
  37. Rezervatų vandenyse, žuvininkystės melioracinių sistemų jungiamuosiuose, magistraliniuose kanaluose ir atšakose, šliuzų kanaluose ir užtvankų žuvų praėjimo takuose, Nemuno regioninio parko vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Nemuną aukščiau Rusnės, jo senvages ir užliejamus ežerus, Šyšą, Gėgę, Leitę, Veižą-Veržę bei polderių kanalus) bei Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių, mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas“; 1.
  38. 13.4 punkto antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „5 priede“ įrašyti žodžius „4 priede“ ir punktą išdėstyti taip: „13.
  39. Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse – nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.: – 4 priede išvardytuose vandens telkiniuose – iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis, – Kuršių mariose mažesniu kaip 500 m atstumu nuo kranto – visais žūklės įrankiais, išskyrus žvejybą plūdinėmis meškerėmis nuo kranto“; 1.
  40. 14 punkte vietoj sakinio „Dvišakis kabliukas laikomas vienu“ įrašyti sakinį „Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu“ ir punktą išdėstyti taip: „
  41. Leidžiama žvejoti šiais mėgėjiškos žūklės įrankiais: – meškerėmis, – spiningais, – velkėmis, – skrituliais, – vėliavėlėmis, – bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti, – povandeninės medžioklės šautuvais. Žvejys mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip po 5 skritulius ar vėliavėles žuvims ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų, o vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Prie įrankių nesant jų savininko, įrankiai paimami tam įgaliotų pareigūnų iki išsiaiškinimo“; 1.
  42. 16.1 punkte vietoj žodžio „ir“ rašyti žodį „arba“ ir punktą išdėstyti taip: „16.
  43. Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose – turint Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus leidimus arba licencijas“; 1.
  44. 17 punkte po žodžio „kaimo“ įrašyti žodžius „ir vienkiemių“ ir punktą išdėstyti taip: „
  45. Neišnuomotuose žūklei valstybinio fondo vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama mėgėjiška žūklė, invalidai ir pensininkai gali žvejoti turėdami atitinkamus pažymėjimus, o vietiniai kaimo ir vienkiemių gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip už kilometro nuo vandens telkinio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir asmenys, padedantys atlikti žuvivaisos ir monitoringo darbus – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus nemokamus leidimus“; 1.
  46. 18 punkto ketvirtojoje pastraipoje vietoj žodžių „kaimo gyventojams“ įrašyti žodžius „kaimo ir vienkiemių gyventojams, gyvenantiems“ ir punktą išdėstyti taip: „
  47. Išnuomotų žūklei valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei. Leidimo kaina negali būti didesnė kaip 20 Lt metams, 6 Lt mėnesiui ir 2 Lt parai. Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai meškerioti jame turi būti išduodami nemokamai. Vietiniams kaimo ir vienkiemių gyventojams, gyvenantiems ne toliau kaip už 1 km nuo vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto telkinio, leidimai meškerioti jame (išskyrus nuomininko įveistų žuvų žvejybą) turi būti išduodami su 50 proc. nuolaida, tačiau metinio lengvatinio leidimo meškerioti kaina neturi būti didesnė kaip 10 Lt. Leidimų kainos gali būti indeksuojamos, už jų platinimą imamas papildomas mokestis. Lengvatiniai leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles“; 1.
  48. 19 punkto pirmajame sakinyje išbraukti žodžius „asmenims, baigusiems specialaus parengimo kursus“ ir punktą išdėstyti taip: „
  49. Povandeninė žuvų medžioklė (žūklė) povandeniniais šautuvais laikantis šių taisyklių leidžiama Baltijos jūros pakrantėje, Akmenos (Trakų r.), Gavio (Ignalinos r.), Kavolio (Alytaus r.), Vištyčio (Vilkaviškio r.) ir Zaraso (Zarasų r.) ežeruose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas gali leisti povandeninę žuvų medžioklę ir šiame punkte neišvardytuose vandens telkiniuose“; 1.
  50. 20 punkte po žodžio „kiršlius“ įrašyti žodį „ungurius“, o vietoj žodžių „(žiūrėti 7 priedą)“ įrašyti žodžius „(žiūrėti 6 priedą)“ir punktą išdėstyti taip: „
  51. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, ungurius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos žuvys, kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo įkainių (žiūrėti 6 priedą)“; 1.
  52. 24 punktą pripažinti netekusiu galios; 1.
  53. 25 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „
  54. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir realizuojamos arba sunaikinamos nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už parduotas žuvis, panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka“; 1.
  55. 26 punkto antrajame sakinyje išbraukti žodžius „jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą“ ir punktą išdėstyti taip: „
  56. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka“; 1.
  57. 1 priedą pripažinti netekusiu galios, o 2, 3, 4, 5, 6 priedų numeraciją atitinkamai pakeisti 1, 2, 3, 4,
  58. 1.
  59. Pakeisti 2 priedą ir išdėstyti taip: „2 priedas Vandens telkinių, kuriuose draudžiama naudotis mažaisiais laivais bei juos registruoti be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo, SĄRAŠAS Eil. Nr. Ežero Nr. Pavadinimas Plotas ha Priklauso AKMENĖS RAJONAS
  60. 4 – 1 Kamanų 6.2 Kamanų rezervatui ALYTAUS RAJONAS
  61. 55 – 45 Žuvintas 981.4 Žuvinto rezervatui IGNALINOS RAJONAS
  62. 32 – 86 Asėkas 47.1 Aukštaitijos nacionaliniam parkui
  63. 32 – 84 Baltys 51.7 -“-
  64. 32 – 83 Gruodiškis 24.8 -“- KAUNO MIESTAS
  65. Nemuno upė nuo Kauno HE iki popieriaus fabriko LAZDIJŲ RAJONAS
  66. 61 – 70 Liūbelis 2.1 Veisiejų regioninis parkas
  67. 61 – 76 Liūnelis 9.3 -“-
  68. 61 – 81 Skaistis 4.8 -“-
  69. 61 – 156 Vilkas 89.2 Botaniniam draustiniui MARIJAMPOLĖS RAJONAS
  70. 54 – 40 Žaltytis 289.3 Ornitologiniam draustiniui MOLĖTŲ RAJONAS
  71. 43 – 110 Ešerinis 4.9 Asvejos regioniniam parkui
  72. 43 – 172 Urkis 60.8 Labanoro regioniniam parkui PLUNGĖS RAJONAS
  73. 2 – 10 Burgis 11.9 Žemaitijos nacionaliniam parkui
  74. 12 – 3 Iešnalis 18.5 Žemaitijos nacionaliniam parkui ŠILUTĖS RAJONAS
  75. 22 – 2 Krokų Lanka 787.8 Nemuno deltos regioniniam parkui
  76. Kniaupėsįlanka -“- ŠVENČIONIŲ RAJONAS
  77. 43 – 198 Bežuvis 2.0 Labanoro regioniniam parkui
  78. 43 – 156 Girutaitis 18.1 -“-
  79. 43 – 159 Girutiškis 61.4 -“-
  80. 43 – 155 Girvažeris (Gervežeris) 4.8 -“-
  81. 43 – 197 Karačiukas 3.9 -“-
  82. 42 – 13 Kerotis 32.2 -“-
  83. 44 – 25 Kretuonas 862.5 Ornitologiniam draustiniui
  84. 43 – 311 Leikštėnų 4.0 Asvejos regioniniam parkui
  85. 43 – 158 Pašilinis 6.2 Labanoro regioniniam parkui
  86. 43 – 201 Petrežeris 10.0 -“-
  87. 43 – 310 Purvinas 17.9 Asvejos regioniniam parkui
  88. 43 – 100 Salaičiai 29.0 Labanoro regioniniam parkui
  89. 43 – 157 Untinėlis (Antinėlis) 1.7 -“-
  90. 43 – 199 Verlinas 9.8 -“-
  91. 43 – 200 Be vardo 2.1 -“-
  92. 43 – 202 Be vardo 2.5 -“- TAURAGĖS RAJONAS
  93. 36 – 11 Ežeraitis 5.6 Viešvilės rezervatui
  94. 36 – 12 Glitis 19.1 -“- TELŠIŲ RAJONAS
  95. 13 – 35 Biržulis 505.1 Varnių regioniniam parkui
  96. 13 – 34 Stervas 137.1 Varnių regioniniam parkui TRAKŲ RAJONAS
  97. 57 – 93 Drabužaitis 26.6 Aukštadvario regioniniam parkui
  98. 57 – 184 Ilgutis 17.0 Botaniniam draustiniui
  99. 57 – 96 Juodžiukas 7.0 Aukštadvario regioniniam parkui
  100. 57 – 126 Plomėnų 18.2 Trakų istoriniam nacionaliniam parkui VARĖNOS RAJONAS
  101. Ūlos upė Dzūkijos nacionaliniam parkui
  102. Čepkelių rezervato ežerai Čepkelių rezervatui VILKAVIŠKIO RAJONAS
  103. 53 – 23 Vartelių ež. 3.6 Vištyčio regioniniam parkui VILNIAUS RAJONAS
  104. 51 – 13 Kazimieriškių 33 Vilniaus žuvisaugos ir žuvivaisos centrui
  105. 58 – 16 Papis 187.0 Ornitologiniam draustiniui ZARASŲ RAJONAS
  106. 32 -11 Šiurpelis 29.8 Gražutės regioniniam parkui
  107. 32 – 13 Šiurpys 67.2 Gražutės regioniniam parkui
  108. 32 – 45 Šventas 425.9 Botaniniam draustiniui“; 1.
  109. Pakeisti 4 priedo pastabą ir išdėstyti taip: „Pastaba. Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje, Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės, Šventojoje nuo Armonos upės iki Berželio poilsiavietės (Ukmergės r.), Neryje nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.), Nevėžyje, išskyrus po 250 m į abi puses nuo Šušvės žiočių (Kėdainių r.), leidžiama žūklė plūdinėmis meškerėmis nuo kranto“; 1.
  110. 6 priedo pavadinime išbraukti žodžius „ar įsigyjant“, pirmojoje pastaboje po žodžio „kiekvieną“ įterpti žodžius „sugautą ar“, įkainių lentelėje žodį „kiršlys“ įrašyti po žodžio „upėtakis“, žodį „strimėlė“ įrašyti po žodžio „raudė“, pastaboje išbraukti žodžius „ir lašišiniuose“ ir priedą išdėstyti taip: „6 priedas Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius, atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainiai Žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų rūšys Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį bei vandens bestuburį gyvūną, nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (Lt) Sturys, lašiša, šlakis 130.0 Sparis, perpelė, jūrinė nėgė, Platelių sykas 80.0 Pastaba. Už kiekvieną sugautą ar sunaikintą aukščiau išvardytų Raudonosios knygos žuvų subrendusią patelę nustatomas dvigubas rūšies įkainis. Ūsorius, sterlė, šamas 20.0 Upėtakis, kiršlys, peledė, ungurys, sykas, lydeka, vėgėlė, menkė, plekšnė, uotas, starkis 10.0 Žiobris, baltasis ir juodasis amūras, sazanas, plačiakaktis, skersnukis, lynas 5.0 Karpis, salatis, seliava, ripusas 3.0 Nėgė, karšis, plakis, ožka, šapalas, meknė, plačiažnyplis, siauražnyplis ir žymėtasis vėžiai 2.0 Ešerys, karosas, strepetys, kuoja, raudė, strimėlė, stinta, bretlingis 1.0 Pastabos:
  111. Asmenys, kurie neteisėtai žvejoja žuvis ir vėžius mėgėjiškos žūklės įrankiais, žuvų veisimo, rezervatų, ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, taip pat naudojantys neleistinus įrankius ir būdus (išskyrus žemiau išvardytus), privalo atlyginti nuostolius dvigubai. Asmenys, bet kuriuose vandens telkiniuose naudojantys žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų gaudymui ar naikinimui elektros srovę, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, tinklinius, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, privalo atlyginti nuostolius dešimteriopai.
  112. Už vandens bestuburiams gyvūnams padarytą žalą neteisėtai žvejybai arba gyvūnų naikinimui naudojant nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas bei elektros srovę, išieškoma ne mažesnė kaip 1000.0 Lt suma.
  113. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą.
  114. Už nuostolius, padarytus neteisėtai gaudant uodo trūklio lervas, išieškoma suma, 3 kartus viršijanti šių lervų rinkos kainą.
  115. Žalos atlyginimo įkainiai gali būti indeksuojami atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“.
  116. Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėse nustatytus Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainius taikyti ir už Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių bei Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklių pažeidimus.
  117. Įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir išsiųsti jį Žuvų išteklių departamentui, ministerijos Operatyvinei inspekcijai bei regionų aplinkos apsaugos departamentams, Medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinei tarybai. ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Ministerijos 1995 09 27 įsakymu Nr. 152 (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1996 09 06 įsakymo Nr. 125 redakcija) MĖGĖJIŠKOS ŽŪKLĖS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS TAISYKLĖS Bendroji dalis
  118. Šios taisyklės galioja visuose valstybinio fondo Lietuvos Respublikos žuvininkystės vandens telkiniuose: Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose ir kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvies bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su taisyklių reikalavimais. Taisyklių skyrius „Mėgėjiškos žūklės režimas“ netaikomas intensyvios žuvininkystės tvenkiniams. Privačiuose vandens telkiniuose mėgėjiška žūklė vykdoma pagal Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos privačiuose vandens telkiniuose laikinuosius nuostatus, patvirtintus Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.
  120. Mėgėjiška žūklė yra žuvų ir vandens bestuburių gaudymas mėgėjiškos žūklės įrankiais šiose taisyklėse nustatyta tvarka.
  121. Vandens telkiniuose gali būti organizuojama licencinė žūklė, kurią reglamentuoja Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti Licencinės žūklės Lietuvos Respublikos vandenyse nuostatai.
  122. Pagal savo kompetenciją mėgėjišką žūklę reguliuoja, šių taisyklių, kitų teisės aktų ir nuomos sutarčių gamtosauginių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija, Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, kitos įgaliotos institucijos.
  123. Vandens telkiniai, išskyrus valstybinės reikšmės, nuomojami Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims mėgėjiškai žūklei organizuoti pagal Vyriausybės patvirtintos formos sutartis, kurios nustatyta tvarka sudaromos tarp Vyriausybės įgaliotos institucijos (nuomotojo) ir vandens telkinio nuomininko. Šios institucijos privalo rūpintis joms pavestų nuomoti vandens telkinių būkle, vykdyti vandens telkinių tvarkymo programų reikalavimus, tvarkyti mėgėjiškos žūklės įrankiais sužvejotų žuvų apskaitą ir kasmet iki vasario 1 d. pateikti Aplinkos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai sužvejotų žuvų bei žuvivaisos ir kitų joms priskirtų vandens telkinių tvarkymo darbų metinę ataskaitą. Vandens telkinių tvarkymui jos paskiria pareigūną, kuris atsako už žuvų išteklių būklę, ir kitų aplinkosaugos reikalavimų vykdymą. Privataus fondo vandens telkinių žuvų išteklius tvarko ir už juos atsako šių telkinių savininkai, laikydamiesi galiojančių įstatymų bei teisės aktų.
  124. Vandens telkinių nuomininkai privalo vykdyti vandens telkinių nuomos sutarčių reikalavimus. Nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartys gali būti nutraukiamos įstatymų nustatyta arba jose numatyta tvarka.
  125. Asmenys, žvejojantys mėgėjiškos žūklės įrankiais (žvejai mėgėjai), privalo: 7.
  126. Žinoti ir laikytis šių taisyklių, kitų žvejybą reguliuojančių įstatymų bei teisės aktų, nustatyto vandens telkinyje žūklės režimo. 7.
  127. Neteršti vandens telkinio ir jo pakrančių. 7.
  128. Vyresni kaip 16 metų asmenys – turėti asmenybę patvirtinantį dokumentą (Medžiotojų ir žvejų draugijos nariai – žvejo mėgėjo bilietą), nustatytos formos leidimą arba kitokį dokumentą, patvirtinantį asmens teisę žvejoti vandens telkinyje, ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos, kitų Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnams arba vandens telkinių naudotojams ir savininkams. 7.
  129. Pranešti aplinkos apsaugos inspektoriams apie žūklės taisyklių pažeidimus, padėti sulaikyti žūklės taisyklių pažeidėjus. 7.
  130. Teikti duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius rūšimis institucijai, išdavusiai leidimą(licenciją) mėgėjiškai žūklei.
  131. Sportinės žūklės varžybos rengiamos jas suderinus su Žuvų išteklių departamentu arba jo regioniniu padaliniu, o kur jų nėra – su atitinkamo rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra bei telkinio valdytoju (neišnuomotuose telkiniuose) arba su nuomininku (išnuomotuose telkiniuose). Sportinių varžybų metu gali būti netaikomi šių taisyklių 12.3 ir 20 punktuose nurodyti apribojimai. Draudimai
  132. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo: 9.
  133. Veisti, introdukuoti ir perkelti naujų rūšių žuvis ir vandens bestuburius gyvūnus. 9.
  134. Statyti vandens telkiniuose prieplaukas ir kitus įrenginius, pertverti upes ir protakas, užtverti priėjimus prie vandens telkinių bei praėjimus vandens telkinių pakrantėmis. 9.
  135. Būti vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens) su draudžiamais žūklės įrankiais arba įrankiais, kurių naudojimas tuo metu uždraustas šiomis taisyklėmis, taip pat su sprogstamomis ir nuodingomis medžiagomis, išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami šalia vandens telkinių einančiais keliais. Išimti iš vandens verslinės žūklės įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, radę vandens telkinyje uždraustus žūklės įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos pareigūnams. 9.
  136. Gaminti, parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius ir jų priedus, kuriuos naudoti draudžia šios taisyklės. 9.
  137. Plaukti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus telkinius, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija, suderinusi su rajonų (miestų) vietos savivaldos institucijomis. Naudoti nuo balandžio 1 d. iki birželio 20 d. pakabinamus variklius, kurių galingumas vienai plaukiojimo priemonei viršija 30 AJ. 9.
  138. Važiuoti, stovėti motorinėms transporto priemonėms ant vandens telkinių ledo, pakrantės apsaugos juostose, išskyrus aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, policijos, greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnybų, žvejybinių organizacijų, mokslinių organizacijų, tiriančių tuos vandens telkinius, telkinių nuomotojų ir nuomininkų etatinių darbuotojų, vykdančių telkinių apsaugą, transportą bei invalidų mašinas.
  139. Draudžiama: 10.
  140. Įžuvinti vandens telkinius neturint Žuvų išteklių departamento ir veterinarijos tarnybos leidimo, nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir atsakingam nuomotojo atstovui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Apie įžuvinimo laiką nustatyta tvarka turi būti informuojama rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūra ir nuomotojas. Įžuvinimo akto 1 egzempliorius kartu su įžuvinimo medžiagos įsigijimo dokumentų kopija per 10 dienų turi būti pateikiamas Žuvų išteklių departamentui. Suderintas vandens telkinio tvarkymo planas atstoja leidimą įžuvinti telkinį jame numatytomis žuvų rūšimis. 10.
  141. Vandens telkiniuose bei jų apsaugos juostose plauti motorines transporto priemones, tarą nuo kenksmingų žuvims medžiagų ir šių medžiagų naudojimo įrangą, teršti šiukšlėmis bei kitomis kenksmingomis atliekomis, vykdyti kitą veiklą, neatitinkančią aplinkos apsaugos normatyvų arba neigiamai veikiančią vandens telkinių hidrocheminį režimą bei gyvuosius išteklius. 10.
  142. Gadinti vandens telkiniuose arba prie jų esančius ženklus, iškabas, žuvininkystės statinius, įrengimus, plaukiojimo priemones, žvejybos įrankius. 10.
  143. Naudoti povandeninius šautuvus povandeninei medžioklei neskirtuose vandens telkiniuose ir iš valties, taip pat povandeninėje medžioklėje naudoti akvalangus ir kitus autonominius kvėpavimo prietaisus. 10.
  144. Vėžiauti naudojant šviesą.
  145. Draudžiama žvejoti: 11.
  146. Naudojant elektros energiją, ultragarsą, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamąjį ir pneumatinį ginklą (išskyrus povandeninės medžioklės šautuvus), duriamuosius, užkabinamuosius, smogiamuosius, tinklinius įrankius, ūdas, šakotines bei kitus šiose taisyklėse nenumatytus žvejybos įrankius ir būdus. 11.
  147. Iš neregistruotų arba neturinčių ant borto aiškaus numerio plaukiojimo priemonių (jeigu plaukiojimo priemonė pagal nustatytą tvarką turi būti registruojama). 11.
  148. Mėgėjiškos žūklės įrankiais verslinės žvejybos vietose, pažymėtose nustatyto pavyzdžio ženklais, ir arčiau kaip 100 m atstumu nuo pažymėtų statomų žūklės įrankių.
  149. Draudžiama gaudyti mėgėjiškos žūklės įrankiais: 12.
  150. Visiškai: – sturius, – sparius, – perpeles, – Platelių sykus. 12.
  151. Be licencijų, išduodamų Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka: – lašišas, – šlakius, – nėges, – žiobrius. 12.
  152. Mažesnius nei šių dydžių: –- šamus 75 cm, –- salačius 52 cm, –- vėgėles 49 cm, –- ūsorius 47 cm, –- starkius 46 cm, –- lydekas 40 cm, –- kiršlius 27 cm, –- marguosius upėtakius 25 cm, –- plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius 10 cm. Žuvis matuojama nuo burnos pradžios (burnai esant užčiauptai) iki uodeginio peleko galo. Vėžiai matuojami nuo snukio pradžios iki uodeginės plokštelės galo. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta, taip pat žuvys, kurias draudžiama gaudyti, turi būti paleidžiami atgal į vandens telkinį. 12.
  153. Šiais laikotarpiais: –vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d., –lydekas nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d., –kiršlius nuo kovo 15 d. iki balandžio 20 d., –marguosius upėtakius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 15 d.
  154. Draudžiama žvejyba be Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduodamų leidimų arba licencijų: 13.
  155. Rezervatų vandenyse, žuvininkystės melioracinių sistemų jungiamuosiuose, magistraliniuose kanaluose ir atšakose, šliuzų kanaluose ir užtvankų žuvų praėjimo takuose, Nemuno regioninio parko vidaus vandens telkiniuose (išskyrus Nemuną aukščiau Rusnės, jo senvages ir užliejamus ežerus, Šyšą, Gėgę, Leitę, Veižą-Veržę bei polderių kanalus) bei Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių, mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas. 13.
  156. Naudojant masalui žuvelę – nuo vasario 15 d. iki balandžio 20 d. 13.
  157. Kai kuriuose ichtiologiniuose draustiniuose ir žuvų masinio susikaupimo vietose (2 priedas) visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus. 13.
  158. Žiobrių migracijos keliuose ir nerštavietėse, kitų vertingų žuvų nerštavietėse – nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d.: – 3 priede išvardytuose vandens telkiniuose – iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis, –Kuršių mariose mažesniu kaip 500 m atstumu nuo kranto – visais žūklės įrankiais, išskyrus žvejybą plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. 13.
  159. Vandens telkiniuose, kuriuose migruoja, neršia ir gyvena lašišinės žuvys: 13.5.
  160. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis ir naudojant masalui žuveles: –3 km pločio Kuršių marių rytinės pakrantės juostoje tarp Klaipėdos ir Ventės rago – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d., –Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje, Skirvytėje – nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d., 13.5.
  161. iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis, naudojant žuveles, sliekus bei kitus natūralius gyvulinės kilmės masalus – 4 priede išvardytose lašišinėse upėse –nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. Pastaba. Visi šiame skyriuje nurodyti draudimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną. Mėgėjiškos žūklės režimas
  162. Leidžiama žvejoti šiais mėgėjiškos žūklės įrankiais: – meškerėmis, – spiningais, – velkėmis, – skrituliais, – vėliavėlėmis, – bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti, – povandeninės medžioklės šautuvais. Žvejys mėgėjas vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip po 5 skritulius ar vėliavėles žuvims ir 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti. Bendras vienu metu naudojamų įrankių kabliukų skaičius negali viršyti 10 vienetų, o vienas įrankis gali turėti ne daugiau kaip 3 kabliukus, išskyrus žvejybą jūroje, kur kabliukų skaičius vienam įrankiui neribojamas. Dvišakis arba trišakis kabliukas laikomas vienu. Prie įrankių nesant jų savininko, įrankiai paimami tam įgaliotų pareigūnų iki išsiaiškinimo.
  163. Tamsiu paros metu (nuo saulės laidos iki patekėjimo) galima žvejoti tik nuo kranto arba nuo ledo, statyti skritulius, taip pat gaudyti vėžius. Tamsiu paros metu draudžiama žvejoti Baltijos jūroje ir pasienio vandens telkiniuose be pasienio policijos leidimo.
  164. Leidžiama žvejoti: 16.
  165. Neišnuomotinuose (valstybinės reikšmės) vandens telkiniuose – turint Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus leidimus arba licencijas. 16.
  166. Nacionalinių parkų vandens telkiniuose – turint parkų valdybų išduotus leidimus. Leidimus žvejoti neišnuomotinuose nacionalinių parkų vandens telkiniuose gali išduoti ir Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybos. 16.
  167. Neišnuomotuose žūklei vandens telkiniuose (išskyrus neišnuomotinus ir nacionalinių parkų telkinius) – turint Vyriausybės įgaliotų institucijų išduotus leidimus. 16.
  168. Išnuomotuose žūklei vandens telkiniuose – turint nuomininkų išduotus leidimus, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip. 16.
  169. Privačiuose vandens telkiniuose – turint savininkų išduotus leidimus. Išduodant žūklės leidimus, gali būti nustatomos žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos sąlygos.
  170. Neišnuomotuose žūklei valstybinio fondo vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama mėgėjiška žūklė, invalidai ir pensininkai gali žvejoti turėdami atitinkamus pažymėjimus, o vietiniai kaimo ir vienkiemių gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip už kilometro nuo vandens telkinio, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir asmenys, padedantys atlikti žuvivaisos ir monitoringo darbus, – pagal Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybų išduotus nemokamus leidimus.
  171. Išnuomotų žūklei valstybinio fondo vandens telkinių nuomininkai privalo išduoti nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams leidimus mėgėjiškai žūklei. Leidimo kaina negali būti didesnė kaip 20 Lt metams, 6 Lt mėnesiui ir 2 Lt parai. Pensininkams, invalidams bei nuolatiniams nacionalinių parkų gyventojams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems ne toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto vandens telkinio, leidimai meškerioti jame turi būti išduodami nemokamai. Vietiniams kaimo ir vienkiemių gyventojams, gyvenantiems ne toliau kaip už 1 km nuo vandens telkinio, taip pat invalidams ir pensininkams (nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), gyvenantiems toliau kaip už 3 km nuo išnuomoto telkinio, leidimai meškerioti jame (išskyrus nuomininko įveistų žuvų žvejybą) turi būti išduodami su 50 proc. nuolaida, tačiau metinio lengvatinio leidimo meškerioti kaina neturi būti didesnė kaip 10 Lt. Leidimų kainos gali būti indeksuojamos, už jų platinimą imamas papildomas mokestis. Lengvatiniai leidimai gali būti neišduodami 5 metus asmeniui, pažeidusiam žūklės taisykles.
  172. Povandeninė žuvų medžioklė (žūklė) povandeniniais šautuvais laikantis šių taisyklių leidžiama Baltijos jūros pakrantėje, Akmenos (Trakų r.), Gavio (Ignalinos r.), Kavolio (Alytaus r.), Vištyčio (Vilkaviškio r.) ir Zaraso (Zarasų r.) ežeruose pagal leidimus, išduodamus 16 punkte nustatyta tvarka. Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas gali leisti povandeninę žuvų medžioklę ir šiame punkte neišvardytuose vandens telkiniuose.
  173. Per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip po 5 lydekas, starkius, upėtakius, kiršlius, ungurius, 1 šamą, 50 vėžių. Sugautų žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 5 kg vienam žvejui. Sugavimo norma neviršyta, jeigu laimikio svoris, neskaitant paskutinės žuvies svorio, mažesnis kaip 5 kg. Į sugavimo normą neįskaitomos žuvys, kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo įkainių (žiūrėti 5 priedą).
  174. Žvejams mėgėjams leidžiama gaudyti masalui gyvas žuveles, uodo trūklio lervas, naudojant vieną samtį, kurio skersmuo ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės ne mažesnės kaip 10 mm. Per parą vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vnt. nevertingų žuvų, kurioms nėra nustatyti žalos atlyginimo įkainiai, taip pat karosų, kuojų, ešerių ir ne daugiau kaip 100 g uodo trūklio lervų. Masalas gaudomas 16 punkte nustatyta tvarka.
  175. Žuvų apsaugos tikslais ar naudotojų prašymu atskiruose vandens telkiniuose Aplinkos apsaugos ministerija gali nustatyti kitokį žvejybos režimą. Atsakomybė už taisyklių pažeidimą
  176. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant, žalojant ar įsigyjant vertingų rūšių žuvis bei vandens bestuburius gyvūnus, pažeidėjai atlygina pagal nustatytus įkainius (5 priedas).
  177. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jos aptiktos, paimamos ir realizuojamos arba sunaikinamos nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už parduotas žuvis, panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.
  178. Plaukiojimo priemonės bei žvejybos įrankiai, naudojami pažeidžiant taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui. Paimti bei konfiskuoti žvejybos įrankiai, taip pat plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotose aplinkos apsaugos institucijose. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka. ______________ 1 priedas Vandens telkinių, kuriuose draudžiama naudotis mažaisiais laivais bei juos registruoti be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo, SĄRAŠAS Eil. Nr. Ežero Nr. Pavadinimas Plotas ha Priklauso
  179. 4 – 1 Kamanų 6.2 Kamanų rezervatui ALYTAUS RAJONAS
  180. 55 – 45 Žuvintas 981.4 Žuvinto rezervatui IGNALINOS RAJONAS
  181. 32-86 Asėkas 47.1 Aukštaitijos nacio- naliniam parkui
  182. 32-84 Baltys 51.7 -“-
  183. 32 – 83 Gruodiškis 24.8 -“- KAUNO MIESTAS
  184. Nemuno upė nuo Kauno HE iki popieriaus fabriko LAZDIJŲ RAJONAS
  185. 61 – 70 Liūbelis 2.1 Veisiejų regioninis parkas
  186. 61 – 76 Liūnelis 9.3 -“-
  187. 61 – 81 Skaistis 4.8 -“-
  188. 61 – 156 Vilkas 89.2 Botaniniam draustiniui MARIJAMP OLĖS RAJONAS
  189. 54 – 40 Žaltytis 289.3 Ornitologiniam draustiniui MOLĖTŲ RAJONAS
  190. 43 – 110 Ešerinis 4.9 Asvejos regioniniam parkui
  191. 43 – 172 Urkis 60.8 Labanoro regioniniam parkui PLUNGĖS RAJONAS
  192. 2 – 10 Burgis 11.9 Žemaitijos nacionaliniam parkui
  193. 12 – 3 Iešnalis 18.5 Žemaitijos nacionaliniam parkui ŠILUTĖS RAJONAS
  194. 22 – 2 Krokų Lanka 787.8 Nemuno deltos regioniniam parkui
  195. Kniaupėsįlanka -“- ŠVENČIONIŲ RAJONAS
  196. 43 – 198 Bežuvis 2.0 Labanoro regioniniam parkui
  197. 43 – 156 Girutaitis 18.1 -“-
  198. 43 – 159 Girutiškis 61.4 -“-
  199. 43 – 155 Girvažeris (Gervežeris) 4.8 -“-
  200. 43 – 197 Karačiukas 3.9 -“-
  201. 42 – 13 Kerotis 32.2 -“-
  202. 44 – 25 Kretuonas 862.5 Ornitologiniam draustiniui
  203. 43 – 311 Leikštėnų 4.0 Asvejos regioniniam parkui
  204. 43 – 158 Pašilinis 6.2 Labanoro regioniniam parkui
  205. 43 – 201 Petrežeris 10.0 -“-
  206. 43 – 310 Purvinas 17.9 Asvejos regioniniam parkui
  207. 43 – 100 Salaičiai 29.0 Labanoro regioniniam parkui
  208. 43 – 157 Untinėlis (Antinėlis) 1.7 -“-
  209. 43 – 199 Verlinas 9.8 -“-
  210. 43 – 200 Be vardo 2.1 -“-
  211. 43 – 202 Be vardo 2.5 -“- TAURAGĖS RAJONAS
  212. 36 – 11 Ežeraitis 5.6 Viešvilės rezervatui
  213. 36 – 12 Glitis 19.1 -“- TELŠIŲ RAJONAS
  214. 13 – 35 Biržulis 505.1 Varnių regioniniam parkui
  215. 13 – 34 Stervas 137.1 Varnių regioniniam parkui TRAKŲ RAJONAS
  216. 57 – 93 Drabužaitis 26.6 Aukštadvario regioniniam parkui
  217. 57 – 184 Ilgutis 17.0 Botaniniam draustiniui
  218. 57 – 96 Juodžiukas 7.0 Aukštadvario regioniniam parkui
  219. 57 – 126 Plomėnų 18.2 Trakų istoriniam nacionaliniam parkui VARĖNOS RAJONAS
  220. Ūlos upė Dzūkijos nacionaliniam parkui
  221. Čepkelių rezervato ežerai Čepkelių rezervatui VILKAVIŠKIO RAJONAS
  222. 53 – 23 Vartelių ež. 3.6 Vištyčio regioniniam parkui VILNIAUS RAJONAS
  223. 51 – 13 Kazimieriškių 33 Vilniaus žuvisaugos ir žuvivaisos centrui
  224. 58 – 16 Papis 187.0 Ornitologiniam draustiniui ZARASŲ RAJONAS
  225. 32 – 11 Šiurpelis 29.8 Gražutės regioniniam parkui
  226. 32 – 13 Šiurpys 67.2 Gražutės regioniniam parkui
  227. 32 – 45 Šventas 425.9 Botaniniam draustiniui ______________ 2 priedas Vandens telkiniai, kuriuose mėgėjiška žūklė uždrausta visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ištisus metus
  228. Bambena – nuo Žuvinto gyvenvietės tilto iki žiočių
  229. Dovinė – nuo šliuzo reguliatoriaus iki Daukšių tilto (Marijampolės r.)
  230. Jūra – nuoTauragės miesto vandenvietės užtvankos iki Tauragės 3-iosios vidurinės mokyklos (Tauragės m.) ir 500 m žemyn nuo Balskų užtvankos (Tauragės r.)
  231. Nemunas – 500 m žemiau Kauno HE užtvankos (Kauno m.)
  232. Šventoji – 500 m žemiau Kavarsko užtvankos (Anykščių r.)
  233. Šušvė – 500 m žemiau Angirių užtvankos (Kėdainių r.) ______________ 3 priedas Vandens telkiniai, kuriuose nuo balandžio 20 d. iki birželio 20 d. uždrausta mėgėjiška žūklė iš valčių bei dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis
  234. Ančia (Šešuvio) nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos (Tauragės r.)
  235. Atmata (Šilutės r.)
  236. Dubysa nuo žiočių iki Dratvens upės žiočių(Jurbarko, Kauno, Raseinių r.)
  237. Jūra nuo žiočių iki Balskų užtvankos (Šilutės, Tauragės r.)
  238. Lėvuo nuo žiočių iki Pasvalio užtvankos (Pasvalio r.)
  239. Lomena nuo žiočių iki Verkstinės upės (Jonavos, Kaišiadorių r.)
  240. Minija nuo žiočių iki Sausdravo upės (Šilutės, Klaipėdos, Kretingos, Plungės r.)
  241. Musė nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos (Širvintų r.)
  242. Mūša nuo Lietuvos – Latvijos sienos iki Ustukių tilto (Pasvalio r.)
  243. Nemunas nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės m. (Kauno, Šakių, Jurbarko, Šilutės r.)
  244. Neris nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.)
  245. Nevėžis nuo žiočių iki Graužų k. tilto (Kauno, Kėdainių r.)
  246. Salantas nuo žiočių iki Blendžiavos upės (Kretingos r.)
  247. Siesartis nuo žiočių iki buvusios Valtūnų malūno užtvankos (Ukmergės r.)
  248. Skirvytė (Šilutės r.)
  249. Smiltelė (Klaipėdos r. ir miestas)
  250. Šešuvis nuo tilto Gaurės gyvenvietėje iki Upynos upės (Tauragės, Jurbarko r.)
  251. Širvinta nuo žiočių iki kelio Gelvonai – Čiobiškis Liukonių k. (Širvintų, Jonavos, Ukmergės r.)
  252. Šušvė nuo žiočių iki tilto Josvainių k. (Kėdainių r.)
  253. Šventoji nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos (Jonavos, Ukmergės, Anykščių r.)
  254. Veiviržas nuo žiočių iki automagistralės Kaunas-Klaipėda tilto (Klaipėdos, Šilutės r.)
  255. Venta nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos (Mažeikių, Akmenės r.)
  256. Vilnelė nuo žiočių iki N. Vilnios užtvankos (Vilniaus m.)
  257. Virinta nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai (Anykščių r.)
  258. Vokė nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos (Trakų r.)
  259. Visuose užliejamuose ežeruose ir senvagėse, kurios jungiasisu Nemunu žemiau Smalininkų. Pastaba. Nemune, nuo 500 m žemiau Kauno HE užtvankos iki Rusnės, Atmatoje ir Skirvytėje, Minijoje nuo Šilutės – Kintų kelio iki Skinijos žiočių ir nuo užtvankos prie Klaipėdos r. valstybinės akcinės įmonės „Gargždų statyba“ iki Salanto upės, Šventojoje nuo Armonos upės iki Berželio poilsiavietės (Ukmergės r.), Neryje nuo žiočių iki Žirmūnų tilto Vilniuje (Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Vilniaus r.), Nevėžyje, išskyrus po 250 m į abi puses nuo Šušvės žiočių (Kėdainių r.), leidžiama žūklė plūdinėmis meškerėmis nuo kranto. ______________ 4 priedas Upės, kuriose nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. draudžiama mėgėjiška žūklė iš valčių bei dugninėmis meškerėmis, spiningais, velkėmis ir naudojant masalui natūralius gyvulinės kilmės masalus Eil. Nr. Upės pavadinimas įtekėjimo krantas Vyresniosios upės pavadinimas, NEMUNO BASEINAS
  260. Avirė kairysis, Nemunas
  261. Bilsinyčia kairysis, Nemunas
  262. Dubysa (nuo žiočių iki Bulavėnų k., Kelmės r.) dešinysis, Nemunas
  263. Gauja dešinysis, Nemunas
  264. Karklė dešinysis, Nemunas
  265. Merkys dešinysis, Nemunas
  266. Minija dešinysis, Nemunas
  267. Ratnyčia dešinysis, Nemunas
  268. Strėva (nuo Nestrėvančio ež. iki Bagdononių HE užtvankos) dešinysis, Nemunas
  269. Šyša (nuo žiočių iki Pašyšių k.) dešinysis, Nemunas
  270. Šustis dešinysis, Nemunas
  271. Viešvilė dešinysis, Nemunas
  272. Verknė (nuo žiočių iki Aukštadvario HE užtvankos) dešinysis, Nemunas NERIES BASEINAS
  273. Armona (nuo žiočių iki Ukmergės – Jonavos plento tilto) dešinysis, Šventoji
  274. Bezdonė kairysis, Neris
  275. Bražuolė (nuo žiočių iki automagistralės Vilnius- Kaunas tilto) kairysis, Neris
  276. Grabuosta kairysis, Siesartis
  277. Girija kairysis, Želosa
  278. Jusina dešinysis, Žeimena
  279. Kena kairysis, Vilnia
  280. Laukysta kairysis, Neris
  281. Lakaja (nuo žiočių iki Lakajo ežero) dešinysis, Žeimena
  282. Lomena kairysis, Neris
  283. Mera kairysis, Žeimena
  284. Musė (nuo žiočių iki Bartkuškio tvenkinio užtvankos) dešinysis, Neris
  285. Nemenčia dešinysis, Neris
  286. Neris (nuo žiočių iki Baluošos up. žiočių)
  287. Peršokšna kairysis, Lakaja
  288. Saria (nuo Karvinės up. iki žiočių) kairysis, Žeimena
  289. Siesartis (iki Grabuostos žiočių) kairysis, Šventoji
  290. Skirda kairysis, Žeimena
  291. Šventoji (nuo žiočių iki Antalieptės HE užtvankos) dešinysis, Neris
  292. Vilnia kairysis, Neris
  293. Virinta (nuo kelio Kaunas-Zarasai iki kelio Kurkliai-Anykščiai) kairysis, Šventoji
  294. Vokė (nuo žiočių iki Grigiškių užtvankos ir nuo 3 km žemiau Rudaminos žiočių iki Azdrės žiočių) kairysis, Neris
  295. Žeimena dešinysis, Neris MERKIO BASEINAS
  296. Beržūna kairysis, Šalčia
  297. Bilsinyčia kairysis, Nemunas
  298. Cirvija dešinysis, Merkys
  299. Derežna kairysis, Merkys
  300. Duobupis dešinysis, Merkys
  301. Duobupys kairysis, Merkys
  302. Derežnytė kairysis, Merkys
  303. Graužupis dešinysis, Merkys
  304. Grūda (nuo žiočių iki AB „Pagrūdė“ tvenkinių) kairysis, Merkys
  305. Lukna-Medryna dešinysis, Merkys
  306. Maltupis kairysis, Šalčia
  307. Nedzingė dešinysis, Merkys
  308. Pasgrinda kairysis, Verseka
  309. Skroblus kairysis, Merkys
  310. Spengla dešinysis, Merkys
  311. Šalčia kairysis, Merkys
  312. Uosupis dešinysis, Ūla
  313. Ūla kairysis, Merkys
  314. Verseka (nuo Krūminių užtvankos iki žiočių) kairysis, Merkys
  315. Visinčia dešinysis, Šalčia MINIJOS BASEINAS
  316. Aisė dešinysis, Veiviržas
  317. Alantas kairysis, Minija
  318. Ašva kairysis, Veiviržas
  319. Blendžiava (nuo Šateikių iki žiočių) kairysis, Salantas
  320. Didžioji Sruoja dešinysis, Minija
  321. Egluona – Agluona kairysis, Minija
  322. Graumena kairysis, Šalpė
  323. Kapupis dešinysis, Sausdravas
  324. Karkluojė dešinysis, Alantas
  325. Lukna kairysis, Minija
  326. Mišupė kairysis, Minija
  327. Pala kairysis, Minija
  328. Salantas (nuo ištakų iki Blendžiavos upės) dešinysis, Minija
  329. Sausdravas (nuo Saisos upės iki žiočių) dešinysis, Minija
  330. Skinija kairysis, Minija
  331. Šalpė kairysis, Veiviržas
  332. Šilupis dešinysis, Sausdravas
  333. Šlužmė (nuo Veiviržėnų-Petraičių kelio iki žiočių) kairysis, Upita
  334. Švėkšnelė dešinysis, Ašva
  335. Trumpė (nuo žiočių iki užtvankos) dešinysis, Žvelsa
  336. Upita kairysis, Veiviržas
  337. Veiviržas kairysis, Minija
  338. Žvelsa kairysis, Minija JŪROS BASEINAS
  339. Aitra kairysis, Jūra
  340. Akmena (nuo Jėrubynės upės žiočių) kairysis, Jūra
  341. Ančia (nuo žiočių iki Skaudvilės užtvankos) dešinysis, Šešuvis
  342. Balčia (nuo žiočių iki Balčių k.) dešinysis, Šešuvis
  343. Ežeruona (nuo žiočių iki Žygainių gyvenvietės) dešinysis, Jūra
  344. Giluvė kairysis, Jūra
  345. Jūra (nuo žiočių iki Balskų užtvankos) dešinysis, Nemunas
  346. Šaltuona (nuo žiočių iki Pašaltuonio k.)kairysis, Jūra
  347. Šešuvis kairysis, Jūra
  348. Šunija kairysis, Jūra
  349. Trumpė kairysis, Balčia
  350. Upyna dešinysis, Šešuvis
  351. Upinykė kairysis, Trišiūkštė BARTUVOS BASEINAS
  352. Bartuva (tarp Luobos ir Apšės upių) Baltijos jūra
  353. Luoba (nuo Ylakių -Vabalių kelio iki žiočių) dešinysis, Bartuva
  354. Šata (nuo Apuolės užtvankos iki žiočių) kairysis, Luoba AKMENOS – DANGĖS BASEINAS
  355. Akmena (Dangė nuo žiočių iki Kretingos užtvankos) Kuršių marios ŠVENTOSIOS (BALTIJOS JŪROS) BASEINAS
  356. Šventoji (nuo žiočių iki Laukžemės malūno užtvankos) Baltijos jūra VERKNĖS BASEINAS
  357. Samė kairysis, Verknė
  358. Strūzda kairysis, Verknė VENTOS BASEINAS
  359. Venta (nuo Lietuvos-Latvijos sienos iki Viekšnių malūno užtvankos) Baltijos jūra Pastaba. Dubysoje, Jūroje, Neryje, Šyšoje, Šventojoje (nuo žiočių iki Kavarsko užtvankos), Ventoje iš natūralios kilmės gyvulinių masalų draudžiama naudoti tik žuveles. ______________ 5 priedas Žalos, padarytos neteisėtai žvejojant, gaudant, naikinant vertingų rūšių žuvis ir vėžius, atlyginimo dydžio apskaičiavimo įkainiai Žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų rūšys Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį bei vandens bestuburį gyvūną, nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (Lt) Sturys, lašiša, šlakis 130.0 Sparis, perpelė, jūrinė nėgė, Platelių sykas 80.0 Pastaba. Už kiekvieną sugautą ar sunaikintą aukščiau išvardytų Raudonosios knygos žuvų subrendusią patelę nustatomas dvigubas rūšies įkainis. Ūsorius, sterlė, šamas 20.0 Upėtakis, kiršlys, peledė, ungurys, sykas, lydeka, vėgėlė, menkė, plekšnė, uotas, starkis 10.0 Žiobris, baltasis ir juodasis amūras, sazanas, plačiakaktis, skersnukis, lynas 5.0 Karpis, salatis, seliava, ripusas 3.0 Nėgė, karšis, plakis, ožka, šapalas, meknė, plačiažnyplis, siauražnyplis ir žymėtasis vėžiai 2.0 Ešerys, karosas, strepetys, kuoja, raudė, strimėlė, stinta, bretlingis 1.0 Pastabos:
  360. Asmenys, kurie neteisėtai žvejoja žuvis ir vėžius mėgėjiškos žūklės įrankiais, žuvų veisimo, rezervatų, ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, taip pat naudojantys neleistinus įrankius ir būdus (išskyrus žemiau išvardytus), privalo atlyginti nuostolius dvigubai. Asmenys, bet kuriuose vandens telkiniuose naudojantys žuvų ir vandens bestuburių gyvūnų gaudymui ar naikinimui elektros srovę, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, tinklinius, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, privalo atlyginti nuostolius dešimteriopai.
  361. Už vandens bestuburiams gyvūnams padarytą žalą neteisėtai žvejybai arba gyvūnų naikinimui naudojant nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas bei elektros srovę, išieškoma ne mažesnė kaip 1000.0 Lt suma.
  362. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą.
  363. Už nuostolius, padarytus neteisėtai gaudant uodo trūklio lervas, išieškoma suma, 3 kartus viršijanti šių lervų rinkos kainą.
  364. Žalos atlyginimo įkainiai gali būti indeksuojami atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.