← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŠVENTOSIOS UPĖS SLĖNIO TIES MARGININKAIS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. D1-644 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Šventosios upės slėnio ties Margininkais gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatytas priemones; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija, planavimą; 2.
  5. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kurių reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. D1-644 ŠVENTOSIOS UPĖS SLĖNIO TIES MARGININKAIS GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Šventosios upės slėnio ties Margininkais gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  7. Šventosios upės slėnis ties Margininkais atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – Teritorija), nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138). Teritorija yra Klaipėdos apskrityje, Skuodo rajono savivaldybės Lenkimų seniūnijoje. Ji patenka į valstybinį Margininkų botaninį-zoologinį draustinį, užima jo dalį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 143 ha. Teritorijoje aptikti 6 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 6210 Stepinės pievos. Nedideli Stepinių sausų pievų fragmentai aptikti Šventosios slėnio prievaginėje dalyje, ant potvynio suklostytų smėlio ir žvyro sąnašų; 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai. Šiam buveinių tipui priskiriami trąšūs ir drėgni purienynų (Calthion) sąjungos vingiorykštynai ir kitos natūralios aukštųjų nitrofilinių augalų bendrijos. Dideli ir tipingos struktūros paupinių aukštųjų žolynų plotai telkiasi salpos vidutiniame ir žemajame lygyje, arčiau upės vagos arba senvagių. Šios buveinės pasiskirsčiusios labai mozaikiškai; 6450 Aliuvinės pievos. Reguliariai užliejamos drėgnos pievos telkiasi žemutiniuose ir vidutiniuose slėnio salpos lygiuose, upės senvagių pakraščiuose. Pievos kai kur nebenaudojamos, todėl apauga krūmais; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Rūšių turtingos vidutinio drėgnumo pievos pasitaiko slėnio salpos aukštuosiuose lygmenyse, tačiau labiausiai jos paplitusios slėnio žemutinėse terasose ir šlaito papėdėje, kuri ilgesnį laiką nebuvo ariama. Prie šio tipo taip pat priskiriami pievomis virtę dirvonai (Anthoxantho-Agrostietum bendrijos), didesnius plotus užimantys pietvakarinėje Teritorijos dalyje. Didžiausią pavojų šioms buveinėms kelia suarimas ir sukultūrinimas; 6530 * Miškapievės. Buveines sudaro lapuočių medžių (paprastojo ąžuolo (Quercus robur), mažalapės liepos (Tilia cordata), kalninės guobos (Ulmus glabra)) guotai su įsiterpusiais atvirais pievų ir pamiškių bendrijų plotais. Šio tipo buveinės telkiasi prie Šventosios vagos. Nemažą žalą buveinėms daro bebrai, nugraužiantys arba pažeidžiantys senus vertingus medžius. Būtina atnaujinti tradicinį šių buveinių naudojimą (šienavimą, ganymą), kuris daugelyje plotų jau gana seniai nevykdomas; 91E0 * Aliuviniai miškai. Mišrūs miškai, susiformavę reguliariai užliejamose salpos dalyse. Medynai turtingi lapuočių medžių rūšių. Žolių dangoje gausu pievoms būdingų rūšių. Didžioji dalis šios buveinės plotų greičiausiai neseniai susiformavo iš apleistų miškapievių. Teritorijoje rastos 4 augalų rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), tai pat 1 augalų bendrija, nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976): Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Negausiai paplitusi drėgnose durpingose pievose; Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Rūšis palyginti negausi, tačiau daug kur pasitaiko drėgnose durpingose pievose, pamiškėse; Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata). Aptikta drėgnoje pamiškės pievoje ties Margininkų kaimu; Melsvasis mėlitas (Sesleria caerulea). Negausiai auga drėgnose rūšių turtingose pievose; Melsvasis mėlitynas (Seslerietum uliginosae). Nedideli mėlitynų fragmentai aptikti pietinėje Teritorijos dalyje, prieterasinėje slėnio dalyje susiformavusioje drėgnoje durpingoje pievoje. Bendrijos turtingos rūšių. Pagrindinė grėsmė, veikianti pievų buveinių būklę, yra užaugimas sumedėjusia augalija nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti ar ganyti gyvulius. Miškų buveinių kokybę, natūralumą ir biologinę įvairovę menkina negyvos medienos šalinimas ir nuolatinis malkinės medienos iškirtimas. Į Teritoriją patenkanti valstybės sienos apsaugos juostos dalis (apie 30 %) yra valstybės nuosavybė, valdoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos. VĮ Kretingos miškų urėdija Teritorijoje valdo tik apie 2 ha valstybinės reikšmės miško žemės. Likusią Teritorijos dalį užima nuosavybės teisių atkūrimui rezervuota ir privačios nuosavybės teise valdoma žemė. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  8. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 6530 *Miškapievių ir 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių ir saugomų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.
  9. Gamtotvarkos plano tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  10. atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines su saugomomis augalų rūšimis, pagerinti jų struktūrą; 4.
  11. atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių buveinės kompleksus su saugomomis augalų rūšimis, pagerinti jų struktūrą; 4.
  12. sudaryti sąlygas pagerinti 91E0 *Aliuvinių miškų buveinės struktūrą; 4.
  13. informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie Teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą; 4.
  14. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  15. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Galimos alternatyvos
  16. Atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines su saugomomis augalų rūšimis, pagerinti jų struktūrą 1.
  17. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą (3, 8, 15, 22, 23, 25, 26, 28 tvarkymo plotai). Bendras medžių ir krūmų padengimas buveinėse turi būti paliekamas ne didesnis kaip 10% Salantų regioninio parko direkcija 2008 metai I 1.
  18. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (3, 8, 15, 22, 23, 25, 26, 28 tvarkymo plotai) Salantų regioninio parko direkcija 2009–2016 metai I 1.
  19. organizuoti pievų šienavimą ir nušienautos biomasės pašalinimą iš Teritorijos (3, 8, 15, 22, 23, 25, 26, 28, 29 tvarkymo plotai) PASTABA. Šienavimas 29 tvarkymo plote turi būti pradėtas įgyvendinus 1.4 priemonę Salantų regioninio parko direkcija 2008–2016 metai I Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą 1.
  20. organizuoti 29 tvarkymo plote paruoštos dirvos miškui įveisti sutvarkymą užlyginant vagas VĮ Kretingos miškų urėdija 2008 metai II
  21. Atkurti ir palaikyti 6530 *Miškapievių buveinės kompleksus su saugomomis augalų rūšimis, pagerinti jų struktūrą 2.
  22. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą (5, 10, 12, 13, 16, 18, 19, 20, 21, 24, 27 tvarkymo plotai). Bendras medžių ir krūmų padengimas buveinėse turi būti sumažintas iki 30–40 %, paliekant pavienius stambius medžius ir jų grupes, atskirus krūmų guotus Salantų regioninio parko direkcija 2008 metai I 2.
  23. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (5, 10, 12, 13, 16, 18, 19, 20, 21, 24, 27 tvarkymo plotai) Salantų regioninio parko direkcija 2009–2016 metai I 2.
  24. organizuoti miškapievių šienavimą ir (ar) ganymą(1, 5, 10, 12,13, 16, 18,19, 20, 21, 24, 27 tvarkymo plotai). Nušienauta biomasė iš Teritorijos turi būti pašalinta Salantų regioninio parko direkcija 2008–2016 metai I Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programą 2.
  25. apsaugoti senų, vertingų medžių (ypač ąžuolų, guobų) kamienus, kurių skersmuo didesnis nei 50 cm, nuo bebrų pažeidimų, apjuosiant vielinio tinklo juostomis kamieno pagrindą Salantų regioninio parko direkcija 2008 metai I
  26. Sudaryti sąlygas pagerinti 91E0 *Aliuvinių miškų buveinės struktūrą 3.
  27. kartografuojant aliuvinių miškų buveines, nustatyti vertingiausius fragmentus, kuriuose neturėtų būti projektuojami pagrindiniai ir kiti miško kirtimai Salantų regioninio parko direkcija 2008 metai I 3.
  28. informaciją apie aliuvinių miškų buveinės paplitimą (vertingiausius fragmentus) perduoti Valstybinei miškotvarkos tarnybai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui Salantų regioninio parko direkcija 2008 metai I 3.
  29. derinant ir tvirtinant vidinės miškotvarkos projektus, užtikrinti, kad pagrindiniai ir kiti miško kirtimai nebūtų projektuojami aliuvinių miškų buveinėse Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Salantų regioninio parko direkcija, Valstybinė miškotvarkos tarnyba 2008–2016 metai I
  30. Informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie Teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą 4.
  31. suorganizuoti 4 susitikimus su vietos gyventojais ir kitais suinteresuotais asmenimis, išaiškinti jiems Teritorijos gamtinių vertybių apsaugos svarbą ir priemones, galiojančius apribojimus ir galimybes gauti paramą pievoms tvarkyti pagal KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programą, KPP3 priemones „Natura 2000 žemės ūkyje“ ir „Natura 2000 miškų ūkyje“ Salantų regioninio parko direkcija 2008, 2010 metai (po 2 susitikimus) II 4.
  32. įrengti 2 informacinius stendus apie Teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius Salantų regioninio parko direkcija 2009 metai III 4.
  33. išleisti lankstinuką apie Teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius (1500 egzempliorių tiražu) Salantų regioninio parko direkcija 2009 metai III
  34. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą ar valstybinio parko kontrolės programą, numatyti, kad Teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip 2 kartus per metus, atkreipti ypatingą dėmesį į nelegalius kirtimus miškų ir miškapievių buveinėse Salantų regioninio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008–2016 metai III 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios. 2 KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos Agrarinės aplinkosaugos priemonė. 3 KPP – Kaimo plėtros 2007–2013 m. programa. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  35. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Teritorijoje organizuoja Salantų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už saugomų rūšių ir buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už Teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę. 1.4 priemonėje numatytus darbus organizuoja VĮ Kretingos miškų urėdija, panaudodama privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamas lėšas. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  36. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Kretingos miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA
  37. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir rūšių buveinių kokybės, dydžio ir skaičiaus stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti. Pasibaigus nuosavybės teisių į turėtą žemę ir miškus atkūrimo procesui, likę neprivatizuoti miško plotai gali būti priskirti valstybinės reikšmės miškams ir perduoti valdyti VĮ Kretingos miškų urėdijai. Ši ir kitos naujos aplinkybės, gali pakeisti situaciją Teritorijoje ir sudaryti poreikį patikslinti esamas priemones ar numatyti naujas.
  38. Europos Bendrijos svarbos buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos buveinių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija.
  39. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Salantų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  40. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 3 metai.
  41. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 12.
  42. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 12.
  43. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 12.
  44. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 12.
  45. pasiekti rezultatai; 12.
  46. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.; 12.
  47. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.
  48. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti jų palankią apsaugos būklę. PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.