NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 109, 110, 112 IR 114 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2228(2) 2007 m. gruodžio 5 d. Nr.

(2)2007 m. gruodžio 5 d. Nr. 1276 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1774 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 110, 112 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2228

(2)(toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte neaiškus teismo tarėjų teisinis statusas vykdant teisingumą: ar teismo tarėjai vykdant teisingumą taptų lygiateisiais proceso dalyviais su teisėjais, ar subjektais, tik tam tikrais atvejais padedančiais teisėjui vykdyti teisingumą. Įtvirtinus teismo tarėjų teisę daryti įtaką priimamų teisme sprendimų turiniui, atitinkamai turėtų būti keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau vadinama – Konstitucija), įtvirtinant nuostatas dėl teismo tarėjų skyrimo, atleidimo, teismo tarėjų kitos veiklos, įskaitant ir politinę veiklą, apribojimo (analogiškai atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje yra įtvirtintos nuostatos dėl teisėjų skyrimo, atleidimo, kitos veiklos apribojimo). Įstatymo projekte siūloma tik deklaratyviai įtvirtinti teismo tarėjų nepriklausomumą (Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalis), nustatyti teismo tarėjų priesaikos institutą, nenumatant pasekmių, jeigu šią priesaiką teismo tarėjas sulaužo (Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis), ir suteikti teismo tarėjams imunitetą (Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis). Šių priemonių nepakanka, kad konstituciniu lygiu būtų užtikrintas realus teismo tarėjų, o kartu ir teismo, nepriklausomumas (Konstitucijos 109 straipsnis).
2. Tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria siūloma papildyti Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį. Iš šios nuostatos neaišku, visų pirma, kokios garantijos galioja teismo tarėjams: ar garantijos, nurodytos keičiamo Konstitucijos straipsnio 2 dalyje, ar ir šio straipsnio 1 dalyje; antra, neaiški nuostata „garantijos galioja, kai jie eina teismo tarėjo pareigas teisme“. Šiuo atveju neaišku, ar garantijos galioja tik tada, kai teismo tarėjai dirba ir atlieka savo pareigas teismo pastate, ar jos galioja ir teismo tarėjų paskyrimo laikotarpiu. Trečia, neaišku, ar teismo tarėjai gali būti tam tikrais atvejais patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyta jų laisvė ir kokia tvarka (pvz., kaip nustatyta Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje, teisėjai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyta jų laisvė tik Seimui ar tam tikrais atvejais Respublikos Prezidentui sutikus).
3. Teisės instituto 2004 metais atlikto tyrimo duomenimis, teismo tarėjų institutui įgyvendinti Lietuvoje reikėtų nuo 49,2 iki 70 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų metams. Ši suma prilygsta Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžete patvirtintoms lėšoms, skirtoms visų apygardų, apygardų administracinių ir apylinkių teismų teisėjų, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui (Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžete teismų darbo užmokesčiui buvo patvirtinta 69,9 mln. litų). Teisėjų taryba, atsižvelgdama į kasmet didėjantį darbo krūvį teismuose, gaunamų bylų skaičių, spartėjantį teismų kompiuterizavimą ir kitus teismų poreikius, 2007 metais patikslino tipines teismų struktūras (Teisėjų tarybos 2007 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 13P-36 „Dėl darbo grupės parengtų projektų“). Nuo 2008 metų teismuose atsiranda būtinybė įsteigti papildomas 88 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes, be to, lieka nefinansuota 241 teisėjų padėjėjų pareigybė. Papildomų lėšų poreikis šioms pareigybėms įsteigti, taip pat teismų ilgalaikio turto remonto, prekių ir paslaugų išlaidoms padengti pagal Teisėjų tarybos pateiktus skaičiavimus yra daugiau kaip 30 mln. litų 2008 metais. Tačiau papildomai skirti šių lėšų nėra galimybių. Atsižvelgiant į numatomą lėšų poreikį teismo tarėjų institutui įgyvendinti, taip pat į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybės neleidžia užtikrinti visiško apygardų administracinių, apylinkių ir apygardų teismų poreikių finansavimo, pažymėtina, kad Įstatymo projektas gali būti sunkiai įgyvendinamas dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų trūkumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose, pvz., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Žin., 2004, Nr. 181-6708), yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, turi numatyti tokio įstatymo ar kito teisės akto įgyvendinimui būtinas lėšas. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Teisingumo ministras Petras Baguška _________________