← Lietuva

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-12-12 Vilnius SVARSTYTA: Pa

Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-12-12 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1281

(3)Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė 7 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 7 straipsnį 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „Užbaigus bylą įsiteisėjusiu teismo sprendimu visa jos medžiaga yra prieinama visuomenei, kiek tai nepažeidžia asmens duomenų apsaugą, valstybės, tarnybos ir komercinę paslaptį reglamentuojančių įstatymų nuostatų.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Tai yra proceso įstatymų reguliavimo dalykas. Be to, šios nuostatos turėtų skirtis, atsižvelgiant į proceso rūšį. 10 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 10 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia” ir „apžvalgą” bei šią dalį išdėstyti taip: „
  1. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia kiekvienais metais daro metinį pranešimą Seime apie praėjusių metų teismų veiklą os apžvalgą.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Metinis pranešimas taptų teismų ataskaita Seimui, o tuo būtų pažeistas valdžių padalinimo principas. 12 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 12 straipsnyje išbraukti 2 ir 3 dalis, papildyti 4 dalį žodžiais „jeigu civilinis teisinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su individualiu administraciniu aktu”, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas
  2. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymais.
  3. Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.
  4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilines bylas, kartu gali nuspręsti ir dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, jeigu civilinis teisinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su individualiu administraciniu aktu.
  8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.
  10. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai.
  12. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.
  14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.
  16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba.
  18. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas, motyvuotai patarus Teisėjų tarybai.
  20. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra Lietuvos Respublikos teismas, todėl tikslinga šiame įstatyme paminėti, kad šis teismas veikia Lietuvos Respublikoje, o jo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato atskiras įstatymas. 2 dalies papildymas laikytinas pertekliniu. 28 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 28 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimais”, išbraukti 2 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisės šaltiniai
  21. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais.
  22. Teismus saisto ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinė doktrina.
  24. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais bei atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimus.
  26. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti 1 dalies papildymas yra perteklinis, nes to paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą. 31 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 31 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Teisėjų tarybos” įrašyti „teisingumo ministro” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  27. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos pateiktomis ir teisingumo ministro patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Teisingumo vykdymo organizavimo funkcijos perdavimas teisingumo ministrui prieštaraus valdžių padalinimo principui 35 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 35 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Teisingumo ministerija” įrašyti žodžius „Nacionalinė teismų administracija” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  28. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Pritarti 44 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 44 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija)” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  29. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą užfiksavęs ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija) perduoda medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Papildymas laikytinas pertekliniu, nes pažeidimas yra fiksuojamas surašant protokolą. Tuo tarpu administracinėje teisenoje nutarimą skirti administracinę nuobaudą priima pareigūnas, turintis teisę skirti šią nuobaudą. Teisėjų atžvilgiu administracinės nuobaudos neskiriamos, jiems skiriamos drausminės nuobaudos. Todėl teisėjų atžvilgiu nutarimas nėra priimamas. 53 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti ir pakeisti 53 straipsnio 2, 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „53 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinis egzaminas
  30. Kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą, kandidatų kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija.
  31. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.. Keturis komisijos narius – du iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir po vieną iš Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų - renka Teisėjų taryba, po vieną iš visuomenėje gerai žinomų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, du skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė vieną - teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų taryba.
  32. Egzaminas laikomas raštu. Egzamino programa sudaroma taip, kad būtų patikrinami kandidato į teisėjus gebėjimai taikyti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę, surašyti procesinius dokumentus, vadovauti teismo procesui. ą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų.
  33. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
  34. Egzamino rezultatai galioja penkerius metus.
  35. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Nurodytos savybės bus tikrinamos kandidato stažuotės metu. Be to, netikslinga įstatyme nustatyti egzamino programos turinį. 57 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 57 straipsnyje žodžius „Respublikos Prezidento kanceliarija” pakeisti žodžiais „Pretendentų į teisėjus atrankos komisija”, pakeisti ir papildyti 3 dalį, išbraukti 8, 9 ir 11 dalis, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka
  36. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) Respublikos Prezidento kanceliarija.
  37. Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos Atrankos komisijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus.
  38. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaroma Atrankos komisija ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus.. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Tris atrankos komisijos narius iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų renka Teisėjų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, po vieną narį skiria Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Atrankos komisiją skiria visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus nustato Teisėjų taryba.
  39. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma.
  40. Atrankos komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui.
  41. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto.
  42. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Atrankos komisijos interneto svetainėje.
  43. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka.
  44. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje.
  46. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę.
  47. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša kandidatams, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą.
  49. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie kandidatai iš pretendentai į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Atrankos komisijai Respublikos Prezidento kanceliarija pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui, kuris yra pirmesnis pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše.
  51. Jeigu nė vienas kandidatas, įrašytas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių kandidatų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam kandidatui iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne).
  53. Kandidatas, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo dienos.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Tikslinga palikti, jog preliminarią pretendentų atranką organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija, o atrenka jau Atrankos komisija. Nepritarti Atrankos komisija šiuo metu neturi savo tinklalapio internete. Visa informacija skelbiama Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete. Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę, kad pats Respublikos Prezidentas sudarys atrankos komisiją. Svarbiausia, kad daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių būtų ne teisėjai. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Kadangi Atrankos komisija yra Respublikos Prezidentui patarianti institucija, tikslinga kad jos veiklą aptarnautų Respublikos Prezidento kanceliarija. Pritarti iš dalies Nustatyti, kad informacija papildomai skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete. Nepritarti Siekiant skatinti teisėjus dirbti periferiniuose teismuose, būtina numatyti teisėjams galimybę siekti horizontalios karjeros. 58 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 58 straipsnį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus
  54. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) prokuroras, prokuroro pavaduotojas, advokatas, notaras, turintys septynerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 2) 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka;.
  55. Pretendentas į apygardos administracinio teismo arba apygardos teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais. 581 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 58 straipsnį 58
(1)straipsniu ir išdėstyti jį taip: „581 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apygardos administracinio teismo teisėjus
  1. Apygardos administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) prokuroras, prokuroro pavaduotojas, advokatas, notaras ar Seimo kontrolierius, turintys septynerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu.
  2. Pretendentas į apygardos administracinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais. 59 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 59 straipsnio pirmos dalies pirmą punktą, trečioje dalyje vietoje žodžio „penkiolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, pakeisti pirmos dalies punktų numeraciją ir visą dalį išdėstyti taip: „
  3. Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 1) 2) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą; 2) 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkiolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti TTK yra pritaręs šiai nuostatai 2007-06-13 posėdyje. Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo. 60 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau išbraukti 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, antrame punkte vietoj žodžio „aštuonerių” įrašyti žodį „penkerių”, 5 punkte vietoje žodžio „aštuoniolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, pakeisti 1 dalies punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip: „
  4. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkiolikos metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 1) 2) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių penkerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 2) 3) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 3) 4) Aukščiausiojo Teismo teisėjas; 4) 5) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti TTK yra pritaręs šiai nuostatai 2007-06-13 posėdyje. Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo. 61 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 61 straipsnio 4 punkte vietoje žodžio „aštuoniolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka” ir šį punktą išdėstyti taip: „4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo. 62 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 62 straipsnį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Pretendentų į laisvas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas atranka
  5. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūroms atrinkti organizuojama atranka, kuriai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
  6. Teisėjai, norintys pretenduoti į aukštesnių teismų teisėjų pareigas, Nacionalinei teismų administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Nacionalinė teismų administracija, nustačiusi, kad teisėjas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, jį eilės tvarka įrašo į pretendentų į tam tikro teismo teisėjus sąrašą.
  8. Atrenkant pretendentus į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla. Atrenkant pretendentus, kurie eina teisėjo pareigas, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame pretendentas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Nereglamentuota pretendentų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus tvarka. Netikslinga panaikinti teisėjų karjeros reglamentavimą. 621 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 62 straipsnį 62
(1)straipsniu ir išdėstyti jį taip: „621 straipsnis. Pretendentų į laisvas Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas atranka Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūrų atranką organizuoja Teisėjų taryba.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Visiškai nėra reglamentuota Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų atrankos tvarka. 64 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 64 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „paprastai” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo darbo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Pritarti 68 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti 68 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu” įrašyti žodžius „Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas” ir straipsnį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos sprendimu Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų 76 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 76 straipsnio 5 dalį papildyti žodžiais „Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  2. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją Seimo pritarimu iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų 77 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 77 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo teisėją” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  3. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą, arba paaiškėjus, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų 80 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 80 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  4. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų 84 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 84 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip: „
  5. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų 85 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 85 straipsnio pavadinimą papildyti žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo”, 1 dalį žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „85 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pašalinimas iš pareigų
  6. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš teismo pirmininko ir teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia.
  7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pašalinimo iš pareigų tvarka gali būti taikoma ir Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo skyrių pirmininkams.
  8. Seimo nutarimu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytam teisėjui pradėjus Seime apkaltą, jo įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas per apkaltą teismo pirmininko, skyriaus pirmininko iš pareigų nepašalina, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas darbo užmokestis už įgaliojimų sustabdymo laiką.
  9. Jeigu Seimas per apkaltą teismo pirmininko, skyriaus pirmininko iš pareigų nepašalina, jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų 87 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 87 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
  10. Siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, išskyrus Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo narius, turi teisę Teisėjų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba aukštesnėsių pakoposų teismoų pirmininkasai, teisingumo ministras, kiti asmenys, susiję su byla, kurios nagrinėjime dalyvavo teisėjas. Siūlyti iškelti drausmės bylą Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui turi teisę tik Teisėjų taryba. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti
  11. Netikslinga leisti teisingumo ministrui, kaip vykdomosios valdžios atstovui, būti subjektu, turinčiu teisę iškelti teisėjui drausmės bylą.
  12. Kiti asmenys, susiję su byla, gali skųsti sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Įteisinus tokią nuostatą, kiekviena byla būtų pagrindas teisėjo drausminei atsakomybei, kadangi kiekvienu atveju yra nepatenkintų sprendimu. 88 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau 88 straipsnio 2 dalį žodžiais „taip pat viešai skelbia interneto svetainėje” ir išdėstyti šią dalį taip: „
  13. Apie priimtus sprendimus Teisėjų garbės teismas praneša Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai, taip pat viešai skelbia interneto svetainėje.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Sprendimų paskelbimas internete numatytas 88 straipsnio 8 dalyje. 93 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 93 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „
  14. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius – du iš Aukščiausiojo Teismo ir po vieną iš Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų - renka Teisėjų taryba, po vieną skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Vertinimo komisiją skiria visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį.. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ 113 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 113 straipsnio 1 dalį, papildyti jį nauja 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „
  15. Organizacinės veiklos priežiūrą atlieka: 1) apylinkėsių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 2) apygardosų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 3) apygardosų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 4) Apeliacinio teismo – šio teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 5) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo – šių teismų pirmininkai.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Netikslinga nustatyti, kad vieno teismo organizacinės veiklos priežiūrą atlieka visų aukštesniųjų teismų pirmininkai. Teismų sprendimų priežiūra vykdoma proceso įstatymų nustatyta tvarka. 123 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 123 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „123 straipsnis. Teisėjų tarybos sudarymas ir jos narių įgaliojimų pabaiga
  16. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, vykdanti Konstitucijos ir šio įstatymo numatytas funkcijas, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą.
  17. Teisėjų tarybą sudaro 14 21 nariųys: 3) 1) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti 7 teisėjai: po vieną iš Aukščiausiojo Teismo, iš Apeliacinio teismo, iš Vyriausiojo administracinio teismo, iš kiekvieno apygardos teismųo, du iš visų apygardos administracinių teismų ir penki – iš visų du iš apylinkėsių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai. 1) 2) trys nariai yra Respublikos Prezidento siūlomi teisėjai pasiūlyti nariai; 2) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 3) du Seimo pasiūlyti nariai; 4) du Vyriausybės pasiūlyti nariai.
  18. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Teisėjų tarybą skiria visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį.
  19. 4.Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba galiojančią drausminę nuobaudą.
  21. Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai.
  23. Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų tarybos narių - teisėjų renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu. Pirmą naujai sudarytos Teisėjų tarybos posėdį pradeda didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas. Šis teisėjas organizuoja Teisėjų tarybos pirmininko rinkimus.
  25. Teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia tarybos nario - teisėjo, jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam jis šis teisėjas paskirtas Teisėjų tarybos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų tarybos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti Tarybos nariui - teisėjui jam drausminę nuobaudą (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai); 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai);
  27. Teisėjų tarybos narys - teisėjas atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų Visuotiniam teisėjų susirinkimui priėmus motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų tarybos nario funkcijas.
  28. Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pasiūlytus Teisėjų tarybos narius atšaukia šios institucijos ta pačia tvarka kaip ir skiriant juos į Teisėjų tarybos narius.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Siūlomi Teisėjų tarybos sudarymo principai neatitinka Konstitucinio Teismo 2006-05-09 nutarimo nuostatų. Tikslinimas yra perteklinis, kadangi visi Teisėjų tarybos nariai yra teisėjai. Seimo narė A. Staponkienė Siūlau pakeisti 123 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
  29. Teisėjų tarybą sudaro 21 narys: 1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris iš Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo, po tris iš visų apygardos teismų, visų apygardos administracinių teismų ir visų apylinkių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai. Tas pats teisėjas Teisėjų tarybos nariu gali būti renkamas ne daugiau, kaip dviems kadencijoms iš eilės. Nepritarti Kadangi Teisėjų taryba yra teisėjų savivaldos organas, tikslinga palikti galimybę teisėjams skirti į šį organą savo atstovus neribotą kartų skaičių. 124 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti ir papildyti 124 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „124 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija Teisėjų taryba: 1) slaptu balsavimu renka Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių; 2) tvirtina Teisėjų tarybos darbo reglamentą; 3) daro Seimui metinį pranešimą apie praėjusių metų teismų ir Teisėjų tarybos veiklą; 3) 4) motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų; 4) 5) motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų; 5) 6) motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo; 7) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo; 8) siūlo Respublikos Prezidentui tvirtinti teisėjų turimų valstybės valdžios įgaliojimų simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo pavyzdžius, jų išdavimo ir galiojimo tvarkos aprašą; 9) pataria apygardos teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkams paskirstant teisėjus į skyrius; 6) 10) šio įstatymo nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka pretendentų į teisėjus keturis kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių skiria komisijos pirmininką; 7) 11) tvirtina kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą ir pretendentų į teisėjus kandidatų kvalifikacinio egzamino programą; 12) šio įstatymo nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Atrankos komisijos narius – teisėjus, nustato Atrankos komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus; 8) 13) šio įstatymo nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka ir skiria penkis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; 9) 14) tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus; 10) 15) slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; 11) 16) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus; 12) 17) išklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas; 13) 18) turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui; 14) 19) sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina šių komisijų nuostatus; 15) 20) tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Teisėjų veiklos vertinimo nuolatinės komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų; 16) 21) šio įstatymo nustatyta tvarka renka sudaro Nuolatinęės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narius ir jos pirmininką; 22) nustato teismų baigiamųjų aktų ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos, kitos medžiagos skelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje tvarką; 17) 23) nustato tvirtina specializacijos nustatymo tvarkąos aprašą ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles; 18) 24) tvirtina Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams; 19) 25) tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus; 20) 26) tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus; 27) tvirtina pavyzdinį teismo kanclerio pareigybės aprašymą; 21) 28) Nacionalinės teismų administracijos vadovo teikimu tvirtina Nacionalinės teismų administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir veiklos nuostatus; 22) 29) kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos veiklos ataskaitas; 23) 30) svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei; 24) 31) tvirtina Nacionalinės teismų administracijos vadovo parengtus biudžeto ir investicijų projektus; 25) 32) praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą skelbia Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete; 26) 33) šaukia eilinius, prireikus ir neeilinius Visuotinius teisėjų susirinkimus; 27) 34) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 28) 35) bendradarbiauja su kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 29) 36) turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą Teisėjų tarybos funkcijoms atlikti; 30) 37) sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Teisėjų taryba skelbia savo pranešimus kasmet internete. Atsiskaitymas Seime prieštarautų valdžių padalinimo principui. Šios funkcijos nėra pagrindinės, jos yra įteisintos kituose įstatymo straipsniuose. Atrankos komisija yra Respublikos Prezidento patariamoji institucija. Jos darbo tvarką ir atrankos kriterijus nustato Respublikos Prezidentas. Šios funkcijos nėra pagrindinės, jos yra įteisintos kituose įstatymo straipsniuose. 126 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau papildyti 126 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „
  30. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, po vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas Seimas ir Vyriausybė, tris keturis kandidatus iš Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo Administracinio Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų renka Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją skiria visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria ne teisėjus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teisėjų Teisėjų taryba renka komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.” Siūlau pakeisti 126 straipsnio 5 dalies 1, 2, 4 punktus ir šią dalį išdėstyti taip: „
  31. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia komisijos nario – teisėjo jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam jis šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti komisijos nariui - teisėjui jam drausminę nuobaudą; 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Be to, sunku įgyvendinti nuostatą “visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį”. Pritarti 127 straipsnis Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė Siūlau pakeisti 127 straipsnio 2 dalį, papildyti straipsnį naują šešta dalimi, pakeisti straipsnio dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „127 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sudarymas ir jo narių įgaliojimų pabaiga
  32. Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.
  33. Teisėjų garbės teismas sudaromas ketveriems metams iš devynių narių. Po tris du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardos administracinių teismų, apygardos teismų ir apylinkės teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Paprastai į vieną Teisėjų garbės teismo nario vietą siūlomos ne mažiau kaip dviejų teisėjų kandidatūros. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti skiriamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.
  34. Teisėjų garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip septyni Teisėjų garbės teismo nariai. Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Teisėjų garbės teismo pirmininkas.
  35. Teisėjų garbės teismas teisėjų drausmės bylas ir prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėja vadovaudamasis šio įstatymo X skyriumi ir Teisėjų tarybos tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais.
  36. Teisėjų garbės teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.
  37. Teisėjo, kurio byla nagrinėjama Garbės teisme, interesams gali atstovauti profesinės asociacijos, kuriai priklauso šis teisėjas, paskirtas atstovas.
  39. Informacija apie Teisėjų garbės teismo posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus nutarimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete per 10 dienų po posėdžio.
  41. Teisėjų garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą; 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų.
  43. Teisėjų garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu Teisėjų taryba priima motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai vykdo jam priskirtas Teisėjų garbės teismo nario funkcijas.” Svarstyta TTK 2007-10-17 Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.