← Lietuva

Išrašas

Išrašas Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-12-19 Nr. 36 Vilnius 1. SVARSTYTA. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo projektui Nr. XP-1505

(4). NUTARTA: Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę, ir siūloma redakcija Teisės departamentas
  1. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąvokos “įsteigtos naujos kapinės” apibrėžimas yra suformuluotas tautologiškai, kai sąvokai apibrėžti naudojami tie patys žodžiai, kurie yra sąvokoje (“įsteigtos naujos kapinės – kapinės, įsteigtos <...>”). Todėl siūlytina tiesiog naudoti sąvoką “naujos kapinės”, žodžio “įsteigtos” atsisakius kaip perteklinio. Juolab, projekto 24 straipsnyje vartojamos įvairios sąvokos – “steigiamos naujos kapinės” (1 ir 2 dalys), “įsteigtos naujos kapinės” (4 ir 5 dalys).
  2. Projekto 2 straipsnio 5 dalis redaguotina, nes juridinio asmens filialas neturi juridinio asmens teisių Be to, atsižvelgiant į kapinių eksploatuotojo pareigas ir su jų vykdymu susijusią atsakomybę, manytina, kad fizinis asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, negali būti kapinių eksploatuotoju. Tuo atveju, kai religinė bendruomenė, bendrija ar centras samdo asmenį kapinėms prižiūrėti, kapinių eksploatuotoju turėtų būti laikoma pati religinė bendruomenė, bendrija ar centras. Be to, aptariamos projekto nuostatos derintinos su projekto 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios nustato, kad konfesines kapines gali turėti religinės bendruomenės ir bendrijos, t.y. jų centrams tokia teisė nesuteikiama.
  3. Projekto 2 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad “priešlaikinio gimdymo vaisius – tai gimdymo, įvykusio tarp 22-osios ir 37-osios nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, vaisius, kurio masė ne mažesnė kaip 500 gramų.” Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsnio 2 dalį žmogaus embrionas ir vaisius iki 22-osios nėštumo savaitės utilizuojami pagal Visuomenės sveikatos saugos reglamentą. Todėl neaišku, kokia tvarka turėtų būti laidojamas vaisius tarp 22-osios ir 37-osios nėštumo savaitės pabaigos, kurio masė mažesnė kaip 500 gramų. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas.
  4. Projekto 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžiant sąvoką “urna” siūloma nustatyti, kad tai “dekoratyvi dėžutė ar indas <...>”. Žodžio “dekoratyvi” siūlytina atsisakyti, nes tai vertinamojo, subjektyvaus pobūdžio terminas, kuris praktiškai gali sukelti diskusijų ar ginčų, kuri dėžutė ar indas laikytini urna.
  5. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai laidojančiu asmeniu yra mirusiojo artimasis giminaitis, kremavimo įmonei turi būti pateiktas rašytinis patvirtinimas (artimųjų giminaičių parašais patvirtintas susitarimas), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo. Tokia projekto nuostata kelia abejonių. Pirma, neaišku, kas ir kokiu būdu patikrins, kiek mirusysis turėjo artimųjų giminaičių ir ar jie visi pasirašė sutikimą. Antra, gali būti, kad ne visus artimuosius giminaičius galima greitai surasti (išvykę į užsienį, nebendrauja su kitais giminaičiais ir jų buvimo vieta nežinoma ir pan.). Manytume, kad dėl tokio reikalavimo įtvirtinimo asmenų, kurie nebuvo nustatyta tvarka pareiškę sutikimo dėl jų palaikų kremavimo, kremavimas daugeliu atveju bus neįmanomas dėl dirbtinai sukurtų kliūčių.
  6. Pagal projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą kremavimo įmonė privalo atsisakyti žmogaus palaikus kremuoti, “jeigu yra šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytų aplinkybių, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus”. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 7 straipsnio 5 punktą draudžiama kremuoti žmogaus palaikus “kai įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas”. Tuo tarpu 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad “Vyriausybės įgaliota institucija privalo nurodyti kremuoti palaikus tų asmenų, kurie sirgo pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai <...>”. Kompleksiškai analizuojant nurodytas projekto nuostatas, galima suprasti, kad tuo atveju, jei miręs asmuo sirgo pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija privalėtų nurodyti kremuoti tokio asmens palaikus, nepaisant tos aplinkybės, jog įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Įvertintina, ar tokiu atveju privalomam kremavimui neturėtų būti gautas ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro leidimas.
  7. Projekto 10 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad “parenkant vietą krematoriumui įrengti būtina įvertinti kremavimo veiklos poveikį aplinkai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą”, išbrauktina, nes Seimas atmetė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedo papildymo įstatymo projektą (XP-2385).
  8. Projekto 11 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kremavimo įmonė, kuri nutraukia kremavimo veiklą, perduoda 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, kurių saugojimo terminas nėra pasibaigęs, tolesniam saugojimui Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, derintina su projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad joje nurodyti dokumentai saugomi nuolat.
  9. Projekto 15 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas “urnų siena”. Pažymėtina, kad šio termino apibrėžimas projekte nepateiktas. Todėl neaiškus jo turinys bei santykis su projekte apibrėžtu ir vartojamu terminu “kolumbariumas”.
  10. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas “smurtas neįtariamas” derintinas su kitose projekto nuostatose vartojamu teisiniu terminu “įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika” (žr. pvz., 7 straipsnio 5 punktą).
  11. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kapinės skirstomos į viešąsias ir konfesines, o šio straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali turėti savo teritoriją bendrose kapinėse. Projektas redaguotinas, suderinant nurodytų projekto straipsnių dalių terminiją. Kita vertus, pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnį, “juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos savivaldybės nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse. Laidojimo tvarką konfesinėse kapinėse arba konfesijai skirtoje kapinių teritorijoje nustato atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija.” Todėl aptariamos projekto nuostatos gali būti vertinamos ir kaip perteklinės.
  12. Projekto 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias veikiančios kapinės ar jų dalis gali būti perduodama religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, diskutuotinos. Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtų nuspręsta tai padaryti. Atkreiptinas dėmesys, kad veikiančiose kapinėse gali būti palaidoti žmonės, išpažinę skirtingas religijas. Todėl kapinių, kuriose palaidoti skirtingą tikėjimą išpažinę žmonės, perdavimas vienai religinei bendruomenei ar bendrijai gali įžeisti mirusiųjų artimuosius ir tuo pažeisti jų teisę į tikėjimo laisvę.
  13. Pagal projekto 23 straipsnio 3 dalį juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali turėti savo konfesines kapines, o pagal šio straipsnio 4 dalį – kapinės joms gali būti perduodamos sudarant žemės panaudos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 8 ir 13 straipsnius valstybės ir savivaldybių žemė pagal panaudos sutartį gali būti perduota tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Todėl projekto nuostatos derintinos su Žemės įstatymo nuostatomis. Minėta, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos gali turėti konfesines kapines, tačiau šis įstatymas, manytume, nesuponuoja valstybės ar savivaldybės pareigos perduoti konfesinių kapinių žemę religinėms bendruomenėms ir bendrijoms.
  14. Diskutuotina ir projekto 23 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kapinės gali būti perduotos pagal “kapinių ir jų dalies tvarkymo ir (ar) ir (ar) laidojimo jose sutartį”. Pagal projekto nuostatas lieka neaišku, kas būtų tokių sutarčių dalyku ir kokias teises ir pareigas įgytų religinės bendruomenės ar bendrijos, neaiškus ir kapinių “tvarkymo” turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamoje dalyje kalbama apie kapines, nenurodant jų rūšies. Todėl galima manyti, kad įstatymas numato galimybę sudaryti su religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis sutartį ir dėl viešųjų kapinių tvarkymo. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnį viena iš priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų yra ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas bei kapinių priežiūros organizavimas. Atsižvelgdami į tai, manytume, kad aptariamoje projekto dalyje vietoj termino “kapinės” turėtų būti vartojamas terminas “konfesinės kapinės”.
  15. Projekto 30 straipsnio 1 dalyje siūlytina atskirai neįvardyti universitetų, nes terminas “balzamavimą atliekantys juridiniai asmenys” apimtų ir universitetus. Pritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Nepritarti Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Siūloma 2 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: “Naujos kapinės – kapinės, įsteigtos šiam įstatymui įsigaliojus.” Siūloma 2 straipsnio 5 dalį formuluoti taip: “
  16. Kapinių eksploatuotojas prižiūrėtojas – juridinis asmuo, įskaitant užsienio juridinio asmens filialą atstovybę, įregistruotą Lietuvos Respublikoje, kurį savivaldybė ar seniūnija arba juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė, bendrija ar centras paskiria prižiūrėti kapines, arba fizinis asmuo, kurį religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria prižiūrėti kapines.” Gimdymo, įvykusio tarp 22-osios ir 37-osios nėštumo savaitės pabaigos, vaisius, kurio masė mažesnė kaip 500 gramų, taip pat laikomas priešlaikinio gimdymo vaisiumi ir turėtų būti laidojamas, vadovaujantis šio įstatymo projekto nuostatomis. Siūloma 2 straipsnio 17 dalį formuluoti taip: “
  17. Urna – dėžutė arba indas su tvirtos medžiagos kapsule kremuotiems žmogaus palaikams laidoti ar laikyti.” Tokia procedūra reikalinga, nes asmuo nebuvo pareiškęs sutikimo dėl savo palaikų kremavimo. Siūloma 8 straipsnio 1 dalį formuluoti taip: “
  18. Vyriausybės įgaliota institucija privalo nurodyti kremuoti palaikus tų asmenų, kurie sirgo pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, įrašytomis į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą, arba buvo šių ligų sukėlėjų nešiotojai, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus atvejus. Privalomojo kremavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.” Siūloma 10 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: “
  19. Parenkant vietą krematoriumui įrengti būtina įvertinti įvertinamas kremavimo veiklos poveikį is aplinkai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą.” Siūloma 14 straipsnio 2 dalies 2 sakinį formuluoti taip: “Šie dokumentai saugomi nuolat, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.” Siūloma 15 straipsnio 2 dalies 1 sakinį formuluoti taip: “
  20. Kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume ar urnų sienoje, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai gali būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.” Siūloma 17 straipsnio 1 dalies 1 sakinį formuluoti taip: “
  21. Kai mirties priežastis pakankamai aiški ir įrodyta medicininių tyrimų duomenimis, smurtas neįtariamas, kad mirties priežastis yra nusikalstama veika ir yra nustatyta asmens tapatybė, turintiems teisę atlikti balzamavimą universitetams žmogaus palaikai perduodami šiais atvejais:” Siūloma išbraukti 23 straipsnio 3 dalį. Siūloma išbraukti 23 straipsnio 4 dalį. Siūloma 30 straipsnio 1 dalį formuluoti taip: “
  22. Valstybės institucijos pagal savo kompetenciją prižiūri ir kontroliuoja, kaip kremavimo įmonės, balzamavimą atliekantys fiziniai ir juridiniai asmenys ar universitetai, laidojimo paslaugas teikiančios įmonės vykdo aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų. “ Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Posėdžio pirmininkas Antanas Matulas Protokolą rašė Kristina Civilkienė Tikra Sveikatos reikalų komiteto padėjėja Kristina Civilkienė 2007-12-19

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.