ATSAKYMAS

ATSAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Juridinių asmenų registras, kodas 188603091, A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius, tel. (8 5) 219 1225 / 219 1152, faks. (8 5) 261 2077, el. p. [email protected] , http://www.smm.lt, atsisk. sąsk. Nr. LT30 7300 0100 0245 7205 AB bankas “Hansabankas”, kodas 73000 ____________________________________________________________________________________________________________________ Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui 2007 - 12 - 19 Nr. 14-05-SPav-318 Į 2007 - 12 - 06 Nr. S-2007-11159 DĖL INTERPELIACIJOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTREI ROMAI ŽAKAITIENEI Gerb. Seimo Pirmininke, Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo statuto 220 straipsnio 1 dalį, teikiu atsakymus į grupės Seimo narių man pateiktus klausimus interpeliacijai. Dėkoju Seimo nariams už domėjimąsi švietimo sistemoje vykdomomis pertvarkomis ir problemomis, su kuriomis susiduriama. Švietimo ir mokslo ministre XIV Lietuvos Vyriausybėje buvau paskirta 2006 m. liepos 18 d. Seimo patvirtintoje mažumos Vyriausybės programoje aiškiai įvardytos trys kryptys, kurioms bus skiriamas pagrindinis dėmesys – socialinė apsauga, sveikata ir švietimas. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyti darbai kaip tik ir apima didžiąją dalį Ministerijos veiklos. O darbų yra tikrai daug, nes sistema didžiulė – daugiau kaip pusė milijono Lietuvos gyventojų vienaip ar kitaip yra įtraukti į švietimą. Sistema įvairialypė – mūsų rūpinimosi centre yra ir ikimokyklinukai, ir bendrojo lavinimo mokiniai ir profesinio rengimo sistemos moksleiviai, mokytojai, dėstytojai, kolegijos ir universitetai, platus tiriamųjų mokslo institucijų tinklas ir kita. Sistema sudėtinga valdymo prasme – ikimokyklinį, ir neformalų švietimą ir bendrąjį lavinimą organizuoja savivaldybės, mokslo įstaigos veikia gana savarankiškai, universitetai turi didelę autonomiją. Švietimo ir mokslo sistemai išlaikyti, pertvarkyti ir perspektyvai užtikrinti reikia daug lėšų – kitais metais tam numatyta beveik 6,4 mlrd. Lt, iš jų švietimui valstybės biudžete – per milijardą. Valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija mokinio krepšeliui, skiriama savivaldybėms, sudaro 1,7 mlrd. Lt. Dar 2 mlrd. Lt švietimui skiria pačios savivaldybės. Studijoms ir tiriamajai mokslo veiklai kitų metų biudžete skirta 1,7 mlrd. Lt. Sprendimų priėmimą kai kada lemia ypač plati socialinių partnerių grupė – aktyviai veikia trys mokytojus vienijančios profesinės sąjungos, savo požiūrį visais klausimais turi mokyklų vadovai ir savivaldybių švietimo skyrių vedėjai, mokytojų dalykinės asociacijos, universitetų rektorių ir mokslo institutų direktorių konferencijos, pramonininkai ir verslininkai, tėvų forumas ir moksleivių parlamentas, moksleivių sąjunga ir dvi studentų sąjungos. Nemažas skaičius švietimo darbuotojų dirba Seime, politinėse partijose pedagogai ir mokslininkai taip pat taria svarų žodį. Nepaisant to, o gal kaip tik dėl to, šios Vyriausybės trumpos kadencijos metu pavyko padaryti labai svarbų darbą – parengti ir Seime priimti 3 įstatymai – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros, naujos redakcijos Profesinio mokymo, Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas ir pateiktas įstatymo projektų paketas politinių partijų susitarimui dėl aukštojo mokslo reformos įgyvendinti. Taip, kasdieniame gyvenime susiduriame su daugeliu problemų, ir tik dalis jų paminėta Seimo narių klausimuose. Jos susidarė ne dabar ir ne prieš metus. Tai – sisteminio požiūrio į švietimą per visus nepriklausomybės metus trūkumas, kai rutina ar vienadieniai politiniai sprendimai nusveria apgalvotą, nuosekliai vykdomą švietimo darbą. Tikiuosi, kad mano atsakymai į klausimus Seimo nariams leis susidaryti platesnį vaizdą apie švietimo ir mokslo sistemoje vykstančius procesus.

1. Kodėl iki šiol nėra ir kada bus sukurta ilgalaikė švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, kuri leistų sistemingai didinti darbo užmokestį švietimo darbuotojams? Pedagogų darbo užmokesčio didinimo klausimas visada buvo vienas iš pačių aktualiausių. Įdėmiau susipažinus su keliolikos metų ministerijos ir visų dirbusių vyriausybių dokumentais matosi, kad sprendimai dažniausiai būdavo priimami reaguojant į susidariusią situaciją. Mokytojų streikų banga dėl nepakankamo atlyginimo buvo nuvilnijusi 1991, 1993 metais, dėl vėluojančių atlyginimų – 2000 ir 2001-aisiais. Pirmą kartą bandyta kurti ilgalaikę darbo užmokesčio didinimo programą 1997 metais, kai buvo nutarta mokytojams mokėti už papildomus darbus: sąsiuvinių taisymą, rengimąsi pamokoms. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1414 „Dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo“ buvo numatyta per laikotarpį nuo 1998 metų rugsėjo iki 1999 metų sausio pedagogų darbo užmokestį padidinti 30 procentų, o nuo 2000 m. sausio 1 d. – dar 25 procentais (1.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1414 „Dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo“). Deja, Rolando Pakso vadovaujamos Vyriausybės šis procesas 1999 metais buvo sustabdytas ir pripažintas netekusiu galios (1.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 15 d. nutarimas Nr. 1145 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1414 „Dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“). Nuo 2000 iki 2003 metų atlyginimai nebuvo didinami ir šiuo laikotarpiu vidutinis pedagogų darbo užmokestis sumažėjo 10–20 litų. 2002 metais daugiau kaip pusėje savivaldybių mokytojams buvo du tris mėnesius vėluojama išmokėti atlyginimus, ypač atostoginius. Todėl buvo įvesta nauja šalies mokyklų finansavimo tvarka, vadinamasis mokinio krepšelis. Tai buvo pirmas bandymas sistemingai spręsti pedagogų darbo apmokėjimo klausimą. 2003 metais pradėta rengti Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 (1.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1231 „Dėl Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos patvirtinimo“). Šią programą rengiant aktyviai dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, ji pritarė programos nuostatoms (1.
5. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vykdomojo komiteto 2004 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. 05-015 „Dėl derinimo“). Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įvedimo tikslas – gerinant valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui ir mokyklai specialistų darbo kokybę sutvarkyti darbo apmokėjimo sistemą ir padidinti jų atlyginimus. Šiam tikslui įgyvendinti yra nustatyti keturi uždaviniai: 1) suderinti bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų finansavimo principus su mokytojų darbo apmokėjimo tvarka; 2) apmokėti mokytojams už realiai dirbamus papildomus darbus; 3) taikyti vienodus apmokėjimo principus visiems mokytojams už tą patį darbą neatsižvelgiant į mokyklos tipą; 4) sukurti saugesnę mokytojų darbo apmokėjimo sistemą. Pažymėtina, kad Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa yra galiojanti ir nuosekliai įgyvendinama. Joje buvo numatyta nuo 2005 metų rugsėjo didinti mokytojų atlyginimus mokant už papildomus darbus (sąsiuvinių taisymą, rengimąsi pamokoms, metodinę veiklą, vadovavimą klasei ir kt.) ir pereiti prie socialiai saugesnio ir kokybiškesnio etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio. Įgyvendinant programą už minėtus papildomus darbus mokytojams jau skirtos 3 papildomai mokamos valandos, ir per keletą metų mokytojų atlyginimai išaugo keliasdešimčia procentų. 2004 metais mokytojo vidutinis atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekė 1319 Lt, o 2007 metais mokytojas vidutiniškai uždirba 1792 Lt. Atlyginimas 2004–2007 metų laikotarpiu vidutiniškai padidėjo 36 procentais. Jau dirbant šiai, 14-jai Vyriausybei, pirmą kartą po septynerių metų pertraukos nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. 12,6 proc. buvo padidinti tarifinio atlygio koeficientai. Tam iš valstybės biudžeto papildomai buvo skirta 67 mln. Lt. Padidinus tarifinio atlygio koeficientą, atlyginimai padidėjo visiems be išimties pedagogams. O prieš tai nuo 2006 metų sausio 1-os dienos mokytojams buvo įvesta papildoma mokama valanda. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje numatyta didinti mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus. Vykdant Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programą nuo 2007 m. sausio 1 d. įvesta papildoma mokama valanda ir tam 2007 metų valstybės biudžete buvo numatyta per 82 mln. Lt. Taip pat surasta lėšų iš Privatizavimo fondo nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. mokėti mokytojams už papildomą valandą, skirtą vadovauti klasei (tam skirta 7,9 mln. Lt). Nuo 2008 m. sausio 1 d. ne tik mokytojams, bet ir visiems kitiems pedagoginiams darbuotojams algos bus padidintos 15 proc.: 11,3 proc. didinama bazinė mėnesinė alga ir dar 3,7 proc. – tarifinio atlygio koeficientas. Vidutiniškai mokytojų atlyginimas padidės apie 250 Lt. Nuo 2008 m. sausio 1 d. auklėtojams, specialiesiems pedagogams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, atlyginimas padidės apie 150 Lt, įgijusiems kvalifikacinę kategoriją – apie 200 Lt. Iš viso 2008 metais mokytojų atlyginimai didės vidutiniškai 29,5 procento. Tam iš valstybės biudžeto papildomai skirta daugiau nei 370 mln. Lt. Mokytojų darbo užmokesčio, mokinių ir mokytojų skaičiaus kitimo tendencijos 2000–2008 metais aiškiai atsispindi pridedamuose grafikuose (1.
6. Mokytojų mėnesinis darbo užmokestis, Lt bruto; 1.
7. Mokinių skaičius; 1.
8. Mokytojų skaičius). Tarnybinių atlyginimų koeficientai bus didinami ir toliau. Švietimo ir mokslo ministerijos ir mokytojų profesinių sąjungų susitarimu, Ministro Pirmininko 2007 m. lapkričio 30 d. potvarkiu Nr. 453 sudaryta darbo grupė, rengianti Ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą (1.
9. Ministro Pirmininko 2007 m. lapkričio 30 d. potvarkis Nr. 453 „Dėl darbo grupės sudarymo“). Į darbo grupę, kuriai vadovauja švietimo ir mokslo ministrė, įtraukti finansų, socialinės apsaugos ir darbo ministrai, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos projektą darbo grupė turi parengti iki 2008 m. kovo 1 d. Programoje bus numatyta, kaip ir kiek keletą metų iš eilės didės mokytojų atlyginimai. Paminėtina, kad visos pastangos dedamos padidinti ne tik mokytojų, bet ir dėstytojų, mokslo darbuotojų darbo užmokestį. Pažymėtina, kad 2007 metais mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis buvo didinamas net du kartus: 1) nuo 2007 m. liepos 1 d. dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis buvo padidintas 20 proc. ir tam 2007 metais iš valstybės biudžeto skirta 35,6 mln. Lt; 2) nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. 10 proc. buvo padidintas mažiausiai uždirbančių akademinių darbuotojų (asistentų, jaunesniųjų mokslo darbuotojų, lektorių, mokslo darbuotojų, tyrėjų) darbo užmokestis. Šiam tikslui iš Privatizavimo fondo 2007 metais skirta 5,5 mln. Lt. Nuo 2008 m. sausio 1 d. dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestis didės dar 20 proc. (t. y. 11,3 proc. – kaip ir kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams dėl bazinės mėnesinės algos padidinimo, ir 8,7 proc. – tik dėstytojams ir mokslo darbuotojams). Tam 2008 metų valstybės biudžete numatyta 88,7 mln. Lt. Palyginus dėstytojų ir mokslo darbuotojų vidutinius tarnybinių atlyginimų dydžius, nustatytus iki 2007 m. liepos 1 d., su vidutiniais tarnybinių atlyginimų dydžiais, nustatytais 2008 metams, matyti, kad žemiausių pareigybių akademinių darbuotojų tarnybiniai atlyginimai didėja vidutiniškai 60 proc., kitų – vidutiniškai 45 proc. (1.
10. Informacija apie mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokesčio didinimą 2007–2008 metais).
11. Kodėl nebuvo įvykdyti Lietuvos mokytojams duoti pažadai padidinti atlyginimą nuo š.m. rugsėjo mėn.? Lietuvos mokytojams žadėjau, kad darysiu ir darau viską, kad jų atlyginimai didėtų. Kaip minėta, vykdant įsipareigojimus dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo, šiais metais pagal Naują mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programą nuo 2007 m. sausio 1 d. įvesta papildoma mokama valanda ir tam 2007 m. valstybės biudžete numatyta daugiau kaip 82 mln. Lt. Nors 2007 m. valstybės biudžetas nebuvo tikslinamas, surasta lėšų iš Privatizavimo fondo nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. mokėti mokytojams už papildomą valandą, skirtą vadovauti klasei (tam skirta 7,9 mln. Lt). Tai pajuto kiekvienas klasės auklėtojas. Dabar turime vidutiniškai 4 mokamas valandas už vadovavimą klasei, o 2006 m. buvo vidutiniškai 2,1 valandos. Papildomo mokytojų darbo užmokesčio didinimo galimybė 2007 m. galėjo būti svarstoma tik tuo atveju, jeigu būtų buvęs perskirstomas šių metų valstybės biudžetas, tačiau jokių konkrečių pažadų ar susitarimų šiuo klausimu nebuvo. Tokių pažadų ir negalėjo būti, nes kiekvienas suprantame, kad pedagogų algų padidinimas net ir keliais procentais valstybės biudžetui kainuoja šimtus milijonų litų. Dėl kiekvieno tokio didinimo vyksta ilgos ir sunkios diskusijos rengiant biudžeto projektą, nes mūsų norus ir papildomų lėšų poreikius būtina derinti su finansinėmis valstybės galimybėmis. 2007 metais buvo žadėta kelti atlyginimus aukštųjų mokyklų dėstytojams. Šie pažadai įvykdyti. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006─2008 metų programą numatyta siekti, kad asistento ir jaunesniojo mokslo darbuotojo vidutinis tarnybinis atlyginimas būtų ne mažesnis kaip atitinkamiems metams numatomas šalies vidutinis darbo užmokestis. Ši priemonė nuosekliai vykdoma – nuo 2007 m. liepos 1 d. aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis padidintas 20 procentų. Be to, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. mažiausiai uždirbančių akademinių darbuotojų darbo užmokestis buvo padidintas papildomai dar 10 procentų. Labai gaila, kad žinia apie dėstytojų atlyginimų didinimą buvo iškreipta ir skleidžiama klaidinant pedagogų bendruomenę, ši iš anksto sąmoningai buvo nuteikiama protestuoti ir streikuoti. Tai kas numatyta LRV programoje, yra padaryta.
12. Kodėl nesprendžiamos mokytojų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus problemos Lietuvoje? Mokytojų poreikio problema yra sprendžiama nuolat. Šiuo metu Mokytojų kompetencijos centro 2007 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, trūksta 574 mokytojų, kurie galėtų dirbti visu pedagoginio darbo krūviu (3.
13. Informacija apie Lietuvos švietimo įstaigose laisvas pedagogų darbo vietas 2007 m. rugsėjo 1 d.). Noriu atkreipti dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerija ilgą laiką sprendė kitą problemą – mokytojų pertekliaus, nes, palyginę 1999 m. ir 2006 m. rugsėjo mėnesio mokinių skaičių valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose, pamatėme, kad per šį laikotarpį mokinių sumažėjo beveik tiek, kiek jų praėjusiais mokslo metais mokėsi Vilniaus ir Panevėžio miestuose. Mokinių skaičiui mažėjant, mokytojų poreikis taip pat mažėja. Lietuvos darbo biržos duomenimis, mokytojų – bedarbių, įregistruotų teritorinėse darbo biržose, buvo: 2004 m. – 1669 asmenys, 2006 m. – 735, o 2007 m. – 589 mokytojai. 2004 metais dėl neigiamų demografinių tendencijų ypač daug bedarbių buvo tarp pradinių klasių mokytojų. Siekiant sumažinti šių mokytojų nedarbą 2005–2007 metais prioritetine tvarka buvo teikiama dalinė finansinė parama jų perkvalifikavimo studijoms. Šiems mokytojams pasiūlyta persikvalifikuoti į anglų kalbos mokytojus, informatikos mokytojus, socialinius pedagogus, kurių mūsų mokyklos stokoja. Taigi persikvalifikavę mokytojai toliau lieka dirbti švietimo sistemoje. Kiekvienais metais ministerija dalinai finansuoja mokytojų perkvalifikavimą ar papildomos kvalifikacijos įgijimą, tam skiriama valstybės lėšų. 2007 metais buvo skirta 700 tūkst. Lt, dalinai apmokėtos 750 pedagogų perkvalifikavimo studijos. Taip pat pažymėtina tai, kad pagal Eurostato 2003 metų duomenis mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, Lietuvoje siekia tik 9,3 ir yra pats mažiausias iš visų Europos Sąjungos šalių. Mokinių, tenkančių vienam mokytojui, skaičius: Lietuva Europoje Lietuvoje mokytojai rengiami 9 (iš 14) universitetuose ir 4 (iš 24) kolegijose. Pastaraisiais metais kasmet aukštosiose mokyklose parengiamų pedagogų skaičius ženkliai didėjo. 2005 metais baigė 4738, o 2006 – 5768 mokytojai. Skaičiai didėja, tačiau jau antrus metus iš eilės juntamas didelis mokytojų stygius, nes parengti mokytojai renkasi kitas patrauklesnes darbo vietas. Keičiantis ekonomikos sąlygoms sparčiai kilo kitų sektorių darbuotojų atlyginimai. Taip pat situacija kito nuo 2004 metų Lietuvai įstojus į ES – daug mokytojų emigravo. Švietimo ir mokslo ministerija nuolat deda pastangas, kad Lietuvos mokyklose dirbtų tinkamai perengti ir kvalifikuoti mokytojai, tačiau nuo 2005 metų juntamas mokytojų stygius, ypač kaimo ar nuo rajono centrų nutolusiose mokymo įstaigose, taip pat atskirų specialybių, tokių kaip užsienio kalbos, informatikos, gamtos mokslų, mokytojų stygius. Siekiant užtikrinti tolygų mokytojų rengimą, nuo 2001 metų nebuvo mažinamas priėmimas į studijų programas, kurias baigę asmenys įgyja mokytojo profesinę kvalifikaciją, taip pat buvo perskirstomos kvotos trūkstamų specialybių naudai, suteikiant galimybes rengti daugiau užsienio kalbų mokytojų, informatikų ir kt. Pažymėtina, kad, 2006 m. didinant tarifinių atlygių koeficientus vidutiniškai 12,6 proc., atlyginimas labiau buvo didinamas pradedantiesiems mokytojo karjerą. Mokytojams, kuriems nesuteikta kvalifikacinė kategorija ir kurių pedagoginio darbo stažas nesiekė 3 metų, tarifinių atlygių koeficientai buvo padidinti net 25 procentais. Rengiant Ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą, mažiausiai uždirbantiems jauniems arba pradedantiems mokytojams taip pat numatoma skirti ypatingą dėmesį. Jų darbo užmokestis turėtų augti sparčiau nei kitų pedagoginių darbuotojų. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. priimtas Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. mokytojais gali dirbti tik asmenys, turintys pedagogo kvalifikaciją. Tuo remiantis šiais metais būtų reikėję atleisti 800 pedagogų, todėl Švietimo ir mokslo ministerija šiais metais parengė, o LR Seimas patvirtino Švietimo įstatymo pataisas, kurios suteikia teisę neturintiems pedagogo kvalifikacijos mokytojams dirbti mokykloje iki 2009 metų rugpjūčio 30 d. Be šių ekonominių sprendimų, Ministerijos parengtose Švietimo įstatymo pataisose fiksuotos nuostatos, suteiksiančios teisę darbdaviams liberaliau priimti į darbą asmenis, turinčius aukštąjį išsilavinimą, bet neįgijusius pedagogo kvalifikacijos ir įsipareigojančius ją arba pedagoginių psichologinių žinių minimumą įgyti per 2 metus dirbant. Taip pat pataisose numatyta, kad mokytojais galės dirbti aukštųjų mokyklų baigiamųjų kursų studentai. Mūsų iniciatyva priimtos Transporto lengvatų įstatymo pataisos teiks galimybių apmokėti mokytojų kelionės į atokesnes mokyklas išlaidas. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suburtoje darbo grupėje „Darbo jėgos migracijos šalies viduje skatinimo 2008–2010 metų programai ir jos įgyvendinimo priemonių planui parengti“ ir teikia siūlymus, kaip užtikrinti mokytojų tolygų pasiskirstymą Lietuvos regionuose, įgyvendinant Pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą ir naujus pedagogų praktinio rengimo modelius. Be visų anksčiau minėtų priemonių, Švietimo ir mokslo ministerija inicijavo ir ketina sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri parengtų siūlymus dėl tam tikrų socialinių garantijų teikimo mokytojams, dirbantiems atokiuose rajonuose, ypač kaimo mokyklose. Tai galėtų būti tam tikros socialinės priemonės, kurias įgyvendinti galėtų imtis ir savivaldybės. Kai kurios savivaldybės – Vilkaviškio, Kauno rajono, Varėnos ir kt. – moka stipendijas pagal pedagoginės pakraipos programas studijuojantiems studentams. Prie mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo spartesnės pertvarkos ir geresnio poreikių tenkinimo prisidės vykdomi trys ESF projektai „Švietimo centrų infrastruktūros plėtra“, „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“, Pedagogų rengimo tobulinimas“, kuriems skirta 19,33 milijono litų. Siekiant užtikrinti šiuolaikinę regioninių mokytojų švietimo centrų veiklos kokybę yra atnaujinti 34 centrai: atlikti renovacijos darbai, įsigyta šių institucijų veiklai reikalingos kompiuterinės įrangos ir baldų, parengtos šiuolaikiškos mokytojų profesinei kompetencijai tobulinti skirtos programos, atlikta pedagogų rengimo studijų programų analizė, parengtos rekomendacijos inovatyvioms pedagogų rengimo programoms ir kt. Dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus Nuolat didėjant studentų skaičiui, bendras dėstytojų skaičius aukštosiose mokyklose beveik nedidėja (universitetuose 2006-2007 metais dirbo 9640 dėstytojų, kolegijose – apie 3605 dėstytojų). Dėl santykinai mažų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų ir kitų priežasčių dalis daktaro mokslo laipsnį įgijusių asmenų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ar mokslo darbuotojų imasi kitos veiklos ar išvyksta į užsienį. Siekiant paskatinti jaunimą rinktis dėstytojo (mokslo darbuotojo) profesiją, 2006 ir 2007 metais buvo didinamas studentų priėmimas į magistrantūrą ir doktorantūrą. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos mokslo taryba vykdė studentų mokslinių praktikų projektą, per kurį gabiems studentams buvo sudarytos galimybės atlikti praktiką vadovaujant geriausiems Lietuvos mokslininkams ir dar studijuojant užsiimti moksline veikla (2005 m. dalyvavo 138 studentai, 2006 - 233, o 2007 – 403). 2007 metais buvo du kartus padidinti dėstytojų atlyginimai (nuo 2007 m. liepos 1 d. vidutiniškai 20 procentų, nuo 2007 m. rugsėjo mėn. 1 d. - vidutiniškai 10 procentų. Iniciatyvų ėmėsi ir aukštosios mokyklos (įvairūs projektai būsimųjų dėstytojų ir mokslo darbuotojų rengimui). Tačiau šių priemonių nepakanka, nes įsisenėjusią dėstytojų stygiaus problemą lėmė daugybė veiksnių. 2006-2007 metais buvo rengiamasi ją spręsti taikant priemonių visumą:
14. Vidinės konkurencingos aplinkos aukštojoje mokykloje kūrimas - pakeičiant aukštųjų mokyklų vidinio valdymo principus: tarybai, sudarytai iš socialinių partnerių daugumos, suteikiama teisė nustatyti aukštosios mokyklos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus, o senatui, kuriame nustatomas didesnis nei dabar studentų atstovavimas, - nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigų kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką; Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
15. Dėstytojų pedagoginės ir dalykinės kompetencijos stiprinimas – tokias iniciatyvas numatyta remti įgyvendinant Nacionalinę studijų programą. Tokioms iniciatyvoms suplanuota 53,7 mln. Lt (iš jų 24,5 mln. Lt – jau 2008 metais), Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo 2007–2013 metų laikotarpiui numatytų lėšų. Bus finansuojami projektai, skirti dėstytojų naujoms pedagoginėms ir dalykinėms kompetencijoms ugdyti ir mokymosi visą gyvenimą skatinančiai sistemai sukurti (dėstytojų pedagoginio meistriškumo kėlimo modeliams ir mechanizmams, pedagoginio meistriškumo kėlimo centrams ar mokykloms, įtraukiant socialinius partnerius, sukurti).
16. Dėstytojų (mokslo darbuotojų) profesijos patrauklumo didinimas: 3.
17. nuo 2008 m. sausio 1 d. bus didinamos trečiosios pakopos (doktorantų, meno aspirantų, rezidentų) stipendijos, siekiant jas priartinti prie asistentų ir jaunesniųjų mokslo darbuotojų darbo užmokesčio, t. y. vidutiniškai 40 procentų (pirmųjų studijų metų doktoranto ir meno aspiranto stipendijos dydis - 8,3 MGL, t. y. 1079 Lt; antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų studijų metų – 9,6 MGL, t. y. 1248 Lt; rezidento - 9,6 MGL, t. y. 1248 Lt. (2008 m. valstybės biudžeto projekte lėšos (16,2 mln. Lt) yra numatytos); 3.
18. bus tęsiamas vyresniųjų kursų studentams, besidomintiems mokslininko karjera, mokslinės praktikos konkursas (finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo 2007–2013 metų laikotarpiui numatytų lėšų).
19. Kodėl Švietimo ir mokslo ministerija nesiėmė priemonių, kad švietimo įstaigose būtų sustabdytas smurto prieš bendramokslius ir pedagogus plitimas bei narkotikų ir alkoholio vartojimas? Švietimo ir mokslo ministerija smurto ir patyčių ugdymo įstaigose mažinimo klausimą sprendžia nuolat. Smurtas, narkotikų ir alkoholio vartojimas apima visą visuomenę ir visas institucijas, todėl šį klausimą privalu spręsti kompleksiškai. Neabejoju, kad LR Seimo nariai yra skaitę ar girdėję Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nario Dainiaus Pūro mintis, kad šiuo metu, pasak jo, Lietuvoje gyvename socialinio kapitalo sutrikimo būklėje. Kalbėdamas apie smurto problemą, jis sakė, kad „...spręsti ją turime visi kartu – atsakingai...“. „Stebuklų šioje srityje nebūna, – teigia ekspertas. – Bet būna pamatuojami rezultatai, kurie įvyksta per tam tikrą laiką, subrendus politinei valiai ir pilietinei sąmonei, finansiškai remiant ir atsakingai vykdant mokslo žiniomis pagrįstas prevencines programas...“ Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie patyrė smurtą šeimoje ar kitokiu būdu buvo netinkamai auklėjami, savo netinkamą elgesį atsineša į mokyklą. Siekiant mažinti agresiją ir smurtą būtina kurti ir taikyti naujas programas mokinių socialiniams, emociniams ir tinkamos elgsenos gebėjimams ugdyti – spręsti konfliktus nenaudojant smurto. Mano iniciatyva Vyriausybėje vyko specialus posėdis, kuriame buvo svarstytos kompleksinės Smurto prevencijos priemonės, kurias parengė Ministerija kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Valstybės biudžete 2008 m. numatyta 6 mln. Lt priemonėms įgyvendinti. Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Lietuvoje bus įgyvendinama Dano OLWEUS programa, (2008–2010 m.), kuri daugiau kaip trisdešimt metų sėkmingai taikoma Norvegijoje ir kitose šalyse – JAV (36 valstijose), Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur. Smurto tyrimų ir prevencijos centras JAV, Kolorado valstijoje, paskelbė ją viena iš 12 veikmsmingiausių smurto prevencijos programų pasaulyje. Norvegų OLWEUS programai 2008–2010 m. įgyvendinti numatyta 2,5 mln. Lt, programoms „Antras žingsnis“ – 1 mln. Lt, „Zipio draugai“ – 0,5 mln. Lt, krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašui įgyvendinti – 0,5 mln. Lt, Vaikų socializacijos centrams apskrityse steigti – 1 mln. Lt. Švietimo ir mokslo ministerija sutelkė įstaigas ir nevyriausybines organizacijas smurto prevencijai vykdyti. Aktyviai dalyvauja Vilniaus universitetas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos psichologų sąjunga, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Paramos vaikams centras, Vaikų linija, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija ir kiti. Prevencinis darbas mokyklose organizuojamas keliomis kryptimis: per pamokas – prevencinę medžiagą integruojant į mokomųjų dalykų turinį, popamokinėje veikloje - organizuojant būrelius, klasės valandėles, žygius, akcijas bei kt. ir per kryptingas prevencines programas. 2007 metais Švietimo ir mokslo ministerija smurto prevencijos programai vykdyti skyrė 200 tūkst. litų Parengtos informacinės medžiagos vaikams ir tėvams apie smurto apraiškas ir prevenciją, pagalbos teikimo būdus, pagalbą teikiančias institucijas; metodinė priemonė mokyklos administracijai, pedagogams, socialiniams pedagogams, psichologams, kurioje pateikiama informacija apie bendrą mokyklos politikos svarbą smurto prevencijai, saugios mokyklos koncepcijos sukūrimą, smurto atvejų mokykloje sprendimo būdus, veiksmingos smurto prevencijos pavyzdžius. Išleista paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa “Tiltai”, kuria siekiama stiprinti elgesio sunkumų turinčių vaikų socializaciją, jų psichologinį atsparumą, ugdyti vertybines nuostatas, be to, organizuoti mokymai mokyklų komandoms apie patyčių ir smurto prevencijos organizavimą mokykloje. 2006–2007 metais bendradarbiaujant su NVO buvo organizuoti 53 seminarai įvairių Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų administracijos atstovams, prevencinio darbo grupių nariams, socialiniams pedagogams, psichologams, klasių auklėtojams, mokytojams prevencijos ir švietimo pagalbos klausimais. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. mokyklose vykdoma „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa“, kurios tikslas – ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Programa vykdoma visose Lietuvos mokyklose ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Per mokslo metus kiekvienam vaikui skiriama ne mažiau kaip 5–6 val. trukmės užsiėmimų minėtomis temomis. 2007 m. birželio 28 d. Seimas priėmė Ministerijos parengtą Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Taip pat Ministerija parengė šio įstatymo įgyvendinimo priemonių planą ir kitus teisės aktus, kuriais numatėme lėšų mokytojų ir specialistų mokymui ir kitoms veiklos sritims. 2007 metais ministerijos biudžete skirta kur kas daugiau lėšų negu ankstesniais metais vaikų socializacijos programoms įgyvendinti. 2005 m. buvo skirta 5 mln. Lt, 2006 m. – 8 mln. Lt, o 2007 m. – per 25 mln. Lt, iš jų Vaikų vasaros poilsiui ir socializacijos programoms vykdyti skirta 12 mln. Lt. Šiose programose šiemet dalyvavo per 103 tūkst. mokinių ir vykdė 2304 kitus projektus. Ilgalaikei pilietinio ir tautinio ugdymo programai 2007 m. skirta 8 mln. Lt, Gabių vaikų programai – 2 mln. Lt, ir Kryptingo vaikų užimtumo programai – 1 mln. Lt, Nacionalinei narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004–2008 m. programos 2007 m. priemonėms įgyvendinti – 2,5 mln. Lt. 2008 m. Švietimo ir mokslo ministerija numato skirti per 30 mln. Lt socializacijai, vasaros poilsiui, smurtui, gabių vaikų ir kitoms programoms vykdyti. Palyginti su 2006 m. laikotarpiu, vaikų užimtumas ar dalyvavimas padidėjo nuo 300 tūkst. mokinių per mokslo metus iki 450 tūkstančių mokinių. Įgyvendindama Vyriausybės 2004–2008 m. programą Ministerija vykdo daugiau kaip 45-ias tarpinstitucines programas, kurios susijusios su smurto prevencija, teisės pažeidimais ir kitais klausimais, kaip antai: Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos 2004–2008 metų programos 2007 m. priemones, Alkoholio ir tabako kontrolės programas, Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės ir kitas prevencijos programas. Švietimo sistemoje veikia trijų lygmenų pedagoginės psichologinės pagalbos modelis: mokykloje, savivaldybėje – pedagoginė psichologinė tarnyba ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras. Pedagoginės psichologinės tarnybos veikia visose savivaldybėse, nuo 2005 m. jos finansuojamos mokinio krepšelio lėšomis, todėl 2006 m. finansavimas padidintas dvigubai, 2007 padidėjo dar 20 procentų. Numatyti įgyvendinti tolesni Europos struktūrinių fondų 2007–2013 metams projektai, kurie įtraukti į Nacionalinę mokyklų tobulinimo programą plius, kaip antai: „Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigos dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedu darbo aplinkos modernizavimas“, „Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas“, „Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“, „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“, „Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas“. Nuo 2001 m. steigiami socialinių pedagogų etatai šalies mokyklose, o 2006-2007 m. mokyklose įsteigti papildomi 261 mokytojo padėjėjo ir 116 specialiojo pedagogo etatų ir 28 psichologo etatai. Šiems etatams finansuoti Ministerija 2007 m. skyrė 1 mln. litų. 2006 m. šalies mokyklose dirbo 1000 socialinių pedagogų, šiemet mokyklose dirba per 1200 socialinių pedagogų ir per 300 psichologų. 2006 m. mokyklose dirbančių psichologų, socialinių pedagogų atlyginimai padidinti 30 proc. Kadangi mokyklose stinga psichologų, norėdami padidinti tokios pagalbos prieinamumą, mokyklose leidome įsteigti psichologo asistento etatą, todėl jau dabar dirba specialistai, įgiję psichologijos bakalauro laipsnį. 2007 metais mokinio krepšelyje integruotai ugdomiems specialiųjų poreikių vaikams finansavimas padidintas 13 procentų, tai yra maždaug 12 mln. litų. 2008 m. pedagoginėms psichologinėms tarnyboms finansuoti papildomai numatyta 11,3 proc. daugiau lėšų. Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK- 1374 patvirtintas Krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja krizių valdymą mokyklose, krizių valdymo mokyklose komandų sudarymą, jų funkcijas, darbo organizavimą, vyko savivaldybių administracijų ir mokyklų vadovų mokymai. 2008 m. numatyta į gyvendinti Europos struktūrinių fondų projektą, kuris teiks galimybių mokyti mokyklų komandas. 2003 ir 2007 m. ESPAD tyrimai rodo, kad prevencinė veikla duoda teigiamų rezultatų, nes alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas pagal tyrimą stabilizavosi ir netgi prasidėjo neženklus mažėjimas.
20. Kodėl nėra plėtojamas visapusiškas bei konstruktyvus socialinis dialogas su visomis švietimo darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis? Konstruktyvaus socialinio dialogo principai man yra labai gerai pažįstami. Prieš tapdama politike dirbau vienos iš Lietuvos profesinių organizacijų sąjungoje, atstovavau Lietuvos profesinėms sąjungoms tarptautinėse organizacijose. Pradėdama dirbti švietimo ir mokslo ministre kaip vieną iš prioritetinių tikslų iškėliau socialinio dialogo ir partnerystės principų įtvirtinimą įgyvendinant švietimo politiką. Spręsdami įvairius klausimus bendraujame su profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis švietimo ir kitiems darbuotojams: Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga, Lietuvos mokytojų profesine sąjunga, Krikščioniškąja švietimo darbuotojų profesine sąjunga, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų asociacija, susikūrusia tik šių metų lapkričio mėnesį, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Be profesinių sąjungų socialiniam dialogui esame atviri ir bendradarbiaujame su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos ikimokyklinių įstaigų, Lietuvos pradinio ugdymo pedagogų, Lietuvos pagrindinių mokyklų, Lietuvos mokyklų vadovų, Lietuvos gimnazijų, Profesinių mokyklų direktorių asociacijomis, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Nacionaliniu švietimo forumu, Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacija ir kt. Visose pagrindinėse Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupėse dirba socialiniai partneriai, jų dabar yra ženkliai daugiau nei iki šiol. Mano siekiamybė buvo ir yra pasirašyti bendrą susitarimą su visomis pedagogams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, nes visi siekiame vieno tikslo – gerinti mokinio sąlygas mokytis, o mokytojo – dirbti. Jau keli mėnesiai eskaluojama mintis, o ir šios interpeliacijos iniciatorių keliamo klausimo paslėpta prasmė yra ta, kad Ministerija ir ministrė derasi „ne su tomis“ profsąjungomis. Čia noriu tiesiai ir atsakingai pareikšti, kad vidinės Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) problemos, o vėliau ir skilimas įvyko be jokio ministrės ar Ministerijos darbuotojų įsikišimo. Nuo LŠDPS skilimo rugsėjo mėnesį labiausiai kenčia patys mokytojai ir jų atstovai, o Ministerijai dėl to dirbti tapo dar sunkiau. Kuri iš dabar veikiančių LŠDPS vardu besivadinančių dviejų organizacijų yra teisėta, nustatys teisėsauga. Deja, dėl minėtų procesų taip ir nebuvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Kitas nepagrįstas kaltinimas, esą Ministerija trukdanti streikų organizatoriams ir gąsdinanti darbo užmokesčio nemokėjimu streikuojantiems mokytojams. Tokie kaltinimai yra niekiniai. Streikai yra reglamentuojami Darbo kodekso ir kitų teisės aktų, todėl Ministerija neturi valios spręsti mokėti mokytojams algas už streiko dienas, ar nemokėti. Aš jaučiu atsakomybę perspėti, ką tokiais atvejais numato teisės aktai, kad mokytojai būtų informuoti, bet ne suklaidinti. Reikalavimas laikytis teisės aktų nustatytos tvarkos yra teisinės valstybės pagrindas. Įgyvendiname teisės aktų nustatytą pareigą tartis dėl administracinio reglamentavimo, todėl priimdami administracinius sprendimus, susijusius su bendrais teisėtais visuomenės interesais, konsultuojamės su visais socialiniais partneriais: kviečiame jų atstovus į darbo grupes, rengiančias teisės aktų projektus, siunčiame dokumentų projektus pastaboms ir siūlymams teikti, derinti, kviečiame tartis dėl norminių aktų, reglamentuojančių švietimo darbuotojų, darbo, ekonominius ir socialinius klausimus, priėmimo, pakeitimo ar panaikinimo. Išklausome jų nuomonę, atsižvelgiame į pateiktas pastabas ir siūlymus, ieškome bendrų sutarimų, atsakome į jiems rūpimus klausimus. Tai, kad su profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis švietimo darbuotojams, vyksta visapusiškas ir konstruktyvus dialogas, rodo toliau pateikiami faktai. Į Mokytojų atestacijos nuostatų projekto rengimo darbo grupę, be kitų socialinių partnerių, buvo pakviesti ir joje dirbo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos atstovai. Be to, ne kartą įvairiuose pasitarimuose ir raštu su socialiniais partneriais buvo derinamas Mokytojų atestacijos nuostatų projektas (5.1.–5.
21. Švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. raštai Nr. SR-27-04-76). Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungai inicijavus 2007 m. pradžioje buvo parengtas Pavyzdinis mokytojo pareigybės aprašymo projektas, jis viešai paskelbtas Ministerijos interneto svetainėje. Taip pat Projektas siųstas pastaboms ir siūlymams pateikti socialiniams partneriams, tarp jų ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos mokytojų profesinei sąjungai, Krikščioniškajai švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (Švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. birželio 20 d. raštas Nr. SR-27-04-33). Profesinėms sąjungoms ir kitiems socialiniams partneriams pateikus daug pastabų ir siūlymų sudariau darbo grupę galutiniam Pavyzdiniam mokytojo pareigybės aprašo projektui parengti (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-1987, švietimo ir mokslo ministro 2007 m. lapkričio 29 d. Įsakymas Nr. ISAK-2313). Į darbo grupę įtraukėme po du Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos atstovus, o iš Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – net keturis. Taigi, bendru darbo grupės sutarimu jau yra parengtas Pavyzdinis mokytojo pareigybės aprašymo projektas. Gaila, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, deleguoti A. Bružo, nedalyvavo nė viename darbo grupės posėdyje. Naujai mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programai vykdyti ir darbo apmokėjimo sistemai tobulinti buvo sudaryta darbo grupė (švietimo ir mokslo ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. ISAK-2142). Į darbo grupę įtraukėme po vieną Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos atstovą. Be to, su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko deleguotais 8 atstovais buvo aptariami Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos vykdymo ir darbo apmokėjimo sistemai tobulinimo klausimai. Pasitarimai įvyko 2006 m. lapkričio 2 d. ir 2006 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgus į jų siūlymus nuo 2007 m. sausio 1 d. nebuvo padidintas kontaktinių valandų skaičius nuo 18 iki 19, kaip numatyta Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programoje; nustatyta, kad nekontaktinė valanda, pridedama nuo 2007 m. sausio 1 d., mokytojams pasirinktinai gali būti tarifikuojama už pasirengimą pamokoms, mokinių darbų tikrinimą ar kitus darbus. Su profesinėmis sąjungomis, atstovaujančiomis mokytojams, ir kitais socialiniais partneriais 2007 m. pavasarį ir rudenį aptarėme Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos įgyvendinimo eigą ir tobulintinus aspektus. Atsižvelgdami į pateiktus siūlymus ir priimtus susitarimus parengėme Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1231 „Dėl Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos pakeitimus, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Rengdamosi perėjimui prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus, Šiaulių miestų ir Kauno rajono 12 bendrojo lavinimo mokyklų įgyvendina Eksperimentinį etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 7 d. įsakymas). Į mokyklų, dalyvaujančių eksperimente, vadovų pasitarimus, vykstančius kartą per mėnesį Švietimo ir mokslo ministerijoje, kviečiame Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos atstovus. Pasitarimai įvyko 2007 m. spalio 29 d., lapkričio 20 d. ir gruodžio 18 d. Darbo grupė įsiklauso į eksperimente dalyvaujančių mokyklų vadovų ir profesinių sąjungų pastabas ir siūlymus. Atsižvelgus į pateiktus siūlymus parengtas Eksperimentinio etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo pakeitimo projektas. Suderinti su socialinės apsaugos ir darbo ministru ir finansų ministru pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2008 m. sausio mėnesio. Noriu atkreipti dėmesį į sėkmingą ir sklandų Švietimo ir mokslo ministerijos ir socialinių partnerių bendradarbiavimą rengiant Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus ir poįstatyminių aktų projektus. Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti sudarytoje darbo grupėje (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. ISAK-855) dirbo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas. Be to, Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pristatytas ir suderintas su Lietuvos Respublikos Trišale taryba. (5.
22. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2006 m. rugsėjo 19 d. protokolas Nr. 97). Pasitelkti profesinių sąjungų atstovai kartu su kitais socialiniais partneriais dirba anksčiau minėto įstatymo poįstatyminių aktų projektų rengimo darbo grupėse. Rengiant Bendrųjų reikalavimų apskričių tarybų profesinio mokymo nuostatų projektą (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. ISAK-1936) ir Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašo projektą (švietimo ir mokslo ministro rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ISAK-1909) dalyvauja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas; rengiant Reikalavimų profesinio mokymo sutartims ir jų registravimo tvarkos aprašo projektą (švietimo ir mokslo ministro rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. ISAK-1909) dalyvauja po vieną Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacijos atstovą; Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo projektui parengti (švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. ISAK-1955) sudarytoje darbo grupėje dirba po vieną Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos darbo federacijos Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovą. Pasirašiau Jungtinės veiklos ketinimų protokolą su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku A. Bružu dėl projekto Socialinė partnerystė – demokratinio valdymo Lietuvos švietimo įstaigose ir pilietinės visuomenės ugdymo garantas. (5.
23. 2006 m. spalio 25 d. Jungtinės veiklos ketinimų protokolas Nr. SUT-2112). Man dirbant švietimo ir mokslo ministre aptarti abiem šalims aktualius klausimus į Švietimo ir mokslo ministeriją periodiškai buvo kviečiami švietimo darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų vadovai ir atstovai. Pirmasis mano susitikimas su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku A. Bružu įvyko mano pirmą darbo dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje, tada pasikeitėme nuomonėmis dėl bendradarbiavimo. Jau 2006 m. spalio 3 d. pakvietėme Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką ir kelis jos narius aptarti tolesnį bendradarbiavimą, mokytojų darbo užmokesčio tobulinimo, klasės auklėtojo darbo apmokėjimo ir kitus klausimus. 2007 m. vasario mėnesį su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku, jo pavaduotojais aptarėme aktualiausias problemas švietimo sistemoje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos 2007 m. vasario 21 d. man įteiktą kreipimąsi ir tolesnį bendradarbiavimą. 2007 m. spalio ir lapkričio mėnesiais įvyko pasitarimai su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovais ir atstovais. Pasitarimų metu aptarėme šiuos klausimus: dėl pedagogų pareigybės aprašo, dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įgyvendinimo nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimo kėlimo, dėl ilgalaikės pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos rengimo; dėl Ministerijos ir profesinių sąjungų tolesnio bendradarbiavimo. 2007 m. lapkričio 28 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovams, dalyvaujant Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojui, pateikėme atsakymus į mokytojų įspėjamųjų streikų metu iškeltų reikalavimų sprendimo galimybes, aptarėme kolektyvinių darbo ginčų klausimus (5.
24. Švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. SR-24-03-174; 5.7.–5.
25. Švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. lapkričio 7 d. raštai Nr. 24-03-R 9575) Aš ir kiti Ministerijos vadovai priimdavome profesinių sąjungų kvietimus ir nuolat dalyvaudavome jų valdymo organų pasitarimuose, organizuojamuose renginiuose. Jei pažiūrėtumėte į mano darbotvarkes, rastumėte informaciją, kad dalyvavau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos posėdyje (2006 m. spalio 19 d.), Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto susitikime Vilniuje (2006 m. spalio 24 d.), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono forume Klaipėdoje (2006 m. gruodžio 15 d.), susitikau su Lietuvos krikščioniškosios mokytojų profesinės sąjungos atstovais (2007 m. kovo 30 d.), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovais (2007 m. lapkričio 30 d.) ir t .t. Dar 2002 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjunga buvo pasirašiusi susitarimą. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga inicijavo jo atnaujinimą ir pateikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susitarimo projektą. Išnagrinėję jį pateikėme pastabų ir siūlymų. (5.
26. Švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. gegužės 14 d. raštas Nr. SR-08-02-5 Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susitarimo).Tačiau derybos dėl susitarimo nutrūko, nes Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nereagavo į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pastabas ir siūlymus. Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos 2005 m. lapkričio 10 d. susitikime buvo pasirašytas susitarimas. Siūlymams dėl šio susitarimo įgyvendinimo parengti iš profesinės sąjungos ir Ministerijos atstovų buvo sudaryta darbo grupė ir penki pogrupiai (švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. ISAK-418.). Kai Ministerijai vadovavo mano pirmtakas, buvo parengti siūlymai dėl dalies susitarimo punktų įgyvendinimo. Nors Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 2006 m. rugsėjo mėnesio viduryje sustabdė savo deleguotų atstovų dalyvavimą pogrupių veikloje, tačiau 2005 m. lapkričio 10 d. protokolinis susitarimas pagal galimybes yra toliau įgyvendinamas. Detali šio susitarimo įgyvendinimo analizė atlikta ir pateikta visuomenei 2007 m. vasario mėnesį (5.
27. R. Žakaitienė, „Kviečiu eiti dialogo keliu“, Respublika, 2007 02 20). 2007 m. pavasarį vyko Švietimo ir mokslo ministerijos derybos su Krikščioniškąja švietimo darbuotojų profesine sąjunga dėl susitarimo pasirašymo. 2007 m. birželio mėnesį buvo pateiktos Švietimo ir mokslo ministerijos pastabos ir siūlymai Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pateiktam susitarimo projektui. Tačiau Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga derybų netęsė. Šių metų rudenį susitarėme su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos atstovais rengti vieną bendradarbiavimo susitarimą. 2007 m. lapkričio 12 d. pasirašytas susitarimas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (5.
28. 2007 m. lapkričio 12 d. Susitarimas Nr. SUT-1257). Nuolat susitikdavau ir susitinku su socialinių partnerių atstovais, nevengiu renginių, kuriuose renkasi daug dalyvių, keliamos skaudžios problemos. Praeitą savaitę, gruodžio 15 d., dalyvavau Lietuvos mokytojų forume, kurį organizavo Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (KŠDPS) ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų asociacija (LAMPSA). Forume dalyvavo per 700 Lietuvos pedagogų. Susitikimuose su profesinių sąjungų atstovais dažnai tenka išgirsti priekaištų ir problemų, kurios turėtų būti sprendžiamos savivaldybės ar mokyklos lygmeniu, todėl darau viską, kad profesinės sąjungos būtų išklausytos savivaldybių administracijų, mokyklų vadovų. Dažnai profesinių sąjungų keliamas problemas veiksmingiau galima spręsti ne centralizuotai o vietose.
29. Kodėl švietimo bei aukštojo mokslo finansavimas atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių švietimo bei aukštojo mokslo finansavimo vidurkio ir kada toks finansavimo lygis bus pasiektas Lietuvoje? Pagal naujausius turimus statistinius duomenis bendrosios viešosios išlaidos švietimui 2004 metais Lietuvoje buvo didesnės nei 14 Europos Sąjungos šalių ir visos Europos Sąjungos kartu paėmus vidurkį. 2004 metais Lietuvos viešosios išlaidos švietimui sudarė 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES – 5,09 (6.1.– 6.
30. ES šalių viešosios išlaidos švietimui kaip BVP dalis). Taigi pagal pagrindinį ES taikomą švietimo finansavimo rodiklį Lietuva neatsilieka nuo ES vidurkio, priešingai – ji lenkia daugumą ES šalių. Viešosios išlaidos švietimui kaip BVP dalis, proc. Metai 2000 2001 2002 2003 2004 Lietuva 5,63 5,89 5,85 5,18 5,20 ES (27 šalys) : 4,97 5,07 5,17 5,09 Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta siekti, kad šalies mastu švietimo reikmėms skiriama lėšų dalis sudarytų ne mažiau kaip 6 proc. BVP. Tam, kad būtų pasiektas 6 proc. nuo BVP rodiklis, papildomai švietimui reikėtų skirti apie 800 mln. Lt. Tačiau reikia nepamiršti, kad Lietuva yra viena iš mažiausią BVP dalį per valstybės biudžetą perskirstančių šalių Europos Sąjungoje (mažiau nei 24 proc.), o jos BVP augimo tempai yra vieni didžiausių (2008 metais prognozuojamas 12,3 proc. BVP augimas), todėl labai sunku didinti švietimo išlaidų dalį nuo BVP. Tam nepakanka vien vidinių sprendimų švietimo sistemoje. Tai priklauso nuo bendros Seime tvirtinamos mokesčių politikos, nuo šalies ekonomikos raidos ir t.t. Pažymėtina, kad man dirbant ministre 2007 – 2008 metais finansavimas švietimui auga. Nacionalinio biudžeto asignavimai švietimui ir mokslui 2008 m. yra 6,4 mlrd. Lt. Valstybės asignavimai švietimui kitais metais didėja 0,8 mlrd. Lt, arba daugiau kaip 14 proc., nei 2007 metais. Vien investiciniams projektams skiriama daugiau nei 0,5 mlrd. Lt. Didėja ir švietimui skiriamų nacionalinio biudžeto asignavimų dalis nuo BVP: preliminariais skaičiavimais 2007 metais ji sudaro 5,25 proc. BVP, o 2008 metais – 5,34 proc. BVP. Viešųjų išlaidų švietimui kaip BVP dalies, proc., prognozė Metai 2005 2006 2007 2008 Lietuva 5,20 5,20 5,25 5,34 Sieksime išlaikyti ne mažesnį švietimo finansavimo lygį. Kviečiu Seimą ir kitais metais skirti reikiamą dėmesį švietimo finansavimui, kad pamažu galima būtų pasiekti 6 proc. BVP, kaip numatyta Valstybinėje švietimo strategijoje. Analizuodami švietimo sistemos pakopų finansavimą matome, kad aukštųjų studijų finansavimas šalyje (1,06 proc. BVP) 2004 metais buvo kiek mažesnis negu ES (1,13 proc. BVP), tačiau reikia nepamiršti, kad studijų finansavimas yra labai įvairiai sprendžiamas ES narėse. Lietuva kurį laiką skatino privačių lėšų pritraukimą (mokamos studijos), o dabar modeliuojamos papildomos investicijos paskolų fondui formuoti. Tai keis ir aukštojo mokslo finansavimo rodiklius. Pažymėtina, kad mokslui ir studijoms 2008 metais valstybės biudžeto projekte iš viso numatyta 1,7 mlrd. Lt, ir tai yra 0,5 mlrd. Lt (arba 45 proc.) daugiau nei 2007 metais. Asignavimai mokslui ir studijoms 2008 metais sudaro 1,6 proc. nuo BVP (2007 metais sudarė 1,24 proc. nuo BVP). Viešosios išlaidos švietimo sistemos pakopoms kaip BVP dalis, proc., 2004 m. Pakopa Ikimokyklinis Pradinis Pagrindinis, vidurinis, profesinis Aukštasis Visos pakopos Lietuva 0,66 0,74 2,73 1,06 5,20 ES (27 šalys) 0,49 1,16 2,31 1,13 5,09 Mažesnis negu vidutinis ES šalyse yra ir pradinio ugdymo finansavimas, tačiau atkreipkime dėmesį, kad Lietuvoje pradinis ugdymas trunka tik ketverius metus, kitose ES šalyse jis dažniausiai trunka 5-6 metus. Kitoms bendrojo lavinimo pakopoms lėšų santykinai skiriame daugiau negu vidutiniškai ES šalyse. Kita vertus, Lietuva skiria mažiau lėšų vienam besimokančiajam, jei lyginsime su BVP vienam gyventojui, nei vidutiniškai ES šalyse. Šis rodiklis priklauso nuo šalies bendrojo vidaus produkto, kuris Lietuvoje tesudaro apie 60 proc. ES vidurkio ir yra vienas iš žemiausių Europoje. Taigi daugiau lėšų mokiniui bus įmanoma skirti tik pakilus bendram šalies pragyvenimo lygiui. Vien švietimo pastangomis to padaryti negalime. Išlaidos švietimo įstaigoms vienam mokiniui lyginant su BVP vienam gyventojui, 2004 m. Pakopa Pradinis Pagrindinis, vidurinis, profesinis Aukštasis Lietuva 14,4 19,7 33,8 ES (27 šalys) 19,7 25,3 35,6 Taigi mes laikomės Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003– 2012 metų nuostatų ir nuosekliai siekiame skirti švietimui ne mažiau kaip 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Tam rengiame įvairias investicines programas (renovacijos, aprūpinimo mokymo ir laboratorinėmis priemonėmis, kompiuterizavimo, geltonųjų autobusų ir t.t.), nuolat ieškome galimybių didinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimus, tačiau jausimės santykinai ramūs dėl švietimo finansavimo tik pakilus bendram šalies ekonominiam lygiui. Visi pripažįstame – švietimui privalu nuolat keistis, kad būtų pajėgus deramai atlikti savo paskirtį, jo kaita sudėtinga ir ilgalaikė. Todėl ją koreguoti, gerinti – ir mano, ir visų mūsų bendras darbas. Švietimo kaitą įgyvendiname vadovaudamiesi 2003 metais Seimo patvirtinta Valstybine švietimo strategija, dėl kurios ilgai buvo ieškota politinių jėgų sutarimo. Jau pasiekta pusiaukelė. Vyko ir tebevyksta plačios diskusijos su ekspertais, socialiniais partneriais, švietimo bendruomene dėl šiuo metu rengiamo Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo II etapo programos projekto. Kaip tik dabar yra metas susitarti, kokie turi būti II etapo prioritetiniai darbai, kaip rasti veiksmingus sprendimus per ilgą laiką nebaigtoms spręsti problemoms, kaip sparčiau gerinti mokytojų darbo sąlygas, kelti mokytojų profesijos prestižą. Savo pareigas atlieku atsakingai ir toliau dėsiu visas pastangas, kad būtų patvirtinta Ilgalaikė mokytojų darbo užmokesčio didinimo programa, telkiami valdžios, savivaldos institucijų atstovai ir socialiniai partneriai bendram geranoriškam darbui. Kviečiu visus dirbti kartu. PRIDEDAMA: Sąrašas, 1 l., 1 egz., Papildoma medžiaga 45 l., 1 egz. Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė PRIE ATSAKYMO Į GRUPĖS SEIMO NARIŲ PASIRAŠYTĄ INTERPELIACIJĄ ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTREI ROMAI ŽAKAITIENEI PRIDEDAMA: 1.
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 1414 „Dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo“. 1.
32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 15 d. nutarimas Nr. 1145 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1414 „Dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo programos įgyvendinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. 1.
33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1231 „Dėl Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos patvirtinimo“. 1.
34. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vykdomojo komiteto 2004 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. 05-015 „Dėl derinimo“. 1.
35. Mokytojų mėnesinis darbo užmokestis, Lt bruto. 1.
36. Mokinių skaičius. 1.
37. Mokytojų skaičius. 1.
38. Ministro Pirmininko 2007 m. lapkričio 30 d. potvarkis Nr. 453 „Dėl darbo grupės sudarymo“. 1.
39. (1.
40. Informacija apie mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokesčio didinimą 2007–2008 metais). 3.
41. Informacija apie Lietuvos švietimo įstaigose laisvas pedagogų darbo vietas 2007 m. rugsėjo 1 d. 5.1.–5.
42. Švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. rugsėjo 26 d. raštai Nr. SR-27-04-
43. 5.
44. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2006 m. rugsėjo 19 d. protokolas Nr.
45. 5.
46. 2006 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos ketinimų protokolas Nr. SUT-
47. 5.
48. Švietimo ir mokslo ministerijos 2006 m. rugsėjo 28 d. d. raštas Nr. SR-24-03-
49. 5.7.-5.
50. Švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 24-03-R.
51. 5.
52. Švietimo ir mokslo ministerijos 2007 m. gegužės 14 d. raštas Nr. SR-08-02-5 Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos susitarimo. 5.
53. R. Žakaitienė, „Kviečiu eiti dialogo keliu“, Respublika, 2007 02 20 5.
54. 2007 m. lapkričio 12 d. Susitarimas Nr. SUT-
55. 6.
56. ES šalių viešosios išlaidos švietimui. TGM map. Source of Data: Eurostat (2004 m.). (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/mapToolClosed.do?tab=map&init=1&plugin=0&language=en&pcode=ir010&toolbox=legend) 6.
57. ES šalių viešosios išlaidos švietimui kaip BVP dalis (1993 – 2004 m.) (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=0&language=en&pcode=ir010 )