Lietuvos Respublikos Seimo

Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. _________ d. nutarimo Nr. ___ priedėlis ADMINISTRACINėS TEISENOS REFORMOS METMENYS

1. Reformos pagrindas. Lietuvos Respublikai integruojantis į Europos valstybių bendriją, dabartinė Lietuvos administracinės teisės sistema neatitinka Europos šalių teisės standartų, o iš dalies - valdžių padalinimo principų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad “teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai”. Be to, 1995 m. birželio 21 dieną Lietuvoje įsigaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 6 straipsnis numato, jog “nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas..., jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama... nepriklausomo ir bešališko teismo”. Tuo tarpu galiojantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato net 41 valstybės administracinę instituciją, kuriai suteikta teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Antra vertus, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos administracinių teisės pažeidimų sudėtys neretai atitinka nusikaltimų sudėtis, numatytas Baudžiamajame kodekse, ir tai kelia praktinio įstatymų taikymo problemų. Be to, ryškus tarpusavio nesuderinamumas tarp administracinių nuobaudų ir kriminalinių bausmių, nes, pavyzdžiui bauda kaip administracinė nuobauda dažnai yra griežtesnė už baudą kaip kriminalinę bausmę. Pažymėtina ir tai, kad administracinių bylų nagrinėjimo proceso reglamentavimas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra pakankamai tikslus, paprastas ir todėl nebeatitinka nei Lietuvos Respublikos teisinės sistemos, nei kasdienio gyvenimo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. gruodžio 14 dienos nutarimu Nr.I-331 patvirtintuose Teisinės sistemos reformos metmenyse nenustatyti administracinės teisenos reformavimo principai ir kryptys, todėl yra būtini Administracinės teisenos reformos metmenys.
2. Reformos tikslas. Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai, Konstitucijos bei teisinės sistemos reikalavimai, iškelia šiuos pagrindinius administracinės teisenos reformos tikslus: 1) nustatyti aiškias ribas tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo; 2) nustatyti aiškias ribas tarp administracinės nuobaudos ir kriminalinės bausmės; 3) perduoti administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą teismų kompetencijai; 4) supaprastinti ir patikslinti administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesą; 5) nustatyti sprendimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymo tvarką.
3. Administracinės teisės ir baudžiamosios teisės suderinamumas. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas turi reglamentuoti tik tuos teisės pažeidimų atvejus, kurie nekelia didesnio pavojaus visuomenei. Šios principinės nuostatos įgyvendinimas reikalauja kelių esminių administracinės teisės pakeitimų. Visų pirma - tai administracinių teisės pažeidimų sudėčių inventorizacija, kurios pagrindu dalis nusikaltimų sudėčių turės būti perkelti į Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, o dalis administracinių teisės pažeidimų sudėčių - į Baudžiamąjį kodeksą. Siekiant išvengti teisinio reglamentavimo kolizijų bei spragų, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas turi būti subordinuotas Baudžiamajam kodeksui, todėl pirmiausia Lietuvos Respublikos Seimas turi priimti Baudžiamąjį kodeksą, o po to - Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Antra - tai juridinių asmenų administracinės atsakomybės klausimų reglamentavimas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kuris leistų nustatyti procesinę administracinių bylų juridiniams asmenims nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo tvarką. Ir trečia - tai administracinių nuobaudų sistemos ir jų turinio pertvarkymas. Administracinių nuobaudų sistema turi būti supaprastinta atsisakant tokių jos rūšių kaip pataisos darbai; atlygintinis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas; nušalinimas nuo darbo (pareigų). Pagrindinėmis administracinėmis nuobaudomis turėtų likti įspėjimas, bauda ir administracinis areštas, o papildomomis - daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas bei specialios teisės atėmimas. Išvardintos administracinės nuobaudos būtų skiriamos fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims - bauda bei specialios teisės atėmimas. Baudos turinys turi būti pertvarkytas pagal galiojančią Baudžiamajame kodekse baudos esmę, t.y. baudos minimalų ir maksimalų dydį išreikšti ne apibrėžta pinigine suma, o minimaliais gyvenimo lygio vienetais. Apibrėžtos pinigine suma baudos dydis turi būti numatytas tik juridiniams asmenims. Minimalus ir maksimalus baudos dydis nustatomas tik bendrojoje Administracinių teisės pažeidimų kodekso dalyje, o specialiosios dalies sankcijoje nurodoma tik nuobaudos rūšis - bauda. Taip pat būtina peržiūrėti maksimalius baudos dydžius Baudžiamajame kodekse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nes administracinės baudos atveju maksimalus dydis neturėtų viršyti minimalaus kriminalinės bausmės - baudos dydžio.
4. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo perdavimas teismų kompetencijai. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo perdavimas teismų kompetencijai yra kertinis administracinės teisenos reformos aspektas, kuriuo Lietuvos Respublikos teisinė sistema suderinama su Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimais. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio antrąja dalimi, siūloma įsteigti dviejų pakopų administracinių teismų sistemą - kiekviename administraciniame vienete po vieną administracinį teismą ir Aukščiausiąjį Administracinį teismą Vilniuje. Atsižvelgiant į dabartinę administracinių bylų statistiką, daugumoje administracinių vienetų tai būtų nedideli teismai (2-3 teisėjai), tik Vilniuje ir kai kuriuose centruose, kur sukoncentruotos valdymo institucijos, šie teismai būtų didesni. Pirmos pakopos administraciniai teismai nagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylas, skundus dėl administracinių (valdymo) institucijų priimtų sprendimų teisėtumo, taip pat kitas bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių, kurias dabartiniu metu nagrinėja bendrieji teismai pagal Civilinio proceso kodeksą. Aukščiausiasis administracinis teismas būtų apeliacinė ir kasacinė instancija pirmos pakopos teismų priimtiems sprendimams, taip pat šis teismas formuotų vieningą teismų praktiką administracinėse bylose.
5. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo proceso teismuose supaprastinimas. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas teismuose turi remtis bendrais - viešumo, betarpiškumo ir rungtyniškumo principais. Valstybės įgaliotas pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuris perduodamas teismui. Jei asmuo, padaręs pažeidimą, pripažįsta savo kaltę, tai teismas tik paskiria administracinę nuobaudą, padarydamas atitinkamą įrašą administracinio teisės pažeidimo protokole. (Pažymėtina, kad įspėjimą ar tam tikro dydžio baudą, kaltininkui sutinkant, valstybės pareigūnas galėtų skirti ir įvykdyti pažeidimo vietoje nesurašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo). Šiuo atveju protokolą surašiusio pareigūno dalyvavimas teisme nėra būtinas. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas turėtų skirti švelnesnę nuobaudą iš numatytų sankcijoje. Jei asmuo, padaręs pažeidimą, nepripažįsta savo kaltės, tai teismas rengia posėdį, kuriame privalo dalyvauti kaltininkas, pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir liudytojai. Šiuo atveju teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turėtų skirti griežtesnę nuobaudą iš numatytų sankcijoje. Teismo sprendimo skundimo teisė suteikiama kaltininkui, jo advokatui ir pareigūnui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Siekiant užtikrinti kaltininkų dalyvavimą teismo procese, Administracinių teisės pažeidimų kodekse būtina išplėsti užtikrinimo priemonių ratą ir numatyti turto areštą, nuosavybės teisės apribojimą, laikiną dokumentų paėmimą ir pan. Be to, administracinė teisena turi numatyti galimybę pradėti procesą prieš turtą, kuris buvo pažeidimo dalyku arba objektu, nesant arba nenustačius šio turto savininko.
6. Sprendimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymas. Administracinė teisena turi nustatyti sprendimų vykdymo instituciją - antstolių kontoros prie apylinkių teismų - bei procesinę tvarką, pagal kurią bus vykdomos administracinės nuobaudos. Šiuo aspektu vykdymo procesą reikia sutapatinti su bausmių vykdymu (ypač baudos, konfiskavimo, specialios teisės atėmimo atvejais).
7. Reformos etapai. Administracinės teisės ir teisenos reforma turi būti vykdoma evoliuciniu keliu. Reikėtų skirti du šios reformos etapus. Pirmuoju etapu parengiami būtini teisės aktai, sukuriama finansinė-materialinė bazė. Antruoju etapu pradeda funkcionuoti reformuota administracinė teisena. Pirmasis etapas, atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos Respublikos teisinės reformos eigą bei ekonominę padėtį, turėtų tęstis iki 1998 metų, o reali naujos administracinės teisenos funkcionavimo pradžia turėtų būti derinama su Lietuvos Respublikos galimybėmis tapti tikrąja Europos Sąjungos nare.