← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL RAISTO PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-693 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Raisto pelkės gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatytas priemones; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Sartų regioninio parko direkcija, planavimą; 2.
  5. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Zarasų miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-693 RAISTO PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Raisto pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  7. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Raisto pelkė – yra Utenos apskrityje, Zarasų savivaldybės Antazavės seniūnijoje. Raisto pelkė yra Ilgašilio dalis, t. y. dalis didesnės vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138). Šis Gamtotvarkos planas apima tik Raisto pelkę, patenkančią į Sartų regioninio parko Kalviškių geomorfologinį draustinį. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 50 ha. Teritorijoje išlikę daug vertingų gamtinių kompleksų, ypač aukštapelkių ir pelkinių miškų. Čia aptikti 5 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, ir 2 augalų rūšys, įtrauktos į šios direktyvos II priedą: 6410 Melvenynai. Užima nedidelius plotus netoli Čiauno ežero pakrančių; 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Ši buveinė aptinkama vakarinėje ir centrinėje teritorijos dalyje, taip pat nendrėmis neapaugusiose Čiauno ežero pakrantėse; 7230 Šarmingos žemapelkės. Ši buveinė sudaro kompleksus su tarpinėmis pelkėmis ir melvenynais. Aptinkama vakarinėje ir šiaurinėje teritorijos dalyse, netoli Čiauno ežero. Dauguma žemapelkių apauga medžiais ir krūmais, o rytinėje teritorijos dalyje degraduoja dėl užžėlimo nendrėmis; 9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Buveinė aptinkama šiaurinėje teritorijos dalyje, taip pat stipriai apaugusiuose pelkės plotuose bei pelkės pakraščiuose, prie upelių. Dauguma pelkėtų lapuočių miškų teritorijoje yra jauni (30–50 metų). Vertingiausi plotai aptinkami šiaurinėje teritorijos dalyje. Medyne vyrauja juodalksniai ir beržai; 91E0 *Aliuviniai miškai. Buveinė užima nedidelius plotus teritorijos rytinėje dalyje, į Čiauno ežerą įtekančio upelio užliejamuose plotuose; Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Augalai rasti tarpinėje pelkėje ir žemapelkėje, vakarinėje teritorijos dalyje, atviriausiose pelkės vietose. Populiacija negausi, tačiau užima gana didelį plotą; Žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus). Ši samana aptikta vakarinėje teritorijos dalyje, atviruose žemapelkės ir tarpinės pelkės vietose. Augalai auga grupėmis išsibarstę dideliame plote. Teritorijoje rasta 1 augalų bendrija, nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976), taip pat 6 Lietuvoje saugomos augalų rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331): Liekninis beržynas (Betulo humilis-Salicetum repentis). Bendrijos aptiktos tarpinėje pelkėje vakarinėje ir centrinėje teritorijos dalyse. Vietomis bendrijų užimami plotai stipriai apauga krūmais ir medžiais, todėl šiuo metu jų plotai laipsniškai mažėja; Tribriaunė mezija (Meesia triquetra). Labai reta samana Lietuvoje. Auga ant drėgnų kalkingų, dažniausiai durpingų ar smėlingų dirvožemių. Teritorijoje aptikta vakarinėje dalyje, atvirame žemapelkės plote. Registruota nedidelėmis grupėmis šlapiame duburyje; Liekninis beržas (Betula humilis). Augalai aptinkami įvairiose pelkės vietose, o vakarinėje teritorijos dalyje formuoja bendrijas. Populiacijos gausios ir gyvybingos, tačiau daugelyje vietų jų užimamas plotas apauga karklais (Salix spp.), juodalksniais (Alnus glutinosa) ir plaukuotaisiais beržais (Betula pubescens), todėl tokiose vietose augalai neatlaiko konkurencijos; Raiboji gegūnė (Dactylorhiza cruenta). Raisto pelkės teritorijoje aptikta viena iš 3 gausiausių šio labai reto Lietuvoje augalo populiacijų, kurią sudaro apie 200–300 augalų. Tai – vienas vertingiausių saugomų objektų teritorijoje; Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Aptinkama įvairiose pelkės dalyse, tačiau kiek gausesnė pietvakarinėje teritorijos dalyje, atvirame žemapelkės plote. Populiacija gana gausi ir gyvybinga; Gelsvoji gegūnė (Dactylorhiza ochroleuca). Gausi ir gyvybinga populiacija aptikta tarpinėje pelkėje ir žemapelkėje, vakarinėje teritorijos dalyje, atviruose pelkės plotuose. 2002 metais žydėjo apie 200 augalų; Lieknasis švylys (Eriophorum gracile). Labai gausi populiacija aptinkama tarpinėje pelkėje. Augalai auga liekninio beržyno bendrijoje ir kitose atviros tarpinės pelkės vietose, vakarinėje teritorijos dalyje. Raisto pelkėje užregistruotos dvi Lietuvos raudonosios knygos dieninių drugių rūšys – machaonas (Papilio machaon) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar), pastarasis taip pat saugomas pagal Buveinių direktyvos II priedą. Ilgašilio ir Matiuko upelių pakrantėse aptikti ūdros (Lutra lutra), saugomos pagal Buveinių direktyvos II priedą, veiklos pėdsakai. Teritorijoje peri 3 pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą saugomos paukščių rūšys: gervė (Grus grus), švygžda (Porzana porzana) ir juodasis gandras (Ciconia nigra). Pagrindinės grėsmės. Dėl sausinimo ir pasikeitusio teritorijos naudojimo pobūdžio didelė pelkės dalis stipriai užželia sumedėjusia augalija ir nendrėmis. Privačios nuosavybės teise yra valdoma apie 50 proc. teritorijos miškų. Kita dalis yra nuosavybės teisių atkūrimui rezervuoti valstybiniai miškai. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  8. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos buveinių su joms būdinga struktūra ir rūšių sudėtimi, taip pat žvilgančiosios riestūnės, dvilapio purvuolio ir kitų saugomų rūšių populiacijų apsaugos būklę.
  9. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  10. atkurti ir palaikyti atviras 7230 Šarmingų žemapelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 6410 Melvenynų buveines su saugomomis augalų rūšimis, tarp jų žvilgančiąja riestūne ir dvilapiu purvuoliu, pagerinti jų struktūrą; 4.
  11. sudaryti sąlygas 91E0 *Aliuvinių miškų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinių tinkamai apsaugai. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  12. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1
  13. Atkurti ir palaikyti 7230 Šarmingų žemapelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 6410 Melvenynų fragmentus su saugomomis augalų rūšimis, tarp jų žvilgančiąja riestūne ir dvilapiu purvuoliu, pagerinti jų struktūrą. 1.
  14. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą (1, 2 tvarkymo plotai) Sartų regioninio parko direkcija, VĮ Zarasų miškų urėdija 2008 metai I 1.
  15. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų ir nendrių kirtimą pelkėtoje vietovėje (1, 2 tvarkymo plotai) Sartų regioninio parko direkcija, VĮ Zarasų miškų urėdija 2009, 2010, 2012 metai II 1.
  16. organizuoti šienavimą pelkėtoje vietovėje (1, 2 tvarkymo plotai, kasmet nušienaujant 1/3 teritorijos). Nušienauta biomasė iš teritorijos turi būti pašalinta Sartų regioninio parko direkcija, VĮ Zarasų miškų urėdija 2009–2016 metai III
  17. Sudaryti sąlygas 91E0 *Aliuvinių miškų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinių tinkamai apsaugai Valstybiniam miškotvarkos institutui pateikti pasiūlymą, kad rengiant Utenos apskrities miškų tvarkymo schemą teritorijoje esančios Europos Bendrijos svarbos miško buveinės būtų priskirtos II A miškų grupei Sartų regioninio parko direkcija 2007 metai I 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  18. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Sartų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Raisto pelkės Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir augalų palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą. Sartų regioninio parko direkcija organizuoja Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinių tvarkymą privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje. VĮ Zarasų miškų urėdija organizuoja Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinių tvarkymą valstybinės reikšmės miško žemėje (kai bus priimtas sprendimas dėl likusių neprivatizuotų miško plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams). Sartų regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą privačių miškų savininkams ir VĮ Zarasų miškų urėdijai rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  19. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Zarasų miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA
  20. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ar rūšių kokybės, dydžio ar gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
  21. Pelkių, pievų ir miškų buveinių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Sartų regioninio parko direkcija.
  22. Saugomos Lietuvoje raibosios gegūnės ir įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą augalų (dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės) didėjanti gausa pelkinėse buveinėse laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.
  23. Teritorijoje nėra labai nestabilių ir greitai besikeičiančių ekosistemų, todėl nėra būtina Gamtotvarkos planą peržiūrėti kasmet. Pirmą kartą Gamtotvarkos planą reikėtų peržiūrėti 2009 m. Prireikus turi būti parengti pasiūlymai dėl Gamtotvarkos plano papildymo. Vėliau peržiūrą reikėtų atlikti kas 3 metai.
  24. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Sartų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Sartų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  25. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 13.
  26. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 13.
  27. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 13.
  28. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 13.
  29. pasiekti rezultatai; 13.
  30. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.
  31. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. PASTABA. * Ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.