← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO LIETUVOS Respublikos SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS Respublikos sveikatos apsaugos ministrO ĮSAKYMAS DĖL Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo 2007 m. gruodžio 14 d. Nr. A1-366/V-1025 Vilnius Įgyvendindami 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL 2006 L 114, p. 38), bei siekdami nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus: 1. Tvirtiname Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatus (pridedama). 2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2010 m. balandžio 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas Patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-366/V-1025 Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai (toliau – Nuostatai) parengti vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (dirbtinės optinės spinduliuotės) keliama rizika darbuotojams (19-oji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L114, 2006, p. 38), nuostatomis. 2. Nuostatuose nustatyti būtiniausi darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią jų darbo metu kelia ar gali sukelti dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas, reikalavimai. 3. Nuostatų reikalavimai taikomi bet kuriai darbuotojų veiklai bet kurios ekonominės veiklos įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonės). 4. Nuostatų tikslas – apsaugoti darbuotojus nuo rizikos jų sveikatai ir saugai dėl neigiamo dirbtinės optinės spinduliuotės poveikio akims ir odai. 5. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) reikalavimai taikomi Nuostatų 3 punkte nurodytai sričiai nepažeidžiant būtiniausių ir (arba) specifinių Nuostatų reikalavimų. Įmonės kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos ir taikomos papildomos, aukštesnį, negu nustatyta šiuose Nuostatuose, darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės lygį užtikrinančios, nuostatos. 6. Nuostatuose vartojamos sąvokos: Optinė spinduliuotė – bet kokia elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm iki 1 mm. Optinė spinduliuotė skirstoma į ultravioletinę, regimąją ir infraraudonąją spinduliuotes: ultravioletinė spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm iki 400 nm. Ultravioletinė sritis yra skirstoma į UVA (315–400 nm), UVB (280–315

  1. nm)ir UVC (100–280 nm); regimoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 380 nm iki 780 nm; infraraudonoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 780 nm iki 1 mm. Infraraudonoji sritis yra skirstoma į IRA (780–1400 nm), IRB (1400–3000
  2. nm)ir IRC (3000 nm–1 mm). Lazeris (šviesos stiprinimas priverstine spinduliuote) – bet koks įtaisas, kuriuo galima sukelti ar sustiprinti elektromagnetinę spinduliuotę optinės spinduliuotės bangų ilgio diapazone, pirmiausia naudojant kontroliuojamą priverstinę spinduliuotę. Lazerio spinduliuotė – optinė spinduliuotė, sukuriama lazeriu. Nekoherentinė spinduliuotė – bet kokia optinė spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę. Veikimo ribinės vertės – optinės spinduliuotės veikimo ribos, tiesiogiai pagrįstos žinomu poveikiu sveikatai ir biologiniais aspektais. Šių ribų laikymasis užtikrina, kad darbuotojai, kuriuos veikia dirbtiniai optinės spinduliuotės šaltiniai, bus apsaugoti nuo bet kokio žinomo neigiamo poveikio sveikatai. Apšvita (E) arba galios tankis – spinduliavimo galia, tenkanti paviršiaus ploto vienetui, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui (W m-2). Spinduliavimo veikimas (H) – apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui (J m-2). Spinduliavimas (L) – spinduliavimo srautas ar išėjimo galia erdviniam kampui, ploto vienetui, išreiškiami vatais kvadratiniam metrui steradianui (W m-2 sr-1) Lygis – darbuotoją veikiančios apšvitos, spinduliavimo veikimo ir spinduliavimo derinys. Kitos Nuostatų sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo sąvokas. II. VEIKIMO RIBINĖS VERTĖS 7. Nekoherentinės spinduliuotės veikimo ribinės vertės, išskyrus atvejus, kai ją sukelia gamtiniai optinės spinduliuotės šaltiniai, yra nurodytos Nuostatų 1 priede. 8. Lazerio spinduliuotės veikimo ribinės vertės yra nurodytos Nuostatų 2 priede. III. darbdavių pareigos I. OPTINĖS SPINDULIUOTĖS VEIKIMO NUSTATYMAS IR RIZIKOS ĮVERTINIMAS 9. Darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau – įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, vadovaudamasis Profesinės rizikos vertinimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. A-159/V-612 (Žin., 2003, Nr. 100-4504), organizuoja optinės spinduliuotės veikimo vertinimą ir, jei reikia, atlieka optinės spinduliuotės lygių matavimus ir (arba) skaičiavimus, kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti prevencines priemones, kurios sumažintų optinės spinduliuotės veikimą iki šiuose Nuostatuose nustatytų taikytinų ribų. 10. Optinės spinduliuotės įvertinimo, matavimo ir (arba) skaičiavimo metodika turi atitikti Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (angl. – IEC) nustatytus standartus dėl lazerio spinduliuotės ir Tarptautinės apšvietimo komisijos (angl. – CIE) bei Europos standartizacijos komiteto (angl. – CEN) nustatytas rekomendacijas dėl nekoherentinės spinduliuotės. 11. Optinės spinduliuotės veikimui, kuriam netaikomi Nuostatų 10 punkte nurodyti standartai ir rekomendacijos, įvertinti, matuoti ir (arba) skaičiuoti, iki bus parengti tinkami Europos Sąjungos standartai ir rekomendacijos, naudojami kiti nacionaliniai ir tarptautiniai moksliškai pagrįsti standartai ir rekomendacijos. 12. Vertinant optinės spinduliuotės veikimą tiek 10, tiek 11 punktuose nurodytais atvejais galima atsižvelgti į įrenginio gamintojo pateiktus duomenis, jei įrangai taikomi atitinkamose Bendrijos direktyvose nustatyti privalomieji saugos reikalavimai. 13. Nuostatų 9–12 punktuose nurodytą optinės spinduliuotės veikimo vertinimą, matavimą ir (arba) skaičiavimą, konsultuodamasis ir suteikdamas darbuotojams ir (arba) darbuotojų atstovams teisę dalyvauti minėtoje veikloje, atitinkamu dažnumu organizuoja įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo. Optinės spinduliuotės keliama rizika vertinama Profesinės rizikos vertinimo nuostatų nustatyta tvarka. Įvertinus, išmatavus ir (arba) apskaičiavus darbuotojus veikiančios dirbtinės optinės spinduliuotės lygius, gauti duomenys įrašomi į Profesinės rizikos nustatymo kortelę (Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 1 priedas). Dirbtinės optinės spinduliuotės skaičiavimų ir matavimų duomenys bei Profesinės rizikos nustatymo kortelės nuolat saugomi įmonėje, kad vėliau duomenis būtų galima peržiūrėti ar palyginti. Darbdavys šiuos duomenis turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai ar profesinę ligą tiriančiai komisijai, joms paprašius, bei leisti su jais susipažinti darbuotojui, jam paprašius. 14. Vertinant dirbtinės optinės spinduliuotės keliamą riziką darbuotojų sveikatai, ypač turi būti atsižvelgiama į: 14.1. dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių veikimo lygį, bangų ilgio diapazoną ir trukmę; 14.2. optinės spinduliuotės veikimo ribines vertes, nurodytas Nuostatų 7 ir 8 punktuose; 14.3. bet kokį poveikį ypač jautrių rizikos darbuotojų grupių (nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų, jaunų asmenų, neįgalių asmenų) saugai ir sveikatai; 14.4. bet kokį optinės spinduliuotės ir cheminių medžiagų, sukeliančių jautrumą šviesai, sąveikos darbovietėje galimą poveikį darbuotojų sveikatai ir saugai; 14.5. bet kokį netiesioginį poveikį, tokį kaip laikinas apakinimas, sprogimas ar gaisras; 14.6. atsarginės įrangos, skirtos dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo lygiams sumažinti, buvimą; 14.7. atliekant sveikatos patikrinimus gautą atitinkamą informaciją, įskaitant, kiek tai įmanoma, paskelbtą informaciją; 14.8. sudėtinius dirbtinės optinės spinduliuotės šaltinius; 14.9. lazeriui taikomą klasifikaciją, apibrėžtą pagal atitinkamus IEC standartus, dirbtinio šaltinio, galinčio padaryti žalą, panašią į 3B ar 4 klasės lazerio padaromą žalą, atveju – bet kokią panašią klasifikaciją; 14.10. informaciją, kurią pagal atitinkamas Bendrijos direktyvas teikia optinės spinduliuotės šaltinių bei su ja susijusios darbo įrangos gamintojai. 15. Darbdavys, vadovaudamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 2 punktu, privalo turėti rizikos įvertinimą ir nustatyti, kokių priemonių reikia imtis pagal Nuostatų 16–20 punktus. Rizikos įvertinimo duomenys turi būti surašyti Profesinės rizikos vertinimo nuostatų nustatyta tvarka. Profesinės rizikos nustatymo kortelėje gali būti pateiktas pagrindimas, kad dėl rizikos, susijusios su optine spinduliuote, pobūdžio ir apimties išsamesnis rizikos įvertinimas nebūtinas. Rizikos įvertinimas turi būti reguliariai tikslinamas, ypač kai yra didelių pasikeitimų, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai tai būtina atsižvelgiant į sveikatos patikrinimų rezultatus. II. rizikos išvengimas ar jos sumažinimas 16. Atsižvelgiant į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti riziką pačiame šaltinyje, darbdavys turi imtis priemonių dėl dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo atsirandančiai rizikai visiškai pašalinti arba sumažinti iki minimumo. Dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo rizika mažinama laikantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme išdėstytų pagrindinių prevencijos principų. 17. Jeigu pagal 9–12 punktus atliktas rizikos, kylančios darbuotojams, veikiamiems dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių, įvertinimas parodo bent mažiausią galimybę, kad veikimo ribinės vertės gali būti viršytos, darbdavys parengia ir įgyvendina veiksmų planą, apimantį technines ir (arba) organizacines priemones, skirtas apsaugoti nuo ribines vertes viršijančio veikimo, ypač atsižvelgdamas į: 17.1. kitus darbo metodus, kurie mažina optinės spinduliuotės keliamą riziką; 17.2. įrangos, skleidžiančios mažiau optinės spinduliuotės ir tinkamos numatomam darbui, pasirinkimą; 17.3. technines priemones skleidžiamai optinei spinduliuotei sumažinti, įskaitant, kur reikia, blokuojančių įtaisų, apsauginių ekranų ar panašių sveikatą apsaugančių mechanizmų panaudojimą; 17.4. atitinkamas darbo įrangos, darbo vietų ir darboviečių sistemų priežiūros programas; 17.5. darbo vietų ir darboviečių projektus bei išplanavimą; 17.6. veikimo trukmės ir lygio ribojimą; 17.7. esamas atitinkamas asmenines apsaugos priemones; 17.8. įrangos, jeigu jai taikomos atitinkamos Bendrijos direktyvos, gamintojo instrukcijas. 18. Remiantis 9–15 punktuose nustatyta tvarka atliktu rizikos įvertinimu, darbo vietos, kuriose darbuotojus veikiančios optinės spinduliuotės iš dirbtinių šaltinių lygis galėtų viršyti veikimo ribines vertes, atitinkamai pažymimos pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatus, patvirtintus socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014). Kai techniškai įmanoma ir jeigu yra rizika, kad veikimo ribinės vertės galėtų būti viršytos, tokios vietos turi būti identifikuotos ir patekimas į jas apribotas. 19. Darbuotojai negali būti veikiami spinduliavimo, viršijančio veikimo ribines vertes. Tais atvejais, jeigu, nepaisant priemonių, kurių darbdavys ėmėsi siekdamas laikytis Nuostatų reikalavimų dėl dirbtinių optinės spinduliuotės šaltinių, veikimo ribinės vertės yra viršijamos, darbdavys nedelsdamas imasi veiksmų veikimui sumažinti žemiau ribinių verčių. Darbdavys nustato priežastis, dėl kurių veikimo ribinės vertės buvo viršytos, ir atitinkamai pritaiko apsaugos bei prevencijos priemones, kad nepasikartotų veikimo ribinių verčių viršijimas. 20. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo II dalį darbdavys Nuostatų 16–19 punktuose nurodytas priemones pritaiko taip, kad jos atitiktų darbuotojų, priskiriamų ypač jautrioms rizikos grupėms, reikalavimus. III. darbuotojų informavimas ir mokymas 21. Nepažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų dėl darbuotojų mokymo ir jų informavimo, darbdavys užtikrina, kad darbuotojams, kuriems darbe kyla rizika dėl dirbtinės optinės spinduliuotės, ir (arba) jų atstovams būtų suteikta visa būtina informacija bei organizuojami mokymai, susiję su Nuostatų 9–15 punktuose nurodyto rizikos įvertinimo rezultatais, ypač su: 21.1. priemonėmis, kurių imtasi Nuostatams įgyvendinti; 21.2. veikimo ribinėmis vertėmis ir su jomis susijusia galima rizika; 21.3. pagal Nuostatų 9–15 punktus atliekamo dirbtinės optinės spinduliuotės veikimo lygio įvertinimo, išmatavimo ir (arba) apskaičiavimo rezultatais, kartu paaiškinant jų svarbą ir galimą riziką; 21.4. tuo, kaip nustatyti neigiamą optinės spinduliuotės poveikį sveikatai ir apie jį pranešti; 21.5. aplinkybėmis, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą; 21.6. saugia darbo praktika, kad veikimo rizika būtų kuo mažesnė; 21.7. atitinkamų asmeninių apsaugos priemonių tinkamu naudojimu. IV. konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas 22. Nuostatuose numatytais klausimais konsultuojamasi su darbuotojais ir (arba) jų atstovais, be to, jie dalyvauja diskusijose Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. iV. DARBUOTOJŲ sveikatos priežiūra 23. Siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui sveikatai ir laiku jį nustatyti, taip pat užkirsti kelią ilgalaikei rizikai sveikatai bei rizikai susirgti lėtinėmis ligomis dėl optinės spinduliuotės veikimo, darbuotojų sveikatos priežiūra vykdoma pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnį. 24. Darbuotojų sveikata tikrinama pagal Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365) (toliau – Privalomo sveikatos tikrinimo tvarka). 25. Įrašai apie kiekvieno darbuotojo, kurio sveikatos patikrinimai atliekami pagal Nuostatų 23 punktą, sveikatą daromi ir tikslinami pagal Privalomo sveikatos tikrinimo tvarką. Asmens sveikatos istorijose (forma 025/a, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972) pateikiama atliktų sveikatos patikrinimų rezultatų santrauka. Įrašai apie asmens sveikatą tvarkomi taip, kad vėliau jais būtų galima pasinaudoti laikantis visų konfidencialumo reikalavimų. Atitinkamų įrašų apie asmens sveikatą kopijos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atsakingos už darbuotojų sveikatos priežiūrą, prašymu pateikiamos jai laikantis visų konfidencialumo reikalavimų. Darbdavys pagal Privalomo sveikatos tikrinimo tvarką imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad gydytojas, profesinės sveikatos priežiūros specialistas ar už sveikatos priežiūrą atsakinga medicinos įstaiga galėtų susipažinti su 9–15 punktuose nurodyto rizikos įvertinimo rezultatais, jei tie rezultatai gali būti svarbūs sveikatos priežiūrai. Kiekvienas to paprašęs darbuotojas gali susipažinti su įrašais apie savo sveikatą. 26. Bet kuriuo atveju, jeigu nustatoma, kad optinės spinduliuotės veikimas viršija ribines vertes, atitinkamas(-
  3. i)darbuotojas(-
  4. ai)gali pasitikrinti sveikatą pagal Privalomo sveikatos tikrinimo tvarką. Toks sveikatos patikrinimas taip pat atliekamas tada, kai sveikatos priežiūros rezultatai rodo, kad darbuotojas serga arba esama neigiamo poveikio jo sveikatai, ir gydytojas arba profesinės sveikatos priežiūros specialistas nusprendžia, kad to priežastis – dirbtinės optinės spinduliuotės veikimas darbe. Abiem atvejais, kai yra viršijamos ribinės vertės ar yra nustatomas neigiamas poveikis sveikatai (įskaitant ligas): 26.1. gydytojas arba kitas tinkamos kvalifikacijos asmuo informuoja darbuotoją apie su darbuotoju asmeniškai susijusius rezultatus. Visų pirma darbuotojui suteikiama informacija ir patarimai, kokia jo sveikatos priežiūra turėtų būti, kai jį nustoja veikti dirbtinė optinė spinduliuotė; 26.2. darbdavys informuojamas apie visas svarbias sveikatos patikrinimo išvadas, laikantis visų medicininio konfidencialumo reikalavimų; 26.3. darbdavys: 26.3.1. peržiūri pagal Nuostatų 9–15 punktus atliktą rizikos įvertinimą; 26.3.2. peržiūri pagal Nuostatų 16–20 punktus numatytas priemones, kuriomis siekiama pašalinti arba sumažinti riziką; 26.3.3. atsižvelgia į darbo medicinos gydytojo ar kito tinkamos kvalifikacijos asmens arba įstaigos, atsakingos už darbuotojų sveikatos priežiūrą, ar Valstybinės darbo inspekcijos patarimus, įgyvendindamas bet kurias priemones, reikalingas siekiant visiškai pašalinti ar sumažinti riziką pagal Nuostatų 16–20 punktus; 26.3.4. organizuoja tolesnę darbuotojų sveikatos priežiūrą bei pasirūpina, kad būtų apžvelgti bet kurio kito darbuotojo, kuris patyrė panašų veikimą, sveikatos būklės duomenys. Tokiais atvejais darbo medicinos gydytojas arba kitas kompetentingas gydytojas, arba Visuomenės sveikatos priežiūros centras ar Valstybinė darbo inspekcija gali pasiūlyti, kad būtų atliktas veikimą patyrusių asmenų sveikatos patikrinimas. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27. Valstybinė darbo inspekcija vykdo Nuostatų reikalavimų laikymosi kontrolę įmonėse ir konsultuoja jų taikymo klausimais. _________________ Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų 1 priedas Nekoherentinė optinė spinduliuotė Biofiziškai svarbios optinės spinduliuotės veikimo vertės gali būti apskaičiuotos naudojant toliau išdėstytas formules. Formulių naudojimas priklauso nuo skleidžiamos spinduliuotės diapazono, ir jomis gaunami rezultatai turėtų būti palyginti su 1.1 lentelėje pateikiamomis atitinkamomis veikimo ribinėmis vertėmis. Su konkrečiu optinės spinduliuotės šaltiniu gali būti susijusi ne viena veikimo vertė ir ne viena atitinkama veikimo ribinė vertė. Žymint raidėmis nuo a iki o, kartu nurodomos atitinkamos 1.1 lentelės eilutės.
  5. a)(Heff taikoma tik 180–400 nm diapazone)
  6. b)(HUVA taikoma tik 315–400 nm diapazone) c,
  7. d)(LB taikoma tik 300–700 nm diapazone) e,
  8. f)(EB taikoma tik 300–700 nm diapazone) g–
  9. l)(dėl atitinkamų λ1 ir λ2 verčių žr. 1.1 lentelę) m,
  10. n)(EIR taikoma tik 780–3 000 nm diapazone)
  11. o)(Hskin taikoma tik 380–3 000 nm diapazone) Taikant Nuostatus, pirmiau minėtos formulės gali būti pakeistos toliau pateikiamais reiškiniais ir atskirų verčių, išdėstytų toliau pateiktose lentelėse, naudojimu:
  12. a)ir
  13. b)ir c,
  14. d)e,
  15. f)g–
  16. l)(dėl atitinkamų λ1 ir λ2 verčių žr. 1.1 lentelę) m,
  17. n)
  18. o)ir Pastabos: Eλ (λ, t), Eλ spektrinė apšvita arba galios spektrinis tankis: ant paviršiaus krintanti spinduliavimo galia ploto vienetui, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui nanometrui (W m-2nm-1); Eλ (λ,
  19. t)ir Eλ vertės nustatomos išmatuojant arba jas gali pateikti įrangos gamintojas; Eeff veiksminga apšvita (UV diapazonas): apšvita, apskaičiuota UV bangų ilgio 180–400 nm diapazone, taikant spektrinį koeficientą S (λ), išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; H spinduliavimo veikimas: apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; Heff veiksmingas spinduliavimo veikimas: spinduliavimo veikimas pritaikius spektrinį koeficientą S (λ), išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; EUVA visuotinė apšvita (UV A): apšvita, apskaičiuota UV A spindulių bangų ilgio 315–400 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; HUVA spinduliavimo veikimas: laiko ir bangų ilgio integralas arba apšvitos suma UV A bangų ilgio 315–400 nm diapazone, išreiškiami džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; S (λ) spektrinis koeficientas, atsižvelgiant į bangų ilgio santykį su ultravioletinės spinduliuotės poveikiu akims ir odai, (1.2 lentelė) (nedimensinis); t, Δt veikimo laikas, trukmė, išreiškiama sekundėmis [s]; λ bangų ilgis, išreiškiamas nanometrais [nm]; Δ λ apskaičiavimo ar matavimo intervalų dažnių juostos plotis, išreiškiamas nanometrais [nm]; Lλ (λ), Lλ šaltinio spektrinis spinduliavimas, išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui nanometrui [W m-2 sr -1 nm-1]; R (λ) spektrinis koeficientas, atsižvelgiant į bangų ilgio santykį su regimosios šviesos ir IR A spinduliuotės akiai daroma termine žala (1.3 lentelė) (nedimensinis); LR veiksmingas spinduliavimas (terminė žala): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą R (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui [W m-2 sr-1]; B (λ) spektrinis koeficientas, atsižvelgiant į bangų ilgio santykį su mėlynosios šviesos spinduliuotės akiai daroma fotochemine žala (1.3 lentelė) (nedimensinis); LB veiksmingas spinduliavimas (mėlynoji šviesa): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą B (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui steradianui [W m-2 sr-1]; EB veiksminga apšvita (mėlynoji šviesa): spinduliavimas, apskaičiuotas pritaikius spektrinį koeficientą B (λ), išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; EIR visuotinė apšvita (terminė žala): apšvita, apskaičiuota infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 780–3000 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; Eskin visuotinė apšvita (regimoji, IR A ir IR B): apšvita, apskaičiuota regimosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 380–3000 nm diapazone, išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]; Hskin spinduliavimo veikimas: laiko ir bangų ilgio integralas arba apšvitos suma regimosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių bangų ilgio 380–3000 nm diapazone, išreiškiami džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; α amplitudė: kampas, kuriuo menamasis šaltinis matomas kaip tam tikras erdvės taškas, išreiškiamas miliradianais (mrad). Menamasis šaltinis yra realus ar virtualus objektas, suformuojantis tinklainėje mažiausią galimą vaizdą. 1.1 lentelė. Nekoherentinės optinės spinduliuotės veikimo ribinės vertės Eilutės nuorodos Bangų ilgis, nm Veikimo ribinė vertė Matavimo vienetai Pastabos Kūno dalys Pavojus a. 180–400 (UV A, UV B ir UV C) Heff = 30 Kasdienis dydis 8 val. [J m-2] akis: ragena junginė lęšiukas oda fotokeratitas (ragenos uždegimas) konjunktyvitas kataraktos formavimasis eritema elastozė odos vėžys b. 315–400 (UV A) HUVA = 104 Kasdienis dydis 8 val. [J m-2] akies lęšiukas kataraktos formavimasis c. 300–700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą LB = , kai t ≤ 10000 s LB:[W m-2 sr-1] t: [sekundžių] kai α ≥ 11 mrad akies tinklainė fotoretinitas (tinklainės uždegimas) d. 300–700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą LB = 100, kai t > 10000 s [W m-2 sr-1] e. 300–700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą EB = , kai t ≤ 10000 s EB: [W m-2] t: [sekundžių] kai α < 11 mrad žr. 2 pastabą f. 300–700 (Mėlynoji šviesa) žr. 1 pastabą EB = 0.01 t >10000 s [W m-2] g. 380–1 400 (Regimosios ir IR A) , kai t >10 s [W m-2 sr-1] Cα = 1.7, kai α ≤ 1.7 mrad Cα = α, kai 1.7 ≤ α ≤ 100 mrad Cα = 100, kai α > 100 mrad λ= 380; λ2= 1400 akies tinklainė tinklainės nudegimas h. 380–1 400 (Regimosios ir IR A) , kai 10 µs ≤ t ≤ 10 s LR:[W m-2 sr-1] t: [sekundžių] i. 380–1 400 (Regimosios ir IR A) , kai t <10 µs [W m-2 sr-1] j. 780–1 400 (IR A) , kai t >10 s [W m-2 sr-1] Cα = 11, kai α ≤ 11 mrad Cα = α, kai 11≤ α ≤ 100 mrad Cα = 100, kai α > 100 mrad (žvalgos zonos išmatavimai: 11 mrad) λ= 780; λ2= 1400 akies tinklainė tinklainės nudegimas k. 780–1 400 (IR A) LR = , kai 10 µs ≤ t ≤ 10 s LR: [W m-2 sr-1] t: [sekundžių] l. 780–1 400 (IR A) , kai t < 10 µs [W m-2 sr-1] m. 780–3 000 (IR A ir IR B) EIR = 18000 t-0.75, kai t ≤ 1000 s E: [W m-2] t: [sekundžių] akis: ragena lęšiukas ragenos nudegimas kataraktos formavimasis n. 780–3 000 (IR A ir IR B) EIR = 100, kai t >1000 s [W m-2] o. 380–3 000 (Regimosios, IR A ir IR B) Hskin = 20000 t0.25, kai t < 10 s H: [J m-2] t: [sekundžių] oda nudegimas 1 pastaba. 300–700 nm diapazonas apima dalį UV B, visus UV A ir didžiąją dalį regimosios spinduliuotės; tačiau susijusi rizika visuotinai vadinama „mėlynosios šviesos“ rizika. Mėlynoji šviesa iš esmės apima apytiksliai tik 400–490 nm diapazoną. 2 pastaba. Tam, kad būtų galima žvilgsniu užfiksuoti labai mažus šaltinius amplitude, mažesne nei 11 mrad, LB gali būti pakeistas į EB. Tai paprastai taikoma tik oftalmaloginiams instrumentams ar anestezijos metu stabilizuotai akiai. Maksimalų šaltinio fiksavimo žvilgsniu laiką galima nustatyti taikant formulę: tmax = 100 / EB, kai EB išreiškiamas W m-2. Dėl akių judėjimo įprastiniu regėjimo režimu šis laikas neviršija 100 s. 1.2 lentelė. S (λ) [nedimensinis], 180 nm–400 nm λ vienam nm S (λ) λ vienam nm S (λ) λ vienam nm S (λ) λ vienam nm S (λ) λ vienam nm S (λ) 180 0,0120 225 0,1500 270 1,0000 315 0,0030 360 0,000130 181 0,0126 226 0,1583 271 0,9919 316 0,0024 361 0,000126 182 0,0132 227 0,1658 272 0,9838 317 0,0020 362 0,000122 183 0,0138 228 0,1737 273 0,9758 318 0,0016 363 0,000118 184 0,0144 229 0,1819 274 0,9679 319 0,0012 364 0,000114 185 0,0151 230 0,1900 275 0,9600 320 0,0010 365 0,000110 186 0,0158 231 0,1995 276 0,9434 321 0,000819 366 0,000106 187 0,0166 232 0,2089 277 0,9272 322 0,000670 367 0,000103 188 0,0173 233 0,2188 278 0,9112 323 0,000540 368 0,000099 189 0,0181 234 0,2292 279 0,8954 324 0,000520 369 0,000096 190 0,0190 235 0,2400 280 0,8800 325 0,000500 370 0,000093 191 0,0199 236 0,2510 281 0,8568 326 0,000479 371 0,000090 192 0,0208 237 0,2624 282 0,8342 327 0,000459 372 0,000086 193 0,0218 238 0,2744 283 0,8122 328 0,000440 373 0,000083 194 0,0228 239 0,2869 284 0,7908 329 0,000425 374 0,000080 195 0,0239 240 0,3000 285 0,7700 330 0,000410 375 0,000077 196 0,0250 241 0,3111 286 0,7420 331 0,000396 376 0,000074 197 0,0262 242 0,3227 287 0,7151 332 0,000383 377 0,000072 198 0,0274 243 0,3347 288 0,6891 333 0,000370 378 0,000069 199 0,0287 244 0,3471 289 0,6641 334 0,000355 379 0,000066 200 0,0300 245 0,3600 290 0,6400 335 0,000340 380 0,000064 201 0,0334 246 0,3730 291 0,6186 336 0,000327 381 0,000062 202 0,0371 247 0,3865 292 0,5980 337 0,000315 382 0,000059 203 0,0412 248 0,4005 293 0,5780 338 0,000303 383 0,000057 204 0,0459 249 0,4150 294 0,5587 339 0,000291 384 0,000055 205 0,0510 250 0,4300 295 0,5400 340 0,000280 385 0,000053 206 0,0551 251 0,4465 296 0,4984 341 0,000271 386 0,000051 207 0,0595 252 0,4637 297 0,4600 342 0,000263 387 0,000049 208 0,0643 253 0,4815 298 0,3989 343 0,000255 388 0,000047 209 0,0694 254 0,5000 299 0,3459 344 0,000248 389 0,000046 210 0,0750 255 0,5200 300 0,3000 345 0,000240 390 0,000044 211 0,0786 256 0,5437 301 0,2210 346 0,000231 391 0,000042 212 0,0824 257 0,5685 302 0,1629 347 0,000223 392 0,000041 213 0,0864 258 0,5945 303 0,1200 348 0,000215 393 0,000039 214 0,0906 259 0,6216 304 0,0849 349 0,000207 394 0,000037 215 0,0950 260 0,6500 305 0,0600 350 0,000200 395 0,000036 216 0,0995 261 0,6792 306 0,0454 351 0,000191 396 0,000035 217 0,1043 262 0,7098 307 0,0344 352 0,000183 397 0,000033 218 0,1093 263 0,7417 308 0,0260 353 0,000175 398 0,000032 219 0,1145 264 0,7751 309 0,0197 354 0,000167 399 0,000031 220 0,1200 265 0,8100 310 0,0150 355 0,000160 400 0,000030 221 0,1257 266 0,8449 311 0,0111 356 0,000153 222 0,1316 267 0,8812 312 0,0081 357 0,000147 223 0,1378 268 0,9192 313 0,0060 358 0,000141 224 0,1444 269 0,9587 314 0,0042 359 0,000136 1.3 lentelė. B (λ), R (λ) [nedimensiniai], 380 nm–1400 nm λ vienam nm B (λ) R (λ) 300 ≤ λ < 380 0,01 – 380 0,01 0,1 385 0,013 0,13 390 0,025 0,25 395 0,05 0,5 400 0,1 1 405 0,2 2 410 0,4 4 415 0,8 8 420 0,9 9 425 0,95 9,5 430 0,98 9,8 435 1 10 440 1 10 445 0,97 9,7 450 0,94 9,4 455 0,9 9 460 0,8 8 465 0,7 7 470 0,62 6,2 475 0,55 5,5 480 0,45 4,5 485 0,32 3,2 490 0,22 2,2 495 0,16 1,6 500 0,1 1 500 < λ ≤ 600 100,02·(450-λ) 1 600 < λ ≤ 700 0,001 1 700 < λ ≤ 1050 – 100,002·(700- λ) 1 050 < λ ≤ 1 150 – 0,2 1 150 < λ ≤ 1 200 – 0,2·100,02·(1150- λ) 1 200 < λ ≤ 1 400 – 0,02 _________________ Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų 2 priedas Lazerinė optinė spinduliuotė Biofiziškai svarbios optinės spinduliuotės veikimo vertės gali būti apskaičiuotos naudojant toliau išdėstytas formules. Formulių naudojimas priklauso nuo šaltinio skleidžiamos spinduliuotės bangų ilgio bei trukmės, ir jomis gaunami rezultatai turėtų būti palyginti su 2.2–2.4 lentelėse pateikiamomis atitinkamomis veikimo ribinėmis vertėmis. Su konkrečiu lazerinės optinės spinduliuotės šaltiniu gali būti susijusi ne viena veikimo vertė ir ne viena atitinkama veikimo ribinė vertė. Koeficientai, kuriais pasinaudota atliekant skaičiavimus 2.2–2.4 lentelėse, yra pateikti 2.5 lentelėje, o korekcijos pakartotinio veikimo atveju yra pateiktos 2.6 lentelėje. [W m-2] [J m-2] Pastabos: dP galia, išreiškiama vatais [W]; dA paviršiaus plotas, išreiškiamas kvadratiniais metrais [m2]; E (t), E apšvita, arba galios tankis: ant paviršiaus krintanti spinduliavimo galia ploto vienetui, paprastai išreiškiama vatais kvadratiniam metrui [W m-2]. E (t), E vertės nustatomos išmatuojant arba jas gali pateikti įrangos gamintojas; H spinduliavimo veikimas: apšvitos laiko integralas, išreiškiamas džauliais kvadratiniam metrui [J m-2]; t veikimo laikas, trukmė, išreiškiama sekundėmis [s]; λ bangų ilgis, išreiškiamas nanometrais [nm]; γ regėjimo lauko išmatavimus ribojantis kampas, išreiškiamas miliradianais [mrad]; γm regėjimo lauko išmatavimai, išreiškiami miliradianais [mrad]; α šaltinio amplitudė, išreiškiama miliradianais [mrad]; ribojanti apertūra: apskritas plotas, kurį naudojant apskaičiuojamas apšvitos ir spinduliuotės veikimo vidurkis; G integruotasis spinduliavimas: spinduliavimo per atitinkamą veikimo laiką integralas, išreiškiamas spinduliavimo energija, tenkančia spinduliuojančio paviršiaus ploto vienetui ir emisijos erdviniam kampui, – džauliais kvadratiniam metrui steradianui [J m-2 sr -1]. 2.1 lentelė. Spinduliuotės pavojai Bangų ilgis [nm] λ Spinduliuotės diapazonas Paveikiamas organas Pavojus Veikimo ribinių verčių lentelė 180–400 UV akis fotocheminis pakenkimas ir terminis pakenkimas 2.2, 2.3 180–400 UV oda eritema 2.4 400–700 regimoji akis tinklainės pakenkimas 2.2 400–600 regimoji akis fotocheminis pakenkimas 2.3 400–700 regimoji oda terminis pakenkimas 2.4 700–1400 IR A akis terminis pakenkimas 2.2, 2.3 700–1400 IR A oda terminis pakenkimas 2.4 1 400–2600 IR B akis terminis pakenkimas 2.2 2 600–106 IR C akis terminis pakenkimas 2.2 1 400–106 IR B, IR C akis terminis pakenkimas 2.3 1 400–106 IR B, IR C oda terminis pakenkimas 2.4 2.2 lentelė. Lazerio veikimo ribinės vertės. Trumpos trukmės (< 10
  20. s)akių veikimas Bangų ilgisa [nm] Apertūra Trukmė [s] 10-13–10-11 10-11–10-9 10-9–10-7 10-7–1,8 · 10-5 1,8 · 10-5–5 · 10-5 5 · 10-5–10-3 10-3–101 UV C 180–280 1 mm, kai t<0,3 s; 1,5 · t0,375, kai 0,3<t<10 s E = 3 · 1010 [W m-2] Žr. c pastabą H = 30 [J · m-2] UV B 280–302 303 H = 40 [J m-2]; jei t < 2,6 · 10-9, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą 304 H = 60 [J m-2]; jei t < 1,3 · 10-8, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą 305 H = 100 [J m-2]; jei t < 1,0 · 10-7, tai H = 5,6 · 103 t 0.25 [J m-2 ] žr. d pastabą 306 H = 160 [J m-2]; jei t < 6,7 · 10-7, tai H = 5,6 · 103 t 0,25[J m-2 ] žr. d pastabą 307 H = 250 [J m-2]; jei t < 4,0 · 10-6, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą 308 H = 400 [J m-2]; jei t < 2,6 · 10-5, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2] žr. d pastabą 309 H = 630 [J m-2]; jei t < 1,6 · 10-4, tai H = 5,6 · 103 t 0,25[J m-2 ] žr. d pastabą 310 H = 103 [J m-2]; jei t < 1,0 · 10-3, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą 311 H = 1,6 · 103 [J m-2]; jei t < 6,7 · 10-3, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą 312 H = 2,5 · 103 [J m-2]; jei t < 4,0 · 10-2, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą 313 H = 4,0 · 103 [J m-2]; jei t < 2,6 · 10-1, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2] žr. d pastabą 314 H = 6,3 · 103 [J m-2]; jei t < 1,6 · 100, tai H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2 ] žr. d pastabą UV A 315–400 H = 5,6 · 103 t 0,25 [J m-2] Regimosios ir IR A 400–700 7 mm H = 1,5 · 10-4 CE [J m-2] H=2,7 · 104 t 0,75 CE [J m-2] H = 5 · 10-3 CE [J m-2] H = 18 · t 0,75 CE [J m-2] 700–1050 H = 1,5 · 10-4 CA CE [J m-2] H=2,7 · 104 t 0,75 CA CE [J m-2] H = 5 · 10-3 CA CE [J m-2] H = 18 · t 0,75 CA CE [J m-2] 1050–1400 H = 1,5 · 10-3 CC CE [J m-2] H=2,7 · 105 t 0,75 CC CE [J m-2] H = 5 · 10-2 CC CE [J m-2] H = 90 · t 0,75 CC CE [J m-2] IR B ir IR C 1400–1500 Žr. pastabą b E = 1012 [W m-2] Žr. c pastabą H = 103 [J m-2] H=5,6 · 103 · t 0,25 [J m-2] 1500–1800 E = 1013 [W m-2] Žr. c pastabą H = 104 [J m-2] 800–2600 E = 1012 [W m-2] Žr. c pastabą H = 103 [J m-2] H=5,6 ·103 · t 0,25 [J m-2] 2600–106 E = 1011 [W m-2 ] Žr. c pastabą H=100 [J m-2] H = 5,6 · 103 · t 0,25 [J m-2] Pastabos: a Jei lazerio bangos ilgis sutampa su dviem ribomis, taikoma griežtesnė riba. b Kai 1 400≤λ<105 nm: apertūros skersmuo = 1 mm, kai t ≤ 0,3 s ir 1,5 t0,375 mm, kai 0,3 s < t < 10 s; kai 105≤λ<106 nm: apertūros skersmuo = 11 mm. c Kadangi neturima duomenų apie šių impulsų ilgį, Tarptautinė komisija dėl apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės (ICNIRP) rekomenduoja taikyti 1 ns apšvitos ribas. d Lentelėje pateikiamos vienetinių lazerio impulsų vertės. Keleto lazerio impulsų atveju per intervalą Tmin įvykstančių lazerio impulsų trukmės (pateiktos 2.6 lentelėje) turi būti sudėtos ir gaunama laiko vertė turi būti naudojama vietoj t formulėje 5,6 103 t 0,25. 2.3 lentelė. Lazerio veikimo ribinės vertės. Ilgos trukmės (≥ 10
  21. s)akių veikimas Bangų ilgisa [nm] Apertūra Trukmė [s] 101–102 102–104 104–3 · 104 UV C 180–280 3,5 mm H = 30 [J m-2] UV B 280–302 303 H = 40 [J m-2] 304 H = 60 [J m-2] 305 H = 100 [J m-2] 306 H = 160 [J m-2] 307 H = 250 [J m-2] 308 H = 400 [J m-2] 309 H = 630 [J m-2] 310 H = 1,0 103 [J m-2] 311 H = 1,6 103 [J m-2] 312 H = 2,5 103 [J m-2] 313 H = 4,0 103 [J m-2] 314 H = 6,3 103 [J m-2] UV A 315–400 H = 104 [J m-2] Regimosios 400–700 400–600 Fotocheminis b tinklainės pakenkimas 7 mm H = 100 CB [J m-2] (γ = 11 mrad)d E = 1 CB [W m-2]; (γ = 1,1 t0,5 mrad)d E = 1 CB [W m-2] (γ = 110 mrad)d 400–700 Terminis b tinklainės pakenkimas Jei α < 1,5 mrad, tai E = 10 [W m-2] jei α > 1,5 mrad ir t ≤ T2, tai H = 18 CE t0,75 [J m-2 ] jei α > 1,5 mrad ir t > T2, tai E = 18 CE T2-0,25 [W m-2] IR A 700–1 400 7 mm Jei α < 1,5 mrad, tai E = 10 CA CC [W m-2] jei α > 1,5 mrad ir t ≤ T2, tai H = 18 CA CC CE t0,75 [J m-2 ] jei α > 1,5 mrad ir t > T2, tai E = 18 CA CC CE T2-0,25 [W m-2] (neturi viršyti 1 000 W m-2) IR B ir IR C 1 400–106 žr.c E = 1 000 [W m-2] a Jei lazerio bangos ilgis ar kitas parametras sutampa su dviem ribomis, taikoma griežtesnė riba. b Mažų šaltinių, kurių kampas yra 1,5 mrad arba mažesnis, regimosios dvigubos ribos E nuo 400 nm iki 600 nm sumažėja iki terminių ribų 10s≤t<T1 trukmės atveju ir iki fotocheminių ribų ilgesnės trukmės atveju. Dėl T1 ir T2 žr. 2.5 lentelę. Fotocheminį pavojų tinklainei taip pat galima išreikšti kaip spinduliavimą, integruotą laiko atžvilgiu, G = 106 CB [J m-2 sr-1], kai t > 10 s iki t = 10 000 s ir L = 100 CB [W m-2 sr-1], kai t > 10 000 s. Matuojant G ir L, kaip regėjimo lauko vidurkis turi būti naudojamas γm. CIE oficialiai nustatyta, kad riba tarp regimosios šviesos ir infraraudonosios šviesos yra 780 nm. Atskirame stulpelyje bangų ilgio juostų pavadinimai pateikiami tik tam, kad palengvintų naudojimąsi lentele. (G žymėjimą naudoja CEN; Lt žymėjimą naudoja CIE; LP žymėjimą naudoja IEC ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC.) c Jei bangų ilgis 1400–105 nm, apertūros skersmuo = 3,5 mm; jei bangų ilgis 105–106 nm, apertūros skersmuo = 11 mm. d Išmatuojant veikimo vertę, į γ atsižvelgiama taip: jei α (šaltinio amplitudė) > γ (ribojantis kampas, nurodytas atitinkamame stulpelyje laužtiniuose skliaustuose), tai regėjimo lauko išmatavimui γm turėtų būti suteikiama vertė γ. (Panaudojus didesnį regėjimo lauko išmatavimą, pavojus būtų pervertintas.) Jei α < γ, tai regėjimo lauko išmatavimas γm turi būti pakankamai didelis, kad apimtų visą šaltinį, bet nėra apribotas ir gali būti didesnis už γ. 2.4 lentelė. Lazerio veikimo ribinės vertės. Odos veikimas Bangų ilgisa [nm] Apertūra Trukmė [s] < 10-9 10-9–10-7 10-7 – 10-3 10-3 – 101 101 – 103 103 – 3 · 104 UV (A, B, C) 180–400 3. 5mm E = 3 · 1010 [W m-2] Tokios pačios kaip akių veikimo ribos Regimosios ir IR A 400–700 3. 5mm E = 2 · 1011 [W m-2] H=200 CA [J m-2] H = 1,1 · 104 CA t 0,25 [J m-2] E = 2 · 103 CA [W m-2] 700–1400 E = 2 · 1011 CA [W m-2] IR B ir IR C 400–1500 E = 1012 [W m-2] Tokios pačios kaip akių veikimo ribos 1500–1800 E = 1013 [W m-2] 1800–2600 E = 1012 [W m-2] 2600–106 E = 1011 [W m-2] a Jei bangos ilgis ar kitas lazerio parametras su dviem ribomis, taikoma griežtesnė riba. 2.5 lentelė. Taikomi korekcijos veiksniai ir kiti skaičiavimo parametrai ICNIRP naudojamas parametras Galiojantis spektrinis diapazonas (
  22. nm)Vertė CA λ < 700 CA = 1,0 700–1 050 CA = 10 0,002(λ - 700) 1 050–1 400 CA = 5,0 CB 400–450 CB = 1,0 450–700 CB = 10 0,02(λ -450) CC 700–1 150 CC = 1,0 1 150–1 200 CC = 10 0,018(λ - 1150) 1 200–1 400 CC = 8,0 T1 λ < 450 T1 = 10 s 450–500 T1 = 10 · [10 0,02 (λ - 450) ] s λ > 500 T1 = 100 s ICNIRP naudojamas parametras Galiojantis biologiniam poveikiui Vertė αmin Visos terminio poveikio formos αmin = 1,5 mrad ICNIRP naudojamas parametras Galiojanti amplitudė (mrad) Vertė CE α < αmin CE = 1,0 αmin < α < 100 CE = α / αmin α > 100 CE = α2 / (αmin · αmax) mrad, kur αmax = 100 mrad T2 α < 1,5 T1 = 10 s 1,5 < α < 100 T2 = 10 · [10 (α - 1,5) / 98,5 ] s α > 100 T2 = 100 s ICNIRP naudojamas parametras Galiojantis veikimo laiko intervalas (
  23. s)Vertė γ t ≤ 100 γ = 11 [mrad] 100 < t < 104 γ = 1,1 t 0, 5 [mrad] t > 104 γ = 110 [mrad] 2.6 lentelė. Korekcijos pakartotinio veikimo atveju Visais pakartotinio veikimo naudojant pakartotinius impulsus siunčiančias arba žvalgos lazerines sistemas atvejais turėtų būti taikomos kiekviena iš trijų toliau pateikiamų bendrų taisyklių: 1. Impulsų sekos vienetinio impulso veikimas neturi viršyti atitinkamai vienetinio impulso trukmei nustatytos veikimo ribinės vertės. 2. Grupės impulsų (arba impulsų pogrupio impulsų sekos viduje) veikimas per laiko tarpą t neturi viršyti laiko tarpui t nustatytos veikimo ribinės vertės. 3. Bet kurio grupės impulsų vienetinio impulso veikimas neturi viršyti vienetinio impulso veikimo ribinės vertės, padaugintos iš kaupiamojo terminio koeficiento Cp=N-0,25, kur N yra impulsų skaičius. Ši taisyklė taikoma tik veikimo riboms, kuriomis siekiama apsaugoti nuo terminio sužalojimo, kur visi impulsai, įvykdomi per mažesnį nei Tmin laiko tarpą, laikomi vienetiniu impulsu. Parametras Galiojantis spektrinis diapazonas (
  24. nm)Vertė Tmin 315 <λ≤ 400 Tmin = 10 -9 s (= 1
  25. ns)400 <λ≤ 1 050 Tmin = 18 · 10 -6 s (= 18 μs) 1 050 <λ≤ 1 400 Tmin = 50 · 10 -6 s (= 50 μs) 1 400 <λ≤ 1 500 Tmin = 10 -3 s (= 1
  26. ms)1 500 <λ≤ 1 800 Tmin = 10 s 1 800 <λ≤ 2 600 Tmin = 10 -3 s (= 1
  27. ms)2 600 <λ≤ 10 6 Tmin = 10 -7 s (= 100
  28. ns)_________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.