Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBINĖS ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO“ PROJEKTO NR. XP-2390 2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1365 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 1855 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ projektui Nr. XP-2390 (toliau vadinama – Nutarimo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti jį atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
- Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimo projektu siūloma pritarti Valstybinės šeimos politikos koncepcijai (toliau – vadinama Koncepcija), kuria siekiama nustatyti valstybinės šeimos politikos tikslus, principus ir veiksmų kryptis, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintus bendruosius principus ir pagrindines žmogaus teises (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Žin., 1995, Nr. 40-987) 14 straipsnio ir Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (Žin., 1997, Nr. 60-1404) 6 straipsnio 1 dalies nuostatas), patikslinti Koncepcijos 1.1.6 punkte pateiktą sąvoką „nepilna šeima“, Koncepcijos 1.1.9 punkte pateiktą sąvoką „šeima“ ir su tuo susijusias Koncepcijos nuostatas (Koncepcijos 1 skyriaus pirmąją pastraipą, 3.1, 4.1, 4.1.6, 4.2.1, 4.2.2, 4.2.4, 4.2.6, 4.3.5, 4.4.1 ir kitus punktus), numatančias paramą šeimai, sukurtai santuokos pagrindu, ir sudarančias prielaidas vaikų, gimusių ne santuokoje, diskriminacijai, suteikiant lygias teises gauti paramą visiems asmenims, iš jų ir motinoms (tėvams), vieniems auginantiems vaikus, ir užtikrinant vienodą vaiko teisių įgyvendinimą, nepriklausomą nuo tėvų santuokinės padėties. Koncepcijos 1.1.9 punkte pateiktoje šeimos sąvokoje tikslintina formuluotė „valstybės laikoma subjektu“, nes neaišku, kokias teisines pasekmes sukelia ši nuostata. Netikslios Koncepcijos nuostatos, susijusios su teisine, finansine ar institucine parama tik šeimai, sudaro prielaidas diskriminuoti asmenis ir vaikus, gimusius ne santuokoje, ir gali būti vertinamos kaip neatitinkančios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų principų – asmenų, taip pat ir vaikų, lygybės principo ir draudimo varžyti žmogaus teises, teikti jam privilegijų dėl jo socialinės padėties.
- Siekiant užtikrinti vaikų teises ir išvengti vaikų, gimusių ne santuokoje, diskriminacijos, papildyti Koncepcijos 1.2.2 punktą nuostata, nurodančia, kad Koncepcija remiasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis.
- Siekiant išvengti Koncepcijos nuostatų interpretavimo, patikslinti Koncepcijos 1.1.4 punkte vartojamą sąvoką „išplėstinė šeima“, nes neaišku, ar tokios išplėstinės šeimos nariai turėtų gyventi kartu, ar ir atskirai gyvenantys išplėstinės šeimos nariai visi kartu būtų laikomi išplėstine šeima. Išplėstinės šeimos nariams siūloma priskirti ir kitus asmenis, susietus giminystės ryšiais. Giminystė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.130 straipsnyje apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.133 straipsniu, asmenimis, susietais giminystės ryšiais, laikomi pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir tetos, sūnėnai ir dukterėčios ir t. t. Visus minėtus asmenis priskiriant išplėstinei šeima, išplėstinės šeimos sąvoka iš esmės prilygtų giminystės sąvokai.
- Patikslinti Koncepcijos 2.29 punktą nurodant ne suminį nepilnamečių gimdymo ir abortų skaičių, bet šių skaičių pokytį per kelerius pastaruosius metus.
- Patikslinti Koncepcijos 2.36 ir 4.5.7 punktus, susijusius su nėštumo nutraukimo problema, nes pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos dokumentus (Safe Abortion: technical and Policy Guidance for Health Systemes, World Health Organization, Geneva, 2003) sveikatos priežiūros specialistai, teikdami medicininę pagalbą, prieš nėštumo nutraukimą turi suteikti būtiną informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą, riziką, galimas komplikacijas, tolesnę priežiūrą, įskaitant ir informaciją apie kontracepciją. Socialinės, pedagoginės, psichologinės, teisinės ar kitokios pagalbos suteikimas neturi būti siejamas vien tik su sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Atsisakyti Koncepcijos 2.36 punkto teiginio, kad „formuojama klaidinanti „saugaus aborto“ nuostata“, nes 1999 metų birželį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje buvo pažymėta, kad pagal teisės aktus saugaus aborto paslaugos turi būti prieinamos, teikiamos kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų, aprūpintų reikiama įranga ir priemonėmis.
- Tikslinti Koncepcijos 2.37 punktą atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmuo iki 18 metų laikomas vaiku (nepilnamečiu).
- Tikslinti Koncepcijos 4.2.2 punkto formuluotę, atsisakant nuostatos palankių sąlygų šeimos verslui sudarymą susieti su papildomų mokesčių lengvatų nustatymu, nes šiuo metu įgyvendinamomis specialiomis priemonėmis smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti gali naudotis ir šeimos verslą turintys asmenys. Papildomų mokesčių lengvatų nustatymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstai iškraipantis konkurencines sąlygas ir nesuderinamas su bendrąja vidaus rinka.
- Tikslinti Koncepcijos 4.4.6 nuostatą, atsisakant teiginio „pertvarkyti mokesčių sistemą“ ir nustatant, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes neapmokestinamasis pajamų dydis didinamas šeimoms, auginančioms vaikus, taip pat įvertinant tikslingumą jį didinti asmenims, slaugantiems neįgalius šeimos narius, atsižvelgus į kitus socialinės paramos mechanizmus.
- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085) nustatyta, kad pajamų mokesčio lengvata palūkanoms, mokamoms už vieną kreditą vienam gyvenamajam būstui įsigyti arba jam statyti, gali pasinaudoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, mokestiniu laikotarpiu gavę apmokestinamųjų pajamų (taip pat ir sutuoktiniai, nesusilaukę vaikų). Valstybinė šeimos politika apsirūpinimo gyvenamuoju būstu srityje turėtų būti orientuota į šeimas, auginančias vaikus, sudarant palankesnes sąlygas auginti ir auklėti vaikus, todėl Koncepcijos 4.3.5 punkte išdėstytas uždavinys turėtų numatyti valstybės paramos būstui įsigyti didinimą šeimoms ir asmenims, auginantiems vaikus.
- Patikslinti Koncepcijos 5.7 punktą, įtvirtinant nuostatą, kad rengiant teisės aktus šeimos politikos srityje Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgia į Koncepcijos nuostatas, nes vadovaujantis teisėkūros principais ir teisės aktų hierarchija Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas yra žemesnės galios teisės aktas nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstituciniai įstatymai, kodeksai ir Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai.
- Koncepcijos 5.1 punkto nuostatoms dėl institucinės plėtros įgyvendinti reikėtų nemažų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų, todėl šios nuostatos turėtų būti svarstomos įvertinus šeimos politiką formuojančiai institucijai priskiriamos veiklos mastą ir atlikus specialų ir pagrįstą lėšų poreikio skaičiavimą.
- Tikslinti Koncepcijoje vartojamas formuluotes, kurių reikšmė nėra visiškai aiški ir kurios gali būti įvairiai interpretuojamos: kas laikytina būdingomis šeimos funkcijomis (Koncepcijos 1.1.2 punktas), kas yra našlaičio sindromas (Koncepcijos 1.1.5 punktas), lyčių ir kartų skirtybių papildomumas (Koncepcijos 1.3.5 punktas), partneriškas lyčių abipusiškumas ir papildomumas (Koncepcijos 1.4.1 punktas). Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė _________________