4 4 1996 09 140-1- Lietuvos Respublikos Seimui Dėl specialiųjų atidėjimų banko abejotiniems aktyvams priskyrimo banko iš

4 4 1996 09 140-1- Lietuvos Respublikos Seimui Dėl specialiųjų atidėjimų banko abejotiniems aktyvams priskyrimo banko išlaidoms Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikus specialiųjų atidėjimų banko abejotiniems aktyvams priskyrimo išlaidoms Lietuvos banke teisėtumo patikrinimą, nustatyta, kad Lietuvos bankas apskaičiavo 1995 metų pelno dydį iš pajamų atimdamas 69,2 mln.Lt specialiuosius atidėjimus abejotiniems aktyvams ir tuo, mūsų skaičiavimais, nevisiškai įvykdė prievolę Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, t.y. nesumokėjo 20,8 mln.Lt. Lietuvos bankui taikoma atskira, to paties banko 1994 m. gruodžio 1 d. įstatymo Nr.I-678 (Žin., 1994, Nr.99-1957, 1996, Nr.30-731) 20 - 24 ir 45 straipsniais numatyta pajamų sudarymo, išlaidų priskyrimo, pelno apskaičiavimo ir mokėjimo į valstybės biudžetą, tvarka. Kitaip tariant, Lietuvos bankas nėra Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo subjektas ir jam netaikoma bendra ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, nustatyta išlaidų priskyrimo bei apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarka. Todėl, mūsų nuomone, Lietuvos bankas neturi teisės naudotis nuostata, numatyta šio įstatymo subjektams (komerciniams bankams) 1994 m. liepos 12 d. įstatymu Nr.I-539 “Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo papildymo” (Žin., 1994, Nr.55- 1052), nustatant apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų atimti specialiuosius atidėjimus bankų abejotiniems aktyvams. Lietuvos Respublikos Seimas 1996 m. vasario 20 d. protokoliniu nutarimu (protokolas Nr.80) pavedė Lietuvos banko valdybai nustatyti Lietuvos banko nuostolių atlyginimo, atidėjimų beviltiškoms ir abejotinoms paskoloms bei nuvertėjusiam turtui padengti tvarką. Lietuvos banko valdyba 1996 m. kovo 28 d. nutarimu Nr.71 patvirtino “Paskolų grupavimo ir specialiųjų atidėjimų sudarymo Lietuvos banke taisykles”, kuriose numatė pagrindinius paskolų grupavimo principus ir atidėjimų galimiems paskolų nuostoliams padengti apskaičiavimo tvarką. Lietuvos bankas šias Taisykles pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 1996 m. kovo 29 d. (raštas Nr.08-96). Tačiau atitinkamas įstatymas nebuvo priimtas. Patvirtinus minėtas taisykles, tą pačią dieną (1996 m. kovo 28 d.) Lietuvos bankas dviejų kalendorinių metų specialiuosius atidėjimus 69,2 mln.Lt (1994 m. - 37, 1 mln.Lt, 1995 m. - 32,1 mln.Lt) priskyrė Lietuvos banko 1995 metų išlaidoms. Lietuvos banko valdybos pirmininkas R.Šarkinas nesutiko su mūsų nuomone ir 1996 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr.08-239 paaiškino (citata): “Lietuvos bankas, ruošdamas 1995 m. finansines ataskaitas kartu su tarptautine audito firma, įvertino Lietuvos banko išduotas paskolas komerciniams bankams, jų negrąžinimo riziką ir galimybę netekti savo kapitalo bei, siekdamas atvaizduoti realią aktyvų vertę, suformavo specialiuosius atidėjimus 69264312,36 Lt. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas nustato, kad buhalterinei apskaitai turi būti vadovaujama remiantis ir tarptautiniais apskaitos standartais. Rekomendacijos dėl bankų finansinių ataskaitų sudarymo išdėstytos 30 tarptautiniame apskatos standarte. Šiame standarte numatyta nustatytą paskolų negrąžinimo riziką pripažinti išlaidomis ir įrašyti į pelno (nuostolio) ataskaitą. Lietuvos banko įstatymo 22 straipsnio 9 punkte numatytos specifinės išlaidos, kurios būtinos Lietuvos banko funkcijoms atlikti. Būtent tokiomis išlaidomis Lietuvos banko valdyba pripažino specialiuosius atidėjimus. Tokiu būdu, formuodamas specialiuosius atidėjimus ir apskaičiuodamas mokėtiną į biudžetą pelno likutį, Lietuvos bankas vadovavosi Lietuvos banko įstatymo 22,23 ir 24 straipsniais, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu ir 30 tarptautiniu apskaitos standartu”. Lietuvos banko įstatymo 22 straipsnis, reglamentuojantis Lietuvos banko išlaidas, nenumato specialiųjų atidėjimų priskyrimo banko išlaidoms. Iš bendrųjų pajamų atimti specialiuosius atidėjimus bankų abejotiniems aktyvams leidžiama tik Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo subjektams (kaip minėta aukščiau, Lietuvos bankas nėra Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo subjektas). Lietuvos banko aiškinimas, kad specialiuosius atidėjimus priskyrė banko specifinėms išlaidoms, vadovaujantis 30 tarptautiniu standartu , mūsų nuomone, taip pat yra nepagrįstas. Minėtas standartas yra rekomendacinio pobūdžio ir tik numato galimybes paskolų nuostolius pripažinti išlaidomis. Nuostata dėl Lietuvos banko vadovavimosi tarptautiniais apskaitos standartais priimta 1996 03 12 Lietuvos banko įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr.I-1225, paskelbtu “Valstybės žiniose” 1996 04 03 Nr.30-731, po specialiųjų atidėjimų atvaizdavimo apskaitoje ir jų priskyrimo išlaidoms. Mūsų nuomone, šią problemą turėtų išspręsti Lietuvos Respublikos Seimas, įstatymų nustatyta tvarka vertindamas Lietuvos banko 1995 metų veiklos ataskaitą ir audito išvadą. Valstybės kontrolierius V.Kundrotas R.Pužauskas, 62 05 98