PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO

PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL KVĖPAVIMO ORGANŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ IR PAPILDOMOS KVĖPAVIMO ORGANŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ ĮRANGOS NAUDOJIMO VALSTYBINĖJE PRIEŠGAISRINĖJE GELBĖJIMO TARNYBOJE INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO 2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 1-380 Vilnius Siekdamas užtikrinti saugų ir kvalifikuotą darbų atlikimą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams ir darbuotojams naudojant kvėpavimo organų apsaugos priemones: 1. Tvirtinu Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukciją (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 144 „Dėl Darbo kenksmingoje aplinkoje organizavimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje laikinosios instrukcijos patvirtinimo“. 3. Pavedu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui Vygandui Kurkuliui kontroliuoti šio įsakymo vykdymą. 4. Nurodau su įsakymu supažindinti su juo susijusius pareigūnus ir darbuotojus. Direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis _________________ Patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-380 KVĖPAVIMO ORGANŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ IR PAPILDOMOS KVĖPAVIMO ORGANŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ ĮRANGOS NAUDOJIMO VALSTYBINĖJE PRIEŠGAISRINĖJE GELBĖJIMO TARNYBOJE INSTRUKCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos (toliau – Instrukcija) tikslas – užtikrinti saugų ir kvalifikuotą darbų atlikimą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams ir darbuotojams (toliau – darbuotojai) naudojant kvėpavimo organų apsaugos priemones ir papildomą kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangą bei cheminės apsaugos kostiumus. 2. Instrukcija nustato darbuotojų, apribojimų zonoje atliekančių gelbėjimo darbus (išskyrus radiacinių avarijų metu), darbo principus naudojant kvėpavimo aparatus ir papildomą kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangą bei cheminės apsaugos kostiumus. 3. Darbuotojų kvėpavimo organų apsaugos priemonės skiriamos visai budinčiai pamainai, o ne kiekvienam asmeniui atskirai. Kiekvienas darbuotojas privalo turėti asmeninę ištisinę kaukę (toliau – kaukė). 4. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (toliau – PGT) privalo naudoti tik vieno gamintojo ir vienos sistemos kvėpavimo aparatus. 5. Kvėpavimo organų apsaugos priemones, skirtas dirbti apribojimų zonoje, po vandeniu naudoti griežtai draudžiama. 6. Kitoms civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms ši Instrukcija yra rekomendacinio pobūdžio. 7. Dirbti naudodami kvėpavimo organų apsaugos priemones apribojimų zonoje gali visi darbuotojai, nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą, baigę mokymo kursą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. 8. Kvėpavimo organų apsaugos priemonės ir papildoma įranga naudojamos vadovaujantis šia Instrukcija ir gamintojo nustatytais reikalavimais. 9. Esant galimybei visose PAGD pavaldžiose įstaigose turi būti įrengtos dūmų ir šiluminės kameros, skirtos darbuotojams treniruotis su kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis. 10. Šioje Instrukcijoje vartojamos sąvokos ir santrumpos: Kvėpavimo aparatas – autonominis kvėpavimo aparatas, turintis nešiojamą suslėgto oro atsargą ir nepriklausomas nuo aplinkos atmosferos. Kvėpavimo aparatą sudaro kaukė, suslėgtojo oro balionas ir tvirtinimo plokštė, ant kurios sumontuotas slėgio reduktorius, vidutinio slėgio jungiamasis vamzdelis, manometras, manometro vamzdelis, plaučių valdomas dozavimo vožtuvas, įspėjamasis įtaisas, įrangos jungtis, kūną juosiantys diržai. Kvėpavimo organų apsaugos priemonės (toliau – KOAP) – kvėpavimo aparatai, filtruojamosios dujokaukės ir respiratoriai. Papildoma KOAP įranga (toliau – papildoma įranga) – aukštojo slėgio kompresoriai, asmeninė aliarmavimo sistema (mirksintys šviesos diodai), komplektai nukentėjusiesiems gelbėti ir evakuoti, testavimo prietaisai, įrankiai ir bandymo įrenginiai ir pan. Grandis – grupė darbuotojų, kurie naudoja KOAP ir atlieka jiems priskirtą gelbėjimo darbų metu užduotį apribojimų zonoje. KOAP įrangos punktas – gelbėjimo darbų vadovo nurodyta saugi vieta pagalbinėje zonoje, kurioje telkiamos rezervinės KOAP ir papildoma įranga, reikalinga gelbėjimo darbams atlikti. KOAP ir papildomos įrangos priežiūros patalpa (-

1. os)– PGT patalpa (-os), kur laikomos visos KOAP ir papildoma įranga, atliekamas jų remontas ir priežiūra. Saugumo postas – saugi vieta už apribojimų zonos ribų, kur saugumo posto budėtojas užtikrina nuolatinį ryšį su grandimi ir kontroliuoja bei koordinuoja jų darbo laiką. 1 tipo cheminės apsaugos kostiumai – cheminės apsaugos kostiumai, nelaidūs dujoms ir apsaugantys nuo chemikalų¹: 1 a tipo – nelaidūs dujoms cheminės apsaugos kostiumai su kvėpuojamojo oro tiekimu, nepriklausančiu nuo aplinkos oro. Kvėpavimo aparatas nešiojamas po kostiumu; 1 b tipo – nelaidūs dujoms cheminės apsaugos kostiumai su kvėpuojamojo oro tiekimu. Kvėpavimo aparatas nešiojamas ant kostiumo; 1 c tipo – nelaidūs dujoms cheminės apsaugos kostiumai su teigiamu kvėpuojamojo oro tiekimu (oras tiekiamas oro linija). 2 tipo cheminės apsaugos kostiumai – laidūs dujoms cheminės apsaugos kostiumai su teigiamu kvėpuojamojo oro slėgiu, apsaugantys nuo nedujinių medžiagų (apsauga nuo dulkių ir purslų, pvz.: L-1 tipo, Splash-600). II. Darbuotojai, atsakingi už KOAP, PAPILDOMĄ įrangą ir cheminės apsaugos kostiumus 11. Bendrą KOAP, papildomos įrangos ir cheminės apsaugos kostiumų kontrolę bei eksploatacijos analizę valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (toliau – VPGT) atlieka PAGD atsakingas pareigūnas. 12. KOAP, papildomos įrangos ir cheminės apsaugos kostiumų eksploataciją bei priežiūrą PAGD pavaldžiose įstaigose organizuoja šių įstaigų vadovai. PGT viršininkas: 12.1. užtikrina PGT aprūpinimą KOAP, papildoma įranga bei cheminės apsaugos kostiumais ir tinkamą jų eksploataciją; 12.2. skiria atsakingą (-
2. us)už KOAP, papildomos įrangos bei cheminės apsaugos kostiumų eksploataciją ir priežiūrą darbuotoją ar darbuotojus (vienas iš jų dirba ne pamaininį darbą). 13. Darbuotojas, atsakingas už KOAP, papildomą įrangą ir cheminės apsaugos kostiumus: 13.1. užtikrina KOAP, papildomos įrangos bei cheminės apsaugos kostiumų priežiūrą ir laikymą kvėpavimo aparatų įrangos priežiūros patalpose; 13.2. privalo turėti kompresorių priežiūros meistro pažymėjimą ir mokėti dirbti su KOAP ir papildomos įrangos priežiūros patalpoje (-ose) esančiais įrenginiais; 13.3. tvarko KOAP, papildomos įrangos bei cheminės apsaugos kostiumų dokumentus ir jų atsarginių detalių apskaitą; __________________ ¹ – LST EN 943-1„Apsauginė apranga nuo skystųjų ir dujinių chemikalų, įskaitant skystuosius aerozolius ir kietąsias daleles.1 dalis. Ventiliuojamų ir neventiliuojamų, nepralaidžių dujoms (1 tipo) ir nedujinėms medžiagoms (2 tipo) kostiumų, apsaugančių nuo chemikalų, eksploatacinių savybių reikalavimai“ 13.4. nustatytu laiku organizuoja KOAP, papildomos įrangos, cheminės apsaugos kostiumų bei suslėgtojo oro balionų kvėpuojamo oro kokybės bandymus; 13.5. atsako už sugedusių KOAP, papildomos įrangos bei cheminės apsaugos kostiumų, kurių negali suremontuoti savo jėgomis, pateikimą laiku remontuoti; 13.6. kiekvienais metais analizuoja KOAP techninę būklę ir teikia pasiūlymus dėl darbo su KOAP veiklos gerinimo. 14. Budinčios pamainos budėjimo metu už KOAP ir cheminės apsaugos kostiumus, esančius gaisriniuose automobiliuose, atsako tuo automobiliu į incidento vietą išvykstantys skyrininkai. III. Darbo organizavimo principai 15. Budėjimo metu pamainos vadas privalo: 15.1. vadovauti pamainos darbuotojų treniruotėms šilumos ir dūmų kamerose bei gryname ore, kad jie galėtų atlikti darbo naudojant kvėpavimo aparatą laiko apskaičiavimus, eiti saugumo posto budėtojo pareigas, dirbti su filtruojamosiomis dujokaukėmis, cheminės apsaugos kostiumais, respiratoriais bei kvėpavimo aparatais (1 priedas); 15.2. užtikrinti, kad sugedusios KOAP ir cheminės apsaugos kostiumai nebūtų naudojami ir laiku pateikti remontuoti; 15.3. prieš budėjimą paskirti grandies vadą ir numatyti grandies sudėtį; 15.4. užtikrinti kvėpavimo aparatų, rezervinių suslėgtojo oro balionų ir įrenginių saugumą budėjimo metu; 15.5. laiku tvarkyti budinčios pamainos KOAP ir papildomos įrangos dokumentus. 16. Budėjimo metu budinčios pamainos darbuotojas privalo: 16.1. prieš budėjimą atlikti kvėpavimo aparato patikrinimą ir įrašyti į Tarnybos knygą jo numerį bei minimalų slėgį; 16.2. tikrinti, valyti ir techniškai apžiūrėti budėjimo metu jam priskirtas KOAP ir cheminės apsaugos kostiumus; 16.3. pratybų metu gerinti darbo įgūdžius (treniruotis) naudodamas kvėpavimo aparatą, filtruojamąją dujokaukę, respiratorių ir dėvėdamas cheminės apsaugos kostiumą; 16.4. mokėti teisingai eksploatuoti kvėpavimo aparatą, vykdyti saugumo posto budėtojo pareigas, atlikti darbo naudojant kvėpavimo aparatą laiko skaičiavimus; 16.5. laikytis saugos ir sveikatos reikalavimų naudojant KOAP ir cheminės apsaugos kostiumus; 16.6. turėti asmeninės apsaugos priemones, žetonus ir, jei yra, asmeninę aliarmavimo sistemą; 16.7. ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį gerinti darbo įgūdžius (treniruotis) naudojant kvėpavimo aparatus dūmų ir šiluminėse kamerose. Jeigu tokių kamerų nėra, vadovaujamasi PAGD direktoriaus nustatyta tvarka. 17. PGT darbuotojams, neįtrauktiems į budinčių pamainų sudėtį, būtina ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį gerinti darbo įgūdžius (treniruotis) naudojant kvėpavimo aparatus švarioje aplinkoje ir ne rečiau kaip 2 kartus per metus – dūmų ir šiluminėse kamerose. Jeigu tokių kamerų nėra, vadovaujamasi PAGD direktoriaus nustatyta tvarka. 18. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugumą atliekant gelbėjimo darbus apribojimų zonoje, gelbėjimo darbų vadovas (toliau – GDV) turi nustatyti apsaugos lygmenį. Atsižvelgiant į incidento sudėtingumą ir apribojimų zonos išplitimo ribas, gelbėjimo darbai apribojimų zonoje gali būti vykdomi keturiais apsaugos lygmenimis (toliau – lygmuo): 18.1. I lygmuo, kai yra žinomas pavojingos medžiagos pavadinimas ir jos koncentracija neviršija didžiausios leistinos koncentracijos darbo aplinkos ore (pvz., išsiliejęs gyvsidabris, amoniakas), kai apribojimų zona susidaro vieno aukšto pastatų patalpose, kurios yra netoli išėjimo į tinkamą kvėpuoti aplinką, gesinant automobilį ir atvirose vietovėse, kur gali dirbti vienas ugniagesys gelbėtojas. Privalomos apsaugos priemonės: respiratoriai, filtruojamosios dujokaukės arba kvėpavimo aparatai, cheminės apsaugos kostiumai, apsaugantys nuo purslų (pvz., 2 tipo cheminės apsaugos kostiumai), ir asmeninės apsauginės priemonės (toliau – AAP). I apsaugos lygmens atveju grandis nesudaroma, incidento vietoje gali dirbti visi darbuotojai su AAP. GDV pats nustato saugumo užtikrinimo būdą (stebi pats arba paskiria atsakingą budinčios pamainos darbuotoją). 18.2. II lygmuo, kai apribojimų zona susidaro daugiaaukščiuose administraciniuose ir gyvenamuosiuose pastatuose bei rūsiuose ir gauta išsami informacija iš incidento vietos, kad pavojus žmonių gyvybei negresia. Privalomosios apsaugos priemonės: kvėpavimo aparatai, asmeninė aliarmavimo sistema, AAP. Tokiais atvejais kvėpavimo aparatai užsidedami ir paruošiami darbui pakeliui į incidento vietą (jei kvėpavimo aparatai vežami gaisrinio automobilio salone – užsegami diržai, kaukės ant veido nededamos). Grandis sudaroma iš ne mažiau kaip 2 žmonių ir įkuriamas saugumo postas. Žymėjimą saugumo posto lape gali atlikti ugniagesys gelbėtojas, einantis automobilio vairuotojo pareigas, arba GDV paskirtas asmuo. 18.3. III lygmuo, kai apribojimų zona susidaro daugiaaukščiuose administraciniuose ir gyvenamuosiuose, gamybiniuose objektuose, jūros laivuose, įvykus sprogimui ir nėra tikslios informacijos apie pavojų žmonių gyvybei. Privalomosios apsaugos priemonės: kvėpavimo aparatai, asmeninė aliarmavimo sistema, AAP ir komplektai nukentėjusiesiems gelbėti ir evakuoti. Kvėpavimo aparatus reikia užsidėti ir paruošti darbui pakeliui į incidento vietą (jei kvėpavimo aparatai vežami salone – užsegami diržai, kaukės ant veidų nededamos). Sudaromos kelios grandys iš ne mažiau kaip 3 žmonių. Viena grandis turi likti rezerve, visiškai pasirengusi nedelsdama suteikti pagalbą grandžiai, esančiai apribojimų zonoje, ar ją pakeisti. Atsižvelgiant į grandžių skaičių įkuriami saugumo postai. Žymėjimą saugumo posto lape atlieka tik ugniagesiai gelbėtojai, paskirti eiti saugumo posto budėtojo pareigas. Saugumo posto budėtojas gali dirbti ne daugiau kaip su 2 grandimis. 18.4. IV lygmuo – gelbėjimo darbų organizavimas cheminės avarijos atveju. Privalomosios apsaugos priemonės: 2 tipo cheminės apsaugos kostiumai, kvėpavimo aparatai, AAP ir komplektai nukentėjusiesiems gelbėti ir evakuoti. Sudaroma grandis iš ne mažiau kaip 2 žmonių. Riboto buvimo zonoje įkuriamas saugumo postas ir švarinimo postas. Viena grandis turi būti rezerve. Žymėjimą saugumo posto lape atlieka tik ugniagesys gelbėtojas, paskirtas eiti saugumo posto budėtojo pareigas. (Numatomi darbuotojų veiksmai apribojimų zonoje pagal saugumo lygmenis pateikti 7 priede). 19. Numatomi darbuotojų darbo saugos ir sveikatos reikalavimai apribojimų zonoje: 19.1. vėdinti uždaras patalpas galima tik gavus GDV sutikimą ir įspėjus patalpose dirbančią (-ias) grandį (-is); 19.2. visi grandies nariai iš apribojimų zonos privalo grįžti vienu metu; 19.3. jeigu dirbama naudojant kvėpavimo aparatus, išeiti iš apribojimų zonos privaloma iki garsinio signalo suveikimo arba oro rezervo panaudojimo; 19.4. pastebėjus, kad nors vienam iš grandies narių pablogėjo savijauta, sugedo kvėpavimo aparatas ar suveikė jo garsinis signalas, visi grandies nariai privalo kartu nedelsdami palikti apribojimų zoną; 19.5. nusiimti kvėpavimo aparatą neišėjus iš apribojimų zonos griežtai draudžiama; 19.6. atlikdami žvalgybą apribojimų zonoje, darbuotojai privalo naudoti KOAP ir kitas AAP; 19.7. žvalgybos metu grandies nariai privalo turėti: 19.7.1. KOAP; 19.7.2. pripildytą vandens gaisrinę žarną su švirkštu, prijungtą prie automobilinės cisternos (švirkštas turi būti patikrintas, švirkšto čiurkšlė sureguliuota ir patikrintas ryšys su saugumo posto budėtoju); 19.7.3. ryšių ir apšvietimo priemones (nešiojamąją radijo stotį, žibintuvėlį ir kitas priemones); 19.7.4. eidami į dviejų aukštų ir aukštesnius pastatus, įrangą, reikalingą kitiems ir patiems darbuotojams gelbėti (gelbėjimo virvę, diržus su plunksnakabliais); 19.7.5. įrankius durims atidaryti ir konstrukcijoms ardyti (laužtuvą, kirvuką); 19.7.6. prireikus ir cheminės apsaugos kostiumus. 19.8. GDV privalo: 19.8.1. paskirti grandžiai užduotį, informuoti darbuotojus ir grandies narius apie galimus padarinius ir pavojus; 19.8.2. imtis priemonių, kad būtų sumažinta temperatūra incidento vietoje, kur dirba grandys; 19.8.3. pasirūpinti grandies narių ir nukentėjusiųjų švarinimu; 19.8.4. prireikus organizuoti KOAP ir papildomos įrangos punktą; 19.8.5. nustatyti darbuotojų darbo ir poilsio trukmę, jų buvimo vietas, keitimosi tvarką ir rezervą; 19.8.6. nustatyti ryšio palaikymo tvarką. 19.9. Grandies vadas privalo: 19.9.1. numatyti veiksmų planą ir paaiškinti jį grandies nariams, patikrinti, ar grandis turi visas AAP ir būtiną įrangą, įsiminti kelią iki saugumo posto; 19.9.2. paruošęs švirkštą atsargiai atidaryti duris, saugotis galimų liepsnos ar karštų dujų pliūpsnio jas atidarius; 19.9.3. ne rečiau kaip kas 10 minučių arba nuolat palaikyti ryšį su saugumo posto budėtoju; 19.9.4. keistis informacija su GDV; 19.9.5. prireikus iškviesti pagalbą. 19.10. Grandies nariai privalo: 19.10.1. stengtis eiti pritūpę arba keliais, prireikus šliaužte šalia kapitalinių sienų su langais, saugotis atvirų elektros laidų; 19.10.2. judėjimo metu nenutolti vienas nuo kito per fizinio ar balsinio kontakto atstumą; 19.10.3. pasiimti ryšių priemones, pripildytą vandens gaisrinę žarną (kurioje yra slėgis) su prijungtu švirkštu, įrankius durims atidaryti ir konstrukcijoms ardyti, apšvietimo priemones, prireikus ir gelbėjimo virvę; prieš įeidami patikrinti švirkšto darbą, sureguliuoti švirkšto čiurkšlę ir patikrinti ryšį su saugumo posto budėtoju; 19.10.4. nuolat stebėti manometro rodmenis ir žinoti saugumo posto vietą; 19.10.5. vykdami į incidento vietą, kur gali įvykti sprogimas, apsiauti guminius batus, nesinaudoti žibintuvėlio jungikliu (jei žibintuvėlis nepritaikytas dirbti sprogioje aplinkoje), konstrukcijas tikrinti nekibirkščiuojančiu laužtuvu, kad būtų išvengta kibirkščiavimo; 19.10.6. laužtuvu tikrinti perdangų konstrukcijas ar kitas pavojingas vietas, kad kiti grandies nariai neįkristų į montavimo, technologines ar kitas angas, taip pat į plyšius statybinių konstrukcijų griuvimo vietose; 19.10.7. gavę signalą išeiti iš apribojimų zonos, pereiti saugumo postą, nusiimti kaukes ir pasiimti žetonus; 19.10.8. baigę darbą apribojimų zonoje, esant žemai temperatūrai, nusiėmę kaukes, vengti kvėpuoti šaltu oru, gerti daug vandens; 19.10.9. radę nukentėjusįjį, visi kartu išeiti iš apribojimų zonos ir išsinešti gaisrinę žarną; 19.10.10. užtikrinti, kad šalia įėjimo į apribojimų zoną būtų rezervinė žarna su švirkštu. 19.11. Saugumo posto budėtojas privalo: 19.11.1. stebėti, kaip atliekamas kontrolinis patikrinimas; 19.11.2. prieš įeinant grandies nariams į apribojimų zoną, surinkti iš jų užpildytus asmeninius žetonus, o išėjus iš apribojimų zonos – grąžinti; 19.11.3. neleisti į apribojimų zoną asmenų be KOAP, drausti burtis žmonėms prie apribojimų zonos įėjimo; 19.11.4. ne rečiau kaip kas 10 minučių palaikyti ryšį su grandimi; 19.11.5. nieko neįleisti į apribojimų zoną, kurioje dirba grandis, išskyrus rezervinę grandį; 19.11.6. nutrūkus ryšiui su apribojimų zonoje dirbančia grandimi, saugumo posto budėtojas privalo mėginti užmegzti ryšį ir išsiųsti rezervinę grandį; 19.11.7. palaikyti ryšį su GDV; 19.11.8. stebėti, kad grandis grįžtų numatytu laiku ir visos sudėties. 19.12. Rezervinė grandis privalo: 19.12.1. turėti KOAP ir būti pasirengusi eiti į apribojimų zoną; 19.12.2. būti susipažinusi su situacija incidento vietoje. IV. KVĖPAVIMO APARATŲ naudojimas IR LAIKYMAS 20. Pradedant budėjimą, budinčios pamainos darbuotojų kvėpavimo aparatų slėgis balionuose SOA-2 ir DA-58 turi būti ne mažesnis kaip 180 bar, „AGA Divator 324“, „Dräger“, „Auer“ ir „Spiromatic“ – ne mažesnis kaip 250 bar. Kitų kvėpavimo aparatų slėgis balionuose tvirtinamas PAGD direktoriaus įsakymu. 21. Kaukių laikymas: 21.1. ne budėjimo metu asmeninės darbuotojų kaukės laikomos spintelėse, o bendro naudojimo – PGT viršininko nustatytoje vietoje, į kurią gali patekti pamainos vadas. Kaukės turi būti laikomos polietileno, medžiaginiuose maišeliuose arba dėžutėse; 21.2. kiekviena kaukė turi turėti inventorinį numerį; 21.3. tinkamos naudoti kaukės turi būti laikomos atskirai nuo sugedusių. PGT turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. turimų kaukių rezervas; 21.4. budinčios pamainos darbuotojų kaukės gaisriniuose automobiliuose laikomos specialiuose lizduose kartu su kvėpavimo aparatais. Kaukės, turinčios srieginę jungtį su kvėpavimo aparatu, turi būti prijungtos prie jų. Kad kaukės būtų apsaugotos nuo mechaninių ar kitokių pažeidimų, specialūs lizdai turi būti padengti guma ar kitokia amortizuojančia medžiaga ir turėti laikiklius; 21.5. kaukės sudedamos taip, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir būtų galima greitai jas užsidėti; 21.6. visos naujos kaukės tikrinamos PGT KOAP ir papildomos įrangos priežiūros patalpoje. Sunumeruotos kaukės skiriamos PGT darbuotojams. 22. Suslėgtojo oro balionų (toliau – balionai) naudojimas: 22.1. kvėpavimo aparatų balionai laikomi KOAP ir papildomos įrangos priežiūros patalpoje, sudėti lentynose arba į dėžes su užrašais: „Pilni“, „Tušti“ ir „Sugedę“; 22.2. į balionus pildyti orą galima tik tam skirtais aukštojo slėgio kompresoriais. Jei PGT neturi kompresoriaus, tai atliekama artimiausioje PGT. Balionai pripildomi vadovaujantis gamintojo instrukcijos reikalavimais; 22.3. vykstant atlikti gelbėjimo darbų, kiekvienas kvėpavimo aparatas turi turėti ne mažiau kaip vieną rezervinį balioną. PGT viršininko sprendimu balionų, laikomų gaisriniuose automobiliuose, atsargas leidžiama sumažinti iki 50 proc., tačiau, jei pritrūktų balionų, reikia numatyti pristatymo į incidento vietą tvarką. Į rezervinių balionų skaičių įtraukiami gaisriniuose automobiliuose esantys rezerviniai kvėpavimo aparatai su balionais. Rezerviniams kvėpavimo aparatams 100 proc. oro balionų atsargos reikalavimas netaikomas; 22.4. rezerviniai balionai gaisriniuose automobiliuose laikomi atskiruose lizduose siekiant užtikrinti jų saugų pervežimą; 22.5. kvėpavimo aparatų balionai bandomi pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus². __________________ ² – LST EN 1968 „Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių plieninių dujų balionų periodinė kontrolė ir bandymai“ 23. Tvarkingus kvėpavimo aparatus, esančius PAGD ir jam pavaldžių įstaigų balanse, draudžiama laikyti KOAP ir papildomos įrangos priežiūros patalpose ar sandėliuose. Jie turi būti laikomi gaisriniuose automobiliuose. 24. PGT viršininko įsakymu kiekvienam budinčios pamainos darbuotojui turi būti skirtas kvėpavimo aparatas. Taip pat vienas kvėpavimo aparatas skiriamas darbuotojams, dirbantiems ne pamainomis. 25. Kai PGT kvėpavimo aparatų skaičius yra mažesnis nei budinčios pamainos darbuotojų, turinčių leidimą dirbti su kvėpavimo aparatais, kvėpavimo aparato duomenis į Tarnybos knygą užrašo kiekvienas budinčios pamainos darbuotojas, nurodydamas priskirto kvėpavimo aparato numerį. 26. Filtruojamosios dujokaukės ir sukomplektuoti 2 tipo cheminės apsaugos kostiumai nuolat turi būti gaisriniuose automobiliuose. Respiratoriai, 1 tipo cheminės apsaugos kostiumai laikomi cheminių incidentų likvidavimo automobiliuose, o jų neturint, išvežami į incidento vietą pagal PGT viršininko įsakymu patvirtintą tvarką. V. KVĖPAVIMO APARATŲ techninė priežiūra 27. Kvėpavimo aparatų tinkamumas nustatomas atliekant: 27.1. patikrinimą prieš budėjimą (2 priedas); 27.2. kontrolinį patikrinimą (2 priedas); 27.3. profilaktinį patikrinimą (2 priedas). 28. Kvėpavimo aparatų patikrinimo rezultatai surašomi: 28.1. į Tarnybos knygą, jei patikrinimas atliktas prieš budėjimą; 28.2. į darbuotojo asmeninį žetoną ir saugumo posto lapą incidento vietoje (3 ir 4 priedai), jei atliktas kontrolinis patikrinimas; 28.3. į kvėpavimo aparatų įrangos remonto ir patikrinimų žurnalą (5 priedas), jei atliktas profilaktinis patikrinimas. 29. Kvėpavimo aparatų valymas ir dezinfekavimas: 29.1. kvėpavimo aparatų kaukės valomos kiekvieną kartą panaudojus, o dezinfekuojamos perduodant kaukę kitam asmeniui ir atliekant techninę priežiūrą; 29.2. kaukių valymas: 29.2.1. prieš plaunant kaukę nuimami įkvėpimo ir iškvėpimo vožtuvai, atsegama vidinė kaukė ir išsukama kalbos membrana. Šios detalės valomos atskirai ir į vietą įstatomos išdžiovintos; 29.2.2. kaukė ir jos detalės valomos skudurėliu, sudrėkintu drungnu muilo šarmu (muilo tirpalu) arba analogiškomis plovimo priemonėmis, kurias leidžia naudoti gamintojas; 29.2.3. gumines ar silikonines kaukės dalis draudžiama valyti organiniais tirpikliais (acetonu, spiritu, benzinu ir kt.); 29.2.4. išvalyta kaukė ir jos detalės kruopščiai skalaujamos švariu tekančiu vandeniu ir išdžiovinamos; 29.2.5. draudžiama džiovinti kaukę ir jos detales spinduliuojama šiluma (saulės spinduliai, radiatoriai). Džiovinimo patalpoje temperatūra negali būti aukštesnė nei 50 oC; 29.3. kaukių dezinfekavimas: 29.3.1. leidžiama dezinfekuoti kaukes tam skirtomis dezinfekavimo priemonėmis (pvz., Deconex 53 Plus); 29.3.2. kitomis gamintojo arba PAGD rekomenduojamomis priemonėmis; 29.3.3. prieš dezinfekavimą kaukė išvaloma 29.2 punkte išdėstyta tvarka; 29.3.4. išvalyta kaukė ir jos detalės įdedamos į dezinfekavimo priemonių pripildytą vonią (indą) ir dezinfekuojamos. Nustatant dezinfekavimo priemonės koncentraciją ir dezinfekavimo laiką, vadovaujamasi šios priemonės gamintojo naudojimosi instrukcija; 29.3.5. dezinfekuota kaukė ir jos detalės išvalomos ir kruopščiai skalaujamos švariu tekančiu vandeniu ir išdžiovinamos, tada kaukės detalės surenkamos; 29.4. kvėpavimo aparatų valymas: 29.4.1. kvėpavimo aparatai valomi kiekvieną kartą panaudojus ir prieš atiduodant juos kitai budinčiai pamainai; 29.4.2. panaudoto prietaiso užterštos dalys kruopščiai nuvalomos skudurėliu, sudrėkintu šiltu vandeniu; 29.4.3. prireikus šiltu vandeniu nuplaunama tvirtinimo plokštė, prieš tai atjungus slėgio reduktorių; 29.4.4. džiovinami ne karštesnės nei 60 oC temperatūros oro srove; 29.4.5. draudžiama valyti organiniais tirpikliais (nitrotirpikliais, alkoholiu, spiritu, benzinu); 29.4.6. labai suteptus kvėpavimo aparato diržus su tvirtinimo elementais galima skalbti skalbyklėje ne karštesniame nei 40 oC vandenyje. Prieš skalbiant diržus, sulipdomos abi lipuko dalys. 30. Kvėpavimo aparatų balionuose kvėpuojamojo oro kokybė turi atitikti LST EN 12021 „Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Kvėpavimo aparatų suslėgtasis oras“ reikalavimus. 31. Kvėpavimo aparatų balionuose kvėpuojamojo oro kokybė turi būti tikrinama ne rečiau kaip kas metus ir šiais atvejais: 31.1. prieš kompresoriaus eksploatavimo pradžią; 31.2. po kompresoriaus remonto; 31.3. pakeitus aukštojo slėgio kompresoriaus filtravimo sistemos filtrą (-us); 31.4. nustačius apsinuodijimo kvėpuojamuoju oru atvejus. 32. Respiratorių, filtruojamųjų dujokaukių, cheminės apsaugos kostiumų, aukštojo slėgio kompresorių bei testavimo prietaisų techninė priežiūra atliekama pagal gamintojo instrukcijas. VI. KOAP IR PAPILDOMOS įrangos įsigijimas, paskirstymas, perdavimas, remontas ir testavimas 33. KOAP, papildomos įrangos bei cheminių apsaugos kostiumų įsigijimą ir paskirstymą organizuoja PAGD arba PAGD vadovybės nurodymu jam pavaldžios įstaigos. 34. PAGD pavaldžios įstaigos, parama gavę KOAP, papildomą įrangą ar cheminės apsaugos kostiumus, per 10 kalendorinių dienų nuo jų gavimo dienos raštiškai privalo pranešti apie tai PAGD. 35. PGT viršininkai Specialiajai priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (toliau – SPGT) privalo pateikti duomenis apie PGT esančias techniškai netvarkingas KOAP, papildomą įrangą bei cheminės apsaugos kostiumus, jų detales ir paraiškas reikalingoms KOAP, papildomai įrangai bei cheminės apsaugos kostiumams įsigyti. Taip pat privalo perduoti SPGT netinkamas naudoti KOAP, papildomą įrangą bei cheminės apsaugos kostiumus ir jų detales. Tai privaloma atlikti per 10 kalendorinių dienų, apie tai raštiškai informuojant PAGD. 36. Kvėpavimo aparatų, papildomos įrangos bei cheminės apsaugos kostiumų remontą ir testavimą atlieka SPGT arba kita įstaiga, turinti reikiamus sertifikatus. 37. SPGT privalo priimti iš PGT KOAP, papildomą įrangą bei cheminės apsaugos kostiumus, kurių PGT negali suremontuoti savo jėgomis, ir įvertinusi nuspręsti dėl jų tolesnio naudojimo. Netinkamas naudoti KOAP ir papildomą įrangą privalo išardyti, tinkamas naudoti detales palikti rezerve, o netinkamas – teisės aktų nustatyta tvarka nurašyti ir pranešti apie tai PGT. 38. SPGT privalo kaupti informaciją apie KOAP, papildomos įrangos ir cheminių apsaugos kostiumų bei jų detalių poreikį VPGT ir teikti PAGD ataskaitas apie atliktus darbus remontuojant KOAP, papildomą įrangą bei cheminės apsaugos kostiumus ir įsigytas detales. 39. Nesant PGT testavimo prietaisų, PGT apskaitoje esančių KOAP, papildomos įrangos bei cheminės apsaugos kostiumų patikrinimus ir testavimą privaloma atlikti artimiausios apskrities centre esančios PGT KOAP ir papildomos įrangos priežiūros patalpoje, kurioje yra testavimo prietaisai, įrankiai bei bandymo įrenginiai. VII. KVĖPAVIMO APARATŲ dokumentų tvarkymas 40. PAGD ir jam pavaldžiose įstaigose yra privaloma pildyti kvėpavimo aparatų dokumentus. Budinčios pamainos ir kvėpavimo aparatų įrangos priežiūros patalpos dokumentų sąrašas pateikiamas 6 priede. _________________ Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos 1 priedas Darbo naudojant kvėpavimo aparatą laiko apskaičiavimaS 1. Grandies darbo laikas apribojimų zonoje nustatomas pagal kvėpavimo aparatą, kurio balione yra mažiausias oro slėgis. 2. Jeigu dirbama naudojant kvėpavimo aparatą, kuriame nėra oro atsargų rezervo arba oro rezervo atsargos mažesnės negu 50 bar, skaičiuojant numatytą sugrįžimo laiką ir kontrolinį slėgį būtina palikti 50 bar oro slėgį nenumatytoms aplinkybėms. 3. Kai dirbama naudojant kvėpavimo aparatą, kontrolinis slėgis, kurį pasiekus būtina ruoštis grįžti iš incidento židinio į tinkamą kvėpuoti aplinką, apskaičiuojamas pagal šią formulę: PK=PŽ+PR , čia: PK – kontrolinis slėgis, PŽ – slėgio sumažėjimas einant į incidento židinį, PR – oro atsargų rezervas. Pavyzdys. Prieš patenkant į apribojimų zoną, oro slėgis SOA-2 balionuose buvo 150 bar. Einant iki incidento vietos slėgis nukrito iki 120 bar, t. y. suvartota 30 bar. Koks turėtų būti kontrolinis slėgis, kurį pasiekus būtina išeiti iš apribojimų zonos? Sprendimas: PŽ=30 bar, PR=50 bar. Rasti PK. PK=30+50=80 bar Grandies numatytą sugrįžti laiką iš apribojimų zonos (nuo patekimo į apribojimų zoną) saugumo posto budėtojas apskaičiuoja pagal formulę: TG = (PB - PR) / PS, čia: TG – numatytas sugrįžimo laikas, PB – slėgis balione (minimalus slėgis), PR – oro atsargų rezervas, PS – suvartojamas oro kiekis per 1 min. (nustato PGT viršininkas įsakymu). Pavyzdys. Prieš patenkant į apribojimų zoną, oro slėgis „Dräger“ balionuose buvo 280 bar. Kada reikės sugrįžti iš apribojimų zonos? Sprendimas: PB=280 bar, PR=50 bar , PS= 10 bar. Rasti TG. TG = (280 - 50) / 10 = po 23 min. PASTABA. Kontrolinio slėgio ir numatyto sugrįžimo laiko skaičiavimai taikomi, ir kai dirbama su 1 tipo cheminės apsaugos kostiumais. _________________ Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos 2 priedas KVĖPAVIMO APARATŲ tikrinimO TVARKA 1. Darbuotojas privalo patikrinti kvėpavimo aparato tinkamumą. Patikrinimai yra: 1.1. prieš budėjimą; 1.2. kontrolinis; 1.3. profilaktinis. 2. Patikrinimas prieš budėjimą atliekamas, kai darbuotojai pasirengę keistis pamainomis, prieš signalą „Pamainų pasikeitimas“, ir pakeitus suslėgtojo oro balioną; 2.1. patikrinimas prieš budėjimą atliekamas tokia tvarka: 2.1.1. atliekama vizuali kaukės ir kvėpavimo aparato apžiūra (apžiūrimi diržai, sagtys, žarnos, tvirtinimo elementai); 2.1.2. užsidėjus kaukę ir prijungus ją prie kvėpavimo aparato, patikrinamas kaukės hermetiškumas; 2.1.3. atsukus balioną, patikrinami įkvėpimo ir iškvėpimo vožtuvai, reduktoriaus darbas ir manometro duomenys; 2.1.4. nusiėmus kaukę ir užsukus balioną, patikrinamas aukšto slėgio sistemos hermetiškumas; 2.1.5. atliekamas garsinio signalo patikrinimas (rezervinio oro slėgio patikrinimas); 2.2. patikrinimo metu nustačius kvėpavimo aparatų gedimus, kurių patys darbuotojai negali pašalinti, būtina atlikti tyrimą gedimų priežastims nustatyti ir organizuoti aparatų remontą. 3. Kontrolinis patikrinimas atliekamas prieš einant į incidento vietą tokia tvarka: 3.1. atliekama vizuali kaukės ir kvėpavimo aparato apžiūra; 3.2. užsidėjus kvėpavimo aparatą ir prie jo prijungtą kaukę, patikrinamas kaukės hermetiškumas; 3.3. atsukus balioną, patikrinami įkvėpimo ir iškvėpimo vožtuvai, reduktoriaus darbas bei manometro duomenys. 4. Profilaktinis patikrinimas atliekamas gamintojo instrukcijoje nustatytu laikotarpiu, o nesant sąlygų, kuriomis galima užtikrinti gamintojos reikalavimus, tai daryti būtina: 4.1. apskričių centruose esančiose PGT naudojamiems kvėpavimo aparatams – ne rečiau kaip 2 kartus per metus; 4.2. PGT naudojamiems kvėpavimo aparatams – ne rečiau kaip 1 kartą per metus; 4.3. profilaktinio patikrinimo metu atliekama: 4.3.1. aparato ir kaukės plovimas; 4.3.2. aparato ir kaukės išorinė apžiūra (kaip per patikrinimą prieš budėjimą); 4.3.3. patikrinimai testavimo prietaisais. 5. Profilaktinį patikrinimą gali atlikti tik darbuotojai, atsakingi už KOAP ir papildomą įrangą. Nesant techninių galimybių (testavimo stendų, įrankių ir pan.) arba apmokytų darbuotojų, profilaktiniam patikrinimui kvėpavimo aparatai pristatomi į artimiausią apskrities centre esančią PGT arba į Specialiąją priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. 6. PAGD direktoriaus įsakymu gali būti nustatytas kitas, šioje Instrukcijoje nenumatytas kvėpavimo aparatų tinkamumo patikrinimas. _________________ Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos 3 priedas (Asmens žetono forma) ASMENS ŽETONAS __________________________________ (PAGD ar jam pavaldžios įstaigos pavadinimas) __________________________________ (vardas ir pavardė) __________________________________ (kvėpavimo aparato tipas) __________________________________ (oro slėgis balione prieš įeinant į apribojimų zoną) PASTABOS: 1. Asmens žetonas (toliau – žetonas) išduodamas visiems darbuotojams, dirbantiems apribojimų zonoje. Žetonas turi būti gaminamas iš neperšlampamos medžiagos. Jame turi būti nurodyta: 1.1. PAGD ar jam pavaldžios įstaigos pavadinimas; 1.2. vardas, pavardė; 1.3. kvėpavimo aparato tipas; 1.4. slėgis prieš patenkant į apribojimų zoną, t. y. kontrolinio patikrinimo metu. 2. Incidento vietoje saugumo posto budėtojas, surinkęs žetonus, užrašo slėgį kontrolinio patikrinimo metu ir pasižymi saugumo posto lape numatytą sugrįžimo laiką, kuris skaičiuojamas nuo patekimo į apribojimų zoną. 3. Duomenys į žetoną įrašomi prieš patenkant darbuotojui į apribojimų zoną. _________________ Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos 4 priedas Saugumo posto lagaminėliO SUDĖTIS Saugumo posto budėtojas privalo turėti lagaminėlį, kuriame saugomas saugumo posto lapas, žibintas, laikrodis arba chronometras ir žymiklis. Saugumo posto lapo pavyzdys pateikiamas lentelėje. SAUGUMO POSTO LAPAS Tarnybos pavadinimas Oro kiekis (bar) numatytas sugrįžimo laikas (min.) pagal slėgį balionuose (bar), kai oro sąnaudos 5 bar/min. 180 185 190 195 200 205 210 215 220 26 27 28 29 30 31 32 33 34 26 27 28 29 30 31 32 33 34 26 27 28 29 30 31 32 33 34 Saugumo posto lape ugniagesys gelbėtojas, einantis saugumo posto budėtojo pareigas, suskaičiuoja ir žymikliu pasižymi numatytą sugrįžimo laiką, kuris skaičiuojamas nuo patekimo į apribojimų zoną. Saugumo posto lapas turi būti neperšlampamas. Saugumo posto lagaminėlis nuolat saugomas gaisriniuose automobiliuose. Atsakingas darbuotojas – pamainos vadas. PASTABA. Šiame saugumo posto lape turi būti nurodytas slėgis: SOA-2 ir DA-58 aparatų – nuo 180 bar iki 220 bar (lentelėje slėgis surašomas pagal PGT viršininko įsakymu patvirtintas oro sąnaudas). „Dräger“, „Auer“, „Spiromatic“ ir „AGA Divator-324“ – nuo 250 bar iki 330 bar (lentelėje slėgis surašomas pagal PGT viršininko įsakymu patvirtintas oro sąnaudas). _________________ Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos 5 priedas (Kvėpavimo aparatų remonto ir profilaktinių patikrinimų žurnalo forma) KVĖPAVIMO APARATŲ REMONTO IR PROFILAKTINIŲ PATIKRINIMŲ ŽURNALAS Atidavimo data Kvėpavimo aparato Nr. Patikrinimo rezultatai (eksploatuoti tinka/ netinka) Priežastis (dėl ko netinka) Kas remontuoja ar tikrina Tikrintojo parašas Pamainos vado parašas Grąžinimo data _________________ Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos 6 priedas KVĖPAVIMO organų apsaugos priemonių EKSPLOATAVIMO Dokumentų sąrašas Eil. Nr. Dokumento pavadinimas Saugojimo vieta Atsakingas darbuotojas Saugojimo laikotarpis 1. Tarnybos knyga budinčios pamainos vado patalpos pamainos vadas 5 metai 2. Kvėpavimo organų apsaugos priemonių remonto ir patikrinimų žurnalas (taikomas visoms PGT) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kvėpavimo aparatų įrangos priežiūros patalpos darbuotojas, atsakingas už KOAP ir papildomą įrangą 2 metai 3. Suslėgtojo oro balionų bandymo protokolai Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos paskirtas darbuotojas 5 metai 4. Suslėgtojo oro balionų bandymo žurnalai Specialioji priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos paskirtas darbuotojas 5 metai 5. Suslėgtojo oro balionų bandymo protokolų kopijos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kvėpavimo aparatų įrangos priežiūros patalpos darbuotojas, atsakingas už KOAP ir papildomą įrangą 5 metai _________________ Kvėpavimo organų apsaugos priemonių ir papildomos kvėpavimo organų apsaugos priemonių įrangos naudojimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje instrukcijos 7 priedas Numatomi darbuotojų veiksmai apribojimų zonoje pagal saugumo lygmenis Lygmenys Numatomi darbuotojų veiksmai gelbėjimo darbų vadovo grandies vado grandies nario darbuotojo saugumo posto budėtojo rezervinės grandies I lygmuo skirti darbuotojams užduotis; perduoti informaciją valdymo punktui numatyti užduoties įgyvendinimo planą ir paaiškinti jį grandies nariams; nurodyti grandies nariams saugumo posto vietą; asmeniškai stebėti, kaip grandies nariai atlieka kvėpavimo aparatų patikrinimą greitai ir tiksliai vykdyti grandies vado nurodymus; nedelsiant teikti pagalbą žmonėms, patekusiems į apribojimų zoną vykdyti pavestas užduotis; palaikyti ryšį su gelbėjimo darbų vadovu saugumo posto lape pasižymėti numatytą sugrįžimo laiką, kuris skaičiuojamas nuo patekimo į apribojimų zoną nenumatomi II ir III lygmenys skirti grandžiai užduotis; organizuoti nukentėjusiųjų paiešką; stebėti incidento vietą pagal išorinius požymius ir statybinių konstrukcijų būklę. Apie pastebėtus pasikeitimus nedelsiant pranešti grandies vadui; perduoti informaciją valdymo punktui; III lygmens atveju vieną grandį palikti rezerve ir nustatyti jos buvimo vietą; nurodyti kvėpavimo organų apsaugos priemonių (toliau – KOAP) įrangos punkto organizavimo vietą numatyti užduoties įgyvendinimo planą ir paaiškinti jį grandies nariams; nurodyti grandies nariams saugumo posto vietą; stebėti, kaip grandies nariai atlieka kvėpavimo aparatų patikrinimą; išėjus iš apribojimų zonos pasirūpinti, kad kvėpavimo aparatai vėl būtų paruošti darbui; pastebėjus grandies nario kvėpavimo aparato (smulkų) gedimą, imtis priemonių jį pašalinti vietoje, o jeigu to padaryti neįmanoma, išvesti visą grandį ir nedelsiant pranešti apie tai gelbėjimo darbų vadovui greitai ir tiksliai vykdyti grandies vado nurodymus; nedelsiant teikti pagalbą žmonėms, atsidūrusiems apribojimų zonoje; padėti savo kolegoms, stebėti jų būklę, jeigu reikia, suteikti pagalbą; nuolatos stebėti grandies darbo vietos aplinką; apie pastebėtus pasikeitimus pranešti grandies vadui; pastebėjus kvėpavimo aparato gedimą arba pablogėjus savijautai, nedelsiant pranešti apie tai grandies vadui ir vykdyti jo nurodymus; iš apribojimų zonos grįžti visiems grandies nariams vienu metu; skaidytis į grandis arba palikti grandies narius apribojimų zonoje draudžiama nėra saugumo postą įrengti prie įėjimo į apribojimų zoną; saugumo posto lape pasižymėti numatytą sugrįžimo laiką iš apribojimų zonos (4 priedas); palaikyti ryšį su grandimi pasirengti vykdyti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus; būti pasirengusiai bet kuriuo metu padėti dirbančioms grandims IV lygmuo nustatyti cheminių medžiagų išplitimo saugias darbo zonas; prireikus vadovauti grandžiai ir palaikyti ryšį su ja; perduoti informaciją valdymo punktui; nurodyti KOAP įrangos punkto organizavimo vietą grandies vadu skiriamas vyriausias pagal pareigas grandies narys arba, esant lygiavertėms pareigoms, turintis didesnį darbo stažą; numatyti veiksmų planą ir paaiškinti jį grandies nariams greitai ir tiksliai vykdyti grandies vado nurodymus; nedelsiant teikti pagalbą žmonėms, patekusiems į apribojimų zoną nėra saugumo posto lape pasižymėti numatytą sugrįžimo laiką, kuris skaičiuojamas nuo patekimo į apribojimų zoną; palaikyti ryšį su grandimi; įkurti KOAP įrangos punktą; atsižvelgiant į incidento pobūdį naudoti atitinkamas asmenines apsaugos priemones laukti gelbėjimo darbų vadovo nurodymų; būti pasirengusiai padėti bet kuriuo metu dirbančiai grandžiai _________________