← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3 PRIEDU ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2008 m. sausio 22 d. Nr. 1K-1239 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. sausio 15 d. priimtu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymu Nr. X-1417 (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai paskelbti, konstatuoju: Pagal Įstatymo 1 straipsnį lengvatinis 5 procentų PVM tarifas turėtų būti taikomas daržovėms ir vaisiams, jei jie atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus ir Lietuvos standartus, jeigu tokie standartai yra patvirtinti (pagal šio Įstatymo 3 priede patvirtintą daržovių ir vaisių sąrašą). Įvertinus teisinius, ekonominius ir socialinius tokios PVM lengvatos įvedimo aspektus, pabrėžtina, kad mokesčių lengvatos iškreipia mokesčių sistemą, mažina jos skaidrumą, kuria paskatas jomis piktnaudžiauti, apsunkina mokesčių administravimą bei vienus atskirų produktų gamintojus ar paslaugų teikėjus privilegijuoja, o kitus – diskriminuoja. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra pabrėžęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygiateisiškumo principas apima ir privilegijų draudimą. Įstatyme įtvirtinta PVM lengvata reiškia, kad vaisių ir daržovių augintojams bus sudarytos palankesnės konkurencinės sąlygos, juos lyginant su kitais gamintojais. Nors įstatyme ir gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikroms asmenų kategorijoms, tačiau tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokių asmenų teisinės padėties skirtumai. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas, taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Toks teisinis reglamentavimas, kuriuo sukuriamos išimtinės verslo sąlygos tam tikrai verslo sričiai, pažeidžia ir laisvos konkurencijos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad „įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, pabrėžė, jog ji įstatymų leidėją įpareigoja įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad gamyba ir rinka nebūtų monopolizuotos, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė bei numatytos priemonės jai apsaugoti. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia inter alia draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Tai, jog PVM lengvatos paprastai veikia kaip subsidija prekių ir paslaugų teikėjams, o ne kaip kainų mažinimo veiksnys, patvirtina Europos Komisijos ataskaitos išvados [SEC

(203)622]. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad sumažintas PVM tarifas neturi esminio poveikio užimtumo didinimui bei šešėlinės ekonomikos mastų mažinimui. Valstybės kontrolės ataskaitoje „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ (Nr. 800-7P-31) taip pat teigiama, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti. Ataskaitos rekomendacijose nurodoma: „Atsižvelgiant į tai, kad lengvatinis PVM tarifas neturėjo tiesioginio ilgalaikio poveikio audito metu nagrinėtų šiuo tarifu apmokestintų prekių ir paslaugų kainoms, t. y. tiesioginės naudos vartotojui, ir sukuria išskirtines sąlygas šių paslaugų teikėjams ir prekių tiekėjams, siūlome išnagrinėti galimybes: atsisakyti taikomų lengvatinių PVM tarifų; nenustatyti naujų lengvatinių PVM tarifų; taikyti visoms prekėms ir paslaugoms vienodą mokesčio tarifą, laikantis Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.“ Pabrėžtina ir tai, kad į Įstatymo 3 priede patvirtintą daržovių ir vaisių sąrašą neįtraukta dauguma Lietuvoje parduodamų kitų geografinių platumų daržovių ir vaisių. Mokesčio lengvatų nustatymas tik toms daržovėms ir vaisiams, kurie auginami Lietuvoje, tų pačių lengvatų netaikant daržovėms ir vaisiams, kurie Lietuvoje neauga, gali būti vertinamas kaip kitų valstybių narių prekių mokestinis diskriminavimas. Europos bendrijos steigimo sutarties 90 straipsnis draudžia bet kokį tiesioginį ar netiesioginį mokestinį kitų valstybių narių prekių diskriminavimą, palyginti su vietinės kilmės produktais. Be to, draudžiama imtis mokestinių priemonių, kurios suteiktų netiesioginį mokestinį pranašumą šalyje gaminamoms prekėms, palyginti su kitų valstybių narių prekėmis, kurios nors ir nėra tapačios, tačiau iš dalies konkuruoja tarpusavyje. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymą; 2) siūlau Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymą laikyti nepriimtą. 3 straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidento patarėjui, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovui Ramūnui Vilpišauskui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.