← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL VAIŠVYDAVOS APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2008 m. sausio 21 d. Nr. D1-46 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Vaišvydavos apylinkių gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane numatytas priemones; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija; 2.
  5. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą. L. e. aplinkos ministro pareigas Arūnas Kundrotas _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-46 VAIŠVYDAVOS APYLINKIŲ gamtotvarkos planas I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Vaišvydavos apylinkių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  7. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Vaišvydavos apylinkės – yra Kauno apskrityje, Kauno rajono savivaldybės Samylų seniūnijoje. Vaišvydavos apylinkės yra Kauno marių regioninio parko dalis, t. y. dalis didesnės vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138). Vaišvydavos apylinkės patenka į Kauno marių regioninio parko rekreacinio prioriteto zoną. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 22,6 ha. Teritorijoje aptikti 3 Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 6210 Stepinės pievos. Šios buveinės aptinkamos rytinėje ir pietrytinėje teritorijos dalyje esančiuose šlaituose. Jos užima apie 3,4 ha plotą. Buveinės apaugusios krūmais ir medžiais; 7220 *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais. Vienintelė gerai susiformavusi buveinė yra ant šiaurinio Kauno marių šlaito, apaugusio griovų ir šlaitų miškais. Ji užima mažesnį nei 0,5 ha plotą; 9180 *Griovų ir šlaitų miškai. Šio tipo buveinė aptinkama Kauno marių šlaituose. Jos užimamas plotas yra apie 12,3 ha. Teritorijoje rastos 3 augalų rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331), taip pat 1 augalų bendrija, nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976): Dirvinis česnakas (Allium vineale). Apie 50 individų rasta pievose rytinėje teritorijos dalyje; Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Apie 20 augalų rasta pievose rytinėje teritorijos dalyje; Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata). Didelė populiacija (apie 200 individų) pasklidusi pietrytinėje teritorijos dalyje į pietus orientuotame šlaite. Teritorija apauga sumedėjusia augalija; Liepinis skroblynas (Tilio-Carpinetum betuli). Lapuočiai miškai su gausia paprastojo skroblo (Carpinus betulus) priemaiša. Aptinkami Kauno marių pakrantėje. Pagrindinė grėsmė, veikianti pievų buveinių būklę, yra užaugimas sumedėjusia augalija nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti ar ganyti gyvulius. Potenciali grėsmė šaltinių su besifomuojančiais tufais buveinėms yra nitrifikacija, padidėjusi lankytojų gausa. Apie 98 proc. teritorijos užima valstybinės reikšmės miškai. Kita dalis teritorijos valdoma privačios nuosavybės teise. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  8. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti 6210 Stepinių pievų, 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinių, saugomų augalų bendrijos ir rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.
  9. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  10. atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų buveinę su saugomomis augalų rūšimis, pagerinti jos struktūrą; 4.
  11. išsaugoti 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinę; 4.
  12. sudaryti sąlygas pagerinti 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinės struktūrą; 4.
  13. informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus, ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  14. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Galimos alternatyvos
  15. Atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų buveinę su saugomomis augalų rūšimis, pagerinti jos struktūrą 1.
  16. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą (2, 3, 4 tvarkymo plotai) VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Kauno marių regioninio parko direkcija 2008–2009 metai I 1.
  17. organizuoti naujai ataugusių atžalų šalinimą (2, 3, 4 tvarkymo plotai) VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Kauno marių regioninio parko direkcija 2012, 2016 metai I 1.
  18. organizuoti pievų šienavimą ir nušienautos biomasės pašalinimą iš teritorijos (2–6 tvarkymo plotai) VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Kauno marių regioninio parko direkcija 2008–2017 metai I Konsultuojant ūkininkus siekti, kad jie nuosavybės teise priklausančioje arba išsinuomotoje valstybinėje žemėje geros agrarinės būklės pievas tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą
  19. Išsaugoti 7220 *Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveinę 2.
  20. krūmų projekciniam padengimui pasiekus 50 proc., retinti krūmus, kad jų projekcinis padengimas būtų ne didesnis kaip 30 proc. (1 tvarkymo plotas) VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Kauno marių regioninio parko direkcija 2008–2017 metai I 2.
  21. įrengti medinius takus visame šaltiniuotame ruože (įgyvendinama kartu su 4.2 priemone) (1 tvarkymo plotas) Kauno marių regioninio parko direkcija, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija 2009–2010 metai III
  22. Sudaryti sąlygas pagerinti 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinės struktūrą 3.
  23. aukšto glaudumo medynus išretinti, atliekant kraštovaizdžio formavimo kirtimus, tačiau projekcinį padengimą lajomis palikti ne mažesnį kaip 50 proc. (7 tvarkymo plotas) VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Kauno marių regioninio parko direkcija 2008–2017 metai II 3.
  24. siekiant pagausinti įvairių parametrų ir suirimo stadijų negyvos medienos, nevykdyti sanitarinių miško kirtimų, išskyrus, kai kyla masinio ligų ir kenkėjų išplitimo grėsmė arba būtina iškirsti lankytojams pavojingus medžius (7 tvarkymo plotas) VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Kauno marių regioninio parko direkcija 2008–2017 metai II
  25. Informuoti visuomenę, vietos gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus, ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą 4.
  26. įrengti 2 informacinius stendus apie teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius (1, 2 tvarkymo plotai) Kauno marių regioninio parko direkcija, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija 2009 metai II 4.
  27. rekonstruoti ekologinį taką (1, 7 tvarkymo plotai) Kauno marių regioninio parko direkcija, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija 2009–2010 metai III 4.
  28. išleisti lankstinuką apie teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius (2000 egzempliorių tiražu) Kauno marių regioninio parko direkcija 2008 metai II 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios 2 KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos Agrarinės aplinkosaugos priemonė V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  29. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą teritorijoje koordinuoja Kauno marių regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už saugomų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių priežiūrą. VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose. Atsižvelgiant į tai, ji yra pagrindinė Gamtotvarkos plano priemonių, įgyvendinamų valstybinės reikšmės miškuose, vykdytoja. Darbams finansuoti siūloma siekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos nepelno investicijoms miškuose. Kauno marių regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai rengiant paraišką finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, konsultuoja dėl darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buveinėms. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  30. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA
  31. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas ir patikslintas atsižvelgus į realų gamtotvarkos priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius, įvertinus plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. Tam būtina reguliari buveinių ir joms būdingų rūšių kokybės, dydžio ir augalų skaičiaus stebėsena. Jei išaiškės, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūloma Gamtotvarkos planą tikslinti.
  32. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija.
  33. Didėjanti saugomų dirvinio česnako, baltijinės gegūnės, melsvojo gencijono populiacijų gausa teritorijoje laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.
  34. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Kauno marių regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  35. Gamtotvarkos plano peržiūra pirmą kartą turi būti atliekama kitais metais po pirmųjų stebėsenos darbų teritorijoje, o vėliau ne rečiau kaip kas 3 metai.
  36. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 13.
  37. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 13.
  38. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 13.
  39. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 13.
  40. pasiekti rezultatai; 13.
  41. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir joms būdingų rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais; 13.
  42. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.
  43. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti jų palankią apsaugos būklę. PASTABA. * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.