LIETUVOS r

LIETUVOS r LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBES KANCELIARIJA 2008 01 18 Nr. 17-416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL PAŽYMOS PATEIKIMO Lietuvos Respublikos Vyriausybė siunčia pažymą dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės atskyrimo principų ir nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo atitikties Europos Sąjungos teisės nuostatoms, kuriai buvo pritarta Vyriausybės 2007 m. sausio 16 d. pasitarime. PRIDEDAMA :

1. Pažyma dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės atskyrimo principų ir nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo atitikties Europos Sąjungos teisės nuostatoms, 4 lapai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo protokolas, l lapas. Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS PASITARIMO PROTOKOLAS 2008 m. sausio 16 d.Nr. 4
3. Dėl pažymos „Dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės atskyrimo principų ir nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo atitikties Europos Sąjungos teisės nuostatoms" pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui Pritarti ūkio ministro V. Navicko pateiktai pažymai „Dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės atskyrimo principų ir nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo atitikties Europos Sąjungos teisės nuostatoms" ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas PAŽYMA Dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Kauno hidroelektrinės atskyrimo principų ir nacionalinio investuotojo bendrovės steigimo atitikties Europos Sąjungos teisės nuostatoms
4. Esama padėtis. Šiuo metu Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau - Kruonio HAE) ir Kauno hidroelektrinė (toliau - Kauno HE) yra akcinės bendrovės „Lietuvos energija" sudėtyje ir veikia kaip Šios bendrovės filialai. Akcinė bendrovė „Lietuvos energija" iš Kruonio HAE veiklos pajamas gauna už šios elektrinės teikimą operatyvinio rezervo paslaugą (2008 m. - 30 mln. Lt) ir pikinės elektros energijos pardavimą (2008 m. prognozė - 42 mln. Lt). Pajamos iš operatyvinio rezervo paslaugos yra reguliuojamos ir įtakoja galios rezervo tarifą, kurį nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pikinės elektros energijos pardavimo kainos ir pajamos iŠ šios veiklos nereguliuojamos (pikinė elektros energija parduodama aukcione vidaus vartotojams bei eksportuojama į kitas rinkas sutartinėmis kainomis). Kauno HE gaminama elektros energija naudojama perdavimo tinklo technologiniams nuostoliams padengti (apie 80 proc. nuostolių padengimui reikalingos elektros energijos pagaminama Kauno HE, likusi dalis perkama aukcione) ir jos kaina nustatoma tokia, kad padengtų filialo veiklos sąnaudas (2008 m. - 2,77 ct/ kWh). Nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija" sąnaudų perkant (gaminantis) elektros energiją technologinių nuostolių perdavimo tinkle padengimui priklauso perdavimo tarifo dydis.
5. Kruonio HAE ir Kauno HE atskyrimo schema. Derybų su akcinės bendrovės „VST" kontrolinio akcijų paketo savininku (toliau -„NDX energija") dėl nacionalinio investuotojo bendrovės (toliau - LEO LT) sukūrimo metu buvo susitarta, kad LEO LT kuriamas akcinės bendrovės „VST", akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir akcinės bendrovės „Lietuvos energija", išimant iš jos Kruonio HAE ir Kauno HE, pagrindu. Sutarties dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo projekte nustatyta, kad ne vėliau, kaip per 24 mėnesius nuo sandorio užbaigimo (LEO LT įsteigimo) Kruonio HAE ir Kauno HE bus atskirtos nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija", įkuriant savarankiškas akcines bendroves. Atskyrimas būtų vykdomas akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Po atskyrimo naujai įsteigtų akcinių bendrovių (Kruonio HAE ir Kauno HE) akcijos priklausytų LEO LT - 96,4 proc. ir smulkiems akcininkams - 3,6 proc. Po to, ne vėliau, kaip per 30 darbo dienų, LEO LT jam priklausančius akcinės bendrovės Kruonio HAE ir akcinės bendrovės Kauno HE 96,4 proc. akcijų paketus už simbolinę kainą (po l Lt) perleistų Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Užbaigus šį procesą, Kruonio HAE ir Kauno HE veiktų kaip savarankiškos akcinės bendrovės, kurių 96,4 proc. akcijų priklausytų Valstybei, o 3,6 proc. kitiems akcininkams (fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie bus akcinės bendrovės „Lietuvos energija" akcininkais jos reorganizavimo metu). Akcinės bendrovės „Lietuvos energija" reorganizavimo metu naujai kuriamai Kruonio HAE (atitinkamai - Kauno HE) akcinei bendrovei bus perduotas toks turtas, kuris reikalingas ir tiesiogiai naudojamas elektros energijos gamybai ir galios rezervavimui Kruonio HAE. Už pagrindą imamas turtas, apskaitytas Kruonio HAE (atitinkamai - Kauno HE) 2007 m. gruodžio 31 d. filialo balanse, atskiriant iš jo tą turtą, kuris reikalingas perdavimo veiklai. Atitinkamai, jei turtas, reikalingas elektrinės veiklai, nėra įtrauktas į filialo balansą, reorganizavimo metu jis perduodamas naujai steigiamai bendrovei. Pagal turto atskyrimo principus bus nustatyta ir nuosavybės ribos tarp akcinės bendrovės „Lietuvos energija" ir naujai steigiamų bendrovių. Iš esmės, sprendžiant kuris įrenginys priklauso perdavimo tinklui, o kuris elektrinei, bus vadovaujamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujantis nuo akcinės bendrovės „Lietuvos energija" buvo atskirtos Mažeikių ir Lietuvos elektrinės, reorganizuojant šią bendrovę 2001 m. Galutinis perduodamo turto sąrašas bei nuosavybės ribos bus nustatytos po techninio perduodamo turto patikrinimo, kurį ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo LEO LT įkūrimo atliks abiem šalims (Vyriausybei ir „NDX energija") priimtini ekspertai. Perduodant įsipareigojimus naujai steigiamoms bendrovėms vadovaujamasi principu, kad perduodami tik tie įsipareigojimai, kurie yra tiesiogiai susiję su atitinkamų filialų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad akcinė bendrovė „Lietuvos energija" neturi paskolų, kurios butų skirtos investicijoms į Šias elektrines finansuoti, naujai steigiamoms bendrovėms nebus perduodamos akcinės bendrovės „Lietuvos energija" turimos paskolos. Iki atskyrimo užbaigimo Kruonio HAE ir Kauno HE veikla bus vykdoma ir buhalterinė apskaita vedama (turtas, teisės ir pareigos priskiriami atitinkamiems filialams) pagal tuos pačius principus ir taisykles, kaip tai buvo daroma iki 2007 m. gruodžio 31 d., išskyrus įsipareigojimus pagal Kauno HE rekonstrukcijos ir Kruonio HAE apsaugos diegimo sutartis. Šiuo metu vykdomą Kauno HE rekonstrukciją numatoma užbaigti 2009 metais. Bendra rekonstrukcijos investicinio projekto vertė - 137 mln. Lt. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų (30 mln. Lt), likusi dalis - iš bendrovės nuosavų piniginių srautų (107 mln. Lt). Šiuo metu pagal šią sutartį apmokėta 72,9 mln. Lt (tame tarpe ES paramos lėšomis - 7,9 mln. Lt). Atskiriant Kauno HE, naujai steigiamai bendrovei, kaip įsipareigojimas bus perduota suma, kurią pagal šį projektą nuo 2008 m. sausio l d. iki atskyrimo momento rangovams sumokės akcinė bendrovė „Lietuvos energija". Akcinė bendrovė „Lietuvos energija" yra sudariusi sutartį su UAB „Fima" dėl Kruonio HAE apsaugos nuo įsilaužimo signalizacijos sistemų montavimo ir fizinės saugos sistemų įdiegimo darbų. Projektas bus vykdomas 2008 metais, todėl mokėjimai pagal šią sutartį, kuriuos iki atskyrimo momento atliks akcinė bendrovė „Lietuvos energija" bus perduoti naujai steigiamai Kruonio HAE bendrovei kaip įsipareigojimas. Kiti įsipareigojimai tiesiogiai susiję su atitinkamo filialo veikla (biudžetui, Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir pan.) bus perduoti pagal faktinę būklę atskyrimo metu. Ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki atskyrimo, bus atliktas finansinis Kruonio HAE ir Kauno HE patikrinimas, kurį atliks abiem šalims priimtini ekspertai. Finansinio patikrinimo tikslas yra nustatyti, ar atskyrimo tikslais sudaryti Kruonio HAE ir Kauno HE atskyrimo balansai atitinka nurodytus principus bei techninio patikrinimo meru pateiktas ekspertų išvadas. Išlaidas, susijusias su atskyrimu, įmonės dengs lygiomis dalimis.
6. Kruonio HAE ir Kauno HE veikla po atskyrimo. Atskyrus elektrines ir įsteigus savarankiškas bendroves, jų santykiai su akcine bendrove bus grindžiami sutartimis, kurios sudaromos atskyrimo metu. Kauno HE turės sudaryti sutartį dėl elektros energijos pardavimo akcinei bendrovei „Lietuvos energija". Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis Kauno HE parduodamos elektros energijos kainos nebus reguliuojamos, todėl sutartyje nuo atskyrimo momento turės būti nustatyta sutartinė (rinkos) kaina. Dėl ekonominių priežasčių, iki Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymo, ši kaina bus ne didesnė kaip Ignalinos AE gaminamos elektros energijos kaina (2008 m. - 6,58 ct/kWh). Uždarius Ignalinos AE, kaina turėtų būti ne didesnė kaip vidutinė elektros energijos rinkos (aukciono) kaina, nes tiek Kauno HE galėtų parduoti gaminamą elektros energiją, tiek akcinė bendrovė „Lietuvos energija" galėtų pirkti reikiamą elektros energiją, aukcione. Prognozuojama, kad šiomis sąlygomis Kauno HE, veikiant po atskyrimo, pelnas 2009 metais galėtų būti apie 14 mln. Lt, o po Ignalinos AE uždarymo - nuo 47 mln. Lt iki 91 mln. Lt (esant aukštoms rinkos kainoms). Nepriklausomai nuo to, ar perdavimo tinklo operatorius (akcinė bendrovė „Lietuvos energija") technologinių nuostolių perdavimo tinkle padengimui reikalingą elektros energiją pirks iš savarankiškai veikiančios Kauno HE, ar iš kitų gamintojų aukcione, elektros energijos perdavimo sąnaudos didės. Sąnaudų padidėjimas perdavimo tarifą 2009 m., lyginant su 2008 m., įtakotų 8,3 proc. (0,2 ct/kWh), o uždarius Ignalinos AE, priklausomai nuo rinkos kainų lygio, 20,8 - 37,5 proc. (0,5 - 0,9 ct/kWh). Po atskyrimo savarankiškai veikianti Kruonio HAE turės sudaryti sutartį su akcine bendrove „Lietuvos energija" dėl operatyvinio rezervo paslaugų teikimo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis kainomis. Kadangi ir šiuo metu operatyvinio rezervo kaina yra nustatoma atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, atskyrimas šiai kainai, atitinkamai ir galios rezervo tarifui, neturėtų reikšmingos įtakos. Be operatyvinio rezervo paslaugų teikimo, Kruonio HAE vykdo ir nereguliuojamą -pikinės elektros energijos gamybos veiklą. Dabartiniu metu dalis Kruonyje pagamintos pikinės elektros energijos eksportuojama, likusi parduodama vidaus rinkoje - aukcione. Numatoma, kad ir po Kruonio HAE atskyrimo, eksportą vykdys akcinė bendrovė „Lietuvos energija", sudarius atitinkamas sutartis dėi pikinės elektros energijos pirkimo iš Kruonio HAE. Likusį kiekį Kruonio HAE pardavinės Šalies vartotojams aukcione savarankiškai. Atitinkamai, Kruonio HAE turės perimti dabartines akcinės bendrovės „Lietuvos energija" sutartis su Valstybės įmone Ignalinos atomine elektrine dėl elektros energijos Kruonio HAE užkrovimui pirkimo. Prognozuojama, kad po atskyrimo Kruonio HAE veikla bus pelninga. 2009 m. pelnas, nekeičiant dabar galiojančios operatyvinio rezervo kainos, sudarytų mažiausiai 1,4 mln. Lt, o uždarius Ignalinos AE, siektų apie 40 mln. Lt.
7. Nacionalinio investuotojo bendrovės atitikimas ES elektros direktyvos reikalavimams Galiojanti Europos Parlamento ir Tarybos elektros direktyva 2003/54/EB reikalauja vertikalios integracijos įmonėms teisiškai atskirti energijos perdavimo ir skirstymo sistemos operatorių veiklą nuo energijos gamybos ar tiekimo (pirkimo/pardavimo) veiklų. Teisinis energijos perdavimo ir skirstymo sistemos operatorių veiklos atskyrimas turi būti įgyvendintas įsteigiant atskirą juridinį vienetą - dukterinę įmonę, nesusijusią su energijos gamybos ar tiekimo veiklomis. Numatomas LEO LT steigimas ir įmonių grupės struktūra nekliudo Direktyvos reikalavimų įgyvendinimui. Pilnam Direktyvos įgyvendinimui, be Steigimo sutarties projekte numatyto Kruonio HAE bei Kauno HE atskyrimo, reikės akcinės bendrovės "Lietuvos energija" sudėtyje įsteigti dukterinę įmonę, kuri vykdytų perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas, ir akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų bei akcinės bendrovės "VST" sudėtyje įsteigti dukterines įmones, vykdančias energijos skirstymo sistemos operatoriaus funkcijas. Nacionalinio investuotojo formavimas pilnai atitiktų galiojančios elektros direktyvos reikalavimus, kadangi nėra draudimo vienoje įmonių grupėje koncentruoti energijos perdavimo ir skirstymo tinklus bei energijos gamintojus. Visos šios bendrovės minėtas veiklas atskirti į dukterines įmones buvo pasirengusios jau 2007 metais, tačiau priėmus Atominės elektrinės įstatymą, siekiant nekomplikuoti įmonių vertinimo, šis atskyrimas buvo atidėtas iki nacionalinio investuotojo bendrovės sukūrimo. 2007 m. rugsėjo 19 d. Europos Komisija pristatė elektros direktyvos pataisos projektą, kuriame numatytos papildomos priemonės dėl perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) veiklos atskyrimo. ES Komisija siūlo dvi PSO veiklos atskyrimo alternatyvas: Pirma - perdavimo sistemos operatoriaus veiklos atskyrimas su akcininkų nuosavybės atskyrimu. Energijos tiekimo/gamybos bendrovių akcininkai, išskyrus valstybę, valdantys blokuojantį mažumos akcijų paketą (34 proc. ir daugiau akcijų) negalės būti atskirto PSO akcininkais, o turintys iki 34 proc. tiekimo/gamybos bendrovių akcijų, negalės turėti blokuojančio mažumos akcijų paketo (34 proc. ir daugiau akcijų) atskirtame PSO. Antra - nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus įsteigimas be akcininkų nuosavybės atskyrimo. Energijos tiekimo/gamybos bendrovių akcininkai, išskyrus valstybę, turintys blokuojantį mažumos akcijų paketą (34 proc. ir daugiau akcijų) galės turėti iki 33 proc. akcijų atskirtame PSO, tačiau energijos perdavimo veiklai vykdyti reikalingas turtas galėtų išlikti vertikaliai integruotos bendrovės nuosavybėje, jo valdymo teises suteikiant (nuoma, panauda, koncesija, ir pan.) naujai įsteigtam PSO. Priėmus siūlomas elektros direktyvos pataisas, paprasčiausias būdas įgyvendinti jų nuostatas būtų pasirenkant antrąją alternatyvą ir įsteigiant naują bendrovę, kuriai būtų perduotos perdavimo sistemos operatoriaus funkcijos, turtą (perdavimo tinklus) paliekant nacionalinio investuotojo (LEO LT įmonių grupės) nuosavybėje. Naujai įsteigta bendrovė perdavimo tinklus valdytų nuomos, panaudos, koncesijos ar kitu pagrindu. Šios bendrovės akcininkais, pagal Direktyvos projektą, galės būti Valstybė (iki 100 proc. akcijų) ir (ar) kitas asmuo (iki 100 proc. tuo atveju, jei tiesiogiai ar netiesiogiai valdo (turi) mažiau kaip 34 proc. elektros gamybos/tiekimo veikla užsiimančių įmonių akcijų, arba iki 33 proc. tuo atveju, jei valdo 34 proc. ir daugiau elektros gamybos/tiekimo įmonių akcijų). Ūkio ministras Vytas Navickas