LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTERIJOS Į S A K Y M A S DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.01.01:1996 PATVIRTINIMO 1996 m. rugsėjo 30 d. Nr. 128 Vilnius Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 25 nutarimo Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1, 1.1, 1.2 ir 1.4 punktus, ĮSAKAU: 1. Patvirtinti organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema, jų rengimas ir tvirtinimas, STR 1.01.01:1996 (pridedama). 2. Nustatyti, kad STR 1.01.01:1996 įsigalioja nuo 1996 10 01. STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRĖ ALDONA BARANAUSKIENĖ ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS NORMATYVINIŲ STATYBOS TECHNINIŲ DOKUMENTŲ SISTEMA, JŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS STR 1.01.01:1996 1. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. Šis statybos techninis reglamentas nustato Lietuvos Respublikos statybų techninio normavimo dokumentų sistemą, techninio normavimo pagrindinius principus, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos struktūrą, kategorijas ir normavimo sritis, dokumentų rengimo, tvirtinimo ir taikymo tvarką. 1.2. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų valstybės valdžios institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų (mokslo, mokymo, visuomeninių) bei įmonių, bendrovių, asociacijų nustatyta tvarka patvirtintų ar priimtų normatyvinių techninių dokumentų, reglamentuojančių statinių projektavimą, jų statybą, statinių atidavimą naudoti ir jų naudojimą, visuma. 1.3. Statybų techninio normavimo pagrindiniai tikslai: užtikrinti visiems gyventojams saugias ir sveikas gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas; šalinti kliūtis, trukdančias neįgaliems žmonėms gyventi juos supančioje aplinkoje; apsaugoti piliečių, visuomenės ir valstybės Konstitucija ir įstatymais garantuojamas teises; užtikrinti statybų darną su gamta ir taupų žemės, vandens, miškų ir kitų išteklių naudojimą; išsaugoti kultūros vertybių paveldą; panaikinti technines kliūtis užsienio prekyboje ir paslaugų teikime Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą ir didinti statybinės produkcijos konkurencingumą užsienio ir vidaus rinkoje. 1.4. Privalomųjų normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimą organizuoja, koordinuoja ir juos tvirtina Statybos ir urbanistikos ministerija. Statybų techninio normavimo programas ir normatyvinių statybos techninių dokumentų ir jų pakeitimų projektus aprobuoja Statybų techninio normavimo taryba, prieš tai gavusi ekspertų įvertinimą. Statybų techninio normavimo tarybos sudėtį, teises ir pareigas reglamentuoja statybos ir urbanistikos ministro patvirtinti nuostatai. Šie įgaliojimai ministerijai suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 25 nutarimu Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1996, Nr. 39-969). Ekspertais kviečiami mokslininkai ir kvalifikuoti specialistai. Juos pasiūlo Statybų techninio normavimo taryba. 2. NUORODOS 2.1. Europos Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodžio 21 d. direktyva „Dėl Valstybių narių statybos produktų teisinių ir administracinių nuostatų suvienodinimo“ (89/106/EEC) ir šią Direktyvą papildantys Aiškinamieji dokumentai (94/C62/01): ID Nr. 1 Mechaninis atsparumas ir stabilumas; ID Nr. 2 Gaisrinė sauga; ID Nr. 3 Higiena, sveikata, aplinkos apsauga; ID Nr. 4 Saugus naudojimas; ID Nr. 5 Apsauga nuo triukšmo; ID Nr. 6 Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. 2.2. Europos Sąjungos valstybių bei Europos Sąjungos komisijos suderinti Vadovaujantys dokumentai: Nr. 1 Direktyvos 89/106/EEC aptarimas dėl lokalinių produktų; Nr. 2 Dėl statybinių produktų bandymo, priežiūros ir sertifikavimo įstaigų pripažinimo pagal Direktyvos metmenis. 2.3. Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonominės komisijos 1996 m. išleistas Statybos taisyklių rinkinys. 2.4. LST ISO 31 Dydžiai ir vienetai. 2.5. SDP ISO/IEC GUIDE 2:1993 STANDARTIZACIJA IR SU JA SUSIJUSI VEIKLA. Bendrieji terminai ir apibrėžimai. 2.6. LST P 1.1…1.4 Lietuvos standartizacijos sistema. 3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 3.1. Šiame reglamente naudojami terminai ir apibrėžimai pateikiami A priede. 4. STATYBŲ TECHNINIO NORMAVIMO PRINCIPAI 4.1. Statybų techninio normavimo teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, kiti įstatymai bei reglamentuojantys ir sąlygojantys statybą poįstatyminiai teisės norminiai aktai. 4.2. Normatyvinių statybos techninių dokumentų sistema remiasi EB 1988 m. gruodžio 21 d. Direktyvos dėl statybos produktų teisinių ir administracinių nuostatų suvienodinimo 89/106/EEC (toliau – Direktyvos) Esminiais reikalavimais statiniams ir šią Direktyvą papildančiais šešiais Aiškinamaisiais dokumentais (ID Nr. 1…ID Nr. 6,94/C62/01) bei Europos Sąjungos (ES) valstybių bei ES Komisijos suderintais Vadovaujančiais dokumentais: Nr. 1 „Direktyvos 89/106/EEC aptarimas dėl lokalinių produktų“ ir Nr. 2 „Dėl statybinių produktų bandymo, priežiūros ir sertifikavimo įstaigų pripažinimo pagal Direktyvos metmenis“. 4.3. Rengiant normatyvinius statybos techninius dokumentus pirmenybė teikiama Europos, o jei tokių nėra, tarptautinių normatyvinių dokumentų perėmimui. Esami nacionaliniai normatyviniai dokumentai palaipsniui harmonizuojami su atitinkamais Europos ir tarptautiniais normatyviniais dokumentais. Neharmonizuoti, iš dalies harmonizuoti su Europos ar tarptautiniais normatyviniais dokumentais saviti nacionaliniai normatyviniai statybos techniniai dokumentai rengiami, kai tai būtina nacionaliniais interesais, tikslinga ekonomiškai arba kol nėra galimybių visiškam Europos ir tarptautinių normatyvinių dokumentų įgyvendinimui, tačiau jie turi neprieštarauti ES ir tarptautinių organizacijų (jei Lietuva yra jų narė) dokumentų principams ir reikalavimams. Rengiant ar perimant normatyvinius statybos techninius dokumentus, būtina įvertinti Esminių reikalavimų statiniams (B priedas) nuostatas, išdėstytas šešiuose Direktyvos 89/106/EEC Aiškinamuosiuose dokumentuose (2.1 p.), o taip pat kitų Europos Sąjungos Direktyvų saugos reikalavimus. 4.4. Normatyviniai dokumentai rengiami laikantis Standartizacijos ir su ja susijusios veiklos organizavimo Lietuvos Respublikoje reglamento, pamatinių nacionalinių standartų, LST ISO 31 ir kitų standartų bei įvertinant JTO Europos ekonominės komisijos 1996 m. išleisto Statybos taisyklių rinkinio teiginius. 4.5. Normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai turi būti tokie, kad suprojektuoti, statomi, pastatyti ir naudojami statiniai tenkintų Esminius reikalavimus statiniams. Statybos gaminiai atskirais atvejais gali tenkinti tik kai kuriuos Esminius reikalavimus. Tačiau jie privalo turėti tokius požymius, kad statinys, kuriam jie bus panaudoti įmontuojant, sumontuojant, įdedant ar instaliuojant, esant teisingam projektui ir statymui, tenkins Esminius reikalavimus statiniui. Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose reikalavimai pirmiausia turi būti pateikiami statiniams ir tik po to konstrukcijoms ir statybos gaminiams, iš kurių bus pastatyti statiniai. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į geofizines, klimatines, gyvenimo būdo sąlygas bei skirtingą saugos lygį, nacionaliniuose dokumentuose gali būti nustatomi ir kitokie moksliškai pagrįsti reikalavimų statiniams kriterijai. 5. NORMATYVINIŲ STATYBOS TECHNINIŲ DOKUMENTŲ KATEGORIJOS, SISTEMOS STRUKTŪRA IR PAGRINDINĖS NORMAVIMO SRITYS 5.1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra privalomieji ir juos papildantys – laisvai pasirenkami. Privalomieji statybos techniniai dokumentai yra statybos ir urbanistikos ministro patvirtinti statybos techniniai reglamentai. Statyboje taikomiems privalomiesiems normatyviniams dokumentams prilyginami specialiųjų reikalavimų (aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, higienos, priešgaisrinės apsaugos, darbų saugos ir kiti) normatyviniai dokumentai, susiję su projektavimu, statyba, statinių atidavimu naudoti, statinių naudojimu ir griovimu, kai jie patvirtinti atitinkamos valstybės valdžios institucijos vadovo ir statybos ir urbanistikos ministro (iki 1996 09 01 suderinti su Statybos ir urbanistikos ministerija). Laisvai pasirenkamieji statybos techniniai dokumentai yra: standartai, statybos taisyklės, techninės sąlygos. Laisvai pasirenkamas normatyvinis dokumentas tampa privalomuoju, jei tai nurodoma atitinkamų valstybės valdžios institucijų dokumentuose, reglamentuose arba gamintojas ar paslaugų teikėjas jį deklaruoja, ženklindamas produktą, įrašydamas į sutartį ar kitus dokumentus (projektus, brėžinius ir pan.). Normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu gali būti rengiamos statybos rekomendacijos. Statybų rekomendacijose pateikiami patarimai, kaip įgyvendinti statybos techninių reglamentų reikalavimus. Jos gali būti kaip metodiniai nurodymai, vadovai, atmintinės, skaičiuotės, konstrukcijų, elementų, detalių brėžinių albumai ir t. t. 5.2. Normatyvinių statybos techninių dokumentų kategorijos ir pagrindinės normavimo sritys pateiktos 1 lentelėje. 1 lentelė. Normatyvinių statybos techninių dokumentų kategorijos ir pagrindinės normavimo sritys Dokumentų kategorijos ir grupės Pagrindinės normavimo sritys ir objektai 1 2 1. STATYBOS TECHNINIAI REGLAMENTAI Statybos techniniais reglamentais nustatomi valstybės reguliuojami ir kontroliuojami privalomieji reikalavimai, kuriuos būtina pasiekti, ir metodai bei procedūros, kurių būtina laikytis projektuojant, statant (gaminant), atiduodant naudoti ir naudojant statinius, jų elementus, statybinius gaminius, dirbinius ir medžiagas. Statybos techniniais reglamentais, jei reikia, įteisinami laisvai pasirenkamų normatyvinių statybos techninių dokumentų privalomas taikymas. Statybos techniniai reglamentai nereglamentuoja statinyje ar šalia jo montuojamų technologinių įrengimų ar vykdomų technologinių procesų projektavimo, gamybos, montavimo ir darbo vietų prie jų. Statybos techniniai reglamentai pagal normavimo sritis yra: 1.1. Organizaciniai tvarkomieji STR 1 Organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų pagrindiniai normavimo objektai yra šie: 1) normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarka; 2) specialistų, dirbančių pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse, bei projektavimo ir statybos įmonių atestavimo tvarka; 3) statybos gaminių ir medžiagų sertifikavimas; 4) statybos tyrimų tvarka; 5) projektavimo sąlygų nustatymas, projektų rengimas, derinimas ir tvirtinimas; 6) statinio projekto ir statinio ekspertizė; 7) leidimo statyti ar griauti išdavimo tvarka; 8) statinio statybos vykdymas; 9) statinio statybos priežiūra; 10) statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas; 11) baigto statyti statinio priėmimas naudoti; 12) statinio naudojimo tvarka ir priežiūra; 13) statinio nugriovimas; 14) kitų valstybės reguliuojamų ir konroliuojamų su statybos organizavimu, vykdymu ir priežiūra susijusų klausimų sprendimo tvarka. 1.2 Techninių reikalavimų STR 2 Techninių reikalavimų statybos techninių reglamentų pagrindiniai normavimo objektai yra: 1) bendrieji techniniai reikalavimai statiniams (mechaninis atsparumas ir stabilumas, gaisrinė sauga, higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga, saugus naudojimas, apsauga nuo triukšmo, civilinė sauga, energijos taupymas ir kt.); 2) statybos tyrimai; 3) statybos sklypas ir aplinka; 4) architektūra; 5) statinių konstrukcijos; 6) susisiekimo statiniai ir tiesiniai; 7) vandentiekis ir nuotekos; 8) dujų tiekimas; 9) šildymas ir vėdinimas, šilumos tiekimas; 10) elektros tiekimas ir apšvietimas; 11) ryšiai (telefonizacija, radiofikacija, signalizacija, televizija, kompiuterizacija) ir automatizacija; 12) kiti techniniai reikalavimai statiniams. 1.3 Resursų ir investicijų STR 3 Resursų ir investicijų statybos techninių reglamentų pagrindiniai normavimo objektai yra: 1) žaliavų ir energijos taupus naudojimas; 2) investicijų efektyvumas; 3) kainodara. 1.4. Pereinamuoju laikotarpiu (iki bus parengti nacionaliniai) statybos techniniams reglamentams prilyginami: 1) buvusios SSSR statybos normos ir taisyklės (SNiP), statybos normos (SN) ir buvusios SSSR žinybų normatyviniai dokumentai, paskelbti Statybos ir urbanistikos ministerijos aprobuotame Lietuvos Respublikoje galiojančių statybos verslą tvarkančių teisinių norminių aktų ir normatyvinių dokumentų sisteminiame sąraše; 2) iki šio Reglamento įsigaliojimo patvirtintos Respublikinės statybos normos (RSN), paskelbtos Lietuvos Respublikoje galiojančių statybos verslą tvarkančių teisinių norminių aktų ir normatyvinių dokumentų sisteminiame sąraše. 2. STANDARTAI IR TECHNINĖS SĄLYGOS 2.1 LIETUVOS STANDARTAI (LST) Standartizavimo objektai pagal Lietuvos standartizacijos sistemą. Statyboje taikomi standartai nustato statybos terminus ir jų apibrėžimus, grafinius ženklus ir žymėjimus, kokybinius ir kiekybinius konkrečius reikalavimus statinių elementams (struktūroms, konstrukcijoms) ir jų suderinamumui sujungimo vietose, statybiniams gaminiams ir medžiagoms, jų projektavimo, bandymo ir kontrolės metodams bei statybos procesams, užtikrinant techninį vieningumą visame projektavimo, statybos ir naudojimo cikle ir laikantis statybos techninių reglamentų reikalavimų. Statinių konstrukcijų projektavime, gamyboje, montavime standartizavimo objektai (pagal CEN TC250 priimtą struktūrą) yra: 1) projektavimo principai ir poveikiai konstrukcijoms; 2) betoninės ir gelžbetoninės konstrukcijos; 3) plieno konstrukcijos; 4) kompozicinės konstrukcijos; 5) medinės konstrukcijos; 6) mūrinės konstrukcijos; 7) geotechnika; 8) konstrukcijų atsparumas žemės drebėjimams; 9) aliuminio konstrukcijos. Lietuvos standartuose standartizacijos objektas standartizuojamas nacionaliniu mastu, o įmonės (firmos) standartuose ir techninėse sąlygose – įmonės mastu. 2.2 ĮMONIŲ (FIRMŲ) STANDARTAI, TECHNINĖS SĄLYGOS (TS) Grupės pagal Lietuvos standartų klasifikavimo sistemą. TS kaip savarankiškas dokumentas yra tolygios įmonės standartui. Projektavimo techninės sąlygos – tai reikalavimai prijungti statinį ir statybos sklypą prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų ar transporto komunikacijų ar juos tiesti. 3. FIRMŲ STATYBOS TAISYKLĖS (ST) Grupės pagal rengėjo nustatytą sistemą. Įstaigų, organizacijų ir įmonių rengiamos ir tvirtinamos (priimamos) statybos taisyklės nustato statinių, jo elementų, konstrukcijų ir statybos gaminių projektavimo, statymo, rekonstrukcijos, remonto, gamybos, naudojimo ir griovimo siūlomus būdus bei procedūras, įgalinančias įgyvendinti statybos techniniais reglamentais nustatytus reikalavimus. 5.3. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai pagal patvirtinimo (priėmimo) lygį ir naudojimą yra: 5.3.1. Nacionaliniai: 1) Statybos techniniai reglamentai (STR); 2) Lietuvos standartai (LST); 3) iki šio Reglamento įsigaliojimo patvirtintos Respublikinės statybos normos (RSN). Statybos techninius reglamentus ir jų pakeitimus tvirtina ir registruoja Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija. Lietuvos standartus ir jų pakeitimus tvirtina ir registruoja Lietuvos standartizacijos departamentas. 5.3.2. Įstaigų, organizacijų (mokslo, studijų, draudimo, visuomeninių ir pan.), įmonių (bendrovių, asociacijų ir t. t.): 1) firmų statybos taisyklės (ST); 2) techninės sąlygos (TS); 3) įmonių (firmų) standartai. Šiuos normatyvinius dokumentus tvirtina (priima) įstaigų, organizacijų ar įmonių vadovai ar jų įgalioti asmenys. Firmų statybos taisyklės registruojamos Statybos ir urbanistikos ministerijoje. Registruojant patikrinama, ar firmų statybos taisyklių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir privalomiesiems normatyviniams dokumentams ir ar yra reikiami suderinimai su valstybės valdžios institucijomis, nustatančiomis specialiuosius reikalavimus. Techninės sąlygos ir įmonių (firmų) standartai nustatyta tvarka registruojami Lietuvos standartizacijos departamente. 5.4. Statybos rekomendacijas (SR) rengia ir leidžia įstaigos, organizacijos, įmonės bei fiziniai asmenys. Statybos rekomendacijos gali būti registruojamos Statybos ir urbanistikos ministerijoje. 6. NORMATYVINIŲ STATYBOS TECHNINIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS Planavimas 6.1. Statybos ir urbanistikos ministerija sudaro statybos techninių reglamentų ir kitų valstybei aktualių normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo perspektyvinę ir metines programas, jas tvirtina statybos ir urbanistikos ministras. Statybai aktualių Lietuvos standartų rengimo programa pateikiama Lietuvos standartizacijos departamentui siekiant įrašyti į bendrąją Lietuvos standartų rengimo programą. 6.2. Siūlymus Statybos ir urbanistikos ministerijai rengti konkrečius statybos techninius reglamentus ir kitus valstybei aktualius normatyvinius statybos techninius dokumentus gali teikti standartizacijos technikos komitetai, mokslo ir studijų įstaigos, projektavimo ir statybos įmonės, mokslininkų ir specialistų grupės ar atskiri mokslininkai ir specialistai. Specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų, susijusių su Esminių reikalavimų statiniams įgyvendinimu, rengimą organizuoja ir planuoja atitinkama valstybės valdžios institucija kartu su Statybos ir urbanistikos ministerija. Finansavimas 6.3. Normatyvinių statybos techninių dokumentų duomenų bazės kaupimas ir jų analizė finansuojama valstybės lėšomis. 6.4. Statybos techniniai reglamentai ir valstybei aktualūs kiti normatyviniai statybos techniniai dokumentai rengiami, perimami ir ekspertuojami valstybės lėšomis. Gali būti panaudotos visuomenės ir privačios lėšos. 6.5. Firmų statybos taisyklės, standartai, techninės sąlygos ir statybos rekomendacijos rengiami, perimami bei ekspertuojami įstaigų, organizacijų, įmonių ir fizinių asmenų lėšomis. Statybos techninių reglamentų rengimas, derinimas ir tvirtinimas 6.6. Statybos techninius reglamentus rengia darbo grupės, kurias sudaro valstybės valdžios institucijos, standartizacijos technikos komitetai arba skelbiamas konkursas rengėjui parinkti. Po to su parinktu rengėju (darbo grupe) sudaroma sutartis darbui atlikti. Kartu su sutartimi pasirašoma užduotis ir kalendorinis planas. Užduotyje turi būti nurodyta, iš kokių įmonių, įstaigų ir organizacijų turi būti gaunami atsiliepimai. 6.7. Statybos techninio reglamento rengėjas (darbo grupė), parengęs dokumento pirmąją redakciją, ją išsiunčia užduotyje nurodytoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms atsiliepimams. 6.8. Statybos techninio reglamento projekto redakcija, kurioje įvertinti atsiliepimai ir pastabos, svarstoma ir aprobuojama Statybos techninio normavimo taryboje. Taryba dokumento projektą aprobuoja gavusi prie tarybos sudarytos ekspertų grupės ar nepriklausomų ekspertų teigiamą sprendimą. 6.9. Statybos techninio reglamento suderinimas su suinteresuotomis valstybės valdžios institucijomis užtikrinamas šių institucijų atstovavimu Statybos techninio normavimo tarybos darbe, jų atstovams pritariant dokumentui. Suderinimo dokumentas yra Statybos techninio normavimo tarybos posėdžio protokolas. Šių normatyvinių statybos techninių dokumentų rengimo programos ir projektai skelbiami spaudoje ar specialiuose leidiniuose, tuo sudarant sąlygas kiekvienam suinteresuotam fiziniam ar juridiniam asmeniui pareikšti nuomonę. 6.10. Galutinė statybos techninio reglamento projekto redakcija su statybos techninio normavimo tarybos posėdžio protokolu perduodama statybos ir urbanistikos ministrui tvirtinti. Tvirtinant dokumentą nustatoma jo įsigaliojimo data ir nurodomi, kokie anksčiau galioję normatyviniai dokumentai netenka galios. Standartų rengimas, derinimas ir tvirtinimas 6.11. Statyboje taikomi standartai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka. 6.12. Europos, tarptautiniai ir užsienio valstybių standartai perimami Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka. Normatyvinių statybos techninių dokumentų peržiūrėjimas 6.13. Naujai parengti ir patvirtinti normatyviniai statybos techniniai dokumentai peržiūrimi pagal nustatytą jų peržiūros periodiškumą, bet ne rečiau kaip kas 5 metai. 6.14. Peržiūrėjimo metu nustatoma, ar statybos normas ir taisykles, statybos normas bei standartus reikia: 1) palikti galioti; 2) papildyti; 3) pakeisti; 4) panaikinti. 6.15. Visi iki šio Reglamento patvirtinimo galiojantys normatyviniai statybos techniniai dokumentai iki 2000 metų turi būti peržiūrėti ir juose pateikti reikalavimai turi būti suderinti su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais. Statybos techninių reglamentų, jiems prilygintų normatyvinių statybos techninių dokumentų ir standartų pakeitimai 6.16. Statybos techninio normavimo tarybai nustačius, kad statybos techninį reglamentą, jam prilygintą normatyvinį statybos techninį dokumentą ar statyboje taikomą standartą reikia pakeisti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų, Europos ar tarptautinių standartų ar kitus reikalavimus, rengiami šių dokumentų pakeitimai ar vietoj jų nauji dokumentai. 6.17. Statybos techninių reglamentų pakeitimų planavimas ir rengimas atliekamas 6.1…6.10 punktuose nurodyta tvarka. Lietuvos standartų pakeitimų planavimas ir rengimas atliekamas Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka. 6.18. Keičiant statybos techninius reglamentus, jų žymuo paliekamas tas pats, pakeičiama tik metai. Statybos techninių reglamentų, jiems prilygintų normatyvinių statybos techninių dokumentų ir standartų panaikinimas 6.19. Statybos techninis reglamentas, jiems prilygintas normatyvinis statybos techninis dokumentas (SNiP, SN, RSN ir pan.) panaikinamas, kai vietoj jo parengiamas naujas ar kai Statybos techninio normavimo taryba nusprendžia, kad jis nebereikalingas. 6.20. Statybos techninius reglamentus ir jiems prilygintus normatyvinius statybos techninius dokumentus panaikina statybos ir urbanistikos ministras, o Lietuvos standartus – Lietuvos standartizacijos departamentas. 7. NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ BENDRIEJI SUDARYMO, IŠDĖSTYMO IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI 7.1. Statybos techninių reglamentų sudaromosios dalys yra: 1) antraštinis lapas; 2) pratarmė; 3) įvadas; 4) turinys; 5) titulinis puslapis, pavadinimas ir žymuo; 6) taikymo sritis ir bendrosios nuostatos; 7) nuorodos; 8) terminai ir apibrėžimai; 9) žymenys ir sutrumpinimai; 10) pagrindinė dalis (reikalavimai); 11) priedai; 12) paskutinis puslapis. Antraštinis lapas, pratarmė, titulinis puslapis, pavadinimas ir žymuo, taikymo sritis, nuorodos, pagrindinė dalis (reikalavimai) ir paskutinis puslapis yra privalomosios dalys. Skelbiant statybos techninį reglamentą „Valstybės žiniose“, antraštinis lapas, pratarmė, įvadas, turinys ir paskutinis puslapis nespausdinami, titulinis puslapis spausdinamas be informacinių lentelių. 7.1.1. Antraštinis lapas. Antraštiniai lapai įforminami pagal C priedą. 7.1.2. Pratarmė. Pratarmė rašoma kitoje antraštinio lapo pusėje. Žodis „Pratarmė“ nerašomas. Pratarmėje pateikta informacija numeruojama arabiškais skaitmenimis (1, 2, 3 ir t. t.) ir rašoma tokiu nuoseklumu: 1) informacija apie dokumento suderinimus: derinusių institucijų pavadinimai, pareigūnų pavardės, rašto Nr. ir data; 2) informacija apie instituciją (ar jos padalinį), pateikusius dokumentą tvirtinti; 3) informacija apie dokumento tvirtinimą: kas, kada; 4) informacija apie dokumento registraciją: kas, kada; 5) informacija apie EN, ISO, IEC ir kitų Europos ir tarptautinių bei užsienio valstybių normatyvinių dokumentų ar oficialių publikacijų panaudojimą; 6) informacija apie patentus, panaudotus dokumente; 7) informacija apie dokumento patikrinimo terminus ir periodiškumą; 8) informacija apie normatyvinius dokumentus ar jų dalis, kurie paskelbti negaliojančiais priėmus šį dokumentą; 9) informacija apie dokumento pakartotinį ar naują (su pakeitimais) leidimą. Jei reikia, pratarmėje pateikiami ir kiti papildomi duomenys. 7.1.3. Įvadas. Įvadas pateikiamas, kai reikia pagrįsti dokumento rengimą. Jame neturi būti reikalavimų. Įvade nurodoma Europos, tarptautinių ar užsienio valstybių dokumentų panaudojimo apimtis (kuriuose skyriuose, punktuose ir kokie dokumentai ar jų dalis). 7.1.4. Turinys. Turinys pateikiamas po įvado naujame puslapyje ir, jei reikia, tęsiamas. Turinys – tai eilės tvarka surašyti skyrių (poskyrių) bei priedų numeriai, žymenys ir pavadinimai, nurodant puslapio, kuriame jie yra, numerį. 7.1.5. Titulinis puslapis, pavadinimas ir žymuo. Titulinis puslapis įforminamas pagal D priedą. Dokumento pavadinimas turi būti trumpas, tiksliai apibūdinantis normuojamą objektą. Antraštiniame ir tituliniame puslapiuose pavadinimas rašomas lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Žymenų struktūra tokia: X X X X. X X. X X X X X X X. X X : X X X X Dokumento kategorijos, grupės ir skyriaus indeksas Įmonės, įstaigos ar organizacijos kodas pagal įmonių rejestrą (tik firmų statybos taisyklėms ir statybos rekomendacijoms) Dokumento numeris Tvirtinimo metai 7.1.6. Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos. „Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos“ yra pirmasis dokumento skyrius. Žodžiai „TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS“ bei visų kitų skyrių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis ir numeruojami arabiškais skaičiais (1, 2, 3 ir t. t.). Skyrius pradedamas nurodant normavimo objektą ar normatyvinio dokumento taikymo sritį. Jei bendrosios nuostatos nepateikiamos, ši skyriaus pavadinimo dalis nerašoma. Kai nurodomas normavimo objektas, vartojama tokia formuluotė: „Šis statybos techninis reglamentas taikomas...“. Kai apibrėžiama dokumento taikymo sritis, vartojama tokia formuluotė: „Šis statybos techninis reglamentas nustato (apibrėžia)...“. Jei dokumente yra be išlygų privalomų, pasirinktinai privalomų, taip pat specialiųjų reikalavimų bei rekomendacijų, tai turi būti aptarta, kaip jie atskirti tekste. 7.1.7. Nuorodos. Šiame skyriuje pateikiamas sąrašas dokumentų, į kuriuos yra pateiktos nuorodos tekste. Sąraše pateikiamas dokumento žymuo ir pavadinimas. Jei yra nuorodų į kita kalba rašytus dokumentus, greta vertimo į lietuvių kalbą, turi būti ir dokumentų pavadinimai ir žymenys originalo kalba (jos rašmenimis ar transliteruoti). 7.1.8. Terminai ir apibrėžimai. Šiame skyriuje pateikiami dokumente vartoti terminai, kurių prasmė nenustatyta standartuose arba kuriuos įvairiuose kontekstuose galima suprasti skirtingai. Čia gali būti pateikiami ir sunorminti nauji terminai. 7.1.9. Žymenys ir sutrumpinimai. Šiame skyriuje aiškumo dėlei pateikiami dokumente pavartotų sutrumpinimų ir žymenų sąrašas. 7.1.10. Pagrindinė dalis. Pagrindinėje dalyje pateikiami reikalavimai normavimo objektui. Reikalavimai yra be išlygų privalomi, pasirinktinai privalomi, taip pat specialūs. Reikalavimai gali būti papildyti metodinėmis nuostatomis, kuriose aprašomi būdai, kaip pasiekti, kad būtų laikomasi reglamento reikalavimų. Metodinės nuostatos yra rekomendacinės. Jos turi būti atskirtos nuo reikalavimų, tai aptariant skyriuje „Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos“. Šios dalies pabaigoje turi būti statybos techninį reglamentą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė. 7.1.11. Priedai. Priedai yra privalomi ir informaciniai. Tai nurodoma skliausteliuose. Priedai žymimi didžiosiomis lietuviškomis raidėmis abėcėlės tvarka. Raidės Ą, Ę, Ė, I, Į, Y, O, Ų, Ū nenaudojamos. Kiekvienas priedas turi turėti antraštę. 7.1.12. Paskutinis lapas. Paskutiniame lape pateikiami:
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.