Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1060, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2400, LIETUVOS RESPUBLIKOS AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO 31, 251 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2645 2008 m. kovo 12 d. Nr. 233 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 1934 1, 4 ir 7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektui Nr. XP-1060 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-1060) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui išdėstyti Įstatymo projekto Nr. XP-1060 tekstą taip: „1 straipsnis. Įstatymo papildymas 101 straipsniu Papildyti įstatymą 101 straipsniu: 101 straipsnis. Įspėjamieji užrašai Visi lošimų organizatoriai, turintys leidimus atidaryti automatų, bingo salonus ir lošimo namus (kazino) arba įsteigę lažybų arba totalizatoriaus punktą, visuose jiems priklausančiuose lošimų namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, lažybų ir totalizatoriaus punktuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo iškabinti įspėjamuosius užrašus apie tai, kad nesaikingai lošiant gali atsirasti priklausomybė nuo azartinių lošimų, apie draudimą lošti ir būti lošimų organizavimo vietose asmenims, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 10 dalyse, ir asmenims, įregistruotiems į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą. 2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė parengia ir patvirtina taisykles, reglamentuojančias įspėjamųjų užrašų pateikimo formą ir turinį. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 dieną.“
- Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2400 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-2400) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui išdėstyti Įstatymo projekto Nr. XP-2400 tekstą taip: „1 straipsnis. Įstatymo papildymas 102 straipsniu Papildyti įstatymą 102 straipsniu: 102 straipsnis. Apribojimai lošti
- Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę parašyti prašymą neleisti jam lošti ir nurodyti terminą, kurį jam nebūtų leidžiama lošti. Tokį prašymą asmuo gali pateikti arba lošimų organizatoriui, arba Valstybinei lošimų priežiūros komisijai (toliau vadinama – Priežiūros komisija). Asmens prašymas neleisti jam lošti negali būti atšauktas (pakeistas) anksčiau, nei pasibaigs šio straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai. Prašymų neleisti lošti pateikimo tvarką nustato Priežiūros komisija.
- Asmuo, pateikęs prašymą neleisti jam lošti, įregistruojamas į Priežiūros komisijos įsteigtą žinybinį asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą.
- Asmeniui, įregistruotam į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą, draudžiama būti visose lošimų organizavimo vietose ir lošti jo prašyme nurodytą terminą, o jeigu prašyme nenurodytas terminas, – 2 metus nuo asmens įregistravimo į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą. Šį reikalavimą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.
- Lošimų organizatoriui draudžiama: 1) įleisti į lošimų namus (kazino), automatų, bingo salonus, lažybų ir totalizatoriaus punktus asmenis, įregistruotus į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą; 2) leisti lošti jų organizuojamuose lošimuose asmenims, įregistruotiems į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą.
- Lošimų organizatorius: 1) privalo Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tikrinti (reikalauti pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus) asmenų, įeinančių, įėjusių į lošimo namus (kazino), tapatybę ir juos registruoti; 2) nustatęs, kad lošimų organizavimo vietoje yra asmuo, įregistruotas į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą, privalo pareikalauti, kad toks asmuo paliktų lošimų organizavimo vietą; 3) nustatęs, kad jo organizuojamuose lošimuose lošia asmuo, kuris įregistruotas į asmenų, pateikusių prašymą neleisti lošti, registrą, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą ir neleisti tokiam asmeniui lošti; 4) turi teisę asmens reikalauti palikti lošimų organizavimo vietą, jeigu tas asmuo lošimų organizavimo vietoje savo veiksmais ir (arba) elgesiu pažeidžia viešąją tvarką ir (arba) žmonių rimtį. 2 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei ir Priežiūros komisijai Vyriausybė ir Priežiūros komisija parengia ir patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 dieną.“
- Nepritarti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo papildymo 31, 251 straipsniais įstatymo projektui Nr. XP-2645 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-2645) dėl šių priežasčių: 3.
- Įstatymo projekte Nr. XP-2645 siūloma nustatyti, kad lošimų organizavimo vietų steigimas ir jų skaičius priklauso nuo apskrities teritorijos gyventojų skaičiaus, tačiau nenumatyta, kaip šį reikalavimą įgyvendinti: 3.1.
- nėra aiškiai reglamentuota, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kuriam lošimų organizatoriui gali būti išduotas leidimas atidaryti lošimų organizavimo vietą, jeigu Įstatymo projekte Nr. XP-2645 nustatytas leidžiamų steigti lošimų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykis būtų mažesnis nei norinčiųjų gauti leidimus, arba kokiais kriterijais vadovaujantis ir kuris lošimų organizatoriui išduotas leidimas atidaryti lošimų organizavimo vietą turėtų būti panaikintas, jeigu lošimų organizavimo vietų skaičius būtų didesnis už Įstatymo projekte Nr. XP-2645 nustatytą lošimų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykį; 3.1.
- nėra aiškiai reglamentuota, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kuriam lošimų organizatoriui gali būti išduotas leidimas atidaryti lošimų organizavimo vietą mieste, turinčiame kurorto statusą, jeigu tokį leidimą pageidautų gauti daugiau kaip viena bendrovė, arba kokiais kriterijais vadovaujantis ir kuriam lošimų organizatoriui išduotas leidimas atidaryti lošimų organizavimo vietą turėtų būti panaikintas, jeigu mieste, turinčiame kurorto statusą, lošimų organizavimo vietų būtų daugiau, nei nustatyta Įstatymo projekte Nr. XP-
- 3.
- Neaišku kas, kokiais terminais ir kokia tvarka tikrins gyventojų skaičių, taip pat lošimų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykį, kas ir kokia tvarka peržiūrės lošimų organizavimo vietų skaičių atlikus sveikatos, socialinės, ekonominės finansinės ir kriminogeninės būklės azartinių lošimų rinkoje auditą, kas atliks minėtą auditą, kas ir kokia tvarka užtikrins lošimų organizavimo vietų skaičiaus per dvejus metus po audito ataskaitos paskelbimo atitiktį Įstatymo projekte Nr. XP-2645 nustatytam lošimų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykiui. 3.
- Nuostatos, susijusios su lošimų organizavimo vietų perkėlimu, derintinos su Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis lošimų organizavimo vietas ir vietas, kuriose draudžiama organizuoti lošimus, taip pat leidimų atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) išdavimo, papildymo, pakeitimo ir panaikinimo tvarką: 3.3.
- Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija išduoda leidimus perkelti lošimų organizavimo vietą, todėl abejotina, ar lošimų organizatoriai galės įgyvendinti Įstatymo projekte Nr. XP-2645 siūlomą įtvirtinti teisę perkelti azartinių lošimų organizavimo vietą; 3.3.
- nėra aiškiai reglamentuota, kokiais kriterijais vadovaujantis gali būti perkelta lošimų organizavimo vieta, ar perkeltai vietai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ankstesnei, kokiais kriterijais vadovaujantis perkelti vietos negalima; 3.3.
- neaišku, ar perkėlus azartinių lošimų organizavimo vietą reikia išduoti naują leidimą ir panaikinti senąjį, ar palikti galioti senąjį leidimą; 3.3.
- Įstatymo projekte Nr. XP-2645 nustatyta, kad, panaikinus lošimus organizuojančios bendrovės leidimą ir bendrovei atsisakius teisės perkelti lošimų organizavimo vietą, šia teise gali pasinaudoti bendrovė, turinti licenciją organizuoti azartinius lošimus, jeigu toje apskrities teritorijoje nebus pažeistas lošimų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykis, tačiau nėra aiškiai reglamentuota, kokiais kriterijais vadovaujantis ir kuriam lošimų organizatoriui gali būti išduotas leidimas perkelti lošimų organizavimo vietą, jeigu tokia teise norės pasinaudoti daugiau nei vienas lošimų organizatorius; 3.3.
- galiojančio Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) panaikinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir jame nenumatyta, kad leidimas gali būti panaikinamas dėl lošimų organizavimo vietų ir gyventojų skaičiaus santykio, todėl Įstatymo projekto Nr. XP-2645 1 ir 2 straipsniuose nurodytas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo papildymas 31 ir 251 straipsniais nesuderintas su galiojančia Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi. 3.
- Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų priemonių, ribojančių įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti lošimų paslaugas, atitikties Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr. 2-2) 43 ir 49 straipsniams Europos Teisingumo Teismas ne kartą yra taręs savo žodį (1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Läärä ir kt., C-124/97; 1999 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Zenatti, C-67/98; 2007 m. kovo 6 d. sprendimas byloje Placanica ir kt., C-338/04, C-359/04 ir C-360/04). Antai Europos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas ribojančios priemonės gali būti pateisinamos su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir jos sveikatos apsaugos sumetimais susijusiais pagrindais ir jeigu jos yra būtinos interesų, kuriuos jos siekia užtikrinti, apsaugai, tačiau tik tiek, kiek šių tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Lošimų organizavimo vietų skaičiaus reguliavimas yra ekonominę veiklą ypač ribojanti priemonė, kadangi dažnai apskrities teritorijoje arba kurorto statusą turinčiuose miestuose galės būti įsteigti tik vieni lošimo namai ar vienas kitokią lošimų veiklą plėtojantis subjektas. Tai labai apribotų konkurenciją tarp azartinių lošimų paslaugų teikėjų. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad įgyvendinus Įstatymo projekto Nr. XP-2645 nuostatas dalis azartinių lošimų paslaugas teikiančių paslaugų teikėjų gali netekti teisės toliau vykdyti šią veiklą, jeigu atitinkamoje teritorijoje lošimo paslaugas teikiančių subjektų būtų įsteigta daugiau, nei numatyta Įstatymo projekte Nr. XP-
- Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad valstybės narės, taikydamos lošimų apribojimus, kuriais siekiama apsaugoti šių paslaugų vartotojus, turi būti nuoseklios ir imtis sisteminių priemonių šiai apsaugai užtikrinti mažiausiai ribojančiais draudimais (2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Gambelli ir kt., C-243/01, 67 punktas). Kitaip tariant, Europos Teisingumo Teismas visus Europos Bendrijos steigimo sutarties 43 ir 49 straipsniuose įtvirtintų įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas ribojimus laiko bendros taisyklės išimtimi, kuri turi būti taikoma siaurai. Atsižvelgiant į tai, siūloma įvertinti, ar nėra mažiau ribojančios priemonės, kuria galėtų būti pasiekti Įstatymo projekto Nr. XP-2645 aiškinamajame rašte minimi tikslai. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Finansų ministras Rimantas Šadžius