Jeigu bus teikiama keleto grupės narių vardu, tai iš teksto reikia išimti paryškintas pirmo linksnio vietas

Jeigu bus teikiama keleto grupės narių vardu, tai iš teksto reikia išimti paryškintas pirmo linksnio vietas LR Seimo sudarytos darbo grupės Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimui „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" įgyvendinti (toliau – Darbo grupė) narių G. Steponavičiaus, R. Narušienės, L. Mogenienės ir A. Petrausko ATSKIROJI NUOMONĖ Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Seimo valdybos sudaryta Darbo grupė atliko rimtą darbą rengdama naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektą, įgyvendinantį 2006 m. lapkričio 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. Rengiant įstatymo projektą siekta apibrėžti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str. 2 d. įtvirtintus “atskirus atvejus”, kada Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti kitos valstybės piliečiais. Dirbdami Darbo grupėje, bendromis pastangomis pasiekėme, kad šalia kitų teikiamų įstatymo pakeitimų, būtų įtvirtinta galimybė užsienyje gimusiems vaikams išsaugoti pilietybę ir tuo atveju, kai bent vienas tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Numatyta, kad teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakydami turimos kitos valstybės pilietybės galės įgyvendinti tremtiniai, politiniai kaliniai, iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu pasitraukę asmenys ir jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, taip pat lietuvių kilmės asmenys, tradiciškai gyvenantys valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena. Labai svarbu, kad teikiamame įstatymo projekte yra įtvirtinta ir mūsų siūlyta nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra išsaugoma ir tais atvejais, kai asmuo įgyja kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę. Kartu tenka konstatuoti, kad projektu siūlomas dvigubos pilietybės problemos sprendimas yra nepakankamas, nes neatitinka didelio skaičiaus laikinai ar ilgesniam laikui išvykusių Lietuvos piliečių teisėtų lūkesčių, o kartu ir ilgalaikio lietuvių tautos ir valstybės intereso išlaikyti išvykusius piliečius Lietuvos kultūrinėje erdvėje, neprarasti su jais pilietinio ryšio. Manome, kad taisant pilietybės klausimų teisinį reglamentavimą greta Konstitucinio Teismo išaiškinimo turime suvokti ir paisyti mūsų nacionalinių interesų, vienas kurių – rasti deramą atsaką į pastarųjų dešimtmečių (ir ne tik) iššūkį, kaip išlaikyti ryšį su šimtais tūkstančių užsienin išvykusių mūsų bendrapiliečių. Deja, projektas neišsprendžia šio svarbaus iššūkio. Grupėje nebuvo pritarta siūlymui leisti išlaikyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmenims, įgijusiems NATO valstybės narės pilietybę. Tokia galimybė nesuteikiama ir dideliam būriui Lietuvos žmonių tokiuose kraštuose kaip Australija, Norvegija, Šveicarija, Lotynų Amerika ir kt. Įstatymo projektas taip pat nepateikia aiškaus atsakymo, ar Lietuvos pilietybė bus išsaugota išvykusių Lietuvos piliečių vaikams, kurie gimė tarp 2006 m. lapkričio 16 d. ir šio naujos redakcijos įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgdami į išdėstytas priežastis ir šio klausimo svarbą dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, mes: · nepritarėme galutiniam Darbo grupės Seimui teikiamam įstatymo projekto variantui, · toliau svarstant projektą Seime teiksime pasiūlymus, kurie leistų didesnei, aiškiai apibrėžtai daliai Lietuvos piliečių išlaikyti Lietuvos pilietybę ir įgijus kitos šalies pilietybę, · kviečiame Seimą neatidėliotinai spręsti šį gyvybiškai svarbų klausimą ne formaliai pritariant Darbo grupės pateiktam projektui, bet ir atsižvelgti į daugelio mūsų piliečių lūkesčius. Darbo grupės nariai Gintaras Steponavičius Seimo narys Regina Narušienė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Laima Mogenienė Seimo narė Antanas Petrauskas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius