Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.82 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2750 2008 m. balandžio 2 d. Nr. 307 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 1994 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2750 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.76 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo ir jos išlaikymo principas – proporcingumas, pagal kurį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi specifinių bruožų, sąlygotų socialinių ir infrastruktūrinių aplinkybių, tačiau nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės teisinio reguliavimo principų negali būti nukrypstama. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis, nustatanti principines išlaidų namui ir kitiems bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir mokesčių paskirstymo nuostatas, kaip tik ir remiasi proporcingumo principu, pagal kurį buto savininkas prie bendro turto naudojimo ir priežiūros išlaidų privalo prisidėti proporcingai savo bendro turto daliai, kurią lemia jam nuosavybės teise priklausančio buto naudingasis plotas. Vadinasi, buto savininkas, turintis didesnio ploto butą, turi dengti daugiau išlaidų namui išlaikyti, nes jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 5 dalį yra didesnė. Buto ar kitų patalpų savininko turimas naudingasis plotas yra objektyvus, kiekybinis kriterijus, be kita ko, patvirtintas viešais duomenimis. Kartu tikėtina, kad didesnio naudingojo ploto gyvenamosiomis patalpomis naudojasi ir daugiau asmenų. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų pareigų ir teisių pusiausvyrą. Taikant kitokį teisinį reguliavimą, pvz., iš kiekvieno buto (patalpos) reikalaujant mokėti po lygiai, būtų neatsižvelgiama į bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Jeigu mokesčiai būtų skaičiuojami pagal gyventojų skaičių bute ar patalpoje, butų ir kitų patalpų savininkai privalėtų išlaikyti ne tik savo, bet ir kitiems butų savininkams priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį (mažo ploto bute gyvenantys keli asmenys privalėtų padengti daugiau išlaidų, nei didelio ploto bute gyvenantis vienas asmuo, nors didelio buto savininko dalis bendrojoje nuosavybėje būtų kur kas didesnė už mažo buto savininko). Tais atvejais, kai daugiabučiuose namuose yra ne tik butai, kuriuose gyvenama, bet ir kitos patalpos, kuriose nėra gyventojų (parduotuvės, įstaigos ir panašiai), įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę pagal gyventojų skaičių patalpoje taip pat būtų pažeidžiama proporcingumo principu paremta teisių ir pareigų pusiausvyra. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama neatsiejamai nuo šio straipsnio 1 dalies, kurioje apibrėžiama, kokie objektai butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kaip tik šių bendro naudojimo objektų atžvilgiu ir taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga dalyvauti prižiūrint bendrojo naudojimo objektus – apmokant išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, sumokant mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, reguliariai darant atskaitymus namui atnaujinti. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projektas neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnio ir 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, numatančių, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Taigi ir šiuo atveju taikomas išlaidų atlyginimo proporcingai savininkų bendrosios nuosavybės daliai principas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje proporcingumo principas taikomas ne tik išlaidų paskirstymui, bet ir iš bendrojo naudojimo objektų gaunamoms pajamoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 6 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pritarus Įstatymo projektui, nebūtų garantuota namų butų ir kitų patalpų savininkų teisė į teisingą atsiskaitymą.
- Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas priimti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XP-1041
(2), kuriame būtų nustatyta, jog išlaidos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio namo bendrosioms reikmėms, mokesčiai už liftą ir išlaidos už namui priskirtos teritorijos priežiūrą, šiukšlių ir kitų buitinių atliekų išvežimą paskirstomos pagal butų gyventojų skaičių. Siūlomas kriterijus – butų gyventojų skaičius – nėra pakankamai objektyvus, nėra efektyvaus mechanizmo, įgalinančio patikrinti, kiek tiksliai gyventojų gyvena viename ar kitame bute. Nustatyti de facto, kiek išlaidų ar mokesčių mokėjimo dieną konkrečiame bute gyvena žmonių, praktiškai neįmanoma. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau, pirma, nemažai asmenų šios pareigos nevykdo ir taikyti atsakomybę už įstatymo pažeidimus būtų gana sudėtinga, antra, dažnai asmenys, neturintys nuosavo būsto, neturi ir galimybių deklaruoti savo tikrosios gyvenamosios vietos, kadangi negali gauti gyvenamosios patalpos savininko sutikimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, šie asmenys įtraukiami tik į apskaitą pagal savivaldybę, kurią nurodo (tokiu atveju deklaravusio gyvenamąją vietą tam tikroje savivaldybėje asmens konkretus adresas nėra žinomas), trečia, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnis nustato išimtis, kada tam tikri asmenys atleidžiami nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą. 3. Įstatymo projekto tikslai, kurie susiję ne su bendrosios dalinės nuosavybės teisių, o su butų ir kitų patalpų savininkų prievolinių teisių (šiukšlių išvežimo, namui priskirtos teritorijos priežiūros ir kitų išlaidų paskirstymas) įgyvendinimu, gali būti pasiekiami ir nekeičiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų. Šiems butų ir kitų patalpų savininkų santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos nuostatos, reguliuojančios paslaugų teikimo ir kitokius sutartinius (prievolinius) santykius. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Aplinkos ministras Artūras Paulauskas _________________