← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL KAIMO VIETOVIŲ DARBO JĖGOS PERSIORIENTAVIMO IŠ ŽEMĖS ŪKIO Į KITAS VEIKLOS SRITIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2008 m. balandžio 14 d. Nr. 3D-203 Vilnius Įgyvendindama 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K

(2007)4475, ir siekdama suaktyvinti alternatyviosios veiklos plėtrą kaime, tvirtinu Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis programą (pridedama). ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ SUDERINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008-03-28 raštu Nr. (21.85-2-81)-SD-2713 _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-203 KAIMO VIETOVIŲ DARBO JĖGOS PERSIORIENTAVIMO IŠ ŽEMĖS ŪKIO Į KITAS VEIKLOS SRITIS PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K
(2007)
  2. Programoje pateikta esama kaimo gyventojų užimtumo žemės ūkyje situacija, dirbančiųjų žemės ūkyje ir kitų kaimo gyventojų persiorientavimo į ne žemės ūkio veiklą poreikis ir ateities perspektyvos, šios programos tikslai ir uždaviniai, atsakingi jų vykdytojai, įvykdymo terminai ir laukiami rezultatai.
  3. Ši programa apima laikotarpį nuo 2008 iki 2013 metų. II. ESAMA SITUACIJA
  4. Lietuvoje kaimo gyventojai sudaro 33,3 proc. visų šalies gyventojų. Kaimui būdinga neigiama migracijos tendencija – 2005 m. kaimo gyventojų sumažėjo 1,4 tūkst., kita vertus, pastaraisiais metais miesto gyventojai papildė kaimo senbuvių skaičių ir grynosios migracijos rodiklis kaimo vietovėse yra teigiamas. Dažniausiai į kaimą persikelia gyventi vyresnio amžiaus žmonės, o jaunesni 25–29 metų amžiaus žmonės, ypač moterys, išsikelia iš kaimo. Todėl kaimo gyventojai senėja, kas ketvirtas kaimo gyventojas yra vyresnis nei 60 metų.
  5. Užimtumas ir darbo jėgos aktyvumas kaimo vietovėse yra žemesni negu miestuose. Mažesnis kaimo gyventojų aktyvumas ir užimtumas, palyginti su miesto gyventojais, lemia žemesnį vidutinį namų ūkio disponuojamų pajamų lygį. Disponuojamos pajamos kaimo vietovėse yra 24,7 proc. mažesnės nei miestuose. Be to, didesnę kaimo gyventojų pajamų dalį sudaro socialinės pašalpos. Tik vieną trečdalį pajamų kaimo gyventojai gauna kaip samdomi darbuotojai, tačiau pastebimas padėties gerėjimas: iš samdomo darbo užmokesčių gaunamos kaimo gyventojų pajamos didėja. Tai rodo, kad žmonės, kurių netenkina pajamos iš pirminės žemės ūkio gamybos, pradeda ieškotis alternatyvių užsiėmimų.
  6. 2004–2006 metais žemės ūkio veikla užsiėmė mažiau kaip pusė kaimo žmonių. Per pirmuosius trejus narystės Europos Sąjungoje metus (2004–2006) iš žemės ūkio Lietuvoje pasitraukė 74,4 tūkst. dirbančiųjų, t. y. 30 proc. 2003 metais žemės ūkyje dirbusių žmonių. Nors Lietuvos gyventojų užimtumas žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, 2002 metais siekęs 17,8 proc., pastaraisiais metais sumažėjo iki 11,5 proc., šiuo metu Lietuvoje žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų dalis yra gerokai didesnė už ekonomiškai labiau išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių vidurkį.
  7. Prognozuojama, kad dėl intensyvios paramos žemės ūkiui artimiausiais metais kaimo gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos tempai sulėtės, tačiau 2007–2013 metų laikotarpio pabaigoje dėl bendrosios žemės ūkio politikos reformos (paramos žemės ūkiui mažinimo) ši tendencija vėl paspartės. 2013 metais Lietuvoje žemės ūkio dirbantieji turėtų sudaryti apie 8 proc. visų šalies dirbančiųjų.
  8. Kaimo gyventojų užimtumo žemės ūkyje mažėjimą lemia ūkių restruktūrizacija, jų stambėjimas ir modernizavimas. Smulkūs ūkininkai ir dalis samdomų žemės ūkio darbuotojų traukiasi iš žemės ūkio gamybos, užsiima kita ekonomine veikla. Pastaraisiais metais padaugėjo kaimo gyventojų, dirbančių pramonėje, statybose ir paslaugų srityje.
  9. Nacionalinėje kaimo plėtros 2007–2013 metų strategijoje, kuriai pritarta Europos Komisijos 2007 m. sausio 7 d. raštu Nr. 002276, numatoma, kad iki 2013 metų kaimo gyventojų užimtumas ne žemės ūkio veikloje sieks 70 proc.
  10. Mažėjant užimtumui žemės ūkyje, kaime tampa vis svarbesnė smulkaus ir vidutinio verslo plėtotė, kuri Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2424), laikoma viena iš prioritetinių ekonominės politikos krypčių, remiama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
  11. Atlikti darbo jėgos išteklių rinkos kaimo vietovėse kokybės ir kiekybės moksliniai tyrimai rodo augančią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą ir didėjantį žemės ūkio dirbančiųjų ir kitų kaimo gyventojų poreikį mokytis ir įgyti naujų kvalifikacijų.
  12. Perduoti praktines žinias ir tobulinti įgūdžius organizuojant kaimo gyventojų mokymo ir perkvalifikavimo priemones užtikrina gerai išplėtotas konsultavimo ir mokymo tinklas.
  13. Organizuojant ir skatinant suaugusiųjų švietimą kaimo vietovėse svarbų vaidmenį atlieka kaimo bendruomenės, seniūnijos, kaimo mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai. Aktyvesnis šių institucijų įjungimas į švietimo veiklą galėtų žymiai pagerinti tiek švietimo prieinamumą kaimo žmonėms, tiek jų mokymosi poreikių ugdymą.
  14. Ypač aktualus tapo žemės ūkio dirbančiųjų ir kitų kaimo gyventojų perkvalifikavimas ir profesinės bei vadybinės kompetencijos kėlimas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones („Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“), taip pat ketvirtos krypties „Leader“ metodu įgyvendinamas priemones.
  15. Pagrindiniai veiksniai, skatinantys kaimo gyventojų persiorientavimą į ne žemės ūkio veiklą: 15.
  16. besikeičiančios konkurencinės rinkos sąlygos. Šalyje palaipsniui formuojasi racionalaus dydžio konkurencingi ūkiai, kurie sugebės prisitaikyti prie bendrosios rinkos sąlygų. Tuo tarpu nepakankamos smulkių ūkių pajamos iš ūkininkavimo ar darbo žemės ūkyje lemia žemės ūkio darbuotojų skaičiaus mažėjimą, kaimo gyventojų persikvalifikavimą į kitas veiklas; 15.
  17. darbo jėgos pasiskirstymas pagal atskiras ekonominės veiklos rūšis pamažu keičiasi, jiems persiorientuojant iš gamybos ir žemės ūkio veiklos į produktyvesnį paslaugų sektorių. 2005 m. paslaugų sektoriuje dirbo 56 proc. dirbančių gyventojų (0,4 proc. daugiau nei 2001 m.). Vis daugiau kaimo gyventojų pereina į paslaugų sektorių ir imasi kitos alternatyvios veiklos, o tai labai svarbu mažinant kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio; 15.
  18. didėjanti rekreacinių paslaugų paklausa ir turizmo plėtra skatina plėtoti kitas paslaugas kaimo vietovėse; 15.
  19. aktyvus vietos veiklos grupių kūrimąsis ir dalyvavimas kaimo plėtros procesuose; 15.
  20. viešosios paramos priemonės, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C
(2007)
  2. Esminės kliūtys, kurios stabdo kaimo gyventojų pasitraukimą iš žemės ūkio: 16.
  3. žemdirbių amžiaus struktūra. Kaime vykstantys demografiniai procesai – mažėjantis gimstamumas ir didėjantis mirtingumas, senėjimas bei migracija – lemia darbo jėgos išteklių struktūrą, gyventojų galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Kaime vyraujantys vyresnio amžiaus žmonės bus nepakankamai aktyvūs persikvalifikuojant; 16.
  4. nepalanki kaimo infrastruktūra – 60 proc. kaimo kelių – žvyrkeliai, neišplėtoti ryšiai, socialinės ir kultūrinės paslaugos – riboja galimybę įgyti kvalifikaciją; 16.
  5. šiuo metu nėra efektyvių socialinės politikos priemonių, kurias galima būtų panaudoti skatinant kaimo gyventojų persiorentavimą iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis; 16.
  6. didėjanti viešoji parama ir investicinės galimybės sudaro prielaidas laikytis žemės ūkio verslo ir itin motyvuoja kaimo gyventojus nepasitraukti iš įprastos tradicinės veiklos; 16.
  7. žemdirbių pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos taip pat stabdo vyraujančios kaimo gyventojų nuostatos: konservatyvumas, susijęs su gyvenimo pokyčių vengimu, prisirišimas prie žemės, nepasitikėjimas savo jėgomis; 16.
  8. kaimo gyventojų persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis galimybės taip pat labai priklauso nuo suaugusiųjų tęstinio mokymo situacijos ir realių kaimo gyventojų mokymosi galimybių. Viena svarbiausių suaugusiųjų švietimo kaimo vietovėse plėtros kliūčių yra žmogiškųjų išteklių problema – kvalifikuotų suaugusiųjų švietimo specialistų ir vadybininkų stoka. III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  9. Pagrindinis programos tikslas – didinti iš žemės ūkio veiklos besitraukiančių asmenų ir kitų kaimo gyventojų gebėjimus integruotis į darbo rinką Lietuvoje, skatinti kaimo gyventojų dalyvavimą alternatyviojoje veikloje kaimo vietovėse.
  10. Numatomi įgyvendinti uždaviniai: 18.
  11. finansuoti dirbančiųjų žemės ūkyje ir kitų kaimo gyventojų orientavimą ir informavimą apie ekonominės veiklos įvairinimo ir užimtumo galimybes kaime, sudaryti tikslines kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo grupes atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius ir remti persiorientavimo į kitas ekonominės veiklos sritis projektų rengimą ir administravimą; 18.
  12. remti mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo kursų, seminarų organizavimą; 18.
  13. remti konsultavimą konkretaus verslo kūrimo ir plėtros klausimais. IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
  14. Šios programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo priemonių planas pateiktas priede. V. LAUKIAMI REZULTATAI
  15. Įgyvendinus šią programą: 20.
  16. bus sukurtas kaimo gyventojų motyvavimo ir orientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis modelis bei įgyvendinimo priemonės, kurios padės kaimo gyventojams, besitraukiantiems iš žemės ūkio veiklos, išsirinkti tinkamą profesiją ir jų poreikius atitinkantį darbą; 20.
  17. bus sudarytos palankios sąlygos suburti kaimo gyventojų švietimo ir perkvalifikavimo specialistų, vadybininkų ir kitoms tikslinėms grupėms, kurios užtikrins kaimo plėtros uždavinių, susijusių su persiorientavimu iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis, įgyvendinimą; 20.
  18. bus sudarytos optimalios materialinės, organizacinės, finansinės ir informavimo sąlygos kaimo gyventojams dalyvauti mokymo ir perkvalifikavimo priemonėse; 20.
  19. numatyta, kad 2015 metais mokymo, perkvalifikavimo ir konsultavimo priemonėse dalyvaus apie 20 tūkst. žmonių: 20.4.
  20. iš jų 18 tūkst. kaimo gyventojų sėkmingai baigs mokymo kursus; 20.4.
  21. 40 proc. kaimo gyventojų, dalyvavusių mokymo kursuose, pakeis savo veiklos pobūdį. VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
  22. Lėšos šiai programai įgyvendinti bus skiriamos iš 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto priemonei „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis“ numatytų asignavimų. _________________ Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis programos priedas KAIMO VIETOVIŲ DARBO JĖGOS PERSIORENTAVIMO IŠ ŽEMĖS ŪKIO Į KITAS VEIKLOS SRITIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2008–2013 M. PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Uždaviniai Remiama veikla ir priemonės Įvykdymo laikas Atsakinga institucija Siūlomas finansavimo lygis
  23. Finansuoti dirbančiųjų žemės ūkyje ir kitų kaimo gyventojų orientavimą ir informavimą apie ekonominės veiklos įvairinimo ir užimtumo galimybes kaime, suburti tikslines kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo grupes atsižvelgiant į konkrečios vietovės poreikius ir remti persiorientavimo į kitas ekonominės veiklos sritis projektų rengimą ir administravimą Paramos projektų dėl kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklos sritis rengimas ir projektų administravimas: 30 proc. Tyrimas „Kaimo veiklų įvairinimo situacijos analizė ir darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas galimybės“ 2008–2009 m. Žemės ūkio ministerija Dirbančiųjų žemės ūkyje ir kitų kaimo gyventojų informavimas, motyvavimas (orientavimas) ir konsultavimas apie jiems atsiveriančias verslo plėtros galimybes kaimo vietovėje 2008–2013 m. Žemės ūkio ministerija Tikslinių grupių subūrimas atsižvelgiant į mokymo ir perkvalifikavimo poreikį vietovėje 2008–2013 m. Žemės ūkio ministerija Projektų administravimas, viešinimas, gerosios patirties sklaida, projektų įgyvendinimo stebėsena (studijos, tyrimai) 2008–2013 m. Žemės ūkio ministerija
  24. Remti mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar persikvalifikavimo kursų, seminarų organizavimą Dirbančiųjų žemės ūkyje ir kitų kaimo gyventojų mokymas ir perkvalifikavimas: 40 proc. Mokymo programų, skirtų žemdirbiams ir kitiems kaimo gyventojams mokyti, rengimas pritaikant jas atskiroms tikslinėms grupėms ir lygiams 2008–2013 m. Žemės ūkio ministerija Kaimo plėtros strategų grupės mokymas (tikslinės grupės: vietos veiklos grupių, valdžios institucijų, savivaldos organizacijų, darbdavių organizacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų, mokymo institucijų atstovai, konsultantai, aktyvūs kaimo vietovės gyventojai) 2008 m. II ketv. – 2011 m. III ketv. Žemės ūkio ministerija Mokymo paslaugų teikėjų grupės mokymas (tikslinės grupės: mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijos, kaimo bendruomenių lyderiai, regioninių verslo centrų darbuotojai, aktyvūs kaimo verslininkai ir kt.) 2008 m. I ketv. – 2010 m. IV ketv. Žemės ūkio ministerija Socialinės ekonomikos grupės mokymas (tikslinės grupės: kaimo ar vietos bendruomenių centrų nariai, kaimo bendruomenių organizatoriai, potencialūs kaimo socialinės plėtros iniciatoriai) 2009 m. I ketv. – 2013 m. IV ketv. Žemės ūkio ministerija Verslo grupės mokymas (tikslinės grupės: ūkininkai, norintys pasitraukti iš žemės ūkio ir imtis kito verslo; ūkininkai, norintys paįvairinti žemės ūkio verslą ir papildomai imtis su žemės ūkio gamyba tiesiogiai nesusijusio verslo; kaimo gyventojai, ketinantys užsiimti turizmo, pramonės, paslaugų ar kitais ne žemės ūkio verslais kaimo vietovėse) 2009 m. II ketv. – 2013 m. IV ketv. Žemės ūkio ministerija
  25. Remti konsultavimą konkretaus verslo kūrimo ir plėtros klausimais Konsultavimas konkretaus verslo kūrimo ir plėtros klausimais: 30 proc. Konsultavimo programos parengimas 2008–2009 m. Žemės ūkio ministerija Konsultantų mokymas 2008–2013 m. Žemės ūkio ministerija Individualus pradedančiųjų verslą konsultavimas 2008–2013 m. Žemės ūkio ministerija _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.