LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GAIRIŲ PAREIŠKĖJAMS BENDRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS IR NORVEGIJOS FINANSINIŲ MECHANIZMŲ PARAMAI GAUTI PAGAL ANTRĄJĮ KVIETIMĄ PAVIENIAMS PROJEKTAMS PATVIRTINIMO 2008 m. balandžio 28 Nr. 1K-160 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje“ (Žin., 2005, Nr. 106-3910) 2.1 punktu ir atsižvelgdamas į Pavienių projektų paraiškų gauti paramą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus vertinimo taisyklių, patvirtintų finansų ministro 2006 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1K-057 (Žin., 2006, Nr. 22-712; 2008, Nr. 31-1102), 5 punktą, tvirtinu Gaires pareiškėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti pagal antrąjį kvietimą pavieniams projektams (pridedama). FINANSŲ MINISTRAS RIMANTAS ŠADŽIUS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-160 GAIRĖS PAREIŠKĖJAMS BENDRAI LIETUVOS RESPUBLIKOS IR EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS IR NORVEGIJOS FINANSINIŲ MECHANIZMŲ PARAMAI GAUTI PAGAL ANTRĄJĮ KVIETIMĄ PAVIENIAMS PROJEKTAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Gairės pareiškėjams bendrai Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramai gauti pagal antrąjį kvietimą pavieniams projektams (toliau – gairės) nustato reikalavimus ir sąlygas pareiškėjams, numatantiems teikti pavienių projektų paraiškas (toliau – paraiška), paraiškų teikimo, vertinimo, atrankos, sprendimo dėl paramos skyrimo priėmimo, sutarčių pasirašymo ir projektų įgyvendinimo tvarką. 2. Gairės parengtos vadovaujantis Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimo memorandumu dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, nustatyto pagal 2003 m. spalio 14 d. Norvegijos Karalystės ir Europos bendrijos susitarimą dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, įgyvendinimo (Žin., 2005, Nr. 70-2526) ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimo memorandumu dėl 2004–2009 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo (Žin., 2005, Nr. 70-2525); Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo taisyklėmis ir procedūromis, patvirtintomis Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo komiteto 2004 m. birželio 16 d. sprendimu ir jų vėlesniais pakeitimais; Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo taisyklėmis ir procedūromis, patvirtintomis Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos 2004 m. liepos 2 d. sprendimu ir jų vėlesniais pakeitimais; Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2005, Nr. 106-3910) (toliau – administravimo taisyklės), Pavienių projektų paraiškų gauti paramą pagal Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 1K-057 (Žin., 2006, Nr. 22-712; 2008, Nr. 31-1102) (toliau – vertinimo taisyklės). 3. Šiose gairėse vartojamos sąvokos atitinka administravimo taisyklėse ir vertinimo taisyklėse vartojamas sąvokas. 4. Visi dokumentai, paminėti šiose gairėse, yra paskelbti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje (www.finmin.lt). II. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS IR NORVEGIJOS FINANSINIAI MECHANIZMAI IR PAGAL JUOS FINANSUOJAMOS BENDROSIOS SRITYS 5. Pagrindinis Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų tikslas yra mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus EEE ir padėti šalims lygiavertiškai dalyvauti EEE vidaus rinkoje. 6. Bendrosios finansuojamos sritys yra šios: 6.1. pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus finansuojamos sritys: 6.1.1. aplinkos, įskaitant žmogaus aplinką, apsaugos, mažinant taršą ir skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, skatinimas; 6.1.2. tvarios plėtros skatinimas gerinant išteklių naudojimą ir valdymą; 6.1.3. Europos kultūros paveldo išsaugojimas, įskaitant viešąjį transportą, taip pat miestų atnaujinimas; 6.1.4. žmogiškųjų išteklių plėtra, skatinant švietimą ir mokymą, stiprinant vietos valdžios ir jos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimus, taip pat skatinant tai įgyvendinti padedančius demokratinius procesus; 6.1.5. sveikatos apsauga ir vaikų priežiūra; 6.1.6. akademiniai tyrimai, jei jie atitinka bent vieną bendrąją finansuojamą sritį. 6.2. tik pagal Norvegijos finansinį mechanizmą finansuojamos sritys: 6.2.1. Šengeno acquis įgyvendinimas, nacionalinių Šengeno veiksmų planų rėmimas, taip pat teismų sistemos stiprinimas; 6.2.2. aplinkosauga, stiprinant administracinius gebėjimus įgyvendinti atitinkamą acquis ir investuoti į infrastruktūrą bei technologijas, pirmenybę teikiant miesto atliekų tvarkymui; 6.2.3. regioninė politika ir bendradarbiavimas abipus sienos; 6.2.4. techninė pagalba, susijusi su acquis communautaire įgyvendinimu; 6.2.5. akademiniai tyrimai, jei jie atitinka bent vieną bendrąją finansuojamą sritį. III. EEE IR NORVEGIJOS FINANSINIŲ MECHANIZMŲ PRIEŽIŪROS KOMITETO IŠSKIRTOS INTERVENCIJOS SRITYS ANTRAJAM PAVIENIŲ PROJEKTŲ KVIETIMUI 7. Prioritetas bus teikiamas projektams, kurie atitinka EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų priežiūros komiteto (toliau – Priežiūros komitetas) išskirtas intervencijos sritis (toliau – intervencijos sritys). 8. Intervencijos sritys: 8.1. išankstinio perspėjimo apie stichinius gamtos reiškinius sistemos sukūrimas ir įdiegimas; 8.2. administracinių gebėjimų stiprinimas įgyvendinant tarptautines konvencijas aplinkosaugos srityje; 8.3. Lietuvos ir Norvegijos institucijų bendradarbiavimo, susijusio su aplinkosaugos srities acquis įgyvendinimu, stiprinimas; 8.4. kultūros paveldo išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms viešosioms reikmėms, ypač išskiriant Lietuvos dvarus, pilis ir vienuolynus; 8.5. Lietuvos medinės architektūros (istorinių kaimų, bažnyčių ir kitų) restauravimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms viešosioms reikmėms, taip pat įtraukiant kultūros paveldo restauratorių mokymą ir Lietuvos tradicinių amatų (stogdengystės, dailidystės ir kitų) atgaivinimą ir mokymą; 8.6. Lietuvos studentų, mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir švietimo vadybininkų (Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų, mokyklų vadovų, savivaldybių švietimo padalinių specialistų) mainų programų su EEE Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis (toliau – EEE ELPA šalys) vystymas; 8.7. vaikų globos namų renovacija ir bendruomeninių paslaugų, teikiamų tėvų globos netekusiems vaikams, plėtra savivaldybėse; 8.8. vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas (ankstyvoji ligų diagnostika ir gydymas) bei sveikatos paslaugų kokybės kontrolės užtikrinimas; 8.9. infekcinių ligų prevencija, gydymas ir epidemiologinės priežiūros sistemos gerinimas; 8.10. vaikų ir suaugusiųjų savižudybių prevencijos gerinimas; 8.11. sporto aikštelių šalia mokyklų įrengimas ir renovavimas; 8.12. patyčių ir smurto mokyklose prevencija; 8.13. akademiniai tyrimai, jei jie atitinka bent vieną bendrąją finansuojamą sritį; 8.14. kova su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ypač išskiriant kovą su prekyba žmonėmis. IV. ANTRASIS KVIETIMAS TEIKTI PAVIENIŲ PROJEKTŲ PARAIŠKAS 9. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų antrojo kvietimo pavieniams projektams teikti bendra paramos suma yra iki 19,213 mln. eurų. Preliminarus biudžeto pasiskirstymas tarp bendrųjų finansuojamų sričių, kurį Priežiūros komitetas turi teisę koreguoti, atsižvelgdamas į paraiškų skaičių yra: 9.1. Aplinkos, įskaitant žmogaus aplinką, apsaugos, mažinant taršą ir skatinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, skatinimo sričiai – 2,048 mln. eurų, kurie paskirstomi tokioms intervencijos sritims: 9.1.1. Išankstinio perspėjimo apie stichinius gamtos reiškinius sistemos sukūrimas ir įdiegimas (išskyrus ekstremalių hidrologinių reiškinių stebėjimą, vertinimą ir prognozavimą); 9.1.2. Administracinių gebėjimų stiprinimas įgyvendinant tarptautines konvencijas aplinkosaugos srityje; 9.1.3. Lietuvos ir Norvegijos institucijų bendradarbiavimo, susijusio su aplinkosaugos srities acquis įgyvendinimu, stiprinimas. 9.2. Europos kultūros paveldo išsaugojimo, įskaitant viešąjį transportą, taip pat miestų atnaujinimo sričiai – 4,57 mln. eurų, kurie paskirstomi tokioms intervencijos sritims: 9.2.1. Kultūros paveldo išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms viešosioms reikmėms, ypač išskiriant Lietuvos dvarus, pilis ir vienuolynus; 9.2.2. Lietuvos medinės architektūros (istorinių kaimų, bažnyčių ir kt.) restauravimas ir pritaikymas kultūros ir kitoms viešosioms reikmėms, taip pat įtraukiant kultūros paveldo restauratorių ir Lietuvos tradicinių amatų (stogdengystės, dailidystės ir kt.) atgaivinimą ir mokymą. 9.3. Žmogiškųjų išteklių plėtros, skatinant švietimą ir mokymą, stiprinant vietos valdžios ir jos institucijų administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo gebėjimus, taip pat skatinant tai įgyvendinti padedančius demokratinius procesus, sričiai – 3,719 mln. eurų, kurie paskirstomi tokioms intervencijos sritims: 9.3.1. Lietuvos studentų, mokytojų, dėstytojų, mokslininkų ir švietimo vadybininkų (Švietimo ir mokslo ministerijos specialistų, mokyklų vadovų, savivaldybių švietimo padalinių specialistų) mainų programų su EEE ELPA šalimis vystymas; 9.3.2. Vaikų globos namų renovacija ir bendruomeninių paslaugų, teikiamų tėvų globos netekusiems vaikams, plėtra savivaldybėse. 9.4. Sveikatos apsaugos ir vaikų priežiūros sričiai – 7,706 mln. eurų, kurie paskirstomi tokioms intervencijos sritims: 9.4.1. Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas (ankstyvoji ligų diagnostika ir gydymas) ir sveikatos paslaugų kokybės kontrolės užtikrinimas; 9.4.2. Infekcinių ligų prevencija, gydymas ir epidemiologinės priežiūros sistemos gerinimas; 9.4.3. Vaikų ir suaugusiųjų savižudybių prevencijos gerinimas; 9.4.4. Sporto aikštelių šalia mokyklų įrengimas ir renovavimas; 9.4.5. Patyčių ir smurto mokyklose prevencija. 9.5. Šengeno acquis įgyvendinimo, nacionalinių Šengeno veiksmų planų rėmimo, taip pat teismų sistemos stiprinimo sričiai – 1,170 mln. eurų, kurie paskirstomi kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, ypač išskiriant kovą su prekyba žmonėmis intervencijos sričiai. 10. Didžiausia projektui įgyvendinti skiriama EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų suma gali siekti: 10.1. iki 60 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus atvejus, nurodytus šių gairių 10.2 ir 10.3 punktuose; 10.2. iki 85 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ši paramos proporcija (procentas nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų) taikoma tada, kai mažiausiai 15 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų; 10.3. iki 90 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai remiama nevyriausybinių organizacijų (asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir viešosios įstaigos, išskyrus tas, kurių steigėjai, dalininkai ar nariai yra valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos) vykdoma įvairi veikla ir parama skiriama pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. 11. Pareiškėjas turi teisę prašyti, kad iki 15 procentų visų tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidų būtų finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis iš atitinkamos Finansų ministerijos vykdomos programos. Norvegijos užsienio reikalų ministerijai (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir (arba) EEE finansinio mechanizmo komitetui patvirtinus projektą pareiškėjo paprašytos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos bus skirtos projektui įgyvendinti ir išmokamos kartu su EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis. 12. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo grynaisiais pinigais. Pareiškėjo ir (arba) partnerio (-ių) įnašas bus vertinamas balais tikslingumo gauti paramą vertinimo metu. 13. Norvegijos užsienio reikalų ministerija (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir (arba) EEE finansinio mechanizmo komitetas (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą), išnagrinėję paraišką, nustato paramos kiekvienam projektui įgyvendinti proporcijas (dalį, kuria projektas bus finansuojamas iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos lėšų) atskirai. Su pareiškėju galutinė paramos proporcija bus suderinta prieš pasirašant paramos sutartį. 14. Projektas neturi pažeisti valstybės pagalbos principų, t. y. valstybės pagalba ūkio subjektams nebus teikiama. 15. Visi projektai turi būti baigti ir visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos iki 2011 m. sausio 31 d. 16. Visa veikla, susijusi su viešaisiais pirkimais, turi atitikti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir paramos sutartį bei projekto įgyvendinimo sutartį, kurios apima darbų, prekių arba paslaugų pirkimus. Pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus finansuojamų projektų paramos gavėjų papildomus įsipareigojimus, teises ir atsakomybę, jiems atliekant prekių, paslaugų arba darbų pirkimus finansuojamiems projektams įgyvendinti, nustato Pirkimų taisyklės Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramos gavėjams – perkančiosioms organizacijoms pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir Pirkimų taisyklės Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramos gavėjams, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1K-189 (Žin., 2006, Nr. 56-2002) (toliau – Pirkimų taisyklės). V. TINKAMI PAREIŠKĖJAI 17. Paraiškas gali teikti ir paramą pagal EEE ir (arba) Norvegijos finansinius mechanizmus gali gauti pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikoje ir veikiantis viešųjų interesų labui, tai yra pareiškėjo projektas skirtas viešiesiems interesams (siekiama visuomenei reikšmingų tikslų, o ne komercinio intereso arba tenkinti vieno asmens (juridinio ar privataus) poreikius). 18. Pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus: 18.1. pareiškėjas turi būti susijęs su veiklos sritimis, kurioms prašoma EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų; 18.2. pareiškėjas turi būti tiesiogiai atsakingas už projekto, kuriam įgyvendinti prašoma paramos, įgyvendinimą ir valdymą ir nebūti tarpininku; 18.3. pareiškėjas turi turėti reikiamų finansinių išteklių, užtikrinančių projekto finansavimą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, taip pat įrodyti, kad projektas yra tęstinis finansiniu ir instituciniu požiūriais; 18.4. pareiškėjas turi turėti reikiamų administracinių gebėjimų ir pajėgumo, užtikrinančių projekto įgyvendinimą bei gebėjimą efektyviai naudotis projekto rezultatais įgyvendinus projektą; 18.5. pareiškėjas turi turėti atitinkamos patirties ir gebėjimų valdyti projektą, atsižvelgdamas į jo apimtį ir techninį pobūdį. 19. Pareiškėjui negali būti skirtos EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos, jeigu: 19.1. pareiškėjui ir (arba) jo partneriui yra iškelta bankroto byla arba jie yra likviduojami; 19.2. pareiškėjas ir (arba) jo partneris yra neįvykdę su mokesčių ir socialinio draudimo įnašų mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (šis apribojimas netaikomas įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai ir (arba) partneriui, jei jis yra užsienio juridinis asmuo); 19.3. pareiškėjas ir (arba) jo partneris paraiškoje arba jos prieduose pateikė neteisingą informaciją, kuri vertinama paraiškų vertinimo procese; 19.4. yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pareiškėjo kitos sutarties dėl paramos skyrimo iš tarptautinės finansinės paramos arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pažeidimo arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka jam yra taikomas apribojimas skirti paramą (šis apribojimas netaikomas įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžeto); 19.5. pareiškėjas bandė gauti konfidencialią informaciją arba daryti įtaką viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) atstovams, Priežiūros komiteto nariams ar Finansų ministerijos atstovams dabartinio arba ankstesnio paraiškų vertinimo arba atrankos procesų metu. 20. Pareiškėjas gali pateikti paraišką individualiai arba su partneriu (-iais). Jeigu paraišką pareiškėjas teikia su partneriu (-iais), tai turi būti nurodyta paraiškoje. VI. TINKAMI PROJEKTO PARTNERIAI IR JUNGTINĖS VEIKLOS (PARTNERYSTĖS) SUTARTIES REIKALAVIMAI 21. Projekto partneriais gali būti juridinis (-iai) asmuo (-ys), įregistruotas EEE šalyje, arba tarptautinė organizacija, veikianti Lietuvos Respublikoje. Projekto partneriai turi būti susiję su veiklos sritimis, kurioms prašoma EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų. Projekto partneriu (-iais) negali būti asmuo (-ys), jei jis / jie atitinka šių gairių 19 punkte nurodytus kriterijus. 22. Rinkdamasis partnerį (-ius), pareiškėjas turėtų atsižvelgti į partnerio (-ių) žinias, patirtį ir įgūdžius, susijusius su projekte numatomų darbų atlikimu, sugebėjimu papildyti projektą reikalingais ištekliais. Partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas ir jo būtinumas turi būti įrodytas paraiškoje. Įtraukti partnerį į projektą, siekiant išvengti viešųjų pirkimų, yra neleistina. 23. Projekto partneris (-iai) dalyvauja įgyvendinant projektą ir naudojasi jo rezultatais arba produktais, tačiau pagrindinė projektą įgyvendinanti ir atsakinga už projekto tinkamą įvykdymą, koordinavimą ir lėšų panaudojimą organizacija yra pareiškėjas. Jeigu projektas finansuojamas, pareiškėjas tampa paramos gavėju. Įgyvendinant projektą partnerių patirtas tinkamas finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidas kompensuoja pareiškėjas. EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamos Finansų ministerijos vykdomos programos lėšas, skirtas visam projektui įgyvendinti, tiesiogiai gauna tik pareiškėjas, kuris ir atsiskaito su kitais partneriais. Partneriai tiesiogiai lėšų negauna. 24. Jeigu paraiška teikiama kartu su partneriais, pareiškėjas ir partneriai turi pasirašyti jungtinės veiklos ketinimų protokolą (1 priedas), o Norvegijos užsienio reikalų ministerijai (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir (arba) EEE finansinio mechanizmo komitetui (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą) priėmus sprendimą / sprendimus finansuoti projektą pagal 2 priede nurodytus reikalavimus sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (2 priedas) ir pateikti ją CPVA. 25. Projekte gali dalyvauti ir kiti projekto dalyviai, nesiekiantys gauti paramos. Tokiems dalyviams reikalavimai, keliami partneriams ir pareiškėjui, netaikomi. Jų patirtos išlaidos nepripažįstamos tinkamomis finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidomis. 26. Galimybė teikti paraišką kartu keliems partneriams vienam projektui įgyvendinti neužkerta kelio kiekvienam partneriui pateikti savarankiškas paraiškas kitiems projektams įgyvendinti. VII. REIKALAVIMAI PROJEKTUI 27. Mažiausias leistinas paramos iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų dydis – 250 000 eurų. 28. Projektas turi prisidėti prie EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų tikslo – ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo. 29. Projektas turi būti skirtas viešiesiems interesams, atitikti nacionalinius prioritetus, Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus. 30. Projektas turi visiškai atitikti vieną iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų bendrųjų finansuojamų sričių, nurodytų šių gairių 6 punkte (išskyrus 6.1.2 punktą). Papildomi balai bus skiriami projektams, kurie atitiks vieną intervencijos sritį, nurodytą šių gairių 8 punkte. Projektas gali atitikti keletą bendrųjų finansuojamų sričių ir intervencijos sričių. 31. Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į darnaus vystymosi (visų išteklių efektyvus ir taupus naudojimas, užtikrinant šių išteklių išsaugojimą ateities kartoms, bei socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos veiksnių suderinamumas), gero valdymo ir lygių galimybių (lygios lyčių galimybės, socialiai ar kitaip atskirtų arba diferencijuotų visuomenės grupių galimybės naudotis tokiomis pačiomis teisėmis, produktais, paslaugomis, prieinamumu ir pan.) ir dvišalių santykių tarp Lietuvos Respublikos ir EEE ELPA šalių skatinimo (jei taikoma) principus. Projekto poveikis šiems principams turi būti teigiamas arba neutralus. 32. Projektas turi būti finansiniu ir instituciniu požiūriais tęstinis. 33. Turi būti pagrįstas paramos poreikis – be paramos projektas negalėtų būti įgyvendinamas arba būtų įgyvendinamas mažesnės apimties, prastesnės kokybės arba per ilgesnį laikotarpį. 34. Projekte turi būti nurodyta, kokia Projekto įgyvendinimo pridėtinė vertė – sukuriamas naujas produktas arba paslauga arba kiekybiškai ir (arba) kokybiškai pakeičiamas arba patobulinamas esamas produktas arba paslauga. 35. Projekto rezultatai turi likti Lietuvos Respublikoje (netaikoma tarptautinio bendradarbiavimo projektams). Negali būti pakeista turto, įsigyto arba sukurto iš EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų, paskirtis, nuosavybės pobūdis projekto įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį skaičiuojant nuo projekto įgyvendinimo pabaigos. 36. Turi būti atliktas projektų poveikio aplinkai vertinimas, jei tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. 37. Projektui įgyvendinti negali būti skirtos EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamos Finansų ministerijos vykdomos programos lėšos, jei projekto veiklos dubliuoja gautą, gaunamą ar planuojamą gauti paramą pagal kitų programų projektus arba iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų (netaikoma, jei projektas bendrai finansuojamas iš minėtų projektų). Projektas gali būti iš dalies finansuojamas pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus, jei tos pačios projekto išlaidos nėra finansuojamos pagal kitus finansinius šaltinius (dvigubas finansavimas). 38. Kultūros paveldo objektu (jei jis tiesiogiai susijęs su projektu) yra laikomas objektas, registruotas Kultūros vertybių registre. VIII. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO IŠLAIDOS 39. Paraiškoje nurodomos visos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu. EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšomis gali būti padengiamos tik tinkamos finansuoti paramos gavėjų ir partnerių (jei taikoma) išlaidos. 40. Bendras išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti taisykles reglamentuoja Išsamios išlaidų tinkamumo taisyklės, patvirtintos Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir EEE finansinio mechanizmo komiteto 2004 m. liepos 8 d. sprendimu. 41. Tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažįstamos tik tos išlaidos, kurios: 41.1. yra tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu; 41.2. yra faktiškai patirtos ir apmokėtos, jeigu taikomas kompensavimo be avanso arba kompensavimo su avanso mokėjimu būdas, arba nustatomos ir patikrinamos, taip pat pagrįstos jas įrodančiais dokumentais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir projekto įgyvendinimo sutarties sąlygas, jeigu taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas; 41.3. yra būtinos projektui įgyvendinti, atitinkančios skaidrios finansinės apskaitos principus, taip pat sąnaudų pagrįstumo ir efektyvumo principus ir numatytos paramos ir projekto įgyvendinimo sutartyse; 41.4. yra realios, atitinkančios rinkos kainas; 41.5. yra patirtos projekto įgyvendinimo laikotarpiu (įskaitant projekto audito išlaidas), kuris numatytas projekto įgyvendinimo sutartyje. 41.6. atitinka šių gairių 45 punkte nustatytas tinkamas finansuoti išlaidas; 41.7. patirtos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų taisyklių reikalavimų. 42. Jei paramos gavėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, negali susigrąžinti (atskaityti) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), šis mokestis gali būti laikomas paramos gavėjo tinkamomis finansuoti išlaidomis. 43. Rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita paramos gavėjui dėl išankstinio ar tarpinio apmokėjimo gali būti laikoma tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei kartu yra pateikta banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštas (pateikiamas kartu su laidavimo draudimo polisu) dėl išrašytos sąskaitos sumos. 44. Jei projekto įgyvendinimo laikotarpiu iš projekto yra uždirbama grynųjų pajamų (tai paraiškoje turi deklaruoti pats pareiškėjas, o CPVA turi teisę tai patikrinti ir atitinkamai perskaičiuoti EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšų sumą), prašoma lėšų suma bus mažinama diskontuotu projekto įgyvendinimo laikotarpiu uždirbtu grynojo pelno dydžiu, jei taip nuspręs Norvegijos užsienio reikalų ministerija (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir (arba) EEE finansinio mechanizmo komitetas (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą). CPVA turi teisę siūlyti Norvegijos užsienio reikalų ministerijai (kai lėšos skiriamos pagal Norvegijos finansinį mechanizmą) ir (arba) EEE finansinio mechanizmo komitetui (kai lėšos skiriamos pagal EEE finansinį mechanizmą) mažinti EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų sumą. Išsamesnės projektų, kuriuos įgyvendinant uždirbama grynųjų pajamų, taisyklės nustatytos Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir EEE finansinio mechanizmo komiteto patvirtintame Pajamas generuojančių projektų vadove. 45. Pagal šias gaires tinkamomis EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuoti gali būti pripažįstamos šios išlaidos: 45.1. atlyginimas už darbą, susijusį su projekto įgyvendinimu, projektą įgyvendinantiems darbuotojams (bruto darbo užmokestis ar jo dalis, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos ir darbdavio mokamos įmokos į garantinį fondą). Šios išlaidos negali būti didesnės nei 10 proc. visų projekto tinkamų išlaidų. 45.2. projektą vykdančių asmenų komandiruočių išlaidos (kelionių, nakvynės išlaidos, dienpinigiai ir kitos). Komandiruočių išlaidos apskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas normas. Kompensuojamų užsienio ekspertų komandiruočių išlaidų dydis negali viršyti Europos Komisijos kasmet nustatomų ribų. Kelionės lėktuvu išlaidos gali būti kompensuojamos, jei perkamas ekonominės klasės bilietas; 45.3. projektui įgyvendinti būtinų paslaugų pirkimo išlaidos, jeigu jos atitinka vidutinius rinkos įkainius; 45.4. projektui įgyvendinti būtinų prekių, tarp jų įrangos ir įrenginių įsigijimo išlaidos, jei jos atitinka vidutines rinkos kainas. Panaudotos įrangos, įrenginių įsigijimo išlaidos yra finansuotinos, jeigu: 45.4.1. įrangos, įrenginių pardavėjas pateikia dokumentą, kuriuo įrodoma prekių kilmė, ir patvirtinimą, kad jos niekada nebuvo įsigytos iš nacionalinių lėšų arba EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų lėšų; 45.4.2. įrangos, įrenginių kaina neviršija rinkos vertės, atsižvelgiant į sutrumpėjusį techninio ir naudingo tarnavimo laiką, ir kaina yra mažesnė nei panašios naujos įrangos; 45.4.3. įranga atitinka projektui įgyvendinti būtinas technines charakteristikas ir suderinama su taikomomis normomis ir standartais; 45.5. projektui įgyvendinti būtinos programinės įrangos įsigijimo (ir standartinių programų pirkimo, ir naujos programinės įrangos kūrimo ir diegimo) išlaidos; 45.6. statybos, restauravimo, rekonstravimo ir remonto darbų išlaidos, jeigu numatoma investuoti į infrastruktūrą (statinius, aplinką), teritorijos / aplinkos tvarkymo darbų, įskaitant statinių nugriovimo darbus, išlaidos; 45.7. statinių įsigijimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei juos įsigyti yra ekonomiškai naudingiausia siekiant projekto tikslų arba jie yra būtini projektui įgyvendinti ir juos naudoti neįmanoma kitaip nei nuosavybės teise (pavyzdžiui, projektui įgyvendinti reikalingas statinys negali būti naudojamas nuomai ar kitoms reikmėms), taip pat jei tenkinamos šios sąlygos: 45.7.1. yra gautas nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti tam tikros rūšies turtą) raštas, kuriuo patvirtinama, kad už statinį mokama kaina atitinka jų rinkos vertę; 45.7.2. įsigyjamas turtas nėra įkeistas ar kitaip nėra apribota disponavimo juo teisė; 45.7.3. per paskutinius 10 metų statiniui įsigyti nebuvo suteikta Lietuvos Respublikos ar kitų EEE ELPA šalių narių biudžetų parama; 45.7.4. įsigytas turtas turi būti naudojamas siekiant projekto tikslų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, nurodytu paramos sutartyje ir projekto įgyvendinimo sutartyje. Įgytas turtas negali būti parduotas ar kitaip perleistas įgyvendinimo sutartyje nustatytą laikotarpį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos; 45.8. neužstatytos žemės įsigijimo išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei ją įsigyti yra ekonomiškai naudingiausia siekiant projekto tikslų arba jei žemė yra būtina projektui įgyvendinti ir žemės naudoti neįmanoma kitaip nei nuosavybės teise (nuomos ar kitu pagrindu). Žemės įsigijimo išlaidos negali viršyti 10 procentų visų tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo išlaidų. Įsigyjama žemė turi būti tinkamos paskirties projektui vykdyti (pavyzdžiui, negali būti žemės ūkio paskirties). Turi būti gautas nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti atitinkamos rūšies turtą) raštas arba dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad už žemę mokama kaina atitinka jos rinkos vertę; 45.9. turto, kuriam įsigyti naudojamos EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų ir bendrojo finansavimo lėšos, draudimo išlaidos (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu); 45.10. projekto audito išlaidos; 45.11. projekto viešinimo pagal Informacijos apie Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus viešinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1K-339 (Žin., 2005, Nr. 136-4901), išlaidos; 45.12. pridėtinės išlaidos (išlaidos projektui įgyvendinti būtinų pastatų ar patalpų, įrangos, transporto priemonių nuomai, išlaidos elektrai, šildymui, telefonui, internetui, biuro reikmėms, kurui, transporto priemonėms eksploatuoti ir kitos), jeigu jos atitinka rinkos įkainius ir yra pagrįstos realiomis išlaidomis, susijusioms su projekto įgyvendinimu, ir naudojant pagrįstą metodiką yra tinkamai bei sąžiningai paskirstytos veiklai pro rata principu. Pro rata principas reiškia, kad turi būti iš anksto nurodyta ir institucijos arba įstaigos vadovo įsakymu patvirtinta, kokia dalis išlaidų yra būtina projektui įgyvendinti. 46. Išlaidos, kurios negali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti: 46.1. išlaidos pagal sutartis, kurios padidina veiklos išlaidas, proporcingai nepadidindamos sutartyse nurodytos vertės, ir išlaidos pagal sutartis su tarpininkais ar konsultantais, kuriose mokestis yra nurodytas procentais nuo visos projekto vertės; 46.2. debeto palūkanos, finansinių operacijų išlaidos, komisinis mokestis už valiutos keitimą, nuostoliai, atsiradę dėl užsienio valiutos keitimo, ir kitos išlaidos; 46.3. baudos, finansinės sankcijos ir bylinėjimosi išlaidos; 46.4. rinkodaros ir su pardavimu susijusios išlaidos; 46.5. nebūtinos ir nerealios išlaidos; 46.6. skolų padengimo išlaidos; 46.7. investuojamos išlaidos; 46.8. PVM ir visi kiti mokesčiai, kuriuos paramos gavėjas gali susigrąžinti; 46.9. avanso garantijos arba draudimo laidavimo rašto išlaidos, jei avansas skiriamas iš EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamos Finansų ministerijos vykdomos programos lėšų. 47. Tos pačios projekto išlaidos, kurioms kompensuoti jau yra ar buvo skirta parama pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus ar iš valstybės, savivaldybės biudžeto lėšų pagal kitas paramos gavėjo paraiškas, t. y. išlaidos finansuojamos du ar daugiau kartų, yra nefinansuotinos išlaidos. 48. Projekto biudžetas paraiškoje ir detaliajame biudžete pateikiamas kaip maksimalus biudžetas. Visi kiekiai, įkainiai ir galutinės sumos paraiškoje ir detaliajame biudžete turi būti pateikti sveikais skaičiais. Jis turi būti išreiškiamas ir pateikiamas eurais. IX. PARAIŠKŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR ATRANKA I. REIKALAVIMAI PARAIŠKAI 49. Siekdamas gauti EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramą, pareiškėjas turi užpildyti šio kvietimo paraiškos formą, patvirtintą 2008 m. sausio 14 d. EEE Valdymo komiteto ir Norvegijos užsienio reikalų ministerijos sprendimu. Pareiškėjas turi tvarkingai užpildyti kiekvieną paraiškos formos dalį. Pildydamas paraiškos formą pareiškėjas turi vadovautis Norvegijos užsienio reikalų ministerijos ir EEE finansinio mechanizmo komiteto patvirtinta Paraiškos pildymo instrukcija. 50. Pareiškėjas gali teikti daugiau nei vieną paraišką. 51. Paraiškoje pareiškėjas privalo nurodyti, kurią bendrąją finansuojamą sritį paraiška atitinka. Paraiškos santraukos dalyje pareiškėjas privalo aiškiai nurodyti, kurią pagrindinę intervencijos sritį paraiška atitinka. 52. Paraiškos forma turi būti pildoma tik anglų kalba. Kita kalba pateikta užpildyta paraiška nebus vertinama. 53. Paraiškos forma turi būti užpildyta kompiuteriu, paraiška atspausdinta ir kartu su pridedamais dokumentais susegta į segtuvus. Paraiška ir jos priedai negali būti susegti spiraliniu ar terminiu įrišimo būdu, įdėti į įmautes. Visi paraiškos ir pridedamų dokumentų lapai turi būti sunumeruoti eilės tvarka. Ranka užpildytos paraiškos nebus vertinamos. 54. Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti šiose gairėse nurodytus priedus. Pateikiamų dokumentų kopijų notariškai patvirtinti nereikalaujama. Jei partneris yra užsienio juridinis asmuo, jis turi pateikti šiame punkte išvardytus su juo susijusius dokumentų atitikmenis ir patvirtintą šių dokumentų vertimą į anglų kalbą. 55. Anglų kalba turi būti pateikti šie paraiškos priedai: 55.1. detalus projekto biudžetas ir projekto išlaidų pagrindimas (3 priedas); 55.2. raštas (-ai), kuriuo (-iais) patvirtinamas pareiškėjo ir (arba) jo partnerio (-ių) piniginis įnašas (jei taikoma); 55.3. galimybių studijos santrauka, kurioje turi būti pateikta informacija apie projekto tikslą, uždavinius, svarstytas alternatyvas ir geriausio sprendimo pasirinkimą, įgyvendinimo ir valdymo esmę ir ypatumus, ekonominę naudą, finansavimo poreikius ir prognozuojamą naudą visuomenei (vietiniu, regioniniu, nacionaliniu lygiu), atitiktį Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams (jei taikoma), rinkos kainų analizę, viešųjų pirkimų procedūras; 55.4. viešinimo planas pagal reikalavimus, nustatytus Informacijos apie Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus viešinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1K-339 (Žin., 2005, Nr. 136-4901) (toliau – viešinimo taisyklės). 56. Lietuvių kalba turi būti pateikti šie paraiškos priedai (jei partneris yra užsienio juridinis asmuo, jis turi pateikti šiame punkte išvardytus su juo susijusius dokumentų atitikmenis ir patvirtintą šių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą): 56.1. įgaliojimas pasirašyti paraišką (jei taikoma); 56.2. dokumentai, kuriais patvirtinama, kad pareiškėjas ir partneris (-iai) nėra priskiriami nei vienai šių gairių 19.1–19.2 punkte išvardytai kategorijai: 56.2.1. įmonių registrą tvarkančios įstaigos trumpasis išrašas apie pareiškėją ir partnerį. Jei partneris yra užsienio juridinis asmuo, turi būti pateiktas tos užsienio valstybės atitinkamos institucijos dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad partneriui (-iams) nėra iškelta bankroto byla arba jie nėra likviduojami. Išrašas (arba dokumentas) turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki paraiškos pateikimo; 56.2.2. teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų pažyma (originalas) apie pareiškėjo ir partnerio (-ių) mokestinės nepriemokos nebuvimą valstybės ar savivaldybės biudžetams. Pažyma turi būti išduota ne anksčiau nei prieš du mėnesius iki paraiškos pateikimo (nereikia įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai ir partneriui, jei jis yra užsienio juridinis asmuo); 56.2.3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių pažyma (originalas) apie pareiškėjo ir partnerio (-ių) mokestinės nepriemokos nebuvimą Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš du mėnesius iki paraiškos pateikimo (nereikia įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, ir juridiniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai ir partneriui, jei jis yra užsienio juridinis asmuo); 56.2.4. pareiškėjo ir partnerio (-ių) aiškinamasis raštas dėl su mokesčių mokėjimu susijusių įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nevykdymo priežasčių (jei taikoma); 56.3. patvirtinimas (4 priedas); 56.4. jungtinės veiklos ketinimų protokolas arba jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (jei taikoma). Jei šie dokumentai yra parengti anglų kalba, jie gali būti pateikti anglų kalba; 56.5. informacija apie projekto valdymo pajėgumus (5 priedas); 56.6. pareiškėjo ir partnerio (-ių) darbuotojų, tiesiogiai dalyvausiančių įgyvendinant projektą, gyvenimo aprašymai (CV), kuriuose nurodomos jų funkcijos įgyvendinant projektą; 56.7. detalaus biudžeto pagrindimo dokumentai (komerciniai pasiūlymai, sąmatos ir pan.); 56.8. reikalingų leidimų (pvz., statybai ir kt.) kopijos (jei taikoma); 56.9. statinio techninis projektas arba jo kopija (jei taikoma). Reikalavimai techniniam projektui nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80); 56.10. poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, jeigu to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus (jei taikoma); 56.11. pareiškėjo arba partnerio teisės į nekilnojamąjį turtą (disponavimą, valdymą, naudojimą), kuris tiesiogiai susijęs su projektu, patvirtinimo dokumentai (jei taikoma); 56.12. patvirtinto detaliojo teritorijos plano, jei projekte numatomi statybos ir rekonstravimo darbai ir jeigu to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijos (jei taikoma); 56.13. nepriklausomo turto vertintojo (Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turinčio teisę vertinti atitinkamos rūšies turtą ir teikti išvadas) išvada, patvirtinanti, kad už nekilnojamąjį turtą ir (
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.