LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2008 m. gegužės 7 d. Nr. 1K-1335 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, konstatuoju: Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. balandžio 22 d. priėmė Įstatymą, kuriuo nustatė, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pavaldžiose įstaigose nestatutinėse pareigose dirbusiems asmenims, vėliau tapusiems pareigūnais, į tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti įskaitomas laikotarpis, kai asmenys dirbo PAGD pavaldžiose įstaigose, bet nebuvo pareigūnai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarime konstatavo: „Pareigūnų ir karių valstybinė pensija savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų (taigi ir nuo senatvės pensijos). <...> ši pensija skiriama asmenims už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei ir yra mokama iš valstybės biudžeto“. Tarnybos valstybei sąvokos negalima tapatinti su atlikto darbo (vykdytų tarnybinių funkcijų) sąvoka, nes tarnyba valstybei neapsiriboja tik tarnybinių funkcijų vykdymu. Tai daug platesnė sąvoka, apimanti ir pareigūno įsipareigojimus valstybei. PAGD ir jam pavaldžios įstaigos vykdo funkcijas, kurios priskiriamos Vidaus reikalų ministerijos veiklos sričiai, o jų pareigūnai laikomi vidaus tarnybos pareigūnais, kurių veiklą reglamentuoja įstatymu patvirtintas Vidaus tarnybos statutas. Pagal šio statuto 2 straipsnio 5 dalį pareigūno statusas – tai pareigūno teisinė padėtis. Toks pareigūno statuso sąvokos turinys suponuoja, kad pareigūno statusą nulemia ne tik tarnybinių pareigų vykdymas, bet ir tam tikras, specifinis asmens santykis su valstybe. Šį santykį reglamentuoja įvairūs teisės aktai (Vidaus tarnybos statutas, įstatymai, reglamentuojantys atskiras vidaus reikalų sistemos sritis, pareigūnų etikos kodeksai ir pan.). Šie teisės aktai nustato didesnius pareigūnų įsipareigojimus valstybei ir aukštesnį jų atsakomybės lygį. Pareigūnams, kitaip nei nestatutiniams valstybės tarnautojams, taikomi tam tikri apribojimai (pareigūnai negali dalyvauti politinėje veikloje, eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje, streikuoti ir kt.). Kai kuriais atvejais pareigūnams nustatoma ir griežtesnė atsakomybė už jų padarytus teisės pažeidimus (pvz., už administracinius teisės pažeidimus). Be to, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pareigūnų tarnybos ypatumams priskirtini bei jų išskirtinumą atspindi ir reikalavimai, taikomi asmenims, priimamiems į statutinę tarnybą (pvz., būti neteistam) bei įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai jų kvalifikacijai, sveikatos būklei, fiziniam pasirengimui. Pareigūno santykio su valstybe išskirtinumą kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu rodo ir priesaikos institutas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo: „Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokiems asmenims skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius, yra saistomas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų. Jeigu įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, neatsižvelgtų į pareigūnų ir karių tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija.“ Akivaizdu, kad, nepaisant atliekamų tarnybinių funkcijų panašumo, pareigūnų ir nestatutinių ugniagesių statusas iš esmės skiriasi. Todėl sprendimas į tarnybos stažą pareigūno pensijai gauti įskaičiuoti laikotarpius, kai asmuo dirbo nestatutinėse pareigose, pažeistų konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Įstatymų leidėjui nusprendus, jog nestatutinėse pareigose dirbę ugniagesiai buvo diskriminuojami, juos lyginant su statutinėse pareigose dirbančiais ugniagesiais, tokiems darbuotojams atskiru įstatymu gali būti nustatyti kompensavimo už atliktą darbą principai ir tvarka. Tokiame įstatyme įtvirtinta kompensavimo tvarka privalėtų užtikrinti, kad bus atsižvelgta į kiekvieno konkretaus asmens tarnybos specifiką, konkrečių pareigų pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1) grąžinu Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą; 2) siūlau šį Įstatymą laikyti nepriimtu. 3 straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidento patarėjui Ugniui Čižiūnui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS _________________