← Lietuva

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 21 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. X

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 21 IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2547 2008 m. gegužės 28 d. Nr. 503 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 1956, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), ir šios programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), įsipareigota spręsti svarbiausiąsias švietimo ir aukštojo mokslo sistemos problemas, didinant mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją, remiant jų kvalifikacijos kėlimą valstybės lėšomis, didinant mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus. Šias programines nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti mokytojų materialinę gerovę ir pritraukti į švietimo sistemą kuo daugiau jaunųjų specialistų, pastaraisiais metais nuosekliai įgyvendina, nes kaip tik dėl mažų atlyginimų mokytojai palieka darbą, o jaunieji specialistai atsisako dirbti mokyklose.
  2. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2547 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 2.
  3. Priėmus Įstatymo projektą, sumažėtų galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programinius tikslus ir pagrindinius prioritetus švietimo srityje – didinti mokytojams atlyginimus, užtikrinant jų darbo vertę atitinkantį pajamų lygį. Lėšas, kurios būtų skirtos „stažinėms pensijoms“ mokėti, būtų prasmingiau panaudoti mokytojų atlyginimams didinti ir papildomoms priešpensinio amžiaus mokytojų darbo krūvio mažinimo ir palankesnių darbo sąlygų sudarymo priemonėms įgyvendinti. 2.
  4. Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas neskatintų jaunųjų specialistų pradėti dirbti mokyklose arba, pradėjus dirbti, bet negavus pakankamo atlygio už pareigų vykdymą, – nepalikti mokyklų dėl geriau apmokamo darbo, kad užtikrintų sau ir savo šeimoms pakankamą pragyvenimo šaltinį. Kita vertus, siūlomų „stažinių pensijų“ įteisinimas paskatintų dalį vyresnių mokytojų, kurie dar nesukakę 55 metų, bet jau įgiję Įstatymo projekte nurodytą 30 metų mokinių ugdymo darbo stažą, palikti pareigas. Taigi mokytojų, kurių jau ir dabar trūksta, dar sumažėtų. 2.
  5. Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas neigiamai atsilieptų mokytojų būsimai valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai – dėl mažesnio valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo šios pensijos taip pat būtų mažesnės. 2.
  6. Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas prieštarauja visų (dabartinių ir būsimųjų) pensininkų lygiateisiškumo valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemoje principui. Visiems asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, yra nustatytas vienodas valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokų tarifas, tad skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas būtina taikyti tokias pat sąlygas (vienodą senatvės pensijos amžiaus reikalavimą, taip pat vienodą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimą). 2.
  7. Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas neatitinka esamos demografinės situacijos: Lietuvos, kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių, visuomenė sensta, didėja vyresnių žmonių dalis bendroje gyventojų struktūroje. Valstybinių socialinio draudimo pensijų sistemos tvarumą lemia šių pensijų gavėjų ir dirbančių žmonių, kurių einamosiomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis šios pensijos finansuojamos, santykis. O jis darosi vis nepalankesnis, nes gausėja valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjų. Siekiant užtikrinti šių pensijų sistemos tvarumą ir išlaikyti dabartinį valstybinių socialinio draudimo pensijų lygį, reikėtų didinti mokesčių naštą verslui ir dirbantiems žmonėms. Visuomenės senėjimo akivaizdoje Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kaip, beje, ir daugelis pasaulio šalių, yra įsipareigojusi vykdyti politiką, leidžiančią geriau panaudoti vyresnių žmonių potencialą sudarant jiems palankias darbo sąlygas, atitinkamai modifikuojant darbo santykius, o ne pašalinant šiuos žmones iš darbo rinkos.
  8. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad: 3.
  9. Keliama problema spręstina taikant lanksčias vyresnių mokytojų papildomo rėmimo formas: tiems pedagogams, kurie dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, pablogėjusios sveikatos) nebegali dirbti įprastu pedagogams tenkančiu krūviu, sudaryti sąlygas persikvalifikuoti, pereiti (išlaikant ankstesnį darbo užmokesčio lygį) prie mažesnio darbo krūvio arba dirbti darbą, nesukeliantį didelės psichologinės įtampos. 3.
  10. Priėmus Įstatymo projektą, dėl nepakankamo reglamentavimo liktų neaišku, kaip jį įgyvendinti: neaptarta, kaip būtų apskaičiuojamos „stažinės pensijos“, ar jos būtų mokamos asmeniui toliau dirbant, kokios rūšies pensijos būtų skiriamos (mokamos) asmenims, sukakusiems nustatytąjį senatvės pensijos amžių, ar mirus jos gavėjui būtų skiriama našlių (našlaičių) pensija, ir panašiai. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas L. e. švietimo ir mokslo ministro pareigas, pavaduojanti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Roma Žakaitienė _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.