LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS

(134)Vilnius Valstybinė kultūros paveldo komisija lankėsi Palangos mieste, apžiūrėjo saugomos miesto istorinės dalies, jos apsaugos zonos, kitų objektų teritorijose statybas bei jų planavimą, įvertino kultūros paveldo objektų būklę. Susitikimo su Palangos m. savivaldybės tarybos nariais, darbuotojais bei Kultūros paveldo departamento atstovais metu buvo aptartos kultūros paveldo apsaugos problemos. Išnagrinėjusi esamą situaciją ir atsižvelgdama į Komisijos architektūros-urbanistikos pakomisės vertinimą, konstatuota: – Valstybės saugoma kultūros vertybė – Palangos miesto istorinė dalis vertinga kraštovaizdiniu, urbanistiniu, architektūriniu požiūriais. Tačiau šiandien, įteisinus mieste kurortinę veiklą, ji praranda savitus medinės ir mūrinės architektūros bruožus, pradėtus formuoti dar 1909 m. Kritiška Palangos kurhauzo būklė. – Teritorijų planavimo dokumentai įteisina statybas. Jų metu keičiami želdynų plotai, naikinamas vertingas architektūros bei archeologijos paveldas, užstatomos senovės gyvenvietės, laidojimo vietos, jų teritorijų dalys privatizuojamos. – 1991 m. LR Vyriausybės nutarimu patvirtintas Palangos miesto generalinis planas sudarė teisines prielaidas teritorijos harmoningai plėtrai. Palangos m. savivaldybės taryba pratęsė jo galiojimą. Tačiau šio plano nebuvo laikomasi, jis buvo laisvai interpretuojamas. Dėl to buvo menkinama kultūros paveldo vertė, chaotiškai keičiamas kultūrinis kraštovaizdis. – Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo administracinė priežiūra yra nepatenkinama. – Kontroliuojančios ir derinančios institucijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kultūros paveldo departamentas, ypač jo Klaipėdos teritorinis padalinys) pritaria daugumai organizatorių parengtų planavimo dokumentų (detaliesiems planams) ir įteisina miesto istorinę aplinką žalojančius statinius, kurie iš esmės pažeidžia darnios plėtros, humaniškos architektūros formavimo principus. Valstybinė kultūros paveldo komisija, siekdama išsaugoti Palangos miesto istorinės dalies, kitų kultūros paveldo objektų kultūrinę vertę, jų aplinką, būdingą pajūrio kraštovaizdį, nusprendžia:

1. Siūlyti LR Seimui ir Vyriausybei atkreipti dėmesį į valstybinės priežiūros sistemos neefektyvumą, kontroliuojant Palangos m. savivaldybės veiklą, susijusią su kultūros paveldo valstybine apsauga ir pajūrio zonos tvarkymu.
2. Prašyti Kultūros ministeriją kartu su Palangos m. savivaldybe patikslinti miesto istorinės dalies teritorijos ribas bei inicijuoti šios vietovės skelbimą saugoma teritorija – kultūriniu draustiniu, kuriam būtų taikomi LR Vyriausybės patvirtinti kultūrinių draustinių nuostatai ir kiti saugomų teritorijų apsaugos dokumentai.
3. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui: 3.
4. remiantis vertinimo tarybos apibrėžtomis teritorijų ribomis bei nustatytomis vertingosiomis savybėmis, patikslinti kultūros paveldo objekto U2 – miesto istorinės dalies bei kitų Palangos kultūros paveldo objektų apskaitos dokumentus; 3.
5. parengti Kurhauzui (S315) priskirtos teritorijos specialųjį apsaugos planą, užtikrinant Kurhauzo tinkamą apsaugą ir prieinamumą visuomenei; siekti jo atkūrimo; 3.
6. pareikalauti iš Kurhauzo savininkų apsaugoti išlikusias pastato dalis; neįvykdžius šio reikalavimo, savininkams taikyti administracinę ir civilinę atsakomybę; 3.
7. parengti moksliniam pažinimui saugomam kultūros paveldo objektui A1705 – Šventosios senovės gyvenvietei nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą.
8. Siūlyti Kultūros paveldo departamentui ir Palangos miesto savivaldybei: 4.
9. kooperuoti valstybės, savivaldybės bei savininkų lėšas kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių apsaugai bei tvarkybai; plėtoti bendradarbiavimą su vietos bendruomene ir verslo atstovais; 4.
10. skirti daugiau dėmesio ir lėšų archeologinio paveldo išsaugojimui; sudaryti ir įgyvendinti senovės gyvenviečių, kapinynų ir kitų moksliniam pažinimui saugomų archeologinių teritorijų privatizuotų dalių visiško ištyrimo programą; 4.
11. užtikrinti, kad saugomų kultūros paveldo vietovių ir objektų teritorijose nebūtų leidžiama rengti teritorijų planavimo, statinių statybos bei tvarkymo dokumentų be paveldosauginių planavimo sąlygų, o parengti šiems darbams projektai būtinai turėtų būti derinami su už apsaugą atsakingomis institucijomis.
12. Rekomenduoti Palangos miesto savivaldybei: 5.
13. įsteigti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą ir, priimant kultūros paveldui poveikį turinčius sprendimus, vadovautis jos vertinimais; 5.
14. neužstatyti buv. vandens biuvetės tarp pajūrio apsaugos zonos, J.Basanavičiaus g. ir Rąžės upelio teritorijos, esančios miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos zonoje, kurios planuojamas užstatymas vertintinas kaip nepateisinamas miesto istorinės dalies vertingųjų savybių menkinimas ir žaliosios zonos bei vertingos visuomeninės paskirties teritorijos naikinimas. KOMISIJOS PIRMININKAS JONAS GLEMŽA _________________