NUTARIMAS DĖL MINIMALAUS DEKLARAVIMUI PRIKLAUSANČIO TURTO KAINOS DYDŽIO IR PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1996

(3)(1 m

(2)) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais) Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas (%) A 1 2 3

1. Butai daugiabučiuose pastatuose 1 m2 bendrojo ploto 1.1 mūriniai arba mišrių konstrukcijų 1431 0,8 1.2 stambiaplokščiai 1246 0,8 1.3 monolitiniai 1479 0,7 1.4 rąstų 619 1,5 1.5 karkasiniai, žiogriniai 430 2,5 1.6 žiogriniai apmūryti 650 2,5
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardintus
3. ir 3 punktuose) 2.1 gyvenamieji namai 1 m3 2.1.1 skydiniai rąstų 2.1.1.1 iki 200 m3 233 1,5 2.1.1.2 virš 200 m3 176 1,5 2.1.2 mūriniai vieno aukšto 2.1.2.1 iki 150 m3 233 0,8 2.1.2.2 virš 150 m3 159 0,8 2.1.3 mūriniai dviejų aukštų 144 0,8 2.1.4 mūriniai daugiaaukščiai 249 0,8 2.1.5 stambiapaneliniai 201 0,8 2.1.6 karkasiniai, žiogriniai 164 2,5 2.1.7 plūkto molio, skydiniai (senos statybos) 127 2,0 2.1.8 Alytaus ENSK (senos statybos) 296 1,5 2.2 gyvenamųjų namų priestatai 1 m3 2.2.1 mūriniai 207 1,2 2.2.2 blokiniai 159 1,2 2.2.3 mediniai karkasiniai 164 2,5 2.3 sodo nameliai 1 m3 2.3.1 mediniai 218 1,5 2.3.2 mūriniai 176 1,2 2.3.3 karkasiniai, žiogriniai 164 2,5 2.4 garažai, garažų boksai 1 m3 2.4.1 mūriniai 154 1,2 2.4.2 blokiniai 187 1,2 2.4.3 metaliniai neapšiltinti 64 2,0 2.4.4 metaliniai apšiltinti 90 2,0 2.5 ūkiniai pastatai 1 m3 2.5.1 mūriniai 139 1,2 2.5.2 blokiniai 69 1,2 2.5.3 mediniai karkasiniai 122 3,0 2.5.4 rąstų 129 2,0 2.6 ūkinių pastatų priestatai 1 m3 2.6.1 plytų ir blokų 106 1,2 2.6.2 mediniai karkasiniai 122 3,0 2.7 verandos 1 m3 2.7.1 mūrinės vieno aukšto 154 1,2 2.7.2 mūrinės dviejų aukštų 132 1,2 2.7.3 medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto 176 2,5 2.7.4 atviros mūrinės dviejų aukštų 90 1,2 2.7.5 atviros medinės dviejų aukštų 106 2,5 2.8 rūsiai 1 m3 132 kaip pagr. past. 2.8.1 pusrūsiai 111 kaip pagr. past. 2.8.2 kiemo mūriniai 201 1,2 2.9 mansardos mūrinės 1 m3 127 kaip pagr. past. 2.10 kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.) 2.10.1 mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai 1 m2 170 3,0 2.10.2 mediniai, iš molio 1 m2 170 5,0 2.10.3 šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų 1 m 239 1,2 2.10.4 tvora iš sukaltų lentų, nedažyta 1 m2 27 5,0 2.10.5 tvora iš sukaltų lentų, dažyta 1 m2 42 5,0 2.10.6 tvora iš metalinių kampuočių, dažyta 1 m2 48 3,0 2.10.7 tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta 1 m2 32 3,0 2.10.8 tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta 1 m2 21 5,0 2.10.9 metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti 1 m2 95 3,0 2.10.10 metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti vnt 191 3,0 2.10.11 vartai iš lentų, nedažyti vnt 191 5,0 2.10.12 vartai iš lentų, dažyti vnt 275 5,0 2.10.13 asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio 1 m2 21 3,0 2.10.14 šaligatvio plytelių danga ant smėlio 1 m2 32 3,0 2.10.15 takai ir aikštelės iš skaldos 1 m2 5 3,0 2.10.16 bordiūrai 1 m 21 3,0 2.11 šiltnamiai 1 m2 2.11.1 metalinio rėmo įstiklinti 78 3,0 2.11.2 medinio rėmo įstiklinti 68 5,0 2.11.3 medinio rėmo dengti plėvele 31 5,0
4. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos) 3.1 arkiniai metaliniai sandėliai 1 m2 3.1.1 neapšiltinti 367 2,0 3.1.2 apšiltinti 643 2,0 3.2 kultūros paveldo objektai 1 m3 351 1,2 3.3 administraciniai visuomeniniai 1 m3 3.3.1 vieno aukšto plytų administraciniai 207 0,8 3.3.2 dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai 218 0,8 3.4 vieno aukšto parduotuvės 1 m3 3.4.1 plytų 286 0,8 3.4.2 blokų 298 0,8 3.5 gamybiniai mūriniai 1 m3 127 1,2 3.6 sandėliai mūriniai 1 m3 122 1,2 3.7 kuro rezervuarai 1 m3 3.7.1 vienasieniai 110 m3 talpos 104 * 3,0 3.7.2 dvisieniai 15-50 m3 talpos 207 * 3,0 3.8 kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus, nurodytus 3.1 3.7 punktuose) 1 m3 191 1,9 Pastabos:
5. Visų rūšių naujų pastatų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizacijos byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.
6. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m

(2)(1 m

(3)) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.

1. Naujai pastatytų butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai: 1) nesant vandentiekio 8%; 2) nesant kanalizacijos 5%; 3) nesant karšto vandens 4%; 4) nesant centrinio šildymo įrangos 6%; 5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės 5%; 6) jeigu butas įrengtas mansardoje 8%; 7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje 10%; 8) jeigu butas įrengtas rūsyje 20%; 9) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name–10-15%. Jei gyvenamojo namo laiptinėje per visus aukštus iš bendrabučio tipo butai perdaryti į butus su visais patogumais–3-5%; 10) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose 3%; 11) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) 4%; 12) jeigu butas be apdailos 10%; 13) butų pradinė vidutinė rinkos kaina (pagal 3 pastabos 1-4 punktus) nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai; 14) butas monolitiniame name 3%; 15) rekonstrukcijos metu panaikinus patogumus (pagal 3 pastabos 11 punktą) vidutinė rinkos kaina nemažinama.
2. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).
3. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities valdytojo įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį.
4. Pajamos, panaudotos pagrindinės lentelės 2.4 2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį.
5. * Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui pagrindinės lentelės 3.7 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,
7. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos pagrindinės lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai).
8. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos: 1) atitinkamo pastato pradinę vidutinę rinkos kainą, priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant vietovės pataisos koeficientu (vietovės pataisos koeficientų lentelė); 2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (pagrindinės lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų koeficientai (vietovės pataisos koeficientų lentelės 3 skiltis); 3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu pataisos koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant pagrindinės lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, inventorizavimo biurų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina; 4) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 50%, netaikant pastabų 3 punkto 9 papunktyje numatyto kainos mažinimo procento.
9. ** nustatyti koeficientai be nurodytiems 6 skiltyje objektams taikomi ir poilsio namams.
10. Suteikti teisę valstybės įmonei „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose: kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardintiems pagrindinės lentelės 2.1 2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 0,20-0,30 (žr. vietovės pataisos koeficientų lentelės 70 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, bankams, privačioms gydymo įstaigoms, kirpykloms 0,20-0,30 (žr. vietovės pataisos koeficientų lentelės 70 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15-0,25 (žr. vietovės pataisos koeficientų lentelės 70 punkto 7 skiltį).
11. Įkainuojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vertę nustato valstybės įmonė „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“. (Šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, pardavimo, paveldėjimo, mainų, įkeitimo ir dovanojimo atvejais).
12. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos kainą vietovės koregavimo koeficientai netaikomi naujos statybos objektams, kai leidimas statybai išduotas po 1991 m. sausio 1 d. (nebaigtai statybai) ir tais atvejais, kai objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities valdytojo įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTŲ LENTELĖ Vietovės pavadinimas Butai daugiabučiuose pastatuose Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus) Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos vieno ir dviejų kambarių trijų ir daugiau kambarių gyv. namai ir kt. pastatai, išvardinti pagrindinės lentelės 2.12.11 punkt. išskyrus 2.3 ir 2.4 punktu sodų nameliai 2.3 punkt. garažai, garažų boksai, 2.4 punkt. prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai bankai privačios gydymo įstaigos, kirpyklos kitos paskirties objektai A 1 2 3 5 6 7
13. Vilnius 1.1 Senamiesčio, Žvėryno, Antakalnio (išskyrus Kairėnų, Dvarčionių mikrorajonus) seniūnijos 1,50 1,40 2,10 0,80 1,10 1,50 1,20 1.2 Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio, Šnipiškių, Verkių seniūnijos 1,35 1,30 1,60 0,60 1,00 1,10 0,85 1.3 Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių, Antakalnio (Kairėnų, Dvarčionių mikrorajonai) seniūnijos 1,25 1,20 1,40 0,60 1,00 1,00 0,85 1.4 Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos 1,20 1,15 1,40 0,60 1,00 1,00 0,85 1.5 1.1 1.4 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,50
14. Kaunas 2.1 Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinę pusę), Senamiestis 1,10 1,05 1,60 - 1,25 1,50 0,70 2.2 Laisvės alėja (fasadinė pusė) 1,20 1,15 1,75 - 1,30 1,70 0,90 2.3 Žaliakalnis, 1 -3 mikrorajonai 0,85 0,75 1,40 - 1,05 1,40 0,65 2.4 Eigulių, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai 0,80 070 1,35 0,75 0,90 1,30 0,55 2.5 Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai 0,75 0,65 1,20 0,70 0,85 1,20 0,50 2.6 Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai 0,70 0,60 1,05 0,70 0,80 1,10 0,50 2.
15. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda 0,65 0,55 1,00 0,65 0,75 1,00 0,50 2.8 Vytėnai, Romainiai 0,60 0,50 0,80 0,60 0,70 0,90 0,45 2.9 Kiti gyvenamieji rajonai 0,50 0,45 0,70 0,50 0,65 0,80 0,40 2.10 2.1 2.9 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai 0,35
16. Klaipėda 3.1 Senamiestis ir Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvės rajonai 0,90 0,85 1,00 - 0,80 1,00 0,70 3.2 Senasis mikrorajonas 0,75 0,70 0,90 0,40 0,60 1,00 0,70 3.3 Naujasis mikrorajonas 0,70 0,65 0,90 - 0,60 0,80 0,40
17. Palanga 4.1 Senoji dalis 1,00 0,90 1,20 - 0,60 1,10* *0,70 4.2 Naujasis mikrorajonas 0,85 0,75 1,20 0,60 0,60 1,10* *0,70 4.3 Buvusios gyvenvietės 0,60 0,60 0,90 0,60 0,60 1,00* *0,50
18. Neringa 1,20 1,00 1,20 0,40 0,60 1,10* *1,00 5.1 Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės 1,50 1,30 1,40 - 0,80 1,20* *1,0 5.2 Kitos gyvenvietės 1,20 1,10 1,20 - 0,60 1,10* *1,00
19. Šiauliai 6.1 Centras 0,55 0,50 1,20 - 0,50 1,00 0,80 6.2 Zoknių rajonas 0,45 0,45 0,70 0,30 0,50 0,70 0,60 6.3 Pietinis rajonas 0,50 0,50 1,00 - 0,50 0,80 0,80 6.4 Pėsčiųjų takas 0,85 0,90 - - 0,50 1,20 1,00 6.5 Draugystės, Žemaitės, Vytauto, Aušros alėjos kvartalai 0.75 0.70 1,20 - 0,50 1,10 0,85 6.6 Pabalių ir Medelyno rajonai 0,50 0,50 1,00 - 0,50 0,90 0,70
20. Panevėžys 7.1 Centras 0,65 0,60 0,50 - 0,50 0,70 0,50 7.2 Geležinkelio zona 0,50 0,40 0,50 - 0,40 0,60 0,50 7.3 Kiti rajonai 0,60 0,55 0,50 0,20 0,40 0,60 0,50
21. Alytus 8.1 Senamiestis 0,70 0,65 0,90 - 0,60 0,70 0,45 8.2 Vidzgirio mikrorajonas 0,65 0,60 0,80 - 0,55 0,70 0,45 8.3 Dainavos ir Putinų mikrorajonai 0,55 0,50 0,80 - 0,50 0,60 0,40 8.4 Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai 0,50 0,45 0,70 - 0,40 0,50 0,40 8.5 Nauji kvartalai - - 0,70 0,30 0,40 0,50 0,40
22. Marijampolė 9.1 Centras 0,60 0,55 0,55 - 0,40 0,40 0,25 9.2 Karinis miestelis 0,40 0,40 0,40 - 0,40 0,40 0,25 9.3 Kiti rajonai 0,55 0,50 0,50 0,35 0,40 0,40 0,25
23. Druskininkai 10.1 Centras 0,70 0,65 0,90 - 0,80 0,70 0,40 10.2 Kalviškių rajonas 0,65 0,60 0,80 - 0,70 0,60 0,40 10.3 Gardino gatvė 0,55 0,50 0,80 0,30 0,60 0,60 0,40
24. Birštonas 0,60 0,60 0,80 0,40 0,50 0,80 0,40
25. Visaginas 0,30 0,30 0,30 0,30 0,40 0,40 0,30
26. Utena 13.1 Centras 0,50 0,45 0,50 - 0,40 0,70 0,30 13.2 Kiti rajonai 0,50 0,45 0,50 0,30 0,40 0,70 0,30
27. Tauragė 14.1 Centras 0,50 0,45 0,60 - 0,50 0,50 0,40 14.2 Tarailių rajonas 0.35 0,35 0,40 - 0,25 0,50 0,20 14.3 Kiti rajonai 0,45 0,45 0,55 0,20 0,30 0,50 0,20
28. Telšiai 15.1 Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų, Tulpių, Kauno gatvės 0,30 0,30 0,40 - 0,20 0.30 0,20 15.2 Kitos gatvės 0,30 0,25 0,40 0,15 0,20 0,30 0,20
29. Lazdijai 0,80 0,75 0,75 0,30 0,40 0,50 0,35
30. Varėna 0,45 0,40 0,60 0,25 0,30 0,50 0,30
31. Raseiniai 0,40 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,20
32. Kėdainiai 0,30 0,30 0,50 0,20 0,25 0,50 0,40
33. Jonava 0,35 0,35 0,40 0,20 0,45 0,40 0,30
34. Kaišiadorys 0,50 0,50 0,50 0,40 0,65 0,50 0,30
35. Prienai 0,40 0,40 0,60 0,30 0,30 0,60 0,40
36. Šakiai 0,40 0,40 0,40 - 0,25 0,35 0,30
37. Kupiškis 0,30 0,30 0,50 0,20 0,25 0,50 0,40
38. Biržai, Pasvalys 0,40 0,40 0,50 0,20 0,35 0,50 0,40
39. Pakruojis 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
40. Kelmė 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
41. Radviliškis 28.1 Laisvės alėja, Daukanto gatvė, Eibariškių mikrorajonas 0,30 0,30 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30 28.2 Kitos gatvės 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
42. Joniškis 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
43. Šilalė 0,35 0,35 0,40 0,20 0,30 0,50 0,20
44. Jurbarkas 0,35 0,35 0,45 0,20 0,30 0,50 0,20
45. Plungė 0,35 0,35 0,40 0,15 0,20 0,30 0,20
46. Anykščiai 0,45 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30
47. Ukmergė 0,40 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30
48. Širvintos 0,40 0,40 0,50 0,20 0,30 0,50 0,30
49. Mažeikiai 0,40 0,35 0,50 0,30 0,30 0,50 0,25
50. Akmenė, Naujoji Akmenė 0,20 0,20 0,30 0,20 0,25 0,30 0,20
51. Skuodas 0,35 0,30 0,40 0,20 0,25 0,50 0,25
52. Trakai 0,70 0,70 0,75 0,25 0,40 0,70 0,40
53. Šalčininkai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
54. Švenčionys 0,40 0,40 0,55 0,30 0,40 0,40 0,35
55. Vilkaviškis 0,50 0,50 0,50 0,30 0,30 0,50 0,40
56. Kiti rajonų centrai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
57. Vilniaus raj. 44.1 Gyvenvietės ir kaimai Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai 0,70 0,70 0,85 0,30 0,45 0,60 0,40 44.2 Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Antežeriai, Gineitiškės, Bajorai 0,35 0,35 0,40 0,25 0,15 0,25 0,15 44.3 Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kreivalaužiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai 0,25 0,25 0,25 0,15 0,15 0,25 0,15 44.4 Kitos kaimo vietovės 0,25 0,25 0,20 0,15 0,15 0,15 0,10
58. Kauno raj. 45.1 Kačerginė, Kulautuva 0,40 0,40 0,70 0,40 0,30 0,70 0,40 45.2 Garliava, Raudondvaris, Jonučiai 0,50 0,45 0,60 0,30 0,30 0,60 0,40 45.3 Gyvenvietės ir kaimai Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai 0,40 0,40 0,60 0,40 0,30 0,60 0,40 45.4 Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės 0,30 0,30 0,40 0,40 0,30 0,40 0,30
59. Klaipėdos raj. 46.1 Tauralaukio, Plytinės, Jakų, Rimkų, Paupio, Karklės, Sudmantų gyvenvietės 0,30 0,30 0,50 0,30 0,20 0,40 0,30
60. Kretingos raj. 47.1 Vydmantai 0,35 0,35 0,50 0,20 0,20 0,50 0,30
61. Šiaulių raj. 48.1 Vijoklių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainų, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Voveriškiai 0,30 0,30 0,60 0,20 0,30 0,50 0,40 48.2 Kužių, Aukštelkės, Gegužių, Einoraičių, Meškuičių gyvenvietės, Kuršėnų m. 0,25 0,25 0,45 0,20 0,30 0,40 0,40 48.3 Naisiai, Ringuvėnai, Micaičiai, Bubiai 0,20 0,20 0,40 0,20 0,30 0,40 0,35 48.4 Sveikatingumo kompleksas, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis - - - - - - 0,40
62. Kelmės raj. 49.1 Tytuvėnai 0,25 0,25 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20 49.2 Užventis 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20
63. Radviliškio raj. 50.1 Baisogala, Šeduva 0,25 0,25 0,25 0,20 0,20 0,30 0,25
64. Joniškio raj. 51.1 Žagarė 0,20 0,20 0,20 0,20 0,20 0,30 0,20
65. Pakruojo raj. 52.1 Linkuva 0,30 0,30 0,25 0,20 0,20 0,30 0,20 52.2 Jovarų, Pakruojo kaimai 0,20 0,20 0,40 0,20 0,20 0,30 0,20
66. Panevėžio raj. 53.1 Gyvenvietės ir kaimai Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės 0,30 0,30 0,35 0,20 0,30 0,35 0,30
67. Biržų raj. 54.1 Gyvenvietės ir kaimai Pabiržė, Biržų priemiestis 0,35 0,35 0,35 0,20 0,30 0,40 0,30
68. Lazdijų raj. 55.1 Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai 0,35 0,35 0,40 0,30 0,20 0,40 0,20
69. Varėnos raj. 56.1 Merkinė 0,35 0,35 0,40 0,20 0,20 0,40 0,20
70. Alytaus raj. 57.1 Daugai, Simnas 0,30 0,30 0,30 0,30 0,20 0,30 0,20
71. Marijampolės raj. 58.1 Kumelionių gyvenvietė 0,35 0,35 0,35 0,25 0,20 0,30 0,20 58.2 Mokolų gyvenvietė 0,35 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25 58.3 Kazlų Rūda 0,30 0,30 0,40 0,25 0,30 0,30 0,25 58.4 Kalvarija 0,30 0,30 0,35 0,25 0,30 0,30 0,25
72. Šakių raj. 59.1 Kudirkos Naumiestis 0,35 0,35 0,35 0,20 0,20 0,30 0,25 59.2 Gelgaudiškis 0,35 0,30 - - - - -
73. Jurbarko raj. 60.1 Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai 0,25 0,25 0,30 - - 0,30 0,20
74. Tauragės raj. 61.1 Taurų gyvenvietė 0,30 0,30 0,50 - 0,20 0,30 0,20 61.2 Skaudvilė 0,25 0,25 0,40 - 0,20 0,35 0,30
75. Telšių raj. 62.1 Varnių m., Degaičių, Ryškėnų, Rainių gyvenvietės 0,20 0,20 0,30 0,15 0,20 0,20 0,15
76. Plungės raj. 63.1 Plateliai 0,25 0,20 0,35 0,15 0,20 0,30 0,15 63.2 Rietavas 0,20 0,20 0,30 0,15 0,20 0,30 0,15
77. Trakų raj. 64.1 Grigiškės, Elektrėnai 0,45 0,45 0,50 0,25 0,35 0,45 0,30 64.2 Vievis, Lentvaris 0,40 0,40 0,35 0,25 0,30 0,35 0,30 64.3 Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės, Onuškis 0,35 0,35 0,35 0,15 0,15 0,15 0,15 64.4 Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario seniūnijos 0,30 0,30 0,30 0,15 0,15 0,15 0,15
78. Švenčionių raj. 65.1 Pabradė, Švenčionėliai 0,35 0,35 0,45 0,30 0,40 0,40 0,35 65.2 Gyvenvietės ir kaimai Cirkliškės, Kaltanėnai, Adutiškės, Nagūnai, Svirkai, Strunaičiai, Sariai 0,30 0,20 0,30 0,20 0,20 0,30 0,25
79. Vilkaviškio raj. 66.1 Kybartai 0,35 0,35 0,35 0,20 0,20 0,40 0,30 66.2 Virbalis 0,35 0,35 0,35 0,20 0,20 0,40 0,30
80. Šalčininkų raj. 67.1 Eišiškės, Baltoji Vokė 0,25 0,25 0,25 0,15 0,15 0,30 0,20 67.2 Šalčininkų, Jašiūnų, Akmeninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos 0,25 0,25 0,25 0,15 0,15 0,30 0,20
81. Kitos miesto tipo gyvenvietės 0,30 0,30 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20
82. Miesteliai (tradiciniai) 0,25 0,25 0,30 0,20 0,20 0,30 0,20
83. Kitos kaimo tipo gyvenvietės 70.1 Visi veikiantys objektai 0,20 0,20 0,20-0,30 0,20 0,20 0,20-0,30 0,15-0,25 70.2 Visi neveikiantys objektai - - - - - - 0,05 70.3 Kultūros paveldo objektai - - - - - - 0,30 II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKO IR VANDENS TELKINIŲ) Žemės sklypo paskirtis Bazinė kaina ir pataisos koeficientai
84. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai Bazinė kaina Lt/m

(2)1.1 Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose 40 1.2 Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose 20 1.3 Miestuose, kurių dydis 100 000–20001 gyventojų 10 1.4 Miestuose, kurių dydis 20 000–5 001 gyventojų 5 1.5 Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose 2 1.6 Kitose vietovėse 1 Pataisos koeficientai: K

(1)žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų)–0,4 K

(2)žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro–1,6 K

(3)žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) arti (iki 2–5 km) nuo miesto–1,2 K

(4)žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei komercinei veiklai–1,5 K

(5)žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje–3,0 K

(6)toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla arba maža paklausa–0,6 K

(7)toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa–2,5 2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose Bazinė kaina–150 Lt/a Pataisos koeficientai: K

(8)žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti–1,5 K

(9)žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000–1,5 10 000–100 000–1,2 K

(10)toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa–0,5 3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius) Bazinė kaina–1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K

(11)žemės sklypas yra arti (iki 2 km) nuo miesto: parduodant su sodyba–2,0 parduodant be sodybos–1,4 K

(12)žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40–1,1 K

(13)žemės ūkio naudmenos sudaro daugiau kaip 80 proc. ploto 1,1 K

(14)žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių 0,6 K

(15)žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra: gyvenamasis namas–1,2 leidimas statyti gyvenamąjį namą (pakeičiant tikslinę paskirtį)–2,0 K

(16)žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje–5,0 K

(17)toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa–0,5 4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą) Bazinė kaina 3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai: K

(18)miškas brandaus amžiaus ir (arba) jame leidžiami kirtimai–3,0 K

(19)toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa–0,6 Pastaba: Žemės rinkos kaina apskaičiuojama bazinę kainą dauginant iš atitinkamų koeficientų. Šiuos koeficientus nustato apskrities valdytojo administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos, išduodamos pažymas žemės sklypų perleidimo įforminimui. III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES Automobilio markė Variklio galingumas darbinis tūris, cm

(3)Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina (litais) AJ kW BMW 90-110 66 81 1,6-1,8 115 841 BMW 111-115 82 84 1,8-2,5 155 789 BMW 116-145 85-106 1,8-2,5 174 900 BMW 146-150 107-110 2,0-2,5 194 581 BMW 151-192 111-141 2,0-2,5 222 123 BMW 193-220 142-161 2,8-3,5 256 411 BMW 221-290 162-213 4,0 325 905 BMW 291-340 214-250 5,0 452 569 BMW 341-380 251-279 5,0 603 468 Wolkswagen 60-90 44 66 1,6-1,9 110 950 Wolkswagen 91-120 67 88 2,0 115 421 Wolkswagen 121-150 89-110 2,0 122 136 Wolkswagen 151-175 111-129 2,8 154 212 Mersedes-Benz 95-125 70 92 1,8-2,5 182 131 Mersedes-Benz 126-140 93-103 2,0-3,0 220 145 Mersedes-Benz 141-170 104-125 2,2-3,5 287 261 Mersedes-Benz 171-220 126-161 2,8-3,2 289 131 Mersedes-Benz 221-280 162-206 4,2 538 654 Mersedes-Benz 281-395 207-290 5,0-6,0 628 531 Citroen 55-60 40 44 1,0-1,8 40 412 Citroen 61-75 45 55 1,4-1,9 63 601 Citroen 76-100 56 73 1,4-2,5 80 590 Citroen 101-110 74 81 1,8-2,5 100 157 Citroen 111-135 82 99 2,0-2,5 110 986 Citroen 136-170 100-123 2,0-3,0 130 643 Fiat 5065 37 48 1,0-1,9 39 959 Fiat 6675 49 55 1,1-1,9 46 322 Fiat 7695 56 70 1,4-2,0 48 013 Toyota 70-90 53 65 1,4-2,4 73 241 Toyota 91-120 66 88 1,6-2,4 79 532 Toyota 121-140 89-103 2,0-2,2 107 297 Toyota 141-175 104-128 3,0-4,2 154 599 Toyota 176-190 129-138 3,0 170 421 Mazda 73-90 54 66 1,3-2,2 61 452 Mazda 91-115 67 84 1,8 72 310 Mazda 116-140 85-103 2,0 84 743 Mazda 141-170 104-125 2,0-2,5 93 841 Renault 50-70 37 51 1,3-1,9 57 241 Renault 71-100 52 73 1,4-2,2 88 753 Renault 101-115 74 84 1,8-2,5 125 949 Renault 116-155 85-113 1,8-2,8 137 688 Renault 156-170 114-125 3,0 196 790 Honda 90 65 1,5 81 442 Honda 133 98 2,0 94 532 Volvo 89-135 65 99 1,8-2,3 105 500 Volvo 136-145 100-106 2,5 140 271 Volvo 146-170 107-125 2,4 161 250 Volvo 171-225 126-165 2,3-2,9 190 700 Nissan 76-100 56 73 1,4-1,6 85 101 Nissan 101-125 74 92 2,4-4,2 102 432 Nissan džipai 101-125 74 92 2,4-4,2 * 143 251 Nissan 126-140 93-103 2,0 111 328 Chrysler Jup 116-155 85-114 2,0-2,5 101 390 Chrysler Jup 156-180 115-132 2,5-4,0 119 123 Hyundai 80-100 58 73 1,5-2,5 56 005 Hyundai 101-115 74 84 1,8-2,0 65 132 Ford 60-90 44 65 1,2-1,8 60 203 Ford 91-115 66 84 1,8-2,0 87 021 Ford 116-145 85-106 2,0 99 132 Ford 146-160 107-117 3,8 102 942 Ford 161-210 118-154 2,9 139 001 Audi 80-100 58 73 1,9 131 439 Audi 101-120 74 88 1,9-2,5 139 157 Audi 121-150 89-110 1,8-2,6 148 315 Audi 151-175 111-129 2,8 174 194 Audi 176-195 130-143 2,8 208 892 Audi 196-300 144-221 3,7-4,2 310 333 Škoda 6070 44 51 1,3 39 457 Škoda 7175 52 55 1,6 42 650 B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ (išskyrus išvardintas A lentelėje) IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS Transporto priemonės pavadinimas Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų)

1. Lengvieji automobiliai 1.1 Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai 1.1.1 51–60 AJ (38–44 kW) 37 1.1.2 61–75 AJ (45–55 kW) 53 1.1.3 76–90 AJ (56–66 kW) 64 1.1.4 91–100 AJ (67–73 kW) 67 1.1.5 101–115 AJ (74–85 kW) 71 1.1.6 116–125 AJ (86–92 kW) 81 1.1.7 126–135 AJ (93–99 kW) 93 1.1.8 136–150 AJ (100–110 kW) 111 1.1.9 151–175 AJ (111–128 kW) 121 1.1.10 176–200 AJ (129–147 kW) 139 1.1.11 201–250 AJ (148–184 kW) 182 1.1.12 251–300 AJ (185–221 kW) 232 1.1.13 301–350 AJ (222–257 kW) 325 1.1.14 351–400 AJ (258–294 kW) 463 1.1.15 virš 400 AJ (virš 294 kW) 804 1.2 NVS gamybos lengvieji automobiliai 1.2.1 201–300 AJ (148–221 kW) 39 1.2.2 301–400 AJ (222–294 kW) 56
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai 2.1 61–80 AJ (45–59 kW) 48 2.2 81–100 AJ (60–73 kW) 73 2.3 101–150 AJ (74–110 kW) 95
3. Autobusai 3.1 Vakarų valstybių gamybos autobusai 3.1.1 iki 30 sėdimų vietų 386 3.1.2 31–50 sėdimų vietų 920 3.1.3 virš 50 sėdimų vietų 1 743 3.2 NVS valstybių gamybos autobusai 3.2.1 iki 30 sėdimų vietų 47 3.2.2 virš 30 sėdimų vietų 123 3.3 Mikroautobusai 3.3.1 Vakarų valstybių gamybos mikroautobusai 3.3.1.1 iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 115 3.3.1.2 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą) 130
4. Krovininiai automobiliai 4.1 Vilkikai 4.1.1 Vakarų valstybių gamybos vilkikai 4.1.1.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) 186 4.1.1.2 201–300 AJ (148–221 kW) 312 4.1.1.3 301–400 AJ (222–294 kW) 395 4.1.1.4 401–500 AJ (295–368 kW) 460 4.1.1.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) 562 4.1.2 NVS valstybių gamybos vilkikai 4.1.2.1 iki 200 AJ (iki 147 kW) 66 4.1.2.2 201–300 AJ (148–221 kW) 95 4.1.2.3 301–400 AJ (222–294 kW) 127 4.1.2.4 401–500 AJ (295–368 kW) 178 4.1.2.5 virš 500 AJ (virš 368 kW) 210 4.2 Sunkvežimiai savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1 Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai -savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.1.1 iki 3,5 t bendros masės 107 4.2.1.2 3,6–6 t bendros masės 130 4.2.1.3 6,1–10 t bendros masės 157 4.2.1.4 10,1–20 t bendros masės 258 4.2.1.5 virš 20 t bendros masės 358 4.2.2 NVS valstybių gamybos sunkvežimiai savivarčiai, bortiniai, furgonai 4.2.2.1 6,1–10 t bendros masės 62 4.2.2.2 virš 10 t bendros masės 83 4.3 Automobiliai refrižeratoriai 4.3.1 Vakarų valstybių gamybos automobiliai refrižeratoriai 4.3.1.1 iki 4 t bendros masės 100 4.3.1.2 4,1–8 t bendros masės 125 4.3.1.3 virš 8 t bendros masės 179 4.3.2 NVS valstybių gamybos automobiliai refrižeratoriai 4.3.2.1 4,1–8 t bendros masės 70 4.3.2.2 virš 8 t bendros masės 86
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės 5.1 iki 10 t bendros masės 70 5.2 10,1–20 t bendros masės 113 5.3 20,1–30 t bendros masės 130 5.4 virš 30 t bendros masės 171
6. Priekabos 6.1 Vakarų valstybių gamybos priekabos 6.1.1 4,1–10 t bendros masės 86 6.1.2 virš 10 t bendros masės 140
7. Puspriekabės refrižeratoriai 7.1 Vakarų valstybių gamybos puspriekabės–refrižeratoriai 7.1.1 iki 10 t bendros masės 96 7.1.2 10,1–20 t bendros masės 147 7.1.3 20,1–30 t bendros masės 178 7.1.4 virš 30 t bendros masės 237 7.2 NVS valstybių gamybos puspriekabės–refrižeratoriai virš 20 t bendos masės 72 Pastabos:
8. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).
9. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų 25%, po dvejų metų 34%, po trejų metų 44%, po ketverių metų 55%, po penkerių metų 67%, po šešerių metų 80%, po septynerių metų 94%.
10. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu, priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai. 4.* Kitų markių ir kitų galingumų džipų kainos prilyginamos analogiškų lengvųjų automobilių kainoms. IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS Vandens transporto priemonės pavadinimas Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksplotauojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
11. Transportiniai laivai 1.1 Jūrų laivai 1.1.1 Keleiviniai, keleiviniai krovininiai laivai, keltai 1.1.1.1 iki 3 000 t vandentalpos 24 000 6,25 1.1.1.2 3 001–10000 t vandentalpos 47 400 6,25 1.1.1.3 virš 10 000 t vandentalpos 80 000 6,25 1.1.2 Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai 1.1.2.1 iki 5 000 t vandentalpos 13 100 6,25 1.1.2.2 5 001–10000 t vandentalpos 20 000 6,25 1.1.2.3 virš 10 000 t vandentalpos 23 000 6,25 1.1.3 Ro Ro tipo laivai 5000–10 000 t van dentalpos 20 000 6,25 1.1.4 Universalūs „upė–jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos 10 000 6,25 1.1.5 Transportiniai refrižeratoriai 1.1.5.1 iki 10 000 t vandentalpos 30 000 6,25 1.1.5.2 10 001–20 000 t vandentalpos 35 000 6,25 1.1.6 Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos 30 000 6,25 1.1.7 Kiti jūrų laivai 1.1.7.1 Vilkikai 1.1.7.1.1 1 200 AJ 6 000 6,25 1.1.7.1.2 3 000 AJ 20 000 6,25 1.1.7.1.3 7 800 AJ 39 000 6,25 1.1.7.2 Locmanų kateriai 2 000 6,25 1.1.7.3 Naftos–šiukšlių surinktuvai 500 6,25 1.1.7.4 Reido kateriai 375 6,25
12. Žvejybiniai laivai 2.1 Didieji traleriai šaldytuvai 2.1.1 ik 85 m ilgio 40 000 6,25 2.1.2 86–105 m ilgio 60 000 6,25 2.1.3 106–125 m ilgio 89 000 6,25 2.2 Vidutiniai traleriai–seineriai 2.2.1 iki 55 m ilgio 14 100 6,25 2.2.2 56–65 m ilgio 35 000 6,25 2.3 Mažieji traleriai 2.3.1 iki 26 m ilgio 1 200 6,25 2.3.2 27–35 m ilgio 6 000 6,25 2.4 Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio 270 000 6,25 Pastabos:
13. Lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
14. Pajamos visų kitų lentelėje nenurodytų vandens transporto priemonių (upių laivų, pramoginių laivų, žvejybinių botų ir kt.) įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkrečios tokios transporto priemonės vidutinė rinkos kaina bus nustatoma Valstybinio mažųjų ir sportinių laivų registro ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai. V. CIVILINIAI ORLAIVIAI Orlaivio tipas Pagaminimo metai Priskraidyta valandų Variklio tipas Variklio pagaminimo metai Variklio priskraidytos valandos Papildoma įranga Vidutinė rinkos kaina (litais) AN–2 1979 6215 1983 1920 - 9956 AN–2 1979 6302 1976 3673 - 9956 AN–2 1980 5488 1982 3591 - 11196 AN–2 1980 4930 1981 1907 - 11196 AN–2 1981 5315 1984 1997 - 11196 AN–2 1982 5345 1970 4637 - 11944 AN–2 1983 3857 1971 4991 - 12444 AN–2 1984 3023 1984 3023 - 13688 AN–2 1984 3754 1973 4956 - 13688 AN–2 1984 3453 1988 6 - 20000 AN–2 1985 2212 1976 3406 - 15832 AN–2 1985 3210 1984 2060 - 15432 AN–2 1986 2467 1979 3405 - 14932 AN–2 1986 1830 1973 3309 - 20688 AN–2 1986 1703 1979 2759 - 20688 AN–2 1986 2295 1986 2295 - 20688 Cessna 172 K 1970 1985 Lyncoming 0-320 1970 1986 Atsa kiklis 41000 Pastabos:
15. Lentelėje pateiktos kainos nurodomos konkrečiam orlaivio tipui, pagamintam atitinkamais metais. Kadangi šie orlaiviai buvo įsigyti galiojant įvairiems minimaliems deklaravimui priklausančio turto kainos dydžiams, lentelėje nurodomos kainos ir tų orlaivių, kurių vertė yra mažesnė už šiuo metu galiojantį minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį.
16. Pajamos civilinių orlaivių įsigijimui visais atvejais deklaruojamos, jei jų kaina įsigijimo momentu viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį. Konkretaus orlaivio vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti bus nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais. VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA Žemės ūkio technikos pavadinimas Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
17. Traktoriai 1.1 NVS šalių gamybos traktoriai 1.1.1 200–270 AJ („Kirovec“ ir kt.) 210 11 1.1.2 150–165 AJ (T-150; T-150K ir kt.) 120 11 1.1.3 80–90 AJ (DT-75 ir kt.) 60 11 1.1.4 75 AJ (MTZ-82) 50 11 1.1.5 75 AJ (MTZ-80) 43 11 1.2 Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai 1.2.1 38 AJ (Ursus–2812) 46 6,7 1.2.2 47 AJ (Ursus–3514) 60 6,7 1.2.3 60 AJ (Ursus–4512) 59 6,7 1.2.4 60 AJ (Ursus–4514) 67 6,7 1.2.5 66 AJ (Ursus–5314) 75 6,7 1.2.6 80 AJ (Ursus–934) 109 6,7 1.2.7 96 AJ (Ursus–1134) 113 6,7 1.2.8 119 AJ (Ursus–1234) 119 6,7 1.2.9 155 AJ (Ursus–1634) 125 6,7 1.3 Čekijos Respublikos gamybos traktoriai 1.3.1 45 AJ (Zetor–3320) 50 6,7 1.3.2 52 AJ (Zetor–4320) 55 6,7 1.3.3 63 AJ (Zetor–5320) 58 6,7 1.3.4 68 AJ (Zetor–6320) 63 6,7 1.3.5 78 AJ (Zetor–7320) 70 6,7 1.3.6 82 AJ (Zetor–8540) 100 6,7 1.3.7 92 AJ (Zetor–9540) 104 6,7 1.4 Suomijos Respublikos gamybos traktoriai 1.4.1 53 AJ (Valmet 255-4GHX) 110 6,7 1.4.2 70 AJ (Valmet 465-4GHX) 135 6,7 1.4.3 80 AJ (Valmet 665-4GHX) 140 6,7 1.4.4 85 AJ (Valmet 6300X) 170 6,7 1.4.5 100 AJ (Valmet 800X) 190 6,7
18. Javų kombainai 2.1 NVS šalių gamybos javų kombainai 2.1.1 Don–1500 450 11 2.1.2 SK–5 Niva 200 11 2.1.3 Jenisej–1200 160 11 2.2 Kitų užsienio valstybių gamybos javų kombainai 2.2.1 Sampo- 2020 226 6,7 2.2.2 Sampo–2050 258 6,7 2.2.3 Sampo–2060 270 6,7 2.2.4 Bizon–Sampo 155 6,7 2.2.5 Bizon–Rekord 210 6,7 2.2.6 E–524 530 6,7 2.2.7 E–525 645 6,7 2.2.8 Claas Dominator 68S 340 6,7
19. Savaeigės šienapjovės 3.1 E–281 350 6,7 3.2 E–304 211 6,7 3.3 E–303 ir kt. 182 6,7
20. Ekskavatoriai 4.1 Boreks–2101 88 11 4.2 Boreks–2102 80 11 4.3 Boreks–2103 85 11 4.4 Boreks–2201 114 11 4.5 Boreks–2203 112 11
21. Buldozeriai (D–606; DZ–42 ir kt.) 65 11 Pastabos:
22. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
23. Kitų, lentelėje nenurodytų, traktorių vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą lentelėje artimiausių tos šalies traktorių kainas. VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI Pastaba: Visų rūšių registruojamų šaunamųjų ginklų vidutinė rinkos kaina yra mažesnė negu 39 800 Lt, todėl pajamos jų įsigijimui nedeklaruojamos. VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (tūkst. litų) Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%)
24. Kėlimo kranai 1.1 Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios 1.1.1 20 m ilgio angos 160 6,7 1.1.2 32 m ilgio angos 175 6,7 1.2 Automobiliniai kranai 1.2.1 6,3 t kėlimo galios 65 8,3 1.2.2 10 t kėlimo galios 75 8,3 1.3 Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios 1.3.1 10,5 m ilgio angos 109 6,7 1.3.2 16,5 m ilgio angos 156 6,7 1.4 Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios 180 8,3
25. Liftai 2.1 Elektriniai (NVS šalių) 2.1.1 keleiviniai 2.1.1.1 devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios 76 4,0 2.1.1.2 devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios 97 4,0 2.1.2 krovininiai 2.1.2.1 šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios 76 4,0 2.1.2.2 šešių sustojimų 2,0 kėlimo galios t 84 4,0 2.1.2.3 šešių sustojimų 5, t kėlimo galios 110 4,0 2.1.3 ligoninių 2.1.3.1 šešių sustojimų 84 4,0 2.2 Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios 96 5,0 2.2.1 dviejų sustojimų 75 4,0 2.2.2 trijų sustojimų 90 4,0
26. Garo ir vandens šildymo katilai 3.1 1 t/val našumo garo katilas 40 5,0 3.2 1 Gcal/val našumo vandens šildymo katilas (aukštesnės kaip 1150C temperatūros) 30 6,7
27. Autocisternos skystoms dujoms pervežti 50 5,0
28. Atrakcionai 5.1 Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“ 900 6,7 5.2 Atrakcionas „Apžvalgos ratas“ 150 5,0 Pastabos:
29. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).
30. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą paskutinėje lentelės skiltyje nurodytu procentu.
31. Visų Technikos priežiūros tarnyboje registruojamų kėlimo kranų, liftų, garo ir vandens šildymo katilų (naujų) vidutinė rinkos kaina yra didesnė negu 39 800 Lt ir įsigijus juos kitokio tipo (negu išvardinta aukščiau pateiktame sąraše) pajamos deklaruojamos.
32. Esant didesniems garo katilo arba vandens šildymo katilo našumams negu nurodyta lentelėje, dėl kiekvienos sekančios t/val arba Gcal/val vidutinė rinkos kaina didinama vidutiniškai 20 tūkst. litų. ______________