← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS KRITERIJŲ PATVIRTINIMO 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-358 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 24 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; Nr. 113-5041; 2005, Nr. 150-5481) 1.19 punktu:

  1. Tvirtinu Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (pridedama).
  2. Pavedu gamtos apsaugos departamentui, paaiškėjus, kad tam tikrų paukščių rūšių apsaugai įsteigtų teritorijų nepakanka (įsteigtose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugoma nepakankama nacionalinės populiacijos dalis), vadovaujantis šiais atrankos kriterijais, organizuoti papildomų paukščių apsaugai svarbių teritorijų atranką ir pateikti šių teritorijų sąrašą bei pagrindimą Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  3. Pripažįstu netekusiais galios: 3.
  4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364); 3.
  5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 547 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 108-4849); 3.
  6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. D1-143 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 32-1164). APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS KRITERIJAI
  7. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijai nustato požymius teritorijų, kurios turėtų būti skelbiamos paukščių apsaugai svarbiomis, įgyvendinant Europos Tarybos 1979 m. balandžio 2 d. direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL, 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) (toliau – Paukščių direktyva) reikalavimus.
  8. Laukinių paukščių rūšys, kurių apsaugai atrenkamos ir steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, yra Paukščių direktyvos I priede minimos rūšys, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, siekiant, kad tos paukščių rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi. Šios rūšys nurodytos 1 priede.
  9. Teritorijos paukščių, nurodytų 1 priede, apsaugai yra išskiriamos pagal šiuos atrankos kriterijus: 3.
  10. teritorijos, kuriose reguliariai sutinkama globaliai nykstančių paukščių rūšių individų arba jų porų skaičius ne mažesnis, kaip nurodyta 2 priede. Šis atrankos kriterijus taikomas rūšims, kurioms gresia išnykimas arba kurios yra saugomos globaliu mastu; 3.
  11. teritorijos, kuriose reguliariai apsistoja Šiaurės vakarų Europos migracinio kelio ar Europos Sąjungos populiacijos migruojančių vandens paukščių rūšių individų ne mažiau, negu nurodyta 3 priede. Šis atrankos kriterijus nustato teritorijų, kuriose reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 1 % Šiaurės vakarų Europos migracinio kelio ar visos Europos Sąjungos populiacijos migruojančių paukščių rūšių individų, išskyrimą; 3.
  12. teritorijos (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias), kuriose reguliariai apsistoja ne mažiau kaip 20 000 vienos ar kelių migruojančių vandens paukščių rūšių, išvardytų 4 priede, individų; 3.
  13. migracinių srautų susiliejimo teritorijos, per kurias pavasario arba rudens migracijų metu reguliariai praskrenda ne mažiau kaip 3000 plėšriųjų paukščių, gervių ar 500 000 žvirblinių paukščių individų; 3.
  14. penkios teritorijos (arba didesnis jų skaičius, kad būtų saugoma ne mažiau kaip 20 % nacionalinės perinčios populiacijos), kuriose reguliariai peri gausiausios, bet ne mažesnės, negu nurodyta 5 priede, paukščių populiacijos. Kiekviena iš saugotinų teritorijų turi būti viena svarbiausių konkrečios nykstančios Europos Sąjungoje paukščių rūšies ar porūšio (nurodytų 1 priede) šalyje perimviečių, kuriose reguliariai aptinkamos gausiausios perinčios populiacijos, ne mažesnės negu nurodyta 5 priede; 3.
  15. penkios teritorijos, kuriose sezoninių migracijų, šėrimosi ar žiemojimo metu reguliariai apsistoja gausiausios vandens paukščių rūšių, išvardytų 6 priede, populiacijos, tačiau kurios ne mažesnės, negu nurodyta minėtame priede.
  16. Atrankos kriterijus, nurodytas 3.6 punkte, taikomas išskiriant teritorijas, jei 6 priede išvardytų paukščių rūšių populiacijoms apsaugoti pagal 3.2 punkte nurodytą atrankos kriterijų išskirtos mažiau nei penkios teritorijos.
  17. Teritorijoje reguliariai sutinkamomis rūšimis vadinamos tos, kurių populiacijos per pastaruosius 5 metus buvo pastebėtos bent du kartus skirtingais metais ir buvo ne mažesnės, negu nurodyta 3.3 ir 3.4 punktuose arba 2, 3, 5, 6 prieduose.
  18. Teritorijų, skelbtinų paukščių apsaugai svarbiomis, preliminarios ribos nustatomos atsižvelgiant į šiuos principus: 6.
  19. siūlomose teritorijose ir atskirose jų dalyse turi būti didelė (palyginus su gretimomis teritorijomis) tinkamų rūšies buveinių koncentracija, pirmenybę teikiant teritorijoms, kuriose būtų reikalingi mažesnės apimties buveinių tvarkymo arba atkuriamieji darbai; 6.
  20. siūlomos teritorijos ir atskiros jų dalys turi pasižymėti ilgalaikėmis apsaugos perspektyvomis. Ilgalaikės apsaugos perspektyvos vertinamos atsižvelgiant į esamas ekosistemų kaitos tendencijas, esamą teritorijos gamtosauginį statusą, gamtines vertybes palaikančios ūkinės veiklos tęstinumą, priimtus sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje ir kitus aspektus, darančius įtaką ilgalaikėms apsaugos perspektyvoms. _________________ Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų 1 priedas LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ RŪŠYS, KURIŲ APSAUGAI ATRENKAMOS IR STEIGIAMOS PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOS TERITORIJOS BŪRYS. NARINIAI PAUKŠČIAI (GAVIIFORMES) Rudakaklis naras (Gavia stellata) Juodakaklis naras (Gavia arctica) Ledinis naras (Gavia immer) BŪRYS. KRAGINIAI PAUKŠČIAI (PODICIPEDIFORMES) Raguotasis kragas (Podiceps auritus) BŪRYS. AUDRAPAUKŠTINIAI (PROCELLARIIFORMES) Madeirinis audrašauklis (Pterodroma madeira) Kanarinis audrašauklis (Pterodroma feae) Bulverio audrapaukštis (Bulweria bulwerii) Geltonsnapė audronaša (Calonectris diomedea) Juodasparnė audronaša (Mauritaninis porūšis) (Puffinus puffinus mauretanicus) Viduržeminė audronaša (Puffinus yelkouan) Mažoji audronaša (Puffinus assimilis) Baltaskruostis audrašauklis (Pelagodroma marina) Bukauodegis audrašauklis (Hydrobates pelagicus) Šiaurinis audrašauklis (Oceanodroma leucorhoa) Tropinis audrašauklis (Oceanodroma castro) BŪRYS. IRKLAKOJINIAI PAUKŠČIAI (PELECANIFORMES) Rožinis pelikanas (Pelecanus onocrotalus) Garbanotasis pelikanas (Pelecanus crispus) Kuoduotasis kormoranas (Phalacrocorax aristotelis desmarestii) Mažasis kormoranas (Phalacrocorax pygmeus) BŪRYS. GANDRINIAI PAUKŠČIAI (CICONIIFORMES) Didysis baublys (Botaurus stellaris) Mažasis baublys (Ixobrychus minutus) Naktikovas (Nycticorax nycticorax) Geltonasis garnys (Ardeola ralloides) Mažasis baltasis garnys (Egretta garzetta) Didysis baltasis garnys (Egretta alba) Purpurinis garnys (Ardea purpurea) Juodasis gandras (Ciconia nigra) Baltasis gandras (Ciconia ciconia) Rudasis ibis (Plegadis falcinellus) Girnovė (Platalea leucorodia) BŪRYS. FLAMINGINIAI PAUKŠČIAI (PHOENICOPTERIFORMES) Flamingas (Phoenicopterus ruber) BŪRYS. ŽĄSINIAI PAUKŠČIAI (ANSERIFORMES) Mažoji gulbė (Cygnus bewickii) (Cygnus columbianus bewickii) Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) Baltakaktė žąsis (Grenlandijos porūšis) (Anser albifrons flavirostris) Mažoji žąsis (Anser erythropus) Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis) Rudakaklė berniklė (Branta ruficollis) Rudoji antis (Tadorna ferruginea) Marmurinė kryklė (Marmaronetta angustirostris) Rudė (Aythya nyroca) Sibirinė gaga (Polysticta stelleri) Mažasis dančiasnapis (Mergus albellus) Baltagalvė stačiauodegė antis (Oxyura leucocephala) BŪRYS. PLĖŠRIEJI PAUKŠČIAI (FALCONIFORMES) Žuvininkas (Pandion haliaetus) Vapsvaėdis (Pernis apivorus) Palšasis peslys (Elanus caeruleus) Juodasis peslys (Milvus migrans) Rudasis peslys (Milvus milvus) Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) Aviėdra (Gypaetus barbatus) Maitvanagis (Neophron percnopterus) Palšasis grifas (Gyps fulvus) Tamsusis grifas (Aegypius monachus) Gyvatėdis (Circaetus gallicus) Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) Javinė lingė (Circus cyaneus) Stepinė lingė (Circus macrourus) Pievinė lingė (Circus pygargus) Vištvanagis (Korsikos-Sardinijos porūšis) (Accipiter gentilis arrigonii) Paukštvanagis (Kanarų ir Madeiros salų porūšis) (Accipiter nisus grantii) Trumpapirštis vanagas (Accipiter brevipes) Stepinis suopis (Buteo rufinus) Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina) Didysis erelis rėksnys (Aquila clanga) Karališkasis erelis (Aquila heliaca) Iberinis erelis (Aquila adalberti) Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos) Nykštukinis erelis (Hieraaetus pennatus) Juostuotasis erelis (Hieraaetus fasciatus) Stepinis pelėsakalis (Falco naumanni) Raudonkojis sakalas (Falco vespertinus) Startsakalis (Falco columbarius) Eleonoros sakalas (Falco eleonorae) Viduržeminis sakalas (Falco biarmicus) Taurusis sakalas (Falco cherrug) Medžioklinis sakalas (Falco rusticolus) Sakalas keleivis (Falco peregrinus) BŪRYS. VIŠTINIAI PAUKŠČIAI (GALLIFORMES) Jerubė (Bonasa bonasia) Tundrinė žvyrė (Pirėninis porūšis) (Lagopus mutus pyrenaicus) Tundrinė žvyrė (Alpinis porūšis) (Lagopus mutus helveticus) Tetervinas (Tetrao tetrix tetrix) Kurtinys (Tetrao urogallus) Akmeninis keklikas (Alectoris graeca) Barzdotasis keklikas (Alectoris barbara) Kurapka (Italijos porūšis) (Perdix perdix italica) Kurapka (Iberijos porūšis) (Perdix perdix hispaniensis) BŪRYS. GERVINIAI PAUKŠČIAI (GRUIFORMES) Miškinė tripirštė (Turnix sylvatica) Pilkoji gervė (Grus grus) Švygžda (Porzana porzana) Plovinė vištelė (Porzana parva) Mažoji švygžda (Porzana pusilla) Griežlė (Crex crex) Sultonvištė (Porphyrio porphyrio) Kuoduotasis laukys (Fulica cristata) Mažasis einis (Tetrax tetrax) Puošnusis einis (Chlamydotis undulata) Didysis einis (Otis tarda) BŪRYS. SĖJIKINIAI PAUKŠČIAI (CHARADRIIFORMES) Kojūkas (Himantopus himantopus) Avocetė (Recurvirostra avosetta) Storkulnis (Burhinus oedicnemus) Juodasparnis bėgūnas (Cursorius cursor) Pievinė kregždūnė (Glareola pratincola) Juodakojis kirlikas (Charadrius alexandrinus) Mornelis (Charadrius morinellus) (Eudromias morinellus) Dirvinis sėjikas (Pluvialis apricaria) Pentinuotoji pempė (Hoplopterus spinosus) Juodakrūtis bėgikas (Calidris alpina schinzii) Gaidukas (Philomachus pugnax) Stulgys (Gallinago media) Laplandinis griciukas (Limosa lapponica) Laibasnapė kuolinga (Numenius tenuirostris) Tikutis (Tringa glareola) Terekija (Xenus cinereus) (Tringa cinerea) Apvaliasnapis plaukikas (Phalaropus lobatus) Juodagalvis kiras (Larus melanocephalus) Laibasnapis kiras (Larus genei) Viduržeminis kiras (Larus audouinii) Mažasis kiras (Larus minutus) Kirasnapė žuvėdra (Gelochelidon nilotica) (Sterna nilotica) Plėšrioji žuvėdra (Sterna caspia) Margasnapė žuvėdra (Sterna sandvicensis) Rožinė žuvėdra (Sterna dougallii) Upinė žuvėdra (Sterna hirundo) Poliarinė žuvėdra (Sterna paradisaea) Mažoji žuvėdra (Sterna albifrons) Baltaskruostė žuvėdra (Chlidonias hybridus) Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger) Laibasnapis narūnėlis (Iberijos porūšis) (Uria aalge ibericus) BŪRYS. SMILTVIŠTINIAI PAUKŠČIAI (PTEROCLIFORMES) Juodapilvė smiltvištė (Pterocles orientalis) Baltapilvė smiltvištė (Pterocles alchata) BŪRYS. KARVELINIAI PAUKŠČIAI (COLUMBIFORMES) Keršulis (Azorinis porūšis) (Columba palumbus azorica) Madeirinis karvelis (Columba trocaz) Kanarinis karvelis (Columba bollii) Laurinis karvelis (Columba junoniae) BŪRYS. PELĖDINIAI PAUKŠČIAI (STRIGIFORMES) Didysis apuokas (Bubo bubo) Baltoji pelėda (Nyctea scandiaca) Raiboji pelėda (Surnia ulula) Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) Laplandinė pelėda (Strix nebulosa) Uralinė pelėda (Strix uralensis) Balinė pelėda (Asio flammeus) Lututė (Aegolius funereus) BŪRYS. LĖLINIAI PAUKŠČIAI (CAPRIMULGIFORMES) Lėlys (Caprimulgus europaeus) BŪRYS. ČIURLINIAI PAUKŠČIAI (APODIFORMES) Baltapilvis čiurlys (Apus caffer) BŪRYS. ŽALVARNINIAI PAUKŠČIAI (CORACIFORMES) Tulžys (Alcedo atthis) Žalvarnis (Coracias garrulus) BŪRYS. GENINIAI PAUKŠČIAI (PICIFORMES) Pilkoji meleta (Picus canus) Juodoji meleta (Dryocopus martius) Didysis margasis genys (Grand Canaria salos porūšis) (Dendrocopos major canariensis) Didysis margasis genys (Tenerifinis porūšis) (Dendrocopos major thanneri) Sirinis genys (Dendrocopos syriacus) Vidutinis margasis genys (Dendrocopos medius) Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos) Tripirštis genys (Picoides tridactylus) BŪRYS. ŽVIRBLINIAI PAUKŠČIAI (PASSERIFORMES) Lenktasnapis vieversys (Chersophilus duponti) Stepinis vieversys (Melanocorypha calandra) Trumpapirštis vieversys (Calandrella brachydactyla) Trumpapirštis kuoduotasis vieversys (Galerida theklae) Lygutė (Lullula arborea) Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris) Karetaitė (Fair salos porūšis) (Troglodytes troglodytes fridariensis) Mėlyngurklė (Luscinia svecica) Kanarinė kiauliukė (Saxicola dacotiae) Baltauodegis kūltupis (Oenanthe leucura) Kiprinis kūltupis (Oenanthe cypriaca) Margasis kūltupis (Oenanthe pleschanka) Laibasnapė nendrinukė (Acrocephalus melanopogon) Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola) Alyvinė tošinukė (Hippolais olivetorum) Sardininė devynbalsė (Sylvia sarda) Raudonkrūtė devynbalsė (Sylvia undata) Raibagurklė devynbalsė (Sylvia melanothorax) Juodagurklė devynbalsė (Sylvia rueppelli) Raiboji devynbalsė (Sylvia nisoria) Mažoji musinukė (Ficedula parva) Apykaklėtoji musinukė (Ficedula semitorquata) Baltakaklė musinukė (Ficedula albicollis) Juodoji zylė (Kipro porūšis) (Parus ater cypriotes) Rudakrūtis bukutis (Sitta krueperi) Korsikinis bukutis (Sitta whiteheadi) Sodinis liputis (Kipro porūšis) (Certhia brachydactyla dorotheae) Paprastoji medšarkė (Lanius collurio) Juodakaktė medšarkė (Lanius minor) Baltakaktė medšarkė (Lanius nubicus) Raudonsnapė alpinė kuosa (Pyrrhocorax pyrrhocorax) Kikilis (Hierro porūšis) (Fringilla coelebs ombriosa) Melsvasis kikilis (Fringilla teydea) Škotinis kryžiasnapis (Loxia scotica) Dykuminė sniegena (Bucanetes githagineus) Azorinė sniegena (Pyrrhula murina) (Pyrrhula pyrrhula murina) Pilkšvoji starta (Emberiza cineracea) Sodinė starta (Emberiza hortulana) Rudagurklė starta (Emberiza caesia) _________________ Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų 2 priedas GLOBALIAI NYKSTANČIŲ PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ MINIMALI GAUSA TERITORIJOSE, KURIOS SKELBTINOS PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOMIS Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Individų ar porų skaičius
  21. Mažoji žąsis Anser erythropus 5 individai
  22. Rudė Aythya nyroca 3 poros arba 9 individai
  23. Sibirinė gaga Polysticta stelleri 30 individų
  24. Didysis erelis rėksnys Aquila clanga 2 poros arba 6 individai
  25. Griežlė Crex crex 30 porų
  26. Stulgys Gallinago media 5 patinai
  27. Meldinė nendrinukė Acrocephalus paludicola 5 poros _________________ Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų 3 priedas ŠIAURĖS VAKARŲ EUROPOS MIGRACINIO KELIO AR EUROPOS SĄJUNGOS POPULIACIJOS MIGRUOJANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ, APSISTOJANČIŲ TERITORIJOSE, KURIOS SKELBTINOS PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOMIS, MINIMALI GAUSA Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Migruojančių individų skaičius
  28. Rudakaklis naras Gavia stellata 3000
  29. Juodakaklis naras Gavia arctica 3750
  30. Ausuotasis kragas Podiceps cristatus 3600
  31. Raguotasis kragas Podiceps auritus 55
  32. Didysis baltasis garnys Egretta alba 470
  33. Juodasis gandras Ciconia nigra 250
  34. Mažoji gulbė Cygnus bewickii (Cygnus columbianus bewickii) 290
  35. Gulbė nebylė Cygnus olor 2000
  36. Gulbė giesmininkė Cygnus cygnus 590
  37. Želmeninė žąsis Anser fabalis fabalis 1000 Anser fabalis rossicus 6000
  38. Baltakaktė žąsis Anser albifrons 10 000
  39. Pilkoji žąsis Anser anser 4000
  40. Baltaskruostė berniklė Branta leucopsis 3600
  41. Cyplė Anas penelope 15 000
  42. Pilkoji antis Anas strepera 500
  43. Rudgalvė kryklė Anas crecca 4000
  44. Didžioji antis Anas platyrhynchos 20 000
  45. Smailiauodegė antis Anas acuta 600
  46. Dryžgalvė kryklė Anas querquedula 20 000
  47. Šaukštasnapė antis Anas clypeata 400
  48. Rudgalvė antis Aythya ferina 3500
  49. Kuoduotoji antis Aythya fuligula 12 500
  50. Žiloji antis Aythya marila 3100
  51. Ledinė antis Clangula hyemalis 20 000
  52. Nuodėgulė Melanitta fusca 10 000
  53. Klykuolė Bucephala clangula 4000
  54. Mažasis dančiasnapis Mergus albellus 400
  55. Didysis dančiasnapis Mergus merganser 2500
  56. Laukys Fulica atra 17 500
  57. Pilkoji gervė Grus grus 1500
  58. Jūrinis sėjikas Pluvialis squatarola 2500
  59. Dirvinis sėjikas Pluvialis apricaria 8000
  60. Gaidukas Philomachus pugnax 12 500
  61. Pempė Vanellus vanellus 20 000
  62. Smiltinukas Calidris alba 1400
  63. Mažasis bėgikas Calidris minuta 2000
  64. Teminko bėgikas Calidris temminckii 600
  65. Juodakrūtis bėgikas Calidris alpina alpina 13 000 Calidris alpina schinzii 40
  66. Laplandinis griciukas Limosa lapponica 1200
  67. Paprastasis griciukas Limosa limosa 1700
  68. Didžioji kuolinga Numenius arquata 3500
  69. Tamsusis tilvikas Tringa erythropus 530
  70. Raudonkojis tulikas Tringa totanus 2500
  71. Žaliakojis tulikas Tringa nebularia 3100
  72. Tikutis Tringa glareola 10 000
  73. Mažasis kiras Larus minutus 1230
  74. Paprastasis kiras Larus canus 20 000
  75. Balnotasis kiras Larus marinus 1800
  76. Plėšrioji žuvėdra Sterna caspia 95
  77. Upinė žuvėdra Sterna hirundo 11000
  78. Mažoji žuvėdra Sterna albifrons 490
  79. Juodoji žuvėdra Chlidonias niger 4000
  80. Baltaskruostė žuvėdra Chlidonias hybridus 290
  81. Laibasnapis narūnėlis Uria aalge 450
  82. Alka Alca torda 100 _________________ Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų 4 priedas MIGRUOJANČIOS VANDENS PAUKŠČIŲ RŪŠYS, KURIOMS SUDARANT DIDESNES KAIP 20 000 INDIVIDŲ SANKAUPAS VANDENS TELKINIUOSE (IŠSKYRUS BALTIJOS JŪROJE IR KURŠIŲ MARIOSE), JIE SKELBIAMI PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOMIS TERITORIJOMIS Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas
  83. Mažasis kragas Tachybaptus ruficollis
  84. Ausuotasis kragas Podiceps cristatus
  85. Rudakaklis kragas Podiceps griseigena
  86. Raguotasis kragas Podiceps auritus
  87. Juodakaklis kragas Podiceps nigricollis
  88. Didysis baltasis garnys Egretta alba
  89. Pilkasis garnys Ardea cinerea
  90. Gulbė nebylė Cygnus olor
  91. Mažoji gulbė Cygnus bewickii (Cygnus columbianus bewickii)
  92. Gulbė giesmininkė Cygnus cygnus
  93. Želmeninė žąsis Anser fabalis
  94. Baltakaktė žąsis Anser albifrons
  95. Pilkoji žąsis Anser anser
  96. Baltaskruostė berniklė Branta leucopsis
  97. Cyplė Anas penelope
  98. Pilkoji antis Anas strepera
  99. Rudgalvė kryklė Anas crecca
  100. Didžioji antis Anas platyrhynchos
  101. Smailiauodegė antis Anas acuta
  102. Dryžgalvė kryklė Anas querquedula
  103. Šaukštasnapė antis Anas clypeata
  104. Rudgalvė antis Aythya ferina
  105. Kuoduotoji antis Aythya fuligula
  106. Žiloji antis Aythya marila
  107. Klykuolė Bucephala clangula
  108. Mažasis dančiasnapis Mergus albellus
  109. Vidutinis dančiasnapis Mergus serrator
  110. Didysis dančiasnapis Mergus merganser
  111. Nendrinė vištelė Gallinula chloropus
  112. Laukys Fulica atra
  113. Pilkoji gervė Grus grus
  114. Jūrinė šarka Haematopus ostralegus
  115. Upinis kirlikas Charadrius dubius
  116. Jūrinis kirlikas Charadrius hiaticula
  117. Dirvinis sėjikas Pluvialis apricaria
  118. Jūrinis sėjikas Pluvialis squatarola
  119. Pempė Vanellus vanellus
  120. Islandinis bėgikas Calidris canutus
  121. Smiltinukas Calidris alba
  122. Mažasis bėgikas Calidris minuta
  123. Teminko bėgikas Calidris temminckii
  124. Juodakrūtis bėgikas Calidris alpina
  125. Gaidukas Philomachus pugnax
  126. Perkūno oželis Gallinago gallinago
  127. Paprastasis griciukas Limosa limosa
  128. Didžioji kuolinga Numenius arquata
  129. Tamsusis tilvikas Tringa erythropus
  130. Raudonkojis tulikas Tringa totanus
  131. Žaliakojis tulikas Tringa nebularia
  132. B rastinis tilvikas Tringa ochropus
  133. Tikutis Tringa glareola
  134. Krantinis tilvikas Actitis hypoleucos
  135. Mažasis kiras Larus minutus
  136. Rudgalvis kiras Larus ridibundus
  137. Paprastasis kiras Larus canus
  138. Silkinis kiras Larus fuscus
  139. Sidabrinis kiras Larus argentatus
  140. Balnotasis kiras Larus marinus
  141. Plėšrioji žuvėdra Sterna caspia
  142. Upinė žuvėdra Sterna hirundo
  143. Mažoji žuvėdra Sterna albifrons
  144. Juodoji žuvėdra Chlidonias niger _________________ Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų 5 priedas REGULIARIAI PERINČIŲ PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ MINIMALI GAUSA TERITORIJOSE, KURIOS SKELBTINOS PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOMIS Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Minimalus perinčių porų skaičius
  145. Juodakaklis naras Gavia arctica 3
  146. Raguotasis kragas Podiceps auritus 3
  147. Didysis baublys Botaurus stellaris 5
  148. Mažasis baublys Ixobrychus minutus 3
  149. Didysis baltasis garnys Egretta alba 5
  150. Juodasis gandras Ciconia nigra 5
  151. Baltasis gandras Ciconia ciconia 40
  152. Gulbė giesmininkė Cygnus cygnus 3
  153. Jūrinis erelis Haliaetus albicilla 2
  154. Vapsvaėdis Pernis apivorus 4
  155. Juodasis peslys Milvus migrans 3
  156. Rudasis peslys Milvus milvus 3
  157. Nendrinė lingė Circus aeruginosus 20
  158. Pievinė lingė Circus pygargus 3
  159. Javinė lingė Circus cyaneus 3
  160. Gyvatėdis Circaetus gallicus 2
  161. Mažasis erelis rėksnys Aquila pomarina 8
  162. Žuvininkas Pandion haliaetus 3
  163. Startsakalis Falco columbarius 3
  164. Jerubė Bonasia bonasia 50
  165. Tetervinas Tetrao tetrix 20
  166. Kurtinys Tetrao urogalus 4
  167. Švygžda Porzana porzana 10
  168. Plovinė vištelė Porzana parva 3
  169. Pilkoji gervė Grus grus 15
  170. Avocetė Recurvirostra avosetta 3
  171. Dirvinis sėjikas Pluvialis apricaria 3
  172. Gaidukas Philomachus pugnax 3
  173. Tikutis Tringa glareola 3
  174. Juodakrūtis bėgikas Calidris alpina schinzii 3
  175. Mažasis kiras Larus minutus 3
  176. Upinė žuvėdra Sterna hirundo 40
  177. Mažoji žuvėdra Sterna albifrons 3
  178. Baltaskruostė žuvėdra Chlidonias hybridus 3
  179. Juodoji žuvėdra Chlidonias niger 20
  180. Didysis apuokas Bubo bubo 3
  181. Žvirblinė pelėda Glaucidium passerinum 3
  182. Uralinė pelėda Strix uralensis 3
  183. Balinė pelėda Asio flammeus 3
  184. Lututė Aegolius funereus 5
  185. Lėlys Caprimulgus europaeus 40
  186. Tulžys Alcedo atthis 8
  187. Žalvarnis Coracias garrulus 3
  188. Pilkoji meleta Picus canus 5
  189. Juodoji meleta Dryocopus martius 30
  190. Vidutinis margasis genys Dendrocopos medius 15
  191. Baltnugaris genys Dendrocopos leucotos 10
  192. Tripirštis genys Picoides tridactylus 5
  193. Lygutė Lulula arborea 150
  194. Dirvoninis kalviukas Anthus campestris 6
  195. Mėlyngurklė Luscinia svecica 3
  196. Raiboji devynbalsė Sylvia nisoria 10
  197. Mažoji musinukė Ficedula parva 100
  198. Paprastoji medšarkė Lanius collurio 100
  199. Sodinė starta Emberiza hortulana 3 _________________ Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų 6 priedas SEZONINIŲ MIGRACIJŲ, ŠĖRIMOSI AR ŽIEMOJIMO METU LIETUVOJE APSISTOJANČIŲ VANDENS PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ MINIMALI GAUSA TERITORIJOSE, KURIOS SKELBTINOS PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIOMIS Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Minimalus reguliariai aptinkamų individų skaičius
  200. Ausuotasis kragas Podiceps cristatus 900 individų
  201. Mažoji gulbė Cygnus bewickii (Cygnus columbianus bewickii) 20 individų
  202. Gulbė nebylė Cygnus olor 500 individų
  203. Baltakaktė žąsis Anser albifrons 2000 individų
  204. Želmeninė žąsis Anser fabalis fabalis 200 individų
  205. Baltaskruostė berniklė Branta leucopsis 900 individų
  206. Didžioji antis Anas platyrhynchos 5000 individų
  207. Smailiauodegė antis Anas acuta 150 individų
  208. Didysis dančiasnapis Mergus merganser 625 individai
  209. Pilkoji gervė Grus grus 375 individų
  210. Dirvinis sėjikas Pluvialis apricaria 2000 individų
  211. Gaidukas Philomachus pugnax 3125 individų
  212. Pempė Vanellus vanellus 5000 individų
  213. Laplandinis griciukas Limosa lapponica 300 individų
  214. Tamsusis tulikas Tringa erythropus 130 individų
  215. Upinė žuvėdra Sterna hirundo 2750 individų _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.