LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO DEKRETAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS MINIMALIOJO DARBO UŽMOKESČIO DYDŽIO, SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO INDEKSAVIMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2008 m. liepos 9 d. Nr. 1K-1432 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžio, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymu (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, konstatuoju: Įstatymu siūloma nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, kitų darbo užmokesčio dydžių ir pensijų indeksavimo principus ir tvarką. Šiuo Įstatymu valstybė įsipareigoja indeksuoti minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą, socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius, bazinį bausmių ir nuobaudų dydį bei pareigūnų ir karių valstybines pensijas, jeigu indeksavimo apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas viršija 3 procentus. Tokiu būdu Įstatymu siekiama visiškai arba iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas gyventojų pajamas. Pabrėžtina, kad toks teisinis reguliavimas lemtų ekonominei situacijai neadekvačių lūkesčių formavimąsi ir dar didesnį infliacijos augimą bei prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai infliacijos valdymo programai, kurioje, kaip vienas iš infliacijos valdymo uždavinių, yra numatytas Vyriausybės įsipareigojimas automatiškai neindeksuoti darbo užmokesčio pagal praėjusio laikotarpio infliacijos rodiklius. Be to, Įstatyme numatytas darbo užmokesčio automatiškas indeksavimas brangintų darbo jėgą net ir galimo ekonominio nuosmukio metu, jei jis sutaptų su kainų didėjimu, ir šitaip didintų nedarbą bei mažintų Lietuvos ekonomikos lankstumą ir konkurencingumą. 2008 metų sausio 1 dieną įsigaliojęs Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja valdžios institucijas laikytis esminių fiskalinės drausmės normų. Fiskalinė drausmė apibrėžiama kaip visuma teisės normų ir politinių programų, skatinančių ekonominį augimą, gerinančių valdžios sektoriaus finansų kokybę ir užtikrinančių, kad valdžios sektoriaus skola, įvertinant numatomus valdžios įsipareigojimus, neviršija nustatyto dydžio ir nuosekliai mažėja, o taupymo pastangos, reikalingos fiskalinei drausmei užtikrinti, pradedamos vykdyti kuo anksčiau. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Įstatymas prieštarauja minėtiems fiskalinės drausmės principams, užkerta galimybę valdžios sektoriuje vykdyti nuoseklią fiskalinę politiką ilgalaikėje ar vidutinės trukmės perspektyvoje. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą. 2) siūlau laikyti šį Įstatymą nepriimtu. 3 straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidento patarėjui, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovui Ramūnui Vilpišauskui pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS _________________