LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 340 „DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS ĮFORMINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2008 m. liepos 10 d. Nr. D1-371 Vilnius Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3500) ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 19 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.9 punktu:

1. Tvirtinu Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).
2. Nustatau, kad Taisyklės įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d.“ APLINKOS MINISTRAS ARTŪRAS PAULAUSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. D1-371 redakcija) APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
3. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus.
4. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos tikslas: 2.
5. nustatyti (patikslinti) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus; 2.
6. nustatyti (patikslinti) iš ūkinės veiklos objekto taršos šaltinių išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį; 2.
7. nustatyti ūkinės veiklos objekto išmetamų teršalų valymo įrenginių veikimo efektyvumą.
8. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos: Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla. Kubinis metras normaliosiomis sąlygomis (Nm3) – išmetamųjų dujų tūrio vienetas, perskaičiuotas sausoms dujoms, esant normaliosioms sąlygoms, t. y. 273 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa (760 mm Hg) slėgiui. Neorganizuotas (išsklaidytos) taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės ar kt. Organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Taršos šaltinis – įrenginys ar vieta iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą. Teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai. Valymo įrenginiai – tai gamybos proceso metu išsiskiriančių oro teršalų gaudytuvai arba teršalų nukenksminimo įrenginiai.
9. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus: 4.
10. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin.,1999, Nr. 98-2813); 4.
11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2001, Nr. 83-2903; 2003, Nr. 79-3610); 4.
12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829); 4.
13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,2005, Nr. 4-81; 2007, Nr. 108-4444); 4.
14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. D1-68 „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1281); 4.
15. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 528 „Dėl oro teršalų valymo įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 109-3496); 4.
16. Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl valstybės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 11-302, Nr. 66-1594); 4.
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159; 2005, Nr. 92-3442, Nr. 147-5364; 2006, Nr. 79-3130; 2007, Nr. 32-1168). II. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI INVENTORIZACIJAI ATLIKTI
18. Įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui.
19. Išsiskyrusių bei išmetamų teršalų kiekis ir sudėtis nustatoma instrumentiniais matavimais. Matavimai atliekami vadovaujantis galiojančiomis metodinėmis rekomendacijomis [4.5], galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais. Tuos teršalus, kurių išmetamą kiekį instrumentinių matavimų būdu nustatyti nėra galimybės (neįmanoma įrengti ėminio ėmimo vietos, neorganizuotas išmetimas, nėra metodikos), įvertinti galima skaičiavimo būdu pagal patvirtintą skaičiavimo metodiką [4.8].
20. Jeigu veiklos vykdytojas iki ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pabaigos oficialiu raštu kreipiasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD), kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla, patvirtindamas, kad ūkinės veiklos objekte anksčiau atliktos inventorizacijos ataskaita visiškai atitinka esamą būklę, RAAD gali priimti sprendimą (atsakyti oficialiu raštu) dėl ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pratęsimo.
21. Įvykus ūkinės veiklos pakeitimui (įrenginio ar jo technologijos pakeitimas arba išplėtimas), dėl kurio pasikeitė objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui, RAAD turi teisę reikalauti parengti naują arba papildyti galiojančią inventorizacijos ataskaitą.
22. Ūkinės veiklos objektams, kuriems iškelta bankroto byla arba kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka), bet kuriuose dar vyksta ūkinė veikla, leidimui [4.3] gauti (atnaujinti, koreguoti) inventorizaciją galima atlikti ir matavimo, ir skaičiavimo būdu.
23. Vykdomos ūkinės veiklos teršalų išsiskyrimo bei išmetimo į aplinkos orą šaltinių bei iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją atlikti bei inventorizacijos ataskaitą rengti gali tiek ūkinės veiklos objekto specialistai, tiek ir pagal sutartis dirbančių įmonių, organizacijų ar įstaigų, išskyrus vykdančius aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kompetentingi specialistai, kurie gali atlikti visišką arba tik dalinę (pvz., inventorizuoti tik taršos šaltinius) inventorizaciją [4.4] .
24. Ūkinės veiklos vykdytojams, sudarantiems inventorizacijos ar atskiros jos dalies rengimo sutartį su kita įmone, organizacija ar įstaiga, rekomenduojama sutartyje numatyti ir jų atsakomybę už atliktus darbus.
25. Už tai, kad stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų instrumentinius matavimus atliktų tik nustatyta tvarka leidimus turinčios laboratorijos, atsako ūkinės veiklos vykdytojas.
26. Inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą savo lėšomis atlieka bei už inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinius duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas.
27. Parengta inventorizacijos ataskaita raštu teikiama vertinti RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla. Kartu turi būti pateikiamas ir jos įrašas kompiuterinėje laikmenoje.
28. Turi būti parengiami ne mažiau kaip du inventorizacijos ataskaitos egzemplioriai, iš kurių vienas lieka RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte. III. INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS STRUKTŪRA IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI
29. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą sudaro: 16.
30. titulinis lapas; 16.
31. rengėjų sąrašas; 16.
32. turinys; 16.
33. bendri duomenys apie ūkinės veiklos objektą; 16.
34. priedai.
35. Inventorizacijos ataskaitos tekstas turi būti išspausdintas vadovaujantis raštvedybą reglamentuojančiais teisės aktais. Naudojami terminai, apibrėžimai ir santrumpos turi atitikti Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir kitų normatyvinių dokumentų nuostatas.
36. Visi inventorizacijos ataskaitos puslapiai, įskaitant ir priedus, turi turėti vientisą numeraciją, pradedant tituliniu puslapiu.
37. Titulinis lapas. Tai pirmasis inventorizacijos ataskaitos puslapis, kuriame turi būti: 19.
38. tikslus ūkinės veiklos objekto pavadinimas ir adresas; 19.
39. nurodytas ūkinės veiklos objekto kodas; 19.
40. nurodyti inventorizacijos atlikimo metai; 19.
41. nurodytas ūkinės veiklos vykdytojo vardas, pavardė, parašas bei šį parašą patvirtinantis spaudas.
42. Į rengėjų sąrašą turi būti įrašyti visi asmenys, įskaitant ir ūkinės veiklos objekto specialistus, kurie rengė inventorizacijos ataskaitą ar atskirą jos dalį. Jei inventorizacijos ataskaitą rengė ne viena organizacija – nurodoma, kokią jos dalį, kokia organizacija (sutarties kopija pateikiama priede) ir kada parengė. Visi rengėjai tai patvirtina parašais. Prie kiekvieno rengėjo pavardės nurodomi jo kontaktiniai duomenys.
43. Turinys. Turinyje nurodomi visų skyrių bei pridedamų priedų pavadinimai, taip pat puslapių numeriai.
44. Bendri duomenys apie ūkinės veiklos objektą. Šiame inventorizacijos ataskaitos skyriuje turi būti pateikiama: 22.
45. ūkinės veiklos objekte vykdomų veiklos rūšių, dėl kurių į aplinkos orą išmetami teršalai, aprašymas, nurodant konkrečius į aplinkos orą išmetamus teršalus; 22.
46. nurodoma gaminama produkcija ir žaliavų ir/ar medžiagų sunaudojimo gamyboje šiai produkcijai pagaminti balansas; 22.
47. energetinių įrenginių pajėgumai ir jų naudojamos kuro rūšys bei jų kiekis; 22.
48. neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai turi būti apibūdinami atskirai nuo organizuotų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių; 22.
49. ūkinės veiklos objekto sklypo planas (schema) su pažymėtais stacionariais aplinkos oro taršos šaltiniais ir oro teršalų valymo įrenginiais, nurodant kiekvieno jų numerį.
50. Inventorizacijos ataskaitos įforminimas: 23.
51. pateikiami praėjusių kalendorinių metų oro teršalų valymo įrenginių veikimo efektyvumo rodikliai, išmetamų teršalų kokybinės ir kiekybinės (t/metus) charakteristikos, taip pat pateikiamos teršalų išsiskyrimo ir išmetimo šaltinių inventorizacijos pradžios dienos charakteristikos; 23.
52. matavimams atlikti svarbu parinkti optimalų technologinio ciklo momentą (technologinį režimą, degimo režimą ir pan.); 23.
53. susisteminti duomenys įrašomi į inventorizacijos ataskaitos lenteles.
54. Inventorizacijos ataskaitos lentelių pildymas (2 priedas): 24.
55. 1 lentelės „Teršalų išsiskyrimo šaltiniai“ pildymas: 24.1.
56. lentelės pirmojoje skiltyje nurodoma, kokiai veiklos rūšiai priklauso teršalų išsiskyrimo šaltiniai (rašyti šešiaženklį kodą). Veiklos rūšių sąrašas nurodytas 1 priede; 24.1.
57. lentelės antrojoje skiltyje nurodomi cechų, barų pavadinimai arba jų numeriai; 24.1.
58. lentelės trečiojoje skiltyje skiltyje nurodomas įrenginių, iš kurių išsiskiria teršalai, pavadinimas; 24.1.
59. lentelės ketvirtojoje skiltyje įrašomi išsiskyrimo šaltinių numeriai pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam išsiskyrimo šaltiniui suteikiamas anksčiau nenaudotas numeris. Likvidavus teršalų išsiskyrimo šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas. Išsiskyrimo šaltinio numeris susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis – trijų ženklų taršos šaltinio, prie kurio prijungtas išsiskyrimo šaltinis (keli šaltiniai), numeris, antra dalis – dviejų ženklų išsiskyrimo šaltinio numeris. Visi organizuoti taršos šaltiniai numeruojami nuo 001 iki 599, o neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai – nuo 601 iki 999; 24.1.
60. penktojoje ir šeštojoje skiltyse nurodomas vidutinis bendras įrenginio veikimo laikas per parą ir per visus praėjusius kalendorinius metus; 24.1.
61. septintojoje ir aštuntojoje skiltyse įrašomi teršalų kodai ir pavadinimai. Teršalų kodai ir pavadinimai pateikti [4.2] 2 priedo 1 priedėlyje; 24.1.
62. lentelės devintojoje skiltyje įrašomas išsiskyrimo šaltinyje (šaltiniuose) išsiskyręs vidutinis teršalų kiekis (t/metus); 24.
63. lentelės 2.1 (Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys) pildymas: 24.2.
64. lentelės pirmojoje skiltyje įrašomas įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą, antrojoje skiltyse įrašomas taršos šaltinio numeris pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą; 24.2.
65. lentelės trečiojoje skiltyje įrašomos aplinkos oro taršos šaltinių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje [4.7]; 24.2.
66. ketvirtojoje ir penktojoje skiltyse įrašomas taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus ir išmetimo angos parametrai. Jei nėra galimybės nustatyti neorganizuotų taršos šaltinių parametrus, sąlyginai priimama: taršos šaltinio aukštis – 10 m, išėjimo angos skersmuo – 0,5 m; 24.2.
67. lentelės šeštojoje skiltyje įrašomas išmetamųjų dujų srauto greitis, septintojoje – temperatūra, aštuntojoje – tūrio debitas organizuoto taršos šaltinio išėjimo angoje arba neorganizuoto taršos šaltinio paviršiuje. Jei nėra galimybės nustatyti neorganizuotų taršos šaltinių parametrus, sąlyginai priimama: išmetamųjų dujų srauto greitis – 3–5 m/s, temperatūra – 0 °C; 24.2.
68. lentelės devintojoje skiltyje įrašoma taršos šaltinio teršalų išmetimo trukmė (val./metus); 24.
69. lentelės 2.2 (Tarša į aplinkos orą) pildymas: 24.3.
70. lentelės pirmojoje skiltyje nurodoma, kokiai veiklos rūšiai priklauso teršalų išsiskyrimo šaltiniai, prijungti prie taršos šaltinio, nurodyto šios lentelės trečiojoje ir ketvirtojoje skiltyse. Veiklos rūšių sąrašas nurodytas 1 priede; 24.3.
71. lentelės antrojoje skiltyje nurodomi konkretūs cechų, barų pavadinimai arba jų numeriai; 24.3.
72. lentelės trečiojoje skiltyje įrašomas įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą; 24.3.
73. lentelės ketvirtojoje skiltyje įrašomi taršos šaltinių numeriai pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą; 24.3.
74. penktojoje ir šeštojoje skiltyse įrašomi teršalų kodai ir pavadinimai. Teršalų kodai ir pavadinimai pateikti [4.2] 2 priedo 1 priedėlyje; 24.3.
75. septintojoje skiltyje užrašomi vienetai, kuriais pateikiami vienkartiniai dydžiai (mg/Nm3 ar g/s); 24.3.
76. aštuntojoje ir devintojoje skiltyse įrašomas iš taršos šaltinio į aplinkos orą išmetamų teršalų galimas maksimalus ir vidutinis kiekis; 24.3.
77. lentelės dešimtojoje skiltyje įrašomas atskirų į aplinkos orą išmestų per kalendorinius metus teršalų kiekis, įvertinant teršalų išsiskyrimo šaltinių veikimo laiką ir režimą. 10-tosios skilties duomenys turi būti susumuojami atskirai pagal kiekvieną veiklos rūšį (eilutėse „Iš viso pagal veiklos rūšį“) ir visam įrenginiui (eilutėje „Iš viso įrenginiui“); 24.
78. 3 lentelės (aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai) pildymas: 24.4.
79. lentelės pirmojoje skiltyje įrašomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti 2.1 lentelės antrojoje skiltyje įrašytą numerį; 24.4.
80. lentelės antrojoje ir trečiojoje skiltyse įrašomas oro teršalų valymo įrenginių ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) pavadinimas ir kodas pagal [4.6]. Prie pavadinimų papildomai reikia pateikti informaciją, kuri detaliau apibūdintų valymo įrenginius; 24.4.
81. lentelės ketvirtojoje ir penktojoje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) antrojoje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal [4.2] 2 priedo 1 priedėlį; 24.4.
82. lentelės šeštojoje ir septintojoje skiltyse įrašomas teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius; 24.4.
83. lentelės aštuntojoje ir devintojoje skiltyse įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą; 24.4.
84. dešimtojoje skiltyje įrašomas valymo įrenginio faktinis valymo efektyvumas pagal kiekvieną valomą teršalą. Faktinis įrenginio valymo efektyvumas yra apskaičiuojamas; 24.
85. 4 lentelės (Į aplinkos orą išmetami teršalai, jų išvalymas (nukenksminimas) pildymas: 24.5.
86. lentelės pirmojoje ir antrojoje skiltyse įrašomas teršalo pavadinimas ir kodas pagal [4.2]; 24.5.
87. trečiojoje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą išmestas teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus teršalus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius; 24.5.
88. ketvirtojoje skiltyje įrašomas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems skirtus valymo įrenginius; 24.5.
89. penktojoje skiltyje įrašomi duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į aplinkos oro teršalų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti); 24.5.
90. šeštojoje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis; 24.5.
91. septintojoje skiltyje įrašomas valymo įrenginiais surinktų teršalų kiekis, kuris grąžintas tolesnei gamybai arba realizuotas kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui; 24.5.
92. aštuntojoje skiltyje įrašomas bendras išmestų į aplinkos orą teršalų kiekis (po valymo ir išmestų nevalytų); 24.
93. 5-oje lentelėje (Medžiagų paskirstymo balansas) nurodomas gamyboje naudojamos medžiagos arba susidariusio (dėl cheminių, fizikinių ar kitokių pokyčių) ingrediento pasiskirstymas. Šiuo būdu patikslinamas instrumentiniu matavimo būdu nustatytas teršalų kiekis. Šią lentelę rekomenduojama pildyti tik pagal tuos gamybos procesus, kuriuose naudojami tirpikliai ir dažai. _________________ Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 1 priedas VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS 01 DEGINIMAS ENERGIJOS GAMYBOJE Combustion in energy and transformation industry 0101 Elektrinės Publik power 010101 Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) 010102 Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) 010103 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 010104 Dujų turbinos 010105 Stacionarus varikliai 0102 Rajoninės katilinės District heating plants 010201 Deginimo įrenginiai>= 300 MW (katilai) 010202 Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) 010203 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 010204 Dujų turbinos 010205 Stacionarus varikliai 0103 Naftos perdirbimo įmonės Petroleum refining plants 010301 Deginimo įrenginiai >= 300 MW(katilai) 010302 Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) 010303 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 010304 Dujų turbinos 010305 Stacionarus varikliai 010306 Technologinės aukštakrosnės 0104 Kietojo kuro transformavimo įmonės Solid fuel transformation plants 010401 Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) 010402 Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) 010403 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 010404 Dujų turbinos 010405 Stacionarus varikliai 010406 Koksavimo krosnys 010407 Kitos (anglies dujofikavimas, suskystinimas, ...) 0105 Anglies kasyba, naftos/dujų gavyba, kompresorinės stotys Coal mining, oil/gas extraction, pipeline compressors 010501 Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) 010502 Deginimo įrenginiai>= 50 ir < 300 MW (katilai) 010503 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 010504 Dujų turbinos 010505 Stacionarus varikliai 010506 Kompresorinės stotys 02 NEPRAMONINIO DEGINIMO ĮMONĖS Non-industrial combustion plants 0201 Komercinės ir žinybinės katilinės Commercial and institutional plants 020101 Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) 020102 Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) 020103 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 020104 Stacionarios dujų turbinos 020105 Stacionarus varikliai 020106 Kiti stacionarus įrengimai 0202 Gyvenamųjų namų katilinės Residential plants 020201 Deginimo įrenginiai >= 50 MW(katilai) 020202 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 020203 Dujų turbinos 020204 Stacionarūs varikliai 020205 Kiti įrenginiai (krosnys, židiniai/žaizdrai, ...) 0203 Katilinės, esančios žemės ūkio, miškininkystės ir vandens kultūrų auginimo sektoriuose Plants in agriculture, forestry and aquaculture 020301 Deginimo įrenginiai >= 50 MW (katilai) 020302 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 020303 Stacionarios dujų turbinos 020304 Stacionarūs varikliai 020305 Kiti stacionarus įrenginiai 03 PRAMONINIS DEGINIMAS Combustion in industry 0301 Deginimas katiluose, dujų turbinose ir stacionariuose įrenginiuose Combustion in boilers, gas turbines and stationary equipments 030101 Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) 030102 Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) 030103 Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) 030104 Dujų turbinos 030105 Stacionarūs varikliai 030106 Kiti stacionarus įrenginiai 0302 Kontaktinės ar bekontaktinės technologinės aukštakrosnės Process furnaces without contact 030203 Lydymo aukštakrosnės 030204 Tinko/gipso deginimo krosnys 030205 Kitos aukštakrosnės 0303 Kontaktiniai technologiniai procesai Processes with contact 030301 Aglomeravimo ir granuliavimo įrenginiai 030302 Plieno ir geležies tarpinio kaitinimo krosnys 030303 Pilkojo ketaus lydymo krosnys 030304 Pirminė švino gamyba 030305 Pirminė cinko gamyba 030306 Pirminė vario gamyba 030307 Antrinė švino gamyba 030308 Antrinė cinko gamyba 030309 Antrinė vario gamyba 030310 Antrinė aliuminio gamyba 030311 Cemento gamyba 030312 Kalkių gamyba (įskaitant: geležies ir plieno bei popieriaus-celiuliozės procesus) 030313 Asfaltbetonio Įrenginiai 030314 Lakštinio stiklo gamyba 030315 Stiklo taros gamyba 030316 Stiklo vatos gamyba (išskyrus aprišimą) 030317 Kitų stiklo gaminių gamyba ?)3?)31S Mineralinės vatos gamyba (išskyrus aprišimą) 030319 Plytų ir čerpių/koklių gamyba 030320 Aukštos kokybės keraminių medžiagų gamyba 030321 Popieriaus pramonė (džiovinimo procesai) 030322 Aliuminio oksido gamyba 030323 Magnio gamyba (dolomito gryninimas) 030324 Nikelio gamyba (terminiai procesai) 030325 Emalės gamyba 030326 Kiti 04 GAMYBOS PROCESAI Production processes 0401 Procesai naftos pramonėje Processes in petroleum industries 040101 Naftos perdirbimas 040102 Skystas katalitinis krekingas – CO katilas 040103 Sieros regeneravimo įrenginys 040104 Naftos produktų saugojimas ir paskirstymas 040105 Kiti 0402 Procesai geležies ir plieno pramonėje Processes in iron and steel industries 040202 Aukštakrosnės pakrovimas 040203 Ketaus išleidimas iš krosnies 040204 Kietas bedūmis kuras 040205 Marteno krosnis 040206 Pagrindinė plieno lydymo krosnis su deguonies įpūtimu į fakelą ar vonią 040207 Plieno gamybos elektrinė krosnis 040208 Valcavimo įrenginiai 040209 Aglomeravimo ir granuliavimo įrenginiai (išskyrus 030301) 040210 Kiti 0403 Procesai spalvotųjų metalų pramonėje Processes in non-ferrous metal industries 040301 Aliuminio gamyba (elektrolizė) 040302 Metalų lydinių gamyba 040303 Silicio gamyba 040304 Magnio gamyba (išskyrus 030323) 040305 Nikelio gamyba (išskyrus 030324) 040306 Metalų lydinių apdirbimas 040307 Cinkavimas 040308 Galvanizacija 040309 Kiti 0404 Procesai neorganinės chemijos pramonėje Processes in inorganic chemical industries 040401 Sieros rūgšties gamyba 040402 Azoto rūgšties gamyba 040403 Amoniako gamyba 040404 Amonio sulfato gamyba 040405 Amonio nitrato gamyba 040406 Amonio fosfato gamyba 040407 NPK trąšų gamyba 040408 Šlapalo gamyba 040409 Anglies pigmento gamyba 040410 Titano dioksido gamyba 040411 Grafito gamyba 040412 Kalcio karbido gamyba 040413 Chloro gamyba 040414 Fosfatinių trąšų gamyba 040415 Neorganinės chemijos pramonės gaminių saugojimas ir paskirstymas 040416 Kiti 0405 Procesai organinės chemijos pramonėje Processes in organic chemical industries 040501 Etileno gamyba 040502 Propileno gamyba 040503 1,2 dichloroetano gamyba (išskyrus 040505) 040504 Vinilchlorido gamyba (išskyrus 040505) 040505 1,2 dichloroetanas + vinilchlorido gamyba (balansiniai procesai) 040506 Polietileno (mažo tankio) gamyba 040507 Polietileno (didelio tankio) gamyba 040508 Polivilchlorido gamyba 040509 Polipropileno gamyba 040510 Stireno gamyba 040511 Polistireno 040512 Stireno butadieno gamyba 040513 Stireno-butadieno latekso gamyba 040514 Stireno-butadieno gumos (SBG) gamyba 040515 Akrilonitrilo-butadieno-stireno (ABS) dervų gamyba 040516 Etileno oksido gamyba 040517 Formaldehido gamyba 040518 Etilbenzeno gamyba 040519 Ftalio anhidrido gamyba 040520 Akrilonitrilo gamyba 040521 Adipo rūgšties gamyba 040522 Organinės chemijos pramonės gaminių saugojimas ir paskirstymas 040523 Glioksilo rūgšties gamyba 041)524 Halogenintų angliavandenilių gamyba 040525 Pesticidų gamyba 040526 Patvariųjų organinių junginių gamyba 040527 Kiti (fitosanitarija,...) 0406 Procesai medienos, celiuliozės, maisto, gėrimų ir kitose pramonėse Processes in wood, paper pulp, food, drink and other 040601 Medžio drožlių plokščių gamyba 040602 Nebaltintos sulfatinės celiuliozės/kraftpopierio gamybos procesas 040603 Celiuliozės gamybos rūgščiojo sulfito procesas 040604 Celiuliozės gamybos neutralaus sulfito pusiau cheminis procesas 040605 Duona ir kitą maisto produktų gamyba 040606 Vyno gamyba 040607 Alaus gamyba 040608 Spirito gamyba 040610 Bituminės stogo dangos gamyba 040611 Kelio dengimas asfaltu 040612 Cemento gamyba (dekarbonizacijos procesas) 040613 Stiklo gamyba (dekarbonizacijos procesas) 040614 Kalkių gamyba (dekarbonizacijos procesas) 040615 Galvaninių elementų/akumuliatorių gamyba 040616 Mineralinių rūdų gavyba 040617 Kiti (kartu su asbesto ir produktų iš asbesto gamyba) 040618 Kalkakmenio ir dolomito naudojimas 040619 Kalcinuotosios sodos gamyba ir naudojimas 05 IŠKASTINIO KURO GAVYBA IR PASKIRSTYMAS Extraction and distribution of fossil fuels 0501 Kietojo iškastinio kuro išgavimas ir pirminis apdorojimas Extraction and 1st treatment of solid fossil 050101 Atviroji kasyba 050102 Šachtinė kasyba 050103 Kietojo kuro saugojimas 0502 Skystojo iškastinio kuro išgavimas, pirminis apdorojimas ir krovimas Extraction, 1st treatment and loading of liquid 050201 Darbai sausumoje 050202 Darbai jūroje 0503 Dujinio iškastinio kuro išgavimas, pirminis apdorojimas ir krovimas Extraction, 1st treatment and loading of gaseous 050301 Desulfuracija sausumoje 050302 Darbai sausumoje (visi kiti, išskyrus desulfuraciją) 050303 Darbai jūroje 0504 Skystojo kuro paskirstymas (išskyrus benzino paskirstymą 0505) Liquid fuel distribution (except gasoline distribution (except 0505) 050401 Jūriniai terminalai (tanklaiviai, paskirstymas ir saugojimas) 050402 Kitas paskirstymas ir saugojimas (įskaitant vamzdynus) 0505 Benzino paskirstymas Gasoline distribution 050501 Paskirstymas naftos perdirbimo gamykloje 050502 Saugojimas ir paskirstymas terminaluose bei transportavimas (išskyrus 050503) 050503 Degalinės (kartu su automobilių degalų baku užpildymu) 0506 Dujų paskirstymo tinklai Gas distribution networks 050601 Dujotiekis (išskyrus 010506) 050603 Dujų paskirstymo tinklai 0507 Geoterminės energijos išgavimas Geothermal energy extraction 06 TIRPIKLIŲ IR KITŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS Solvent and other product use 0601 Dažymas Paint application 060101 Dažymas automobilių gamyboje 060102 Dažymas automobilių taisyme 060103 Dažymas statyboje (išskyrus 060107) 060104 Dažymas buityje (išskyrus 060107) 060105 Elektros ričių dangos dažymas 060106 Dažymas laivų statyboje 060107 Medienos dažymas 060108 Kitas pramoninis dažymas 060109 Kitas nepramoninis dažymas 0602 Nuriebalinimas, sausas valymas ir elektronika Degreasing, dry cleaning and electronics 060201 Metalų nuriebalinimas 060202 Sausas valymas 060203 Elektroninių komponentų gamyba 060204 Kitas pramoninis valymas 0603 Cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimas Chemicals products manufacturing or processing 060301 Poliesterio perdirbimas 060302 Polivinilchlorido perdirbimas 060303 Poliuretano perdirbimas 060304 Polistireno putų perdirbimas 060305 Gumos perdirbimas 060306 Vaistinių medžiagų gamyba 060307 Dažų gamyba 060308 Poligrafinių dažų gamyba 060309 Klijų gamyba 060310 Bitumo porodara 060311 Rišamųjų medžiagų magnetinių juostų, plėvelės ir fotografijų gamyba 060312 Tekstilės taurinimas 060313 Odų rauginimas 060314 Kiti 0604 Kitas tirpikliu panaudojimas ir su tuo susiję darbai Other use of solvents and related activities 060403 Spausdinimo pramonė 060404 Riebalų maistinio aliejaus ir nemaistinės alyvos ekstrahavimas 060405 Klijų ir rišamųjų medžiagų panaudojimas 060406 Medienos impregnavimas 060407 Transporto priemonių antikorozinis apdorojimas ir saugojimas 060408 Tirpiklių naudojimas buityje (kiti, nesusiję su dažymu) 060409 Autotransporto priemonių deparafinavimas 060411 Vaistinių medžiagų panaudojimas buityje 060412 Kiti (sėklų beicavimas, ...) 0605 N2O panaudojimas Use of N2O 060501 Anestezija 060502 Kiti 09 ATLIEKŲ TVARKYMAS IR ŠALINIMAS Waste treatment and disposal 0902 Atliekų deginimas Waste incineration 090201 Buitinių ir komunalinių atliekų deginimas 090202 Pramoninių atliekų deginimas (išskyrus deginimą fakele) 090203 Deginimas naftos perdirbimo įmonių fakeluose 090204 Deginimas chemijos pramonės įmonių fakeluose 090205 Nuotekų dumblo deginimas 090206 Deginimas dujų ir naftos gavybos fakeluose 090207 Medicininių atliekų deginimas 090208 Naudotų alyvų deginimas 090209 Deginimas kitų pramonės įmonių fakeluose 0904 Kietųjų atliekų šalinimas ant žemės Solid waste disposal on land 090401 Tvarkomi sąvartynai 090402 Netvarkomi sąvartynai 090403 Kitas 0907 Žemės ūkio atliekų deginimas atviru būdu Open burning of agricultural wastes 0909 Kremavimas Cremation 090901 Gyvulinių atliekų deginimas 090902 Gyvulinių skeletų deginimas 0910 Kitas atliekų tvarkymas Other waste treatment 091001 Pramoninių nuotekų valymas 091002 Buitinių nuotekų valymas 091003 Dumblo paskleidimas 091005 Kompostavimas 091006 Biodujų gamyba 091009 Kitas 10 ŽEMĖS ŪKIS Agriculture 1001 Žemės ūkio kultūrų auginimas su trąšomis Cultures with fertilisers 1002 Žemės ūkio kultūrų auginimas be trąšų Cultures without fertilisers 1003 Ražienų, šiaudų deginimas laukuose On-field burning of stubble, straw,.. 1004 Fermentacija virškinamajame trakte Enteric fermentation 1005 Mėšlo tvarkymas Manure management 1006 Pesticidų naudojimas Use of pesticides 11 Kiti šaltiniai ir absorbentai Other sources and sinks 12 NEGAMYBINE VEIKLA Non-manufacturing activities 1201 Krovos darbai Loading/unloading 1202 Kita Other _________________ Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 2 priedas 1 lentelė. TERŠALŲ IŠSISKYRIMO ŠALTINIAI Veiklos rūšies kodas Cecho ar kt. pavadinimas arba Nr. Teršalų išsiskyrimo šaltiniai pavadinimas Nr. darbo laikas, val. išsiskyrę teršalai per parą per metus pavadinimas kodas kiekis, t/metus 1 2 3 4 5 6 7 8 9 2.1 lentelė. STACIONARIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ FIZINIAI DUOMENYS Taršos šaltiniai Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje pavadinimas Nr. koordinatės aukštis, m išmetimo angos matmenys, m srauto greitis, m/s temperatura, °C tūrio debitas, Nm3/s teršalų išmetimo trukmė, val./m 1 2 3 4 5 6 7 8 9 2.2 lentelė. TARŠA Į APLINKOS ORĄ Veiklos rūšies kodas Cecho ar kt. pavadinimas arba Nr. Taršos šaltiniai Teršalai Tarša vienkartinis dydis metinė t/metus pavadinimas Nr. pavadinimas kodas vnt. vidut. maks. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Iš viso pagal veiklos rūšį: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Iš viso pagal veiklos rūšį: Iš viso įrenginiui: 3 lentelė. APLINKOS ORO TERŠALŲ VALYMO ĮRENGINIAI Taršos šaltinio Nr. Valymo įrenginiai Teršalai Prieš valymą Po valymo Valymo efektyvumas, % pavadinimas kodas pavadinimas kodas maks. vienk. t/metus maks. vienk. t/metus 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 4 lentelė. Į aplinkos orą išmetami teršalai, ių išvalymas (nukenksminimas) Teršalai Išmesta į aplinkos orą be valymo Pateko į valymo įrenginius Iš viso išmesta į aplinkos orą t/metus pavadinimas kodas iš viso iš organizuotų taršos šaltinių iš viso įrenginiais surinkta (nukenksminta) iš viso utilizuota 1 2 3 4 5 6 7 8 5 lentelė. MEDŽIAGŲ PASKIRSTYMO BALANSAS Pradinės medžiagos pavadinimas Sunaudojimas t/metus Gamybos proceso pavadinimas Išsiskiriančio ingrediento pavadinimas Išsiskiriančio ingrediento kiekis Ingrediento pasiskirstymo balansas Atliekų utilizacija į aplinkos orą į vandenį į produkciją į atliekas pavadinimas kiekis vieta pradinė medžiaga iš jos grynos išmetama sugaunama išmetama sugaunama pradinės medžiagos kiekis ingrediento kiekis pradinės medžiagos kiekis ingrediento kiekis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 _________________