Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS konkurencijos ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XP-3155 2008 m. liepos 16 d. Nr. 710 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 2345 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-3155 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad mažmenine prekyba užsiimantis ūkio subjektas (ūkio subjektai), jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų arba jeigu kiekvieno iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba užsiimančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudaro 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį, neužtikrintų, kad bus pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai – sudaryti teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai mažmeninėje prekyboje ir užtikrinti veiksmingesnį bei efektyvesnį dominuojančios padėties atskirose rinkose nustatymą, – nes rinkos dalis – tik vienas iš kriterijų, skirtų nustatyti, ar ūkio subjektas (subjektai) užima dominuojančią padėtį rinkoje. Dominavimui konkurencijos teisės požiūriu nustatyti nepakanka vien tik procentinės rinkos dalies apskaičiavimo (reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus: rinkos dalyvių rinkos dalių pasiskirstymą, rinkos dalių stabilumą, įėjimo į rinką kliūtis, ar ūkio subjektas gali veikti tam tikroje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai – vartotojų ir panašiai). Kolektyviniam dominavimui nustatyti papildomai reikia įrodyti, kad ūkio subjektai elgiasi lygiagrečiai, vengia tarpusavio konkurencijos.
- Įstatymo projekte siūlomos nustatyti mažesnės (30 ir 55 procentų) užimamos rinkos dalies ribos tik mažmenine prekyba besiverčiantiems ūkio subjektams (pvz., šios ribos netaikomos didmeninei prekybai) nepagrįstos išsamiais tyrimais ar kitų valstybių patirtimi, pagal kurių rezultatus būtų galima spręsti, kurio sektoriaus ūkio subjektams galima taikyti mažesnį procentą, sprendžiant, ar jis užima dominuojančią padėtį rinkoje. Taigi kyla abejonė, ar sumažinus procentinį dydį tik ūkio subjektams, kurie verčiasi mažmenine prekyba, nebūtų pažeisti proporcingumo ir lygiateisiškumo principai, reikalaujantys, kad pasirinkta priemonė būtų tinkama ir proporcinga siekiamiems tikslams, t. y. priemonė nebūtų griežtesnė, nei būtina tikslui pasiekti, kad kuo mažiau ribotų asmenų teises.
- Tam tikri mažmeninės prekybos įmonių veiksmai, susiję su rinkos galios naudojimu, kuriems tikimasi užkirsti kelią (pvz., įvairios nesąžiningos sąlygos tiekėjams), savaime negali būti vertinami kaip Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856) 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, pažeidimas vien tik dėl siūlomų naujų rinkos dalių. Norint įrodyti, kad pirkimo ir pardavimo kainos ar sąlygos buvo nesąžiningos ir toks elgesys pažeidžia konkurencijos teisės normas, būtina nustatyti, kad tokiu elgesiu siekta išstumti konkurentus iš rinkos arba sudaryti įėjimo į rinką kliūtis ar kitaip riboti konkurenciją. Minėtų nesąžiningų sąlygų taikymas kenkia konkretiems tiekėjams, o tokių sąlygų neigiamą poveikį konkurencijai, kaip rodo patirtis, nustatyti labai sunku arba neįmanoma.
- Be to, ir esamas teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (Žin., 1999, Nr. 102-2921) leidžia apsaugoti sąžiningą konkurenciją, taip pat ūkio subjektus nuo kitų ūkio subjektų vienašališkų veiksmų, primetamų nesąžiningų, nepagrįstų ar neproporcingų sąlygų. Ūkio subjektai ir jiems atstovaujančios asociacijos gali ginti savo interesus, vadovaudamosi galiojančiomis teisės normomis (pvz., kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus dėl nesąžiningų prekybos sąlygų pakeitimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnį (esminė šalių nelygybė). Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Aplinkos ministras, pavaduojantis ūkio ministrą Artūras Paulauskas _________________