Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2939 2008 m. liepos 9 d. Nr. 711 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2274 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2939 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Atleidimo nuo žyminio mokesčio paskirtis – tam tikroms asmenų grupėms palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą. Tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas – silpnoji darbo teisinių santykių šalis, todėl jam turi būti suteiktos papildomos teisinės garantijos. Dėl to Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau vadinama – Civilinio proceso kodeksas) 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai (darbuotojai) bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių. Autorių ir atlikėjų, kurie sukuria kūrinį ne atlikdami darbo funkcijas, o veikdami savarankiškai, teisinis statusas pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125) neprilyginamas darbuotojų teisiniam statusui (ir autorinis atlyginimas neprilyginamas darbo užmokesčiui), autoriai ir atlikėjai dalyvauja teisiniuose santykiuose civilinių sutarčių pagrindu. Taigi nebūtų pagrindo autoriams ir atlikėjams (taip pat jų teisių paveldėtojams) suteikti tokias pat kaip darbuotojams teisines garantijas civiliniame procese.
- Savarankiškai veikiančiais subjektais turėtų būti laikomi ne tik autoriai ir atlikėjai, bet ir asmenys, kurie individualia veikla verčiasi įsigiję verslo liudijimą, ūkininkai, sportininkai, advokatai ir kiti. Jeigu įstatymas būtų priimtas, visi šie asmenys (be autorių ir atlikėjų) būtų diskriminuojami, nes jiems nebūtų suteiktos tokios pat teisinės garantijos civiliniame procese. Kartu būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šio principo turinį, 2003 m. liepos 4 d. nutarime (Žin., 2003, Nr. 68-3094) pažymėjo, kad vertinant tai, ar pagrįstai nustatomas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte autorių ir atlikėjų ir kitų asmenų, veikiančių savarankiškai, teisinės padėties skirtumai nenurodyti, todėl neaišku, kokiu pagrindu numatomas skirtingas teisinis reguliavimas.
- Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Civilinio proceso kodekso 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi autoriai ir atlikėjai, dėl savo turtinės padėties negalintys sumokėti žyminio mokesčio, gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, bendra tvarka pasinaudodami minėtomis procesinėmis galimybėmis. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Teisingumo ministras Petras Baguška _________________