LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2906 2008 m. liepos 23 d. Nr. 758 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 2243 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2906 (toliau vadinama – įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susieti viešojo administravimo subjektai, turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą. Valstybės institucijos, kaip viešojo administravimo subjektai, veikia sistemiškai, jų veikla pagrįsta pavaldumo (subordinacijos) ir koordinavimo pagrindu. Valstybės institucijos valstybės institucijų sistemoje veikia hierarchiniu principu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) (toliau vadinama – Konstitucija) 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teismas. Konstitucijos 94 straipsnyje inter alia nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvarko krašto reikalus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, vykdo kitas valstybės valdymo funkcijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41
(1)-1131) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra aukščiausioji krašto reikalus tvarkanti vykdomosios valdžios institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai – ministrai – vadovauja jiems pavestoms valdymo sritims ir už jas atsako. Konstitucijos 96 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Lietuvos Respublikos Seimui už bendrą Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Konstitucijos 98 straipsnyje nustatyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus. Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Taigi siūlymas įstatymo projekte keičiamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau vadinama – keičiamas įstatymas) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turėtų ne tik Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybės įstaigų vadovai, apskričių viršininkai, savivaldybių tarybos, bet ir kitos įstatymuose nurodytos institucijos, prieštarautų valstybės valdžios sąrangos principams. Būtų pažeista institucijų subordinacija: iš esmės būtų apeinama aukštesnio lygio institucija – ministerija, kurios vadovas – ministras – būtent už siūlomo klausimo sprendimą atsako aukščiausiosioms valstybės valdžios institucijoms (Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui). Pagal Konstitucijos 95 straipsnį Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras. Įtvirtinus teisę kitoms įstatymuose nurodytoms institucijoms tiesiogiai teikti projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministras privalėtų pasirašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl klausimų, kurie priklauso jo valdymo sričiai, nors šių nutarimų jis neteikė ir nevizavo, todėl iškiltų ministro atsakomybės už tokiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais priimtus sprendimus klausimas. Be to, jeigu kituose įstatymuose nurodyta institucija, kuri turėtų teisę tiesiogiai teikti teisės aktų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, būtų atsakinga (pavaldi) Lietuvos Respublikos Seimui ar Respublikos Prezidentui, toks teisinis reguliavimas galėtų pažeisti konstitucinį valdžios padalijimo principą ir būti vertinamas kaip kišimasis į ministro kompetenciją, nes esant tokiai teisinei situacijai nebūtų galima įgyvendinti konstitucinės nuostatos, kad ministras vadovauja jam pavestai valdymo sričiai. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila ______________