← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS ANTIPIRATINIO CENTRO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2008 m. liepos 30 d. Nr. ĮV-401 Vilnius Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 229 punktą ir įvertinęs Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus (2008 m. gegužės 19 d. protokolas Nr. 5), tvirtinu Intelektinės nuosavybės antipiratinio centro koncepciją (pridedama). KULTŪROS MINISTRAS JONAS JUČAS _________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. ĮV-401 INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS ANTIPIRATINIO CENTRO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Intelektinės nuosavybės antipiratinio centro koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta siekiant sudaryti sąlygas įsteigti Lietuvoje specialią organizaciją – Intelektinės nuosavybės antipiratinį centrą (toliau – Antipiratinis centras), kuris padėtų policijai ir kitoms teisėsaugos institucijoms vykdyti intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemones.
  2. Antipiratinio centro steigimo poreikį sąlygoja valstybės intelektinės nuosavybės politikos kryptys: stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą ir šviesti visuomenę intelektinės nuosavybės apsaugos klausimais. Antipiratinio centro veikla sudarytų sąlygas derinant privatų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų ir visuomenės viešąjį interesą efektyviau kovoti su piratavimu intelektinės nuosavybės srityje ir vykdyti prevencinę veiklą, užkertant kelią intelektinės nuosavybės teisių pažeidimams informacinėje visuomenėje.
  3. Koncepcijos nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio. Jos parengtos įvertinus Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos patariamojo komiteto intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimais 2006 m. gegužės 17 d išvadas (WIPO/ACE/3/17), kuriose pabrėžiama intelektinės nuosavybės teisių turėtojų bendradarbiavimo ir visuomenės švietimo svarba stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, taip pat Europos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (KOM

(2007)836) (toliau – Komisijos komunikatas) esmines nuostatas, kuriose akcentuojama intelektinės nuosavybės teisių gynimo svarba bendrojoje rinkoje platinant kūrinius prijungties režimu (internete).
  1. Koncepcijoje vartojamos sąvokos: 4.
  2. intelektinė nuosavybė – autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės teisės (atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančių organizacijų ir audiovizualinių kūrinių (filmų gamintojų) teisės); 4.
  3. intelektinės nuosavybės teisių turėtojai – literatūros, mokslo ir meno kūrinių autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos, audiovizualinių kūrinių (filmų) gamintojai, taip pat autorių teisių ir gretutinių teisių perėmėjai; 4.
  4. piratavimas – nelegali veikla, kurios metu asmuo be intelektinės nuosavybės teisių turėtojų arba jų įgaliotų asmenų leidimo (nesudaręs sutarties) naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai skelbia ryšio priemonėmis, įskaitant jų padarymą viešai prieinamais internete); 4.
  5. kitos Koncepcijoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių įstatyme (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125) vartojamas sąvokas. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
  6. Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas (toliau – IIPA) kasmet rengia pranešimą apie intelektinės nuosavybės teisių gynimą įvairiose pasaulio šalyse. Atsižvelgiant į šių pranešimų išvadas, Lietuva iki 2008 metų kasmet buvo įtraukiama į stebimų valstybių sąrašą (anglų kalba – Watch list). Į šį sąrašą paprastai įtraukiamos valstybės, IIPA nuomone, neskiriančios pakankamo dėmesio intelektinės nuosavybės teisių gynimui. Nepaisant to, kad IIPA išvadose pabrėžiama, jog Lietuva padarė didelę pažangą reglamentuodama intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kartu atkreipiamas dėmesys, kad šioje srityje būtina ieškoti efektyvesnių teisių gynimo būdų ir paskatinti intelektinės nuosavybės teisių turėtojus bendradarbiauti teikiant teisėsaugos institucijoms pagalbą šioje srityje.
  7. Narystė Europos Sąjungoje (toliau – ES) sudarė sąlygas sukurti Lietuvoje intelektinės nuosavybės apsaugai būtina modernią norminę bazę, atitinkančią ES ir tarptautinės teisės normų reikalavimus. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas suderintas su ES direktyvomis, reglamentuojančiomis autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, įskaitant 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Šie pakeitimai sudaro sąlygas ginti pažeistas intelektinės nuosavybės teises, taikant efektyvesnius civilinius teisių gynimo būdus.
  8. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemones, Kultūros ministerija parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą (toliau – ATPK projektas). Lietuvos Respublikos Seimui priėmus projektuose siūlomus įstatymų pakeitimus, bus sudarytos sąlygos taikyti griežtesnę baudžiamąją atsakomybę už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, taip pat administracinę atsakomybę už intelektinės nuosavybės teisių objektų viešą paskelbimą internete.
  9. Didelę reikšmę intelektinės nuosavybės apsaugai turi tarptautinės šios srities teisės normos. Nuo 1992 m. Lietuva yra Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) narė. Aktyviai dalyvaudama PINO veikloje, Lietuva ratifikavo pagrindines intelektinės nuosavybės teisių apsaugos konvencijas ir sutartis. Pagal tarptautinius įsipareigojimus užsienio intelektinės nuosavybės teisių turėtojų teisės Lietuvoje turi būti ginamos taip pat, kaip ir Lietuvos teisių turėtojų. Tačiau praktinis šių įsipareigojimų įgyvendinimas susijęs su tam tikromis problemomis. Teisėsaugos institucijos savo iniciatyva gali surinkti tik nedidelę dalį informacijos apie rinkoje platinamas piratines prekes ir kitus įtariamus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus. Šią problemą spręsti padėtų vykdoma intelektinės nuosavybės rinkos stebėsena, kurios metu surinkti faktiniai duomenys operatyviai būtų perduodami teisėsaugos institucijoms.
  10. Kolektyvinis intelektinės nuosavybės teisių administravimas Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, yra svarbus teisių gynimo sistemos elementas. Šiuo metu Lietuvoje veikia šios kolektyvinio teisių administravimo asociacijos: Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), Lietuvos gretutinių teisių agentūra (AGATA) ir Šiaurės šalių autorių teisių biuro filialas „NCB Lietuva“. 2008 metais įsteigta Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA) praktinės kolektyvinio teisių administravimo veiklos dar nepradėjo. Kolektyvinio teisių administravimo asociacijos ne tik sudaro sąlygas intelektinės nuosavybės teisių turėtojams gauti teisėtą naudą iš savo kūrybinės veiklos, bet ir atlieka tam tikrą prevencinę veiklą, skatindamos teisėtą intelektinės nuosavybės naudojimą. Pastaruoju metu problematiškiausia intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo sritis yra internetas. Kolektyvinio teisių administravimo asociacijų 2007 metų veiklos ir finansinės atskaitomybės ataskaitų duomenimis, atlyginimas, surinktas už viešą intelektinės nuosavybės teisių objektų paskelbimą internete, sudaro tik apie 0,5 procento viso intelektinės nuosavybės teisių turėtojams surinkto atlyginimo. Akivaizdu, kad šioje srityje reikia aktyviau taikyti įvairias teisių gynimo priemones, įskaitant teisės aktų numatytus draudimus asmenims, teikiantiems interneto ryšio paslaugas. Prevencinės veiklos efektyvumui galėtų padėti glaudesnis kolektyvinio teisių administravimo asociacijų bendradarbiavimas. Vienydamos savo intelektualinius ir organizacinius gebėjimus bei finansinius išteklius, jos sudarytų geresnes sąlygas kovai su piratavimu internete.
  11. Pagrindinį vaidmenį intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje atlieka teisėsaugos institucijos: prokuratūra, policija, muitinė ir teismai. Už nusikaltimų intelektinei nuosavybei užkardinimą, atskleidimą ir tyrimą atsakinga Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurioje įsteigtas specialus Intelektinės nuosavybės apsaugos poskyris. Tiriant nusikalstamas veikas intelektinei nuosavybei, svarbus vaidmuo tenka ekspertiniams tyrimams, kuriuos atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centras. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus BK projekte ir ATPK projekte siūlomus įstatymų pakeitimus, išsiplės teisėsaugos institucijų veiklos sritis, ypatingai Intelektinės nuosavybės apsaugos poskyrio veikla, susijusi su administracinės atsakomybės taikymu už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą internete.
  12. Muitinės priežiūros priemonių taikymas ir toliau lieka svarbia intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemone. Patirtis rodo, kad muitinės įstaigos, savo iniciatyva sulaikiusios prekes, keliančias įtarimą, kad jos yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, susiduria su problemomis identifikuojant teisių turėtojus. Dažniausiai tokios problemos susijusios su užsienio intelektinės nuosavybės teisių turėtojais, kurių interesams Lietuvoje neatstovauja tinkamai įgalioti asmenys.
  13. Vidaus reikalų ministerija 2007 m. įgyvendino ES finansuojamą Dvynių projektą (anglų kalba – EU Twinning project) (LT2004/IB/JH/01), skirtą tobulinti policijos, prokuratūros, muitinės, valstybės sienos apsaugos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų kvalifikaciją intelektinės nuosavybės teisių gynimo klausimais. Projekto ekspertų rekomendacijose pabrėžiama, kad teisėsaugos institucijos turėtų aktyviau bendradarbiauti su intelektinės nuosavybės teisių turėtojams atstovaujančiomis asociacijomis. Didžiausią antipiratinės veiklos patirtį turi Lietuvos muzikos industrijos asociacija (LMIA) ir Antipiratinės veiklos asociacija (ANVA). Kitos Lietuvoje veikiančios asociacijos – Fonogramų gamintojų ir platintojų asociacija (FGPA), Infobalt asociacija, Verslo programinės įrangos aljansas ir kt., gindamos atstovaujamų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų interesus, taip pat atlieka svarbią prevencinę veiklą. Viena iš esminių problemų, trukdančių šios veiklos efektyvumui, – nepakankamas asociacijų bendradarbiavimas.
  14. Kultūros ministerija, kaip autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgaliota institucija, paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1999, Nr. 99-2861), prevencinę intelektinės nuosavybės teisių gynimo veiklą vykdo įgyvendindama Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą (toliau – Visuomenės švietimo programa). Siekiant paskatinti intelektinės nuosavybės teisių turėtojų asociacijas aktyviau dalyvauti antipiratinėje veikloje, Visuomenės švietimo programoje būtina numatyti specialius, iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamus, antipiratinių akcijų ir kitus intelektinės nuosavybės teisių gynimo projektus. III. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS
  15. Užsienio šalių patirtis rodo, kad valstybės institucijos ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojams atstovaujančios asociacijos ieško įvairių bendradarbiavimo būdų ir veiklos formų teisių gynimo problemoms spręsti. Šiems tikslams steigiamos antipiratinės organizacijos, kurios padeda teisėsaugos institucijoms vykdyti teisių gynimo funkcijas. Atsižvelgiant į naujas technologijas informacinės visuomenės sąlygomis, pasirašomi specialūs susitarimai, padedantys įgyvendinti intelektinės nuosavybės teises skaitmeninėje aplinkoje, vykdyti prevencines teisių gynimo priemones ir visuomenės švietimo programas.
  16. Suomijoje 1979 metais fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigtas Autorių teisių informacijos ir antipiratinis centras (anglų kalba – Copyright Information & Anti-Piracy Centre, CIAPC). Teisinė CIAPC forma – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra intelektinės nuosavybės teisių turėtojų asociacijos. CIAPC veiklą finansuoja jos nariai ir Suomijos švietimo ministerija, kuri yra autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Suomijos Vyriausybės įgaliota institucija. Pagrindinės CIAPC veiklos kryptys – padėti teisėsaugos institucijoms užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemones, rengti bei platinti visuomenės švietimui skirtą informaciją, skatinančią teisėtą intelektinės nuosavybės panaudojimą. Aktyvią šios asociacijos antipiratinę veiklą užtikrina sėkmingas įvairias meno ir mokslo industrijas atstovaujančių teisių turėtojų bendradarbiavimas. Muitinei, policijai, prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijoms paprasčiau bendradarbiauti su viena įgaliota asociacija, kuri gali padėti identifikuoti muitinėje sulaikytas prekes ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojus, dalyvauti policijos organizuojamuose reiduose išaiškinant įtariamus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, įskaitant pažeidimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių objektų viešu paskelbimu internete.
  17. Jungtinėje Karalystėje 1983 metais įsteigta Federacija kovai su autorių teisių pažeidimais (anglų kalba – Federation Against Copyright Theft, FACT), kurios steigėjai filmų gamintojai ir transliuojančiosios organizacijos. FACT savo veiklą organizuoja aktyviai bendradarbiaudama su teisėsaugos institucijomis, atsakingomis už intelektinės nuosavybės teisių gynimą, taip pat aktyviai dalyvauja visuomenės švietimo programose. FACT duomenimis, 2006 m. buvo konfiskuota daugiau kaip 1,6 mln. neteisėtų filmų įrašų DVD laikmenose. Baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti asmenys, organizavę šių DVD gamybą, platinimą ir viešą paskelbimą kompiuterių tinklais (internete). 2007 m. FACT, bendradarbiaudama su policija, įsteigė vadinamąją karštąją liniją, skirtą kovai su piratavimu internete.
  18. Komisijos komunikate pateikiama informacija apie 2007 m. lapkričio 23 d. Prancūzijoje pasirašytą susitarimo memorandumą dėl intelektinės nuosavybės apsaugos skaitmeninėje aplinkoje. Susitarimą pasirašiusios šalys – Prancūzijos kultūros ir ryšių ministerija, Ekonomikos, finansų ir užimtumo ministerija, audiovizualinių ir muzikos kūrinių teisių turėtojų asociacijos, transliuotojai ir interneto paslaugų teikėjai – įsipareigojo derinti savo veiklą kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais skaitmeniniuose tinkluose ir taip sudaryti palankesnes sąlygas teisėtam kūrinių viešam paskelbimui internete. Pagal šį susitarimą numatoma įsteigti specialią instituciją, kuri galės kreiptis į teismą ir reikalauti: uždrausti tarpininkui teikti interneto paslaugas asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami intelektinės nuosavybės teises, sustabdyti šias teises pažeidžiančios informacijos perdavimą arba panaikinti prieigą prie tokios informacijos. Specialiame informaciniame leidinyje ši institucija kas mėnesį skelbs statistinius duomenis apie išaiškintus pažeidimus, nutrauktas interneto paslaugų teikimo sutartis, taip pat sudarys sąrašus abonentų, kuriems interneto paslaugos nutrauktos dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų.
  19. Antipiratinis centras Lietuvoje galėtų būti steigiamas atsižvelgiant į pateiktus pavyzdžius, vadovaujantis panašiais tikslais, uždaviniais, bendradarbiavimo ir veiklos principais. Nustatant jo tikslus, uždavinius ir veiklos formas, reikėtų atsižvelgti ir į Komisijos komunikate pateiktus pasiūlymus, susijusius su intelektinės nuosavybės panaudojimu internete. IV. ANTIPIRATINIO CENTRO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS FORMOS
  20. Strateginis Antipiratinio centro tikslas – padėti valstybės institucijoms įgyvendinti intelektinės nuosavybės teisių gynimo politiką ir skatinti teisėtą intelektinės nuosavybės naudojimą informacinėje visuomenėje.
  21. Antipiratinio centro uždaviniai: 20.
  22. skatinti intelektinės nuosavybės teisių turėtojų bendradarbiavimą kovojant su intelektinės nuosavybės piratavimu; 20.
  23. padėti muitinei, policijai, prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijoms vykdyti intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemones; 20.
  24. dalyvauti antipiratinių akcijų ir kitų prevencinių priemonių programose; 20.
  25. šviesti visuomenę intelektinės nuosavybės teisių klausimais; 20.
  26. kaupti ir analizuoti informaciją, kitų valstybių patirtį ginant intelektinę nuosavybę.
  27. Įgyvendindamas savo strateginį tikslą ir uždavinius, Antipiratinis centras neturėtų dubliuoti valstybės institucijų funkcijų. Pagrindinės jo veiklos kryptys ir atliekamos funkcijos turėtų būti siejamos su intelektinės nuosavybės rinkos stebėsena ir surinktos informacijos analize, duomenų bazių, kuriose sukaupta informacija padėtų teisėsaugos institucijoms identifikuoti neteisėtas intelektinės nuosavybės teisių objektų kopijas, kūrimu ir administravimu, teisėsaugos institucijų pareigūnų mokymo ir visuomenės švietimo programų įgyvendinimu.
  28. Antipiratinio centro veikla turėtų būti vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su policijos, prokuratūros, muitinės pareigūnais. Informacija apie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, surinkta vykdant rinkos stebėseną, operatyviai būtų perduodama teisėsaugos institucijoms. Antipiratinio centro specialistai dalyvautų policijos atliekamuose patikrinimuose, taip pat įstatymų nustatyta tvarka dalyvautų policijos pareigūnams surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tai sudarytų sąlygas policijos pareigūnams operatyviai patikrinimų metu gauti pirmines specialistų išvadas apie įtariamus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus.
  29. Svarbi Antipiratinio centro veiklos kryptis būtų bendradarbiavimas su muitine nustatant, ar įtartinos prekės iš tikrųjų yra piratinės kopijos, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, taip pat pagalba, teikiama muitinei, identifikuojant sulaikytų prekių intelektinės nuosavybės teisių turėtojus.
  30. Lietuvos teismo ekspertizės centro prašymu Antipiratinis centras galėtų teikti paslaugas nustatant tiriamų objektų (materialių intelektinės nuosavybės teisių objektų laikmenų) teisėtumą, kūrinių autorius, gretutinių teisių savininkus ar jų įgaliotus asmenis ir teiktų kitas specialistų išvadas, reikalingas atliekant ikiteisminį tyrimą ar administracinę teiseną.
  31. Skatinant teisėtą intelektinės nuosavybės panaudojimą skaitmeninėje aplinkoje, intelektinės nuosavybės teisių turėtojai galėtų suteikti įgaliojimus Antipiratiniam centrui atstovaujant jų interesus kreiptis į atitinkamą Vyriausybės įgaliota instituciją ar teismą ir reikalauti taikyti tarpininkams (interneto paslaugų teikėjams) draudimus (uždrausti tarpininkui teikti interneto paslaugas asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami intelektinės nuosavybės teises, sustabdyti šias teises pažeidžiančios informacijos perdavimą arba panaikinti prieigą prie tokios informacijos).
  32. Bendradarbiaudamas su panašiomis kitų valstybių organizacijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, Antipiratinis centras keistųsi turimomis žiniomis ir geros praktikos pavyzdžiais, gerintų specialistų kvalifikaciją. V. STEIGĖJAI IR TEISINĖ FORMA
  33. Įgyvendindamas savo tikslus ir uždavinius, Antipiratinis centras turėtų derinti privačius intelektinės nuosavybės teisių turėtojų ir viešuosius interesus, todėl priimtiniausia Antipiratinio centro teisinė forma – asociacija, vienijanti Lietuvoje veikiančias kolektyvinio teisių administravimo asociacijas ir kitas intelektinės nuosavybės teisių turėtojų asociacijas.
  34. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą (Žin., 2004, Nr. 25-745) asociacija – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
  35. Palyginti nedidelėje Lietuvos rinkoje nei organizacine, nei finansine prasme nepasiteisintų skirtingų intelektinės nuosavybės sričių teisių turėtojų įsteigtų atskirų antipiratinių centrų veikla. Antipiratinis centras, įsteigtas suvienijus Koncepcijos 9 ir 12 punktuose nurodytų kolektyvinio teisių administravimo ir kitų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų asociacijų intelektinius ir organizacinius gebėjimus bei finansinius išteklius, sudarytų geresnes sąlygas kovai su piratavimu. Policijai, prokuratūrai, muitinei ir kitoms teisėsaugos institucijoms būtų paprasčiau bendradarbiauti su vienu Antipiratiniu centru. Tačiau turi būti sudarytos lygios galimybės šioje veikloje dalyvauti ir kitoms organizacijoms, kurių veikla siejama su intelektinės nuosavybės teisių gynimu. Valstybės biudžeto lėšos jų veiklai turėtų būti skiriamos įvertinus finansavimui teikiamus intelektinės nuosavybės teisių gynimo projektus, taip pat atsižvelgiant į projektą teikiančios organizacijos tikslus, uždavinius ir veiklos formų efektyvumą. VI. FINANSAVIMAS
  36. Antipiratinio centro veiklą finansuotų jo steigėjai ir nariai. Kiti galimi Antipiratinio centro finansavimo šaltiniai: 30.
  37. atstovaujamų intelektinės nuosavybės teisių turėtojų atlyginimas už suteiktas paslaugas; 30.
  38. atlyginimas, gaunamas už teikiamas teisines konsultacijas ir už tyrimus identifikuojant intelektinės nuosavybės teisių objektus ir teisių turėtojus, išskyrus atlyginimą už paslaugas, teikiamas teisėsaugos institucijoms; 30.
  39. užsienio panašių antipiratinių organizacijų ir tarptautinių organizacijų parama; 30.
  40. valstybės biudžeto lėšos.
  41. Valstybės biudžeto lėšos Antipiratinio centro veiklai teisės aktų nustatyta tvarka būtų skiriamos įgyvendinant Visuomenės švietimo programoje numatytus specialius antipiratinių akcijų ir kitus intelektinės nuosavybės teisių gynimo projektus. VII. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
  42. Įgyvendindama Koncepciją, Kultūros ministerija bendradarbiaus su Vidaus reikalų ministerija, parengs antipiratinių akcijų ir kitus intelektinės nuosavybės teisių gynimo projektus.
  43. Kultūros ministerija parengs atitinkamų teisės aktų projektus, kuriuose siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas pagal sutartis skirti Antipiratinio centro projektams valstybės biudžeto lėšas.
  44. Kultūros ministerija, rengdama Visuomenės švietimo programas, įvertins finansinių asignavimų poreikį antipiratinių akcijų projektams ir kasmet numatys šiems tikslams valstybės biudžeto asignavimus. _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.