← Lietuva

NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.750, 6.751, 6.754 IR 6.865 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2389 2008

Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.750, 6.751, 6.754 IR 6.865 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2389 2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 814 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 1889 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.750, 6.751, 6.754 ir 6.865 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2389 (toliau vadinama – įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:

  1. Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad, pakeitus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.750 straipsnio 2 dalį pagal pateiktą įstatymo projektą, ši norma gali būti interpretuojama kaip reikalaujanti iš turisto visais atvejais atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl atsisakymo (taigi ir tais atvejais, kai už aplinkybes, dėl kurių turistas atsisako sutarties, atsako kelionės organizatorius), siūloma įstatymo projekte nekeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.750 straipsnio 2 dalies. Taip pat siūloma palikti galioti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.750 straipsnio 3 dalį, išdėsčius ją nauja redakcija, papildyti 6.750 straipsnį 4 dalimi ir visą įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6.750 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas 4 dalimi
  2. Pakeisti 6.750 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
  3. Turistas, atsisakęs sutarties dėl su juo susijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, turi atlyginti kelionės organizatoriui šio tiesioginius nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Tačiau šiuo atveju tiesioginių nuostolių dydis negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos.“
  4. Papildyti 6.750 straipsnį 4 dalimi: „
  5. Turistas, atsisakęs sutarties dėl aplinkybių, už kurias atsako kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, ar dėl su turistu nesusijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėti pinigai arba, jeigu kelionė jau iš dalies įvyko, proporcinga jų dalis.“
  6. Atsisakyti įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.865 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio – „Visais atvejais už viešbutyje apsigyvenusio asmens daiktų praradimą, trūkumą ar sugadinimą viešbutis atlygina suma, ne didesne nei 12 000 litų“. Vadovaujantis Konvencijos dėl viešbučių valdytojų materialinės atsakomybės už svečių turtą (Žin., 2003, Nr. 74-3436) 2 straipsnio a ir b punktais, viešbučių valdytojų materialinė atsakomybė gali būti ribojama vienos dienos mokesčiu už kambarį, padaugintu iš 100 ar 50, neatsižvelgiant į Konvencijos priede nurodytą maksimalią žalos atlyginimo sumą (3 000 aukso frankų). Siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo, pirma, viešbučių valdytojų civilinė atsakomybė ribojama vienos nakvynės kaina, padauginta iš 100 ar 50, antra vertus, ne didesne kaip 12 000 litų suma, iš esmės vertintinas kaip diskriminacinis: viešbučių, kuriuose viena nakvynė kainuoja brangiau, valdytojams tektų palyginti mažesnė atsakomybės našta, nes jų atsakomybė, atsižvelgiant į maksimalią jos ribą (12 000 litų), gali nesiekti dydžio, kuris lygus vienos nakvynės kainai, padaugintai iš 100 ar
  7. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Ūkio ministras Vytas Navickas _________________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.