Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 134 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-2887 2008 m. rugsėjo 3 d. Nr. 843 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 2345 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-2887 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau vadinama – Darbo kodeksas) 134 straipsnio 2 dalies papildymas perteklinis, kadangi pagal galiojančias Darbo kodekso 134 straipsnio nuostatas darbuotojų atstovaujamojo organo sutikimas ar nesutikimas atleisti darbuotoją bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas: Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovaujamasis organas privalo per keturiolika dienų nuo darbdavio pareiškimo gavimo nuspręsti, ar patenkinti šį darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą (suteikiamas pakankamai ilgas laiko tarpas, kad būtų priimamas motyvuotas sprendimas), 134 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę teismo tvarka ginčyti darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą, – žinodami, kad darbuotojų atstovaujamojo organo nesutikimas gali būti ginčijamas teisme, darbuotojų atstovai privalo jį argumentuoti. Be to, Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojų atstovams draudžiama piktnaudžiauti jų teisėmis.
- Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatytas Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalies pakeitimas iš esmės susilpnintų darbuotojų atstovų padėtį, kadangi darbuotojų atstovų atleidimas iš darbo būtų sietinas su subjektyviuoju kriterijumi, t.y. atstovaujamojo organo nesutikimo motyvais, o ne objektyviomis priežastimis – darbdavio interesų pažeidimu. Darbo kodekso 134 straipsnis, kuriuo siekiama apsaugoti darbuotojų atstovus nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo ir suteikti jiems tam tikras garantijas dėl minėtų subjektų atliekamų funkcijų, kaip ir Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalis numato garantijas tam tikrai darbuotojų grupei ir kad su minėtais asmenimis darbo sutartis gali būti nutraukta tik tais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Šiuo atveju, nors atstovaujamojo organo nesutikimas būtų pakankamai motyvuotas, tam tikrais atvejais darbuotojo palikimas galėtų pažeisti darbdavio interesus. Būtent šią aplinkybę, o ne darbuotojams atstovaujančio organo atsisakymo nepakankamą motyvavimą darbdavys turėtų įrodinėti teisme. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė _________________